Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės A. A. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo bendros Lietuvos ir Ukrainos įmonės UAB „Rausa“ ieškinį atsakovei A. A. dėl 15 995,04 Lt skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas nepagrįstai sprendė, kad šalys nesusitarė dėl buto pirkimo išsimokėtinai, nes sutartimi šalys susitarė, jog buto kainą pirkėjas sumokės ne iš karto, bet pagal sudarytą grafiką.

Teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovė pažeidė prievolę atsiskaityti laiku, t.y. iki 2001-01-01. Pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis prejudicinę galią turinčiais faktais, kuriais konstatuota, kad A. A. tinkamai vykdė sudarytos sutarties sąlygas ir kad ji buto kainą turėjo sumokėti per 10 metų. Tokiu būdu teismas pažeidė LR CPK 279 str. 4 d., 182 str. 2 d. įtvirtintas procesines teisės normas, dėl ko buvo neteisingai išspręsta byla. Kadangi atsakovė nepažeidė sutartyje numatyto termino pilnai atsiskaityti už butą, teismas nepagrįstai taikė LR CK 6.314 str. 5 d., priteisdamas iš atsakovės nesumokėtą buto kainą ir palūkanas.

Teismas nepagrįstai sprendė, kad tarp šalių nebuvo susitarimo dėl buto kainos sumažinimo buto remonto kaina. Nesant sutartyje numatytos sąlygos dėl buto kainos sumažinimo, teismas turėjo vadovautis sutarčių aiškinimą reglamentuojančiomis LR CK 6.193 str. normomis, numatančiomis, kad aiškinant sutartį turi būti nagrinėjami sutarties šalių ketinimai, atsižvelgiama į derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo. Kadangi patalpos pertvarkymo ir remonto darbai buvo įvertinti 11 300 Lt, visa buto kaina turėjo būti sumažinta šia suma. Šį šalių susitarimą patvirtina liudytojo R. Taraškevičiaus parodymai ir aplinkybė, kad ieškovo pateiktame mokėjimo grafike 2001-01-01 dienai skola už išsimokėtinai perkamą butą buvo 16 500 Lt, t.y. ieškovas buto kainą sumažino 2 112 Lt suma. Atsižvelgiant į tai, buto kaina turėtų būti sumažinta dar 9 188 Lt suma ir atsakovės įsiskolinimas ieškovui sudarytų 4490,76 Lt.

Sprendimas paliekamas nepakeistas.

2000-12-23 ieškovas bendra Lietuvos ir Ukrainos įmonė UAB „Rausa“ ir atsakovė A. A. sudarė buto pirkimo–pardavimo sutartį. Sutartyje įrašyta, kad ieškovas parduoda atsakovei gyvenamosios paskirties butą, esantį (duomenys neskelbtini). Butas parduodamas už 22612 Lt, kuriuos atsakovė sumokės ieškovui iki 2001 m. sausio 01 d. 2005-12-19 UAB „Rausa“ pareiškė teisme ieškinį, kuriame nurodė, kad atsakovė sutartyje nustatytu terminu t.y. iki 2001-01-01 nesumokėjo visos sulygtos pinigų sumos ir prašė panaikinti 2000-12-23 sudarytą buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį bei grąžinti butą UAB „Rausa“ nuosavybėn. Varėnos rajono apylinkės teismas 2006 m. birželio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-253-445/2006 ieškinį patenkino dalinai - priteisė iš atsakovės A. A. ieškovui UAB “Rausa” 4,92 Lt delspinigių nuo už butą nesumokėtos sumos. Vilniaus apygardos teismas 2006 m. spalio 17 d. nutartimi apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Šioje civilinėje byloje ieškovas pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo padavė 2006-11-30, o ieškinį atsakovei pareiškė 2006-12-29. Prašė priteisti iš atsakovės 15995,04 Lt skolos, taip pat delspinigius ir palūkanas. Nurodė, kad atsakovė iki sutartyje sulygto termino (2001-01-01) nesumokėjo visos buto kainos (22612 Lt), o iki ieškinio pareiškimo yra nesumokėjusi 15995,04 Lt iš šios kainos.

Nesutikdama su skundžiamu sprendimu apeliantė nurodo, kad teismas be teisinio pagrindo iš naujo aiškino šalių 2000-12-23 sutartį ir tuo pažeidė LR CPK 279 str. 4 d., 182 str. 2 p. įtvirtintas procesines teisės normas, nes teismas įsiteisėjusiu 2006-06-09 sprendimu jau yra konstatavęs, jog sutartyje nurodytas visos kainos sumokėjimo terminas yra 10 metų. Apeliantė teigia, kad šioje civilinėje byloje ieškovas pareiškė ieškinį tuo pačiu pagrindu kaip ir civilinėje byloje Nr. 2-253-445/2006, tik dėl kito dalyko, todėl ankstesnėje byloje nustatytos aplinkybės turi res judicata galią.

Apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas.

Vadovaujantis CPK 182 str. 2 p., nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą vienodą teismų praktiką (LR CPK 4 str.), kitoje civilinėje byloje nustatyti faktai prejudiciniais pripažintini tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas. Abiejose civilinėse bylose nurodomos aplinkybės (faktinis ieškinio pagrindas) yra tapačios. Tačiau Varėnos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-253-445/2006 ieškovas prašė panaikinti 2000-12-23 buto pirkimo-pardavimo sutartį ir butą grąžinti UAB „Rausa“ nuosavybėn. Ieškinį grindė tuo, kad atsakovė nevykdo prisiimtos prievolės sumokėti buto kainą. Pirmosios instancijos teismas pažeidimą pripažino ir priteisė delspinigius nuo už butą nesumokėtos sumos. Sutartyje įrašytą 10 metų terminą apylinkės teismas aptarė spręsdamas ieškinio reikalavimą panaikinti pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau šis reikalavimas buvo atmestas pritaikius CK 6.345 str., pagal kurį iš pirkėjo gali būti išreikalautas tik kilnojamas daiktas. Ieškovui padavus apeliacinį skundą dėl 2006 m. birželio 9 d. sprendimo, apeliacinės instancijos teismas šalių argumentų dėl visos buto kainos sumokėjimo termino nesvarstė konstatavęs, kad šalims aiškiai susitarus dėl buto grąžinimo po 10 metų, šalių ginčas dėl apmokėjimo terminų, esant pareikštam reikalavimui grąžinti butą, šioje byloje teisiškai nereikšmingas. Nagrinėjamoje gi byloje, greta kitų ginčijamų aplinkybių, vyksta ginčas būtent dėl galutinio atsiskaitymo termino. Teisėjų kolegija sprendžia, kad civilinėje byloje Nr. 2-253-445/2006 pirmosios instancijos teismo nustatyti faktai nėra prejudiciniai šioje civilinėje byloje dėl to, kad nesudarė civilinės bylos Nr. 2-253-445/2006 nagrinėjimo dalyko. Tai nėra bylos dėl to paties dalyko ir tarp tų pačių šalių.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas netinkamai išaiškino 2000-12-23 pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovės teigimu šalys susitarė, kad butas parduodamas išsimokėtinai, o galutinis atsiskaitymo terminas nustatytas 10 metų. Argumentas nepagrįstas. Sutarties 3 p. įrašyta: „... butas parduodamas už 22612 litų, kuriuos Pirkėjas sumokės Pardavėjui iki 2001 m. sausio 01 d. nesumokėjus visų 22612 litų, nuo nesumokėtos sumos skaičiuojami delspinigiai... Pilnai neatsiskaičius laike 10 metų, butas turi būti grąžintas Pardavėjui, o įnešti pinigai negrąžinami“. Apeliantė, įrodinėdama savo teiginius nurodo, kad teismas turėjo vadovautis prejudicinę galią turinčiais faktais, kad teismas netinkamai išaiškino pirkimo-pardavimo sutartį, nes turėjo atkreipti dėmesį į 2000 07 11 sutartį Nr. 2, kurios 4 p. nurodyta, kad už parduodamą butą atsakovė mokės pagal paskirstytą grafiką. Dėl prejudicinių faktų nutartyje jau pasisakyta ir šie motyvai nekartojami. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovės argumentą, kad 2000 07 11 sutartis Nr. 2 gali būti vertinama kaip preliminarioji sutartis, teisingai nurodė, jog preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę sutartį. Preliminarioje sutartyje aptartos būsimos pagrindinės sutarties sąlygos nėra savaime ir be pakeitimų perkeliamos į pagrindinę sutartį. Jei sudarant pagrindinę sutartį viena iš šalių siekia iš esmės pakeisti preliminarioje sutartyje aptartas sąlygas, tai gali būti pripažinta atsisakymu sudaryti pagrindinę sutartį sulygtomis sąlygomis ir užtraukti LR CK 6.165 str. 4 d. numatytą civilinę atsakomybę. Tačiau jei šalių valia sutampa ir pagrindinę sutartį jos sudaro kitokiomis sąlygomis, nei buvo aptarta preliminariojoje sutartyje, šalių teisės ir pareigos yra nustatomos pagrindinėje sutartyje. 2000-12-23 pirkimo-pardavimo sutartyje buto pirkimo išsimokėtinai sąlyga neįrašyta. Aptariant šį atsakovės argumentą skundžiamame sprendime teisingai nurodyta, kad 2000-12-23 pirkimo-pardavimo sutartyje nėra ir kitų sąlygų, kurios būtinos daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartims: nuosavybės pirkėjui perėjimas po visiško kainos sumokėjimo (LR CK 6.411 str.), periodinių įmokų dydis, jų mokėjimo terminai ir atsiskaitymo tvarka (LR CK 6.413 str.). 2000-12-23 sutarties 3 p. aiškiai įrašyta, kad 22612 Lt už parduodamą butą Pirkėjas sumokės Pardavėjui iki 2001 m. sausio 01 d. Jokių papildomų sąlygų dėl mokėjimo atidėjimo ar išdėstymo nėra. Kitos sulygtos ir tame pačiame sutarties punkte įrašytos sąlygos dėl delspinigių, pardavėjo teisės kreiptis į teismą ir dėl buto grąžinimo pardavėjui pilnai neatsiskaičius laike 10 metų, yra sutarties įvykdymą užtikrinančios sąlygos. Pažymėtina, kad ieškovas nėra profesionaliai nekilnojamo turto prekyba besiverčianti bendrovė. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, aiškindamas sutartį, netinkamai taikė LR CK 6.193 str., nustatantį sutarčių aiškinimo taisykles. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji šalių ketinimai. Aptariamos sutarties šalių ketinimai visiškai aiškiai išdėstyti raštu, suklydimo ar apgaulės požymių nenustatyta, sutarties sąlygos atitinka įprastines protingų asmenų sudaromų sutarčių sąlygas. Atsakovės į civilinę bylą Nr. 2-253-445/2006 pateiktas mokėjimo grafikas be datos, kurio ieškovas nepripažįsta ir kuris kitiem metams nepratęstas, nėra pakankamas įrodymas, pagrindžiantis buto pirkimą išsimokėtinai. Taikant LR CK 6.193 str. negalima vienašališkai pakeisti šalių sulygtų sutarties sąlygų arba įrašyti naujas sąlygas. Sutartis gali būti keičiama tik šalių bendru sutarimu. Be to teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovės elgesio po sutarties sudarymo. Teismas teisingai pažymėjo, kad atsakovė, mokėdamas žymiai mažesnes sumas, nei įrašytos jos pateiktame grafike (per 2002-2004 sumokėjo tik 742 Lt, vėliau mokėjimus nutraukė) kaip sutarties šalis nesielgė tinkamai ir sąžiningai. Dėl išdėstytų motyvų atmetamas apeliantės argumentas, kad butas jai parduotas išsimokėtinai. Tais pačiais motyvais atmetamas ir apeliacinio skundo argumentas dėl buto kainos sumažinimo buto remonto kaina. 2000-12-23 pirkimo-pardavimo sutartyje, kurioje nurodyta, kad parduodamas „gyvenamosios paskirties butas“ tokia sąlyga neįrašyta, buto kokybė ir jos gerinimas neaptarti. Esant tokioms aplinkybėms apylinkės teismas pagrįstai taikė LR CK 6.314 str. 5 d. ir priteisė pardavėjui nesumokėta kainos dalį.

Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str.), nenustatyta įstatyme (CPK 329, 330 str.) numatytų pagrindų, įgalinančių panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Sprendimas iš esmės paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1d. 1p.).

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas nenustatė tikslios buto kainos. Tenkindamas ieškinį apylinkės teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad prašomos priteisti sumos dydžio atsakovė neginčijo. Iš tikro atsakovė ginčijo savo pareigą sumokėti visą kainą, teigė, kad į pirkimo kainą turi būti įskaičiuotos buto remonto išlaidos, tačiau ieškovo apskaičiuotos skolos dydžio neginčijo. Teismas ieškovo prašomą sumą - 15995,04 Lt pripažino remdamasis šalių pateiktais duomenimis, civilinėje byloje Nr. 2-253-445/2006 esančiais dokumentais, atsakovės sumokėta suma ir sulygta buto kaina. Nesant ginčo dėl šių sumų nesumokėta kainos dalis nustatoma atliekant aritmetinį veiksmą. Apskaičiuodamas priteistiną sumą apylinkės teismas padarė aiškią aritmetinę klaidą. Motyvuojamoje sprendimo dalyje nurodyta, kad atsakovė už perkamą butą sumokėjo 2079,24 Lt ir 742 Lt, t.y. iš viso sumokėta 2821,24 Lt (2079,24 + 742 = 2821,24). Ta pati suma yra nurodyta atsakovės atsiliepime ieškinį šioje byloje ir ieškovo 2006-05-22 paaiškinime civilinėje byloje Nr. 2-253-445/2006. Vadinasi įskaitant 4000 Lt sumokėtus pasirašant sutartį atsakovė už butą yra sumokėjusi 6821,24 Lt (2821,24 + 4000 = 6821,24). Kitokių pagrįstų skaičiavimų byloje nėra. 2000-12-23 pirkimo-pardavimo sutartyje įrašyta, ir teismas motyvuojamoje sprendimo dalyje tai patvirtino, kad butą ieškovas atsakovei pardavė už 22612 Lt. Tokiu būdu apskaičiuota atsakovės nesumokėta ir ieškovui priteistina kainos dalis yra 15790,76 Lt (22612 - 6821,24 = 15790,76). Pirmosios instancijos teismas, iš esmės teisingai išsprendęs bylą, nustatydamas priteistiną sumą padarė aiškią aritmetinę klaidą. Skundžiamą sprendimą iš esmės paliekant nepakeistą jo rezoliucinė dalis tikslinama priteistą skolą sumažinant iki 15790,76 Lt atitinkamai sumažinant priteistas palūkanas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 - 331 str. teismas

nutarė:

Varėnos rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 5 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Sprendimo rezoliucinę dalį patikslinti – priteistą 15995,04 Lt skolą sumažinti iki 15790,76 Lt (penkiolikos tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimties litų septyniasdešimt šešių centų), už laikotarpį nuo 2001-01-01 iki 2006-11-30 priteistą 4731,90 Lt metinių palūkanų sumą sumažinti iki 4670,90 Lt (keturių tūkstančių šešių šimtų septyniasdešimties litų devyniasdešimties centų) ir nurodyti, kad 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2006-11-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo skaičiuojamos nuo 15790,76 Lt.