Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

2019-12-11 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A11.-1679-287/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-12-11
Bylos Nr.
A11.-1679-287/2019
Teisminio proceso Nr.
4-31-3-00191-2019-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Rima Razumienė
Pažeidėjas
A. Z.
Advokatai
Andrius Kazakevičius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A11.-1679-287/2019
Teisminio proceso Nr. 4-31-3-00191-2019-4
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.3; 1.4.4; 1.4.7; 1.4.8; 1.5.1; 1.5.3; 1.5.7; 12.29; 21.9.4; 21.9.10.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. gruodžio 11 d.Pakruojis
Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Rima Razumienė,sekretoriaujant Jolitai Juknienei ir Janinai Juozaitienei,dalyvaujant:

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. Z. ir jo atstovui advokatui Andriui Kazakevičiui,

institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovui, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiajai specialistei Giedrei Mažulienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo

A. Z., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, vedusio, neteisto,

administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau –ANK) 290 straipsnio 1 dalį ir 290 straipsnio 8 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019 m. rugsėjo 6 d., apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio medžiotojai A. V., A. M. ir A. Z. medžiojo, tykojant prie (duomenys neskelbtini) miško. A. Z. apie 22.00 val. sumedžiojo stirnos patiną, apie įvykį nepranešė medžioklės vadovui, stirninas į medžioklės lapą nebuvo įrašytas. Neteisėtai sumedžiotą stirniną pasiėmė, parsivežė namo automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir išdorojo ūkiniame pastate, (duomenys neskelbtini). Stirnino kailį, žarnas ir kojas nuvežė tarp (duomenys neskelbtini) kaimų, prie Dubysos upelio, ir išmetė pakrūmėje. Šiais savo veiksmais A. Z. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – Medžioklės taisyklės) 22, 23, 24.13, 58.2.3, 58.28 ir 74.1 punktų nuostatas bei padarė administracinius nusižengimus numatytus ANK 290 straipsnio 1 dalyje ir 290 straipsnio 8 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. Z., duodamas paaiškinimą ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 6 d. vykusios medžioklės metu ir po jos, nepadarė nė vieno šūvio. Prašo apžiūrėti jo ginklą, iš kurio nebuvo šauta jau daugiau, kaip pusę metų. Šautinė žaizda neatitinka jo ginklo kalibro galios. Nežinomų asmenų sumedžiotą stirniną rado rugsėjo 7 d., ryte, kai dar kartą atvažiavo apžiūrėti šūvio girdėjimo vietos. Žvėrį namo parsivežė automobiliu „(duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

Institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovė Giedrė Mažulienė teismo posėdžio metu, nurodė tas pačias aplinkybes, kaip administracinio nusižengimo protokole. Pažymėjo, kad pagal liudytojų parodymus, medžioklės metu šūvis buvo girdėtas 22.00 val., buvo sumedžiotas gyvūnas, kurį A. Z. parsivežė ir namie išdorojo. Aplinkosaugininkai neturi įgalinimų, kad būtų nustatyta iš kokio ginklo sumedžiotas gyvūnas. Iš bylos medžiagos bei vaizdo įrašo matyti, kad žvėrį A. Z. parsivežė automobiliu „(duomenys neskelbtini)“. Kaip ilgametis medžiotojas A. Z. turėjo puikiai žinoti medžioklės taisykles ir jų nepažeisti. Prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. Z. teismo posėdžio metu parodė, kad sutinka su tuo, jog padarė nusižengimą, nes parsivežė rastą stirniną. Į medžioklę jie susirinko 2019 m. rugsėjo 6 d., apie 19.30 val., Rozalimo miestelio aikštelėje, prie girininkijos. Pasiskirstė, kas kur sėdės ir išvažiavo į bokštelius. Jis nuvažiavo į bokštelį su „(duomenys neskelbtini)“ automobiliu, apie 20.00 val. išgirdo šūvį iš ten, pro kur atvažiavo. Grįžo atgal, su žiūronais pažiūrėjo visur, bet nieko nematė. Pagalvojo – gal kolegos. Grįžo į bokštelį ir prasėdėjo ten gal iki 22.20 val. Šūvį girdėjo (duomenys neskelbtini) miestelio pusėje. Jis sėdėjo prie Radviliškio „rubežiaus“, ten yra (duomenys neskelbtini) kaimas, tokioje įlankoje. Medžioklėje be jo dar dalyvavo M. ir V., kuris vadovavo medžioklei. V. sėdėjo prie to pačio miško, kaip ir jis. Jei skersai nuo jo, tiesiai mišku – tai už kokių 800 m., jei aplinkui, tai 3-5 kilometrai. M. sėdėjo prie kito miško, dar už kilometro nuo V. Būrelyje gal 50 žmonių ir keturi pogrupiai. (duomenys neskelbtini) pogrupyje gal 15 žmonių. Pagalvojo, gal iš kito pogrupio šovė, nes teritorijos ribojasi. V. su M. irgi turėjo girdėti tą šūvį, jeigu jie jau buvo atvažiavę. Vėliau šūvių nebebuvo ir jis išvažiavo namo. Ryte važiavo pasižiūrėti ar nėra gyvūnų pėdsakų. Sėdo į sūnaus (duomenys neskelbtini) automobilį ir apvažiavo paupį, kur girdėjo šūvį ir palaukėje rado stirniną. Pasikrovė į mašiną ir parsivežė, išdorojo. Nekvietė gamtos apsaugos, nes labai skubėjo. Padarė klaidą, kad išdorojo. Save vertina labai blogai. Žmonai nesakė, kad sumedžiojo stirną, nes jos nematė nei vakare, nei ryte. Žmona ryte rado vandenyje pamerktą mėsą. Su V. ir M. nebendravo. Būna tų šūvių: ir (duomenys neskelbtini) pogrupis arti ir kiti pogrupiai. Ryte važiavo su (duomenys neskelbtini), nes važiavo su tikslu pasižiūrėti pėdų, o ne žvėrį parsivežti. Važiavo apie 7.00 val., parsivežė stirniną greitai, gal 7.30 val. dar nebuvo. Yra mašinoje tokia vonia į kurią stirninas telpa, kad neprisikraujuotų mašina. Džipe buvo rastos senos dėmės nuo bebrų laikų, ten nebuvo jokios šviežios dėmės, nes stirniną parsivežė su (duomenys neskelbtini). Pareigūnai traktavo, kad jis vakare nušovė ir parsivežė namo, kitokios versijos nesiklausė. Jis parsivežė ryte, per valandą išdorojo ir vežė atgal išversti lapėms, apie 9.00 ar 8.30 val., nes 9.00 val. – jau dirbo. Kai pareigūnai atvažiavo, jo namie jau nebuvo. Paskui jis grįžo ir jo laukė trys pareigūnai: C., P. M., o trečio neatsimena. Jie ūkiniame pastate rado skerdieną. Išsivežė stirniną, šautuvą ir automobilį „(duomenys neskelbtini)“. Nuo bokštelio iki sumedžioto gyvūno vietos bus apie 1,5 – 2 kilometrus. Medžioja jis jau daugiau, kaip 10 metų. Nedažnai medžiotojai randa tokių gyvūnų. Jis niekada nėra radęs. Nėra baustas už medžioklės taisyklių pažeidimą, teisė medžioti nebuvo atimta. Gyvūno kaukolę įmanoma išvirti per valandą. Medžioklėje buvo su „(duomenys neskelbtini)“, o parsivežė žvėrį su (duomenys neskelbtini). „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo šviežio kraujo dėmių.

Liudytojas S. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad 2019 m. rugsėjo 7 d., ryte, apie 7.00 val., žuvavo (duomenys neskelbtini) tvenkinyje. Tas tvenkinys yra apie 20-30 metrų nuo kelio. Matė, kaip važiavo A. Z. iš (duomenys neskelbtini) pusės į (duomenys neskelbtini) pusę ir „papypsino“, pasisveikino. Tik keista, kad važiavo su (duomenys neskelbtini), ne kaip paprastai su džipu. Pažino, kad tai Z., nes jau buvo šviesu. Grįžtančio nematė, nes jau buvo išėjęs namo. Su (duomenys neskelbtini) dažniausiai važinėja Z. vaikas. Z. dar turi (duomenys neskelbtini)ir džipą, o jo žmona (duomenys neskelbtini). Liudyti prašė Z., kad jį matė tą dieną. Kur jis važiavo tą dieną, jis nežino.

Liudytojas A. V. teismo posėdžio metu parodė, kad 2019 m. rugsėjo 6 d., apie 19.00 val., susirinko prie girininkijos: jis, M. ir Z.. Jis vadovavo. Nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini) miškelio, A. nuvažiavo prie J. miško, prie kukurūzo lauko, o M. į (duomenys neskelbtini) pusę. Visi važiavo su savo mašinomis. Z. su „(duomenys neskelbtini)“. Jis ir A. tykojo ant kopėtėlių, o M. bokštelyje. Vienas kito nematė, nes skyrė miškelis. M. paskambino apie 21.30 val. ir pasakė, kad važiuoja namo. A. neskambino. Tiksliai nežino, gal apie 22.00 val., matė pravažiuojančios mašinos šviesas. Jis namo grįžo 22.45 val., nes dar pasėdėjo. Iki namų nuo tos vietos – apie 10 minučių. A. pusėje, apie 21.30 val. girdėjo šūvį, tiksliai laiko nepasakys, nes į laikrodį nežiūrėjo. Važiuodamas namo paskambino T., (duomenys neskelbtini) pogrupio vadui, kad girdėjo šūvį. Kadangi jis vadovavo medžioklei, kas iššovė turėjo jį informuoti, bet jam niekas nieko nepranešė. Vėliau sužinojo, kad rado (stirniną). Ar tuo metu kiti būreliai vykdė medžioklę, jis nežino. Ginklų leidimų netikrino, nes pastoviai medžioja su tais pačiais ir žino kada kam pasibaigia galiojimas. Medžiojo raguotus stirnino patinus ir šernus. Būrelis turėjo teisę medžioti stirnino patinus. Ant kopėtėlių galėjo atsisėsti apie 20.00 val. Jei Z. būtų šovęs, būtų girdėjęs, nes ir vėjas į jo pusę pūtė. Jei būtų pataikęs į žvėrį, būtų girdėti atsimušimas, bet ne visada. Tą kartą negirdėjo. Parodymai duoti iš karto yra teisingi. Pirma buvo šūvis ir neužilgo išvažiavo Z. Buvo jau tamsu. Vienas vyras gali tokį sumedžiotą žvėrį pakelti ir įtalpinti į lengvojo automobilio bagažinę ir tą žvėrį išdoroti per pusvalandį. Kaimyninių būrelių medžioklės plotai yra netoli ir kartais, kai šauna arti, girdi jų šūvius. Negali kategoriškai teigti, kad šovė Z, nes jie vienas kito nematė, tik girdėjo. Iš tokio atstumo, kur Z. sėdėjo ir rastas sumedžiotas žvėris, neįmanoma sumedžioti. Z. visada į medžioklę atvažiuoja su visureigiu. Su lengvuoju automobiliu nėra matęs. Jei Z. būtų važiavęs į stirnos nušovimo vietą 20.00 ar 21.00 val., jis būtų matęs.

Liudytojas A. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad tą dieną susirinko jis, V. ir Z., 19.00 val., prie girininkijos aikštelės. Pasiskirstė kur kas sėdės ir išvažinėjo. Jis parvažiavo namo persirengti ir nuvažiavo į bokštelį, esantį (duomenys neskelbtini) pamiškėj. Kiti du – (duomenys neskelbtini) pamiškėje. Kur jie sėdėjo, jis žinojo, bet jų nematė, nes jis buvo visai prie kito miško. Tą dieną jie galėjo medžioti stirninus, šernus. Nieko nematė ir šūvio negirdėjo. Namo išvažiavo prieš 21.30 val. Girdėjo, kad buvo sumedžiotas stirninas, bet jam niekas nesakė ir nerodė kurioje vietoje. Kai jis išvažiavo, jau buvo prietema. „Ožys“ – nedidelis žvėris ir jį galima įdėti į automobilio bagažinę. Išdoroti žvėrį per pusę valandos galima. Medžioklės plotai ribojasi su kitų būrelių plotais. Girdisi kitų būrelių šūviai. Medžioja gal jau 15 metų. Būna, kad pataikai į žvėrį vasarą, jis įlenda į krūmus ir tiek jį berandi. Pašautas žvėris gali nuklysti. Nežino ar be jų būrelio dar kas tą dieną medžiojo.

Liudytojas A. T. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra pogrupio vadas. Rugsėjo 6 d. vyko medžioklė. Kadangi jis tą dieną vykdė tarnybą, susitarė su V., kad šis vykdys medžioklę. Žino, kad joje dalyvavo A. Z., A. V. ir A. M.. V. paskambino jam į tarnybą ir pasakė apie šūvį, tačiau jis nekreipė į tai dėmesio, tiesiog pakalbėjo apie tai ir viskas. Po tarnybos, gal po 10.00 val., kaip ir dauguma medžiotojų, važiavo pasižiūrėti žvėrių judėjimą. Važiuojant iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) kaimo pusę, pamatė įtartinas vėžes link upelio. Kadangi žino tuos plotus, tokioje vietoje nėra ko važiuoti, nes krūmai. Matė, kad šviežios vėžės. Sustojęs paėjo tomis vėžėmis ir nuo kelio, gal 200 metrų, krūmuose pamatė kailį, žarnas. Paskambino medžioklės vadovui ar kas nors ką nors sumedžiojo. Jis pasakė, kad ne. Paskambino būrelio vadovui, gal tas žino kas ką sumedžiojo, bet irgi nežinojo. Pradėjo tyrinėti vėžes ir nustatė, kad specifinės džipo vėžės. Paskambino 112, atvažiavo aplinkosaugininkai, parašė pranešimą. Jam V. nurodė, kad šūvis buvo ta kryptimi kur planavo sėdėti A. Z., o ar jis ten buvo, niekas be jo nepasakys. Yra medžioklės plotai, už kuriuos moka mokesčius ir stengiasi juos prižiūrėti, ar nėra kokių įtartinų vėžių. Rado nuluptą stirnino galvos kailį, kailį, kojas. Pagal vėžių žymes ir protektoriaus raštą yra matęs, kad su tokiu važinėja A. Z.. Dažnai dalyvauja medžioklėse su A. Z. ir jis visada atvažiuoja su tuo pačiu automobiliu. Iki tos vietos, kur buvo rastas kailis, galima nuvažiuoti su bet kokiu automobiliu, bet pagal vėžes nekilo abejonių, kad važiuota džipu ir įtarimas krito ant A. „Ožį“ nulupti, žarnas išdarinėti, galvą nulupti, išdarinėti galima per valandą. O galvą paruošti ir į darbą išvažiuoti, per tiek laiko, kiek nurodė A., tai netiki. Kiekvienas suaugęs vyras stirną į bagažinę įkeltų be problemų, nes ji sveria apie 30 kilogramų. Medžioti stirninus būrelis limitą turėjo. Būrelio medžioklės plotas ribojasi su kitais pogrupiais. Šiaip, jeigu medžioji ten kur V. sėdėjo, teoriškai gali girdėti kitų būrelių šūvius. Stirninas pašautas į krūtinės sritį gali nueiti 50-100 metrų ir nugaišti, per pilvą peršautas gali 2 kilometrus nubėgti. Su Z. medžioja ne pirmus metus. Visada yra primenama, kad ką turi medžioklės vadovas žinoti, tas turi būti pranešama medžioklės vadovui. Z. buvo nepatenkintas, kad reikia pranešti medžioklės vadovui viską, todėl ir kyla abejonės. Išsisukinėdavo po šūvių. Net du kartus buvo girdėtas šūvis, kur jis sėdi, bet jis neinformavo medžioklės vadovo. Paskambinus paklausti kodėl nepranešė, pirmą kartą pasakė, kad jam buvo gėda, kad prašovė, kitą kartą – kad šovė į barsukus. Važiuoji apžiūrėti gyvūnų pėdsakus, kad kitą kartą planuotumeisi medžioklę. Kad Z. ten sėdėjo, kur nurodė, jis negali teigti, taip pat negali teigti, kad jis ten nesėdėjo. Jei jis ten sėdėjo, kur sakė, ir toje vietoje, kur nušautas stirninas, nušauti stirniną nerealu. Ten kur rastas „ožys“ V. galėjo girdėti šūvį. Retas atvejis, kad kažkas kitas sumedžiotų, o kitas rastų labai retas atvejis. Kadangi tai neteisėta, iš karto informuoji medžioklės ar būrelio vadą.

Liudytojas T. J. teismo posėdžio metu parodė, kad buvo budintis ekipažas ir iš bendrojo pagalbos centro gavo pranešimą apie įvykį, o apie įvykį į pranešimų centrą pranešė A. T. ir parodė įvykio vietą. Į įvykį važiavo jis, C. ir M. Nekilo įtarimų, kad viduriai švieži ir matėsi džipo vėžės. Kai nuvažiavo į Z. gyvenamą vietą, duris atidarė Z. ir jos paklausus ar vyras vakar buvo medžioklėje ji pasakė, kad nieko nežino, nes miegojo. Paprašė paskambinti vyrui ir šis pasakė, kad bus už pusvalandžio. Žmona išėjo už kelių minučių ir nuėjo link ūkinio pastato, kur jie įtarė, kad yra sumedžiotas žvėris. Jie paprašė jos ten neiti ir palaukti kol vyras atvažiuos, kad visi užeitų. Dar kartą paklausus ar vakar vyras nemedžiojo, ji pasakė, kad vakar vyras sumedžiojo stirną. Be to, kai su Z. važiavo į vietą, kur buvo rastas stirninas, kur buvo rasta kraujo dėmė, dar kartą paskambino paklausti, ji vėl parodė, kad jis vakar parsivežė stirniną. Kraujo dėmė užfiksuota lauke prie (duomenys neskelbtini) kaimo, laukuose. Apžiūrint automobilio bagažinę buvo kraujo dėmės. Matė ir gyvūno atliekas ir mėsą. Z. neigė, kad jis sumedžiojo stirniną. Apie 22.00 val. V. girdėjo šūvį Z. pusėje, paskui matė, kaip galimai Z. mašina pravažiavo, mėsa – pas Z. Kokio gali nebūti įtarimo, kad ne jis nušovė. Paklausė su kokiu ginklu jis medžiojo, jis parodė ginklą. Negali nustatyti ar iš jo šauta. Šovinio stirnoje nerado, nes pati kulka perėjo kiaurai. Apžiūrėjo žaizdos vietą ir mano, kad galėjo būti šauta iš to ginklo. Nušauta viena kulka, ties krūtine, kur šonkauliai. Negali tiksliai pasakyti ar po tokio šūvio gali dar žvėris eiti, bet mano, kad gali. Z. parodymai, kad 6.00 val. jis atsikėlė ir nuvažiavo į tą vietą, kur girdėjo šūvį. Kad rasti laukuose tokioje vietoje žvėrį, turi tiksliai žinoti vietą. Iš tos vietos, kur nurodė Z., kur buvo rastas stirninas, jis negalėjo nušauti.

Liudytojas G. C. teismo posėdžio metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini) būrelio pirmininkas M. G. apie pažeidimą informavo. Nuvykus į įvykio vietą pasitiko pogrupio vadovas A. T.. Nuvykus į įvykio vietą, matėsi platesnių nei lengvojo automobilio ratų, vėžės. A. T. nurodė, kad galimai tai A. Z. automobilis „(duomenys neskelbtini)“. Atliekos, žarnos buvo šviežios. Z. automobilyje užfiksuotos šviežios kraujo dėmės. Tokių kraujo dėmių rado ir pas jį namuose, lupykloje. Su A. Z. žmona bendravo du kartus. Pirmą kartą nuvykę klausė ar žino ką apie vyro medžioklę, ji pasakė, kad nežino ir nuėjo namo. Po kelių minučių išėjo iš namo ir ėjo į ūkinį pastatą. Jie paprašė, kad ji neitų į ūkinį pastatą, kol negrįš jos vyras. Ji paklausė. Užsimezgus pokalbiui ir pasakius, kad yra sumedžiotas nelegaliai žvėris, ji pasakė, kad vyras vakare buvo medžioklėje ir ten sumedžiojo stirną ir nurodė, kad minėta stirna yra ūkiniame pastate. Kai Z. parodė, kur rado stirną, jis paskambino jo žmonai telefonu su įjungtu garsiakalbiu ir paklausė, kada vyras parsivežė stirną. Ji pasakė, kad vakar. Grįžus pas Z., žmonos ten neberado. Nekilo abejonių, kad nušautas gyvūnas buvo parvežtas „(duomenys neskelbtini)“. Tiek iki vietos, kur Z. nurodė, kad rado stirną, tiek kur išmestos atliekos, žarnos, buvo tik tos džipo vėžės, tikrai ne lengvojo automobilio. Jis paskambino būrelio vadovui M. G. paprašė sužinoti ar dar kas medžiojo tą vakarą iš būrelio narių. Gyvūnas matosi, kad krito vietoje, nes niekur daugiau kraujo žymių nebuvo, apėjo apžiūrėjo aplinkui ražieną. Medžioklė vyko tykojant, tačiau stirna nušauta ne iš bokštelio, gal iš mašinos važiuojant, visai kitu būdu. Z. buvo nurodęs, kad nuvažiavo į bokštelį ir 20.10 val., išgirdęs šūvį sėdo į mašiną ir nuvažiavo apžiūrėti šūvio vietos. Bet V. jo važiuojant nematė, nors turėjo matyti, todėl kyla klausimas, ar jis iš viso buvo nuvažiavęs į bokštelį. Gal iš karto jis buvo toje vietoje, kur stirna buvo sumedžiota. Nes 20.00 val. girdėjo šūvį tik vienas Z., o V. negirdėjo, nors turėjo girdėti. Tačiau V. girdėjo 22.00 val., o Z. negirdėjo. Tačiau apie girdėtą šūvį nepranešė medžioklės vadovui. Žmona pasakė, kad stirną Z. parsivežė tą patį vakarą. Z. aiškino, kad kaltas, jog nepranešė apie rastą sumedžiotą žvėrį. Pagal taisykles nelegaliai sumedžioto žvėries negalėjo pasiimti. Tą dieną gailestį reiškė, kad neinformavo. Ginklo apžiūrėjime jis nedalyvavo. Kraujo mėginių iš mašinos bagažinės neėmė, nes akivaizdžiai matėsi, kad šviežias kraujas. Jei kraujas būtų dviejų parų jis jau būtų sudžiūvęs. Žvėris nebuvo sužeistas, jis buvo nušautas vietoje. Garbės dalykas, išgirdus šūvį, po medžioklės vadovui pranešti apie girdėtą šūvį. Su žmona kalbėjo telefonu tik norėdamas pasitikslinti, o nefiksavo jos parodymų.

Liudytoja L. Z. teismo posėdžio metu nurodė, kad pareigūnai atvyko apie 13.30 val. ir klausė ar yra vyras. Ji pasakė, kad išvykęs ir skambino vyrui. Pareigūnai paklausė ar vyras buvo medžioklėje. Ji pasakė, kad nieko nežino ir skambino vyrui. Ji „vakavosi“ pomidorus, įėjo į virtuvėlę ir jai išėjus, jie daugiau nebeįleido ten jai eiti. Ji pasakė, kad nieko nemato blogo, nes vyras buvo medžioklėje ir ten yra stirna. Daugiau visą laiką buvo kambaryje. Grįžęs vyras išvažiavo su pareigūnais. Kitas pareigūnas, kurio anksčiau nebuvo, atėjęs jai pasakė, kad jai skambina, bet buvo labai „neryškus“ garsas ir jos paklausė, kada vyras parsivežė stirną. Ji pasakė, kad vyras buvo vakare medžioklėje ir gal parsivežė vakare. Matė, kad ūkiniame pastate, virtuvėlėje, buvo vandenyje pamerkta „stirnytė“. Matė, kai vyras vakare išvažiavo į medžioklę, kada grįžo – nematė. Nematė ar parsivežė žvėrį. Ryte atsikėlus jau namie nieko nebuvo. Pirmą kartą su vyru bendravo, kai atvažiavo pareigūnai, telefonu. Pati suprato, kad ten mažutė stirnelė. Seniai bebuvo parvežęs laimikį iš medžioklės. Su kokiu automobiliu važiavo vyras į medžioklę, ji nežino. Sūnus pas mergaites važiavo su savo (duomenys neskelbtini). Vyras į medžioklę važiuoja su (duomenys neskelbtini). Nelabai domisi, nes automobiliai būna ne visada namuose. Nebepamena kokios mašinos buvo kieme.

Liudytojas P. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad jie negalėjo nustatyti iš kurio šautuvo buvo šauta. Kadangi šūvio skylė nedidelė, tai matyti, kad šauta iš graižtvinio šautuvo. Kadangi Z. parodė, kad medžiojo su tuo ginklu, todėl ir paėmė tą ginklą. Galėjo būti nušautas iš to ginklo. Tik šviežiai iššovus galima nustatyti, kad šauta iš to šautuvo. Vėliau nustatyti reikia būti ekspertu. Kulkos nerado, nes buvo kiaurai išėjus. Sunku pasakyti ar galėjo nušauti iš bokštelio. Šauta buvo per plaučius, jis dar galėjo bėgti, nežino kiek, čia pagal gyvulio sveikatą. Nors gali ir vietoje kristi. Širdis nebuvo peršauta, bet gal dar buvo peršautas kažkas gyvybiško prie širdies. Niekas nematė, niekas negirdėjo kur buvo Z., jis galėjo privažiuoti arčiau. Žmona pasakė, kad parsivežė vakare. Protokolą surašė, dėl to, ką pasakė žmona ir medžiotojai pranešė. Teismas nuspręs ar jis kaltas. Nudžiovinti stirnino galvą taip greitai praktiškai neįmanoma. Gal specialistai gali taip padaryti. Nustatyti ar ta galva tos stirnos, neįmanoma nustatyti. Jis pasiliko saugoti mėsą Z. namuose. Jis pats yra medžiotojas nuo 1982 m. ir pagal išsilavinimą veterinarijos felčeris. Z. parodė su kokiu ginklu medžiojo ir su kokiu automobiliu parsivežė, tai yra, su „(duomenys neskelbtini)“. Toje vietoje buvo džipo vėžės. Ir draugai nurodė, kad jo džipas, dėl to ir pas jį važiavo. Z. šautuvas kombinuotas. Numano, kad stirna nušauta iš graižtvinio šautuvo. Kalibras galėjo būti 223, bet tiksliai pasakyti negali. Į stirniną galėjo šauti nuo kelio. Bet iš bokštelio praktiškai neįmanoma. Tamsiu paros metu stirnos nerasi, nebent su termovizoriumi. Jis galėjo šauti su termovizoriumi arba pasišviesdamas. Netikėtina, kad išgirdęs šūvį važiuosi ieškoti, tai juk gal medžiotojai pasiėmė. T. pamatė vėžes nuo kelio, nes važiavo ta kryptimi kur buvo girdėtas šūvis. Kur sėdėjo V. jis nežino. Šautuvą jie paėmė, jei kartais būtų konfiskuotinas, kad paskui nepaslėptų. Ryte, kai rado nušautą stirniną, turėjo pranešti medžioklės vadovui, medžioklės vadovas turėjo spręsti tolimesnius reikalus ir pranešti kitoms institucijoms. Negalima pasiimti rastų gyvūnų. Ryte ta stirna jau turėjo būti gerokai „išsipūtusi“, nes buvo šilta, tačiau nesimatė, kad ta mėsa būtų buvusi žalia. Mėsa greitai genda nuo vidurių. Varyminėse medžioklėse, jei ryte nušauta, vakare praktiškai nebenaudojama. Stirnos medžiojamos tik šviesiu paros metu.

Traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens atstovas advokatas Andrius Kazakevičius nurodė, kad jo klientas pripažįsta, kad paėmė dėl kitų priežasčių kritusį gyvūną, apie jį neinformavo medžioklės ploto vieneto naudotojo, gamtos apsaugos departamento ir galimai pažeidė jo dorojimo taisykles ir turėtų būti traukiamas atsakomybėn pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį. Su gabenimu neteisėtai sumedžioto, nesutinka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pagal ANK 569 straipsnį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

ANK 290 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių ir kitų medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimus. Šiuo atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. Z. kaltinamas pažeidęs Medžioklės taisyklių 24.13 punktą, t. y., neužtikrino, kad būtų laikomasi Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimų.

ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad gyvūno, kurį sumedžioti turintis teisę medžioti asmuo (medžiotojas) neturi teisės, sumedžiojimas arba neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimas ar dorojimas užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų. Taigi, atsakomybė pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį kyla už gyvūno, kurį sumedžioti turintis teisę medžioti asmuo (medžiotojas) neturi teisės, sumedžiojimą arba neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimą ar dorojimą. Už šį nusižengimą atsako asmuo, kuris neteisėtai sumedžioja licencijuojamą gyvūną, jį gabena ar doroja. Šios veikos yra alternatyvios ir atsakomybei kilti pakanka bet kurios iš jų. Medžioklės taisyklių 22 punkte numatyta, kad prieš išvežant sumedžiotus gyvūnus, kurių medžioklė limituojama, iš medžioklės plotų vieneto, kuriame jie sumedžioti, arba prieš pradedant sumedžiotų gyvūnų, kurių medžioklė limituojama, dorojimą, atsižvelgiant, kuris iš šių veiksmų pradedamas pirmas, medžioklės lape įrašoma, kiek ir kokių gyvūnų, kurių medžioklė limituojama, sumedžiota. Medžiojant medžioklės būdais tykojant arba sėlinant, ši informacija į medžioklės lapą įrašoma prieš išgabenant gyvūną iš sumedžiojimo vietos arba prieš pradedant dorojimą, atsižvelgiant, kuris iš šių veiksmų pradedamas pirmas. 23 punkte numatyta, kad medžiotojas privalo informuoti medžioklės vadovą apie sumedžiotą ar sužeistą medžiojamąjį gyvūną. Pagal 58.2.3 punktą draudžiama gabenti ar doroti neteisėtai sumedžiotą kanopinį žvėrį.

Šiuo nagrinėjamu atveju, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. Z. savo kaltės nepripažino, t. y. neigė nušovęs stirnino patiną. Bylą nagrinėjant teismo posėdžio metu jis laikėsi pozicijos, kad stirtino nenušovė, o jį rado, parsivežęs namo jį išdorojo.

ANK 569 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 6 d. trys (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio medžiotojai A. V., kuris vadovavo medžioklei, A. M. bei administracinėn atsakomybėn traukiamas A. Z., vykdė palaukinę medžioklę Jamantonių kaimo ribose, šalia kukurūzų lauko. A. V. savo paaiškinime nurodė, kad jie tykojo šernų. Minėtas asmuo savo paaiškinime nurodė, kad apie 22.00 val. toje pusėje, kurioje medžioklę vykdė A. Z., jis išgirdo į šūvį panašų garsą ir apie 22.20 val. matė, kaip A. Z. išvyko iš medžioklės. A. Z. parodė, kad šūvį girdėjo apie 20.05-20.10 val., tai yra praėjus 5 ar 10 minučių nuo atvykimo į vietą, kur yra bokštelis – kopėčios ir kurioje buvo nurodęs kad jis bus kitiems medžioklėje dalyvavusiems asmenims.

A. Z. parodymai apie 20.10 val. girdėtą šūvį teismui kelia pagrįstų abejonių, nes, visų pirma, jo negirdėjo prie to pačio miško tykojęs A. V.. Visų antra, abejotina ar medžioklėje dalyvaujantys medžiotojai išgirdę šūvį vyksta į kiekvieną girdėto šūvio vietą, tuo labiau, kad pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad dažnai girdi šūvius ir šiuo atveju manęs, kad šį šūvį paleido kolegos, gretimo pogrupio medžiotojai.

A. Z. bandė įtikinti teismą, kad galimai girdėtas šūvis buvo paleistas gretimo būrelio medžiotojų, kurie ir galėję pašauti stirniną, o šis, po sužeidimo, galėjo ateiti ir nugaišti vietoje, kur jis jį rado. Tačiau teismui pateiktame Radviliškio skyriaus Alksniupių medžiotojų būrelio 2019 m. lapkričio 20 d. pranešime nurodyta, kad 2019 m. rugsėjo 6 d. medžioklė vyko dvejuose grupėse: vienoje šūvių nebuvo, kitoje – vienu šūviu nušautas šernas, daugiau šūvių nebuvo.

Teismui buvo pateikta knygos „Knyga. Sužeistų žvėrių paieška“ kopija, tačiau teismui nenustačius, kad kokio kito būrelio medžiotojai būtų paleidę šūvį, sužeidusį stirniną, nėra prasmės nagrinėti šioje knygoje aptartų situacijų, tuo labiau, kad pačioje knygos pabaigoje nurodyta, kad „aprašyti dalykai nėra dogmos ir kiekvienas atvejis gali būti kitoks, žvėrys gali elgtis skirtingai“.

Šiuo atveju teismas neturi pagrindo netikėti A. V. parodymais apie 22.00 val. girdėtą šūvį. Nors teismo posėdžio metu ir paaiškinime nurodytas šūvio laikas bei galimai A. Z. automobilio išvykimo iš medžioklės laikas skiriasi apie pusę valandos, tačiau šiuo atveju būtina atsižvelgti ir į tai, kad nuo minėto įvykio praėjo pakankamai laiko, be to, ir pats A. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad tikslesni parodymai buvo duoti iš karto po įvykio. Be to, apie šūvio laiką paliudijo ir A. T., kuris medžioklėje tą kartą nedalyvavo, tačiau A. V., jam dar tą patį vakarą skambino papasakoti apie medžioklę ir nurodė kada girdėjęs šūvį. Tuo laiku, kai A. V. girdėjo šūvį, A. Z. nurodė šūvio negirdėjęs, nors pagal byloje nurodytas aplinkybes, turėjo girdėti. Todėl teismas mano, kad A. Z. nurodė girdėjęs šūvį apie 20.10 min. tiesiog siekdamas nukreipti dėmesį, kad minėtą stirniną nušovė kitų būrelių medžiotojai.

Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad liudytojas A. T. A. Z. apibūdino kaip nusistovėjusių medžioklės taisyklių nesilaikantį asmenį. Jis teismo posėdžio metu liudijo, kad A. Z. pyksta, kai apie viską reikia pranešti medžioklės vadovui. Be to, parodė, kad mažiausiai du kartus šis nepranešė apie savo paleistus šūvius: vieną kartą nurodė, kad buvo gėda, jog nepataikė, kitą kartą, kad šaudė barsukus. Be to, ir pats faktas, jog radus stirnino liekanas, pirmiausia įtariamas buvo A. Z., liudija apie jo reputaciją kolegų tarpe.

Nors teismo posėdžio metu A. V. ne kartą nurodė, kad negali konkrečiai nurodyti, jog stirniną nušovė A. Z., tačiau liudydamas teisme net du kartus pasakė „kad būtų pranešęs, būčiau įrašęs į medžioklės lapą“, leidžia teismui manyti, jog ir jis mano, jog vis tik A. Z. įvykdė minėtą nusižengimą, t. y. nušovė stirniną.

Be to, kad A. Z. nesilaiko ir nusistovėjusių taisyklių, matyti iš duotų parodymų, kad A. M. išvykdamas iš medžioklės apie tai informavo medžioklės vadovą, tuo tarpu A. Z. medžioklės vadovo neinformavo, nei išvykdamas iš medžioklės, nei apie tariamai apie 20.10 val. girdėtą šūvį, nors iš liudijimų matyti, kad būrelyje tokia tvarka yra.

Teismo posėdžio metu A. Z. žmona L. Z. teigė, kad nematė kada vyras parsivežė stirniną. Liudytojas G. C. teismo posėdžio metu ne kartą parodė, kad laukiant grįžtančio A. Z., L. Z. pasakė, kad vyras vakar buvo medžioklėje ir parsivežė stirną. Teismo posėdžio metu L. Z. parodė, kad tą dieną, jai skambino pareigūnas, bet buvo labai „neryškus“ garsas ir jos paklausė, kada vyras parsivežė stirną, ji pasakė, kad vyras buvo vakare medžioklėje ir gal parsivežė vakare. Tačiau vaizdo įraše Nr. 00579 girdėti, kaip pareigūnas G. C. kalbasi telefonu ir tikslinasi stirnino parvežimo laiką. Įrašo 00:01:26 min. moteris tris kartus užtikrintai pakartoja, kad stirniną vyras parvežė vakar, t. y. 2019 m. rugsėjo 6 d. Pareigūnas G. C. teismo posėdžio metu nurodė, kad telefonu kalbėjosi su L. Z. ir ši nurodė, kad vyras stirniną parsivežė vakare. Be to, teismo posėdžio metu liudijęs P. M., kuris buvo likęs prie rastos stirnino skerdienos ir perdavė L. Z. telefoną kalbėtis su G. C., taip pat teismo posėdžio metu nurodė, kad L. Z. sakė, jog A. Z. stirniną parsivežė vakare.

Šiuo atveju reikšmingas ir pats laikas per kurį A. Z. nurodė radęs stirniną, jį parsivežęs, išdorojęs, išviręs ir nuplovęs jo kaukolę, išvežęs stirnino kailį su kojomis, ir išvažiavęs dirbti. Pagal jo parodymus visus šiuos darbus įmanoma atlikti per 2 valandas ir netgi trumpiau. Teismo posėdžio metu liudijęs A. T. nurodė, kad stirniną išdarinėti įmanoma per valandą, tačiau tiek jis, tiek P. M., abu medžiotojai, nurodė, kad neįtikėtina per tiek laiko, per kiek nurodė A. Z., sutvarkyti stirnino kaukolę.

Teismo posėdžio metu A. Z. liudijo, kad ryte važiavo apžiūrėti gyvūnų pėdsakų, o ne ieškoti nušauto gyvūno. Teikdamas pirminius paaiškinimus raštu, tiek 2019 m. rugsėjo 7 d., tiek 2019 m. rugsėjo 18 d., nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 7 d. važiavo pažiūrėti į šūvio vietą. Tą patį, tai yra, kad ryte važiavo į girdėto šūvio vietą, jis nurodė ir įvykio vietoje (vaizdo įrašo Nr. 00580, 00:02:25 min.). Logiškai nepaaiškinama, kodėl A. Z. ryte reikėjo važiuoti į vietą, kur vakare girdėjo šūvį, nes, kaip nurodė, ją jau buvo apžiūrėjęs ir nieko neradęs, be to, nežinojo ar, tariamai girdėtas šūvis buvo taiklus, o tuo pačiu mažai tikėtina, kad jį šovę asmenys ten galėjo palikti galimai nušautą žvėrį. Tikėtina, kad pamačius, jog pateikta versija visai nelogiška, teismo posėdžio metu buvo pateikta nauja versija apie pėdsakų apžiūrą. Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad teismo posėdžio metu liudijęs A. T. nurodė, kad jam pasirodė keista, kai pamatė automobilio vėžes tame lauke, nes ten nėra ką žiūrėti. Esant nustatytoms aplinkybėms, manytina, kad šios pateiktos versijos, tiesiog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens siekis bet kokiomis priemonėmis įtikinti teismą, jog jis tikrai stirniną rado ryte, nors akivaizdu, kad pateiktos aplinkybės nėra logiškos.

Kad minėtas stirninas buvo nušautas A. Z., vakare, medžioklės metu, o ne rastas ir paimtas ryte, liudija ir liudytojo P. M. pastaba teismo posėdžio metu, kad iš vakaro nušautas žvėris, esant šiltam orui būtų gerokai „išsipūtęs“, tačiau matėsi, kad mėsa nebuvo žalia. Liudytojas pats beveik 40 metų būdamas medžiotojas, nurodė, kad medžioklės metu nušovus žvėrį ryte, vakare jis jau būna nebetinkamas, o šiuo atveju šis žvėris būtų prabuvęs lauke ne mažiau, kaip 10 valandų.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas teismo posėdžio metu bandė teismą įtikinti, kad A. Z. negalėjo nušauti stirnino iš bokštelio, kuriame turėjo tykoti. A. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad būtų matęs, kaip A. Z. iš bokštelio važiuoja į stirnos radimo vietą, tačiau jo važiuojančio nematė. Šis A. V. parodymas paneigia ir A. Z. parodymus, kad po apie 20.10 val. girdėto šūvio jis nuvažiavo į šūvio vietą, o po to grįžo atgal į bokštelį. Kad A. Z. išvis buvo bokštelyje, teismo posėdžio metu suabejojo ir A. T. bei P. M..

Apie 22.00 val., kai A. V. girdėjo šūvį, jau buvo tamsu, tačiau P. M. nurodė, kad tai A. Z. galėjo padaryti su termovizoriumi arba pasišviesdamas. Vaizdo įraše ir nuotraukose užfiksuota, kad kartu su šautuvu buvo ir prožektorius, kurį vėliau Aplinkos apsaugos pareigūnai paėmė.

Iš A. Z. namų buvo paimtas šautuvas IZH94, 223 Remington, 12x76, Nr. (duomenys neskelbtini), su kuriuo jis nurodė, kad medžiojo. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju T. J. parodė, kad pagal padarytą stirnino skerdienoje esančią žaizdą galima daryti išvadą, kad stirninas nušautas A. Z. šautuvu. Liudytojas P. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad kadangi šūvio skylė nedidelė, matyti, kad šauta iš graižtvinio šautuvo. Kadangi A. Z. parodė, kad medžiojo su tuo ginklu, todėl ir paėmė tą ginklą, nes mano, jog galėjo būti nušautas iš to ginklo.

Viso to, kas išvardinta, visuma, pagal vidinį teismo įsitikinimą bei esančius įrodymus, leidžia daryti išvadą, kad A. Z. 2019 m. rugsėjo 6 d., apie 22.00 val. nušovė stirniną, nepranešė apie tai medžioklės vadovui, neįrašė jo į medžioklės lapą, jį parsivežė namo ir išdorojo. Visi A. Z. teikti parodymai vertintini, kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės ir liudytojų buvo paneigti.

Kad A. Z. teismui davė neteisingus parodymus liudija ir ta aplinkybė, kaip jis bandė teismą klaidinti dėl automobilio, kuriuo parsivežė stirniną namo. Teismo posėdžio metu jis teigė, kad stirniną parsivežė namo lengvuoju automobiliu (duomenys neskelbtini), tačiau įvykio vietoje buvę liudytojai visi paliudijo, kad lauke matytos padangų vėžės, be abejonės, buvo džipo, o ne lengvojo automobilio. Liudytojas A. T. teismo posėdžio metu parodė, kad pamatęs vėžes suprato ir Aplinkos apsaugos departamento darbuotojams nurodė, jog mano, kad šios padangų žymės atitinka A. Z. džipo padangas, ir būtent, dėl šio spėjimo, pareigūnai nuvyko pas administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ir ten rado stirnino skerdieną.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdžio metu ne kartą nurodė, kad tikrai važiavo stirnino pasiimti automobiliu (duomenys neskelbtini), o su automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ tik nuvežė į pamiškę stirtino odas ir kojas. Tačiau iš vaizdo įraše užfiksuotos informacijos (įrašo Nr. 00579, 00:01:14 min.) matyti, kaip pats A. Z. pareigūnams ieškantiems, kurioje vietoje gulėjo nušautas stirninas, pasakė, kad toje vietoje turi matytis (duomenys neskelbtini) vėžės, t. y., kad prie nušauto stirnino jis atvažiavo automobiliu „(duomenys neskelbtini)“. Vaizdo įrašo Nr. 00582, 00:00:23 min. A. Z. patvirtino, kad su ta mašina važiavo (vaizdo įraše matyti automobilis „(duomenys neskelbtini)“. 00:00:51 min. paklaustas ar bagažinėje parsivežė stirniną, A. Z. nurodė, kad „jisai tiktai buvo vonelėj“, o 00:01:14 min. vaizdo įraše, pareigūnui tikslinant įvykio aplinkybes, nurodė, kad stirniną įsidėjo į „(duomenys neskelbtini)“ bagažinę ir iš laukų parsivežė namo ir tenai išdorojo.

Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas daro pagrįstą išvadą, kad nelegaliai sumedžiotą stirniną A. Z. parsivežė namo automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad A. Z. padarė administracinius nusižengimus numatytus ANK 290 straipsnio 1 dalyje ir 290 straipsnio 8 dalyje, tai yra sumedžiojo stirnino patiną, apie tai nepranešė medžioklės vadovui, todėl stirninas nebuvo įrašytas į medžioklės lapą. Neteisėtai sumedžiotą stirniną parsivežė namo automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ ir pažeisdamas Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimus jį išdorojo ūkiniame pastate.

A. Z. kaltę patvirtina administracinio nusižengimo byloje esantys rašytiniai įrodymai: administracinio nusižengimo protokolas, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas, paaiškinimas, žalos aplinkai paskaičiavimas, patikrinimo aktai, paaiškinimai, medžioklės ataskaita, tarnybiniai pranešimai, nuotraukos, sausumos transporto priemonės būklės aprašymo ir paėmimo protokolas, ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių paėmimo protokolas, patikrinimo aktas, vaizdo įrašai, bei liudytojų parodymai teismo posėdžio metu. Pastarieji bylos duomenys patvirtina, kad A. Z. padarytos veikos atitinka ANK 290 straipsnio 1 dalyje ir 290 straipsnio 8 dalyje numatytų administracinių nusižengimų požymius ir yra tinkamai kvalifikuotos.

Skiriant nuobaudą A. Z., atsižvelgtina į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

A. Z. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, A. Z. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 1 dalyje skirtinas įspėjimas, o už ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatytą nusižengimą, skirtina bauda artima šio straipsnio sankcijoje numatytos baudos minimumui (ANK 32, 34, 35, 36 straipsniais).

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų, todėl už atskirus administracinius nusižengimus A. Z. paskirtos administracinės nuobaudos subendrintinos pagal ANK 38 straipsnyje numatytas taisykles.

ANK 290 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 8 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės medžioti atėmimą nuo vienų iki penkerių metų, todėl A. Z. skirtina administracinio poveikio priemonė – teisės medžioti atėmimas dvejiems metams, terminą skaičiuojant nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos (ANK 28 straipsnis).

ANK 290 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 8 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti administracinio nusižengimo padarymo įrankio konfiskavimą. Kadangi šiuo atveju A. Z. neteisėta veika susideda iš dviejų elementų ir joje buvo panaudotas daugiau nei vienas administracinio nusižengimo įrankis, todėl iš A. Z. konfiskuotinas šautuvas IZH94, 223 Remington, 12x76, Nr. (duomenys neskelbtini), ginklo priedėlis, optinis taikiklis Busnelly 3x9x50, prožektorius BL-Q8491, ginklo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 10 vnt. šovinių 12x76, 14 vnt. šovinių 223, 1 vnt. šovinys 22 ir stirnos mėsa su kaulais bei kaukolė su ragais.

Kadangi A. Z. administraciniu nusižengimu buvo padaryta 1713,90 Eur žala gamtai, todėl ši žala priteistina iš A. Z..

ANK 665 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, priteisdamas žalą, nustato žalos atlyginimo terminą. Atsižvelgiant į žalos dydį, nustatytinas 6 mėnesių terminas žalos atlyginimui.

Kompaktinis diskas su vaizdo ir garso įrašais paliktinas byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 28, 29, 32, 34, 35, 36, 38 straipsniais, 290 straipsnio 1 ir 8 dalimis, 630, 635-637, 646 straipsniais,

nutaria:

A. Z. pripažinti kaltu, padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 1 dalyje ir 290 straipsnio 8 dalyje, ir jį nubausti:

– pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį – įspėjimu;

– pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį – 900 (devynių šimtų) eurų bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio taisyklėmis, A. Z. paskirtas nuobaudas subendrinti ir jį nubausti galutine administracine nuobauda – 900 (devynių šimtų) eurų bauda.

Išaiškinti A. Z., kad bauda turi būti sumokėta per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į valstybės pajamas, sumokant ją į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (lėšų gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodas 188659752), įmokos kodas – 1001, nurodant pažeidimo identifikacinį kodą ROIK: 19105825079. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka.

Išaiškinti A. Z., kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Paskirti A. Z. administracinio poveikio priemonę – teisės medžioti atėmimą dvejiems metams, terminą skaičiuojant nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), žalos atlyginimą aplinkai 1713,90 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus trylika eurų ir 90 ct), valstybės naudai, ją sumokant į Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, įstaigos kodas 304766622, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Luminor Bank, AS.

Nustatyti žalos atlyginimo terminą – 6 (šešis) mėnesius, nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos. Nustatytu terminu neatlyginus priteistos žalos, žalos atlyginimo išieškojimas vykdomas priverstine tvarka.

Konfiskuoti A. Z. priklausantį šautuvą IZH94, 223 Remington, 12x76, Nr. (duomenys neskelbtini), optinį taikiklį Busnelly 3x9x50, prožektorių BL-Q8491, ginklo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), 10 vnt. šovinių 12x76, 14 vnt. šovinių 223, 1 vnt. šovinį 22, automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stirnos mėsą su kaulais ir kaukolę su ragais.

Kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašais palikti byloje.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per bet kuriuos Šiaulių apylinkės teismo rūmus.

Teisėja Rima Razumienė