Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Algirdas Giedraitis, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Rasai Baranauskaitei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Baltrūnienei, gynėjai advokatei Angelei Fomienienei, nukentėjusiems D. B. ir D. J., viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

VAIDUTIS SUTKAITIS, a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Jurbarko r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „Mechel Nemunas“ vielos tempėju, gyv(duomenys neskelbtini), Kaunas, deklaruota gyvenamoji - (duomenys neskelbtini), Kaunas teistas 2 kartus:

2006-07-14 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 286str. – 3 MGL (375 litų) dydžio pinigine bauda. 2007-07-12 bauda sumokėta;2010-07-12 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK290 str. – 7 MGL (910 litų) dydžio pinigine bauda. 2010-12-29 bauda sumokėta, teistumas išnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK ) 290 str. padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. 2014-07-10 apie 14.45 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, Kaune, prie Kovo 11-osios g. 58 namo, sulaikant už neblaivaus pasirodymą viešoje vietoje tuo įžeidžiant žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę, bei vežant policijos tarnybiniu automobiliu nuo Kovo 11-osios g. 58, Kauno miesto gatvėmis iki Dainavos policijos komisariato, plūdo necenzūriniais ir kitais nešvankiais žodžiais Kauno AVPK Patrulių rinktinės 4-ojo būrio vyriausiąjį patrulį D. B. ir vyresnįjį patrulį D. J., spardė tarnybinio automobilio VW Caddy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užpakalines duris, siekdamas jas išspirti, tęsdamas savo neteisėtus veiksmus, atvežus į Dainavos PK operatyvaus valdymo poskyrį, toliau plūdo necenzūriniais ir kitais nešvankiais žodžiais, gąsdino D. J. sumušti, taip savo veiksmais įžeidė savo pareigas atliekančius alstybės tarnautojus vyriausiąjį patrulį D. B. ir vyresnįjį patrulį D. J., t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 str.

Kaltinamasis V. S. teisme kaltu prisipažino visiškai, sutiko duoti parodymus ir parodė, kad 2014 liepos 10 d. po naktinės pamainos grįžo iš darbo. Darbas baigiasi apie 7 val. ryto, namie būna prieš 8 val. Jis padėjo kaimynei parnešti maisto produktus iš parduotuvės, tada jie išgėrė, eidamas juokais užkalbino tokią moteriškę, kuri labai supyko ant jo, rėkė, ir kaip tik pro šalį važiavo policijos pareigūnai ir sustojo. Privažiavo pareigūnai, įsisodino į automobilį ir vežė į Dainavos policijos komisariatą. Automobilyje keikė patrulius. Savo žodžiais gal ir įžeidė pareigūnus. Pareigūnai įspėjo, kad taip nesielgtų. Elgėsi taip, nes buvo neblaivus. Savo poelgį vertina blogai, gailisi. Atsiprašo pareigūnų. Jo pajamos per mėnesį apie 2000 Lt, žmona nedirba, pinigų mažoka, nes yra nemaža šeima, turi tris nepilnamečius vaikus, dar vieną pilnametę dukrą ir anūką. 80 litų jo šeimai yra nemaža suma, nesutinka sumokėti advokatų išlaidų.

Motyvuojamoji dalis

Be V. S. parodymų, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

nukentėjusiojo D. B. parodymais, kurie patvirtina kaltinamojo kaltę, kad 2014-07-10 su kolega patruliuodami važiavo Kovo 11-osios gatve ir pastebėjo akivaizdžiai girtą vyriškį. Matė, kad kabinėjasi prie žmonių. Sustojo prie jo, matė, kad labai neblaivus. Įsisodino jį į automobilį ir vežė į nuovadą. Kol važiavo keikė juos visokiais žodžiais, vadino žiurkėmis, kurvomis, spardė su kojomis grotas, rankomis jas trankė. Komisariate jis tai nurimdavo, tai vėl plūsdavosi, keikdavosi, ypač ant jo kolegos D. J.. Nusirenginėjo komisariate savo marškinius. Kolegai sakė, kad žino, kur jis gyvena, jo palauks ir sumuš. Mano, kad jis taip elgėsi dėl girtumo. Jo pasakyti žodžiai jį įžeidė, kaip asmenį ir kaip valstybės tarnautoją. Sutiktų jam atleisti ir susitaikyti su nukentėjusiuoju. Jam nepadaryta nei turtinė, nei neturtinė žala. nukentėjusiojo D. J. parodymais, kurie patvirtina kaltinamojo kaltę, kad patruliavo su kolega 2014-07-10, Kovo 11-osios gatvėje pastebėjo neblaivų vyrą, sustojo prie jo, paprašė kad eitų į tarnybinį automobilį, nenorėjo lipti į jį, bet įkalbėjo. Kai įsisodino jį, automobilyje juos išvadino pyderais, žiurkėmis, spardė tarnybinį automobilį. Prie komisariato perspėjo jį, kad panaudos apsaugos priemones jo atžvilgiu, jei jis neapsiramins ir nevykdys teisėtų reikalavimų. Komisariate jis vėl koliojosi ant jo. Kaip pareigūnas buvo įžeistas. Jie jį įspėjo taip nesielgti. Mano, kad taip elgėsi dėl savo girtumo. Kaltinamasis jo atsiprašė. Atleidžia jam ir nebepyksta, sutinka taikytis, civilinio ieškinio nereiškia.Kauno apskrities VPK patrulių rinktinės 4-ojo būro vyriausiojo patrulio D. B. ir vyresniojo patrulio D. J. 2014-07-10 tarnybiniais pranešimais, kad girtas vyriškis, kaip vėliau nustatyta V. S., vežamas tarnybiniame automobilyje įžeidinėjo juos, grasino išlipęs iš automobilio (b.l.1,2);2014-07-10 įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad nusikalstama veika apdaryta tarnybiniame policijos automobilyje VW Caddy, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) (b.l.3-5);2014-07-15 apžiūros protokolu, apžiūrėtas CD su garso įrašu, kuriuo nustatyta, kad V. S. vartojo necenzūrinius žodžius policijos pareigūnų atžvilgiu (b.l.12-14); V. S. 2014-07-10 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl pažeidimo, numatyto ATPK 178 str. 1 d. padarymo (b.l.42,43);pristatyto asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 5381 nustatyta, kad 2014-07-10 15.35 val. V. S. nustatytas 2,86 promilių girtumas (b.l.37);2014-07-10 14.45 val. V. S. laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos BPK 140 str. tvarka, 2014-07-12 12.35 iš sulaikymo paleistas (b.l.15,16);V. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l.23,24).

Pagal BK 290 straipsnį atsako tas, kas įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį. Šia teisės norma saugoma normali pareigas einančio valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veikla, autoritetas, taip pat jo asmeninė ir profesinė garbė bei orumas. Minėtame straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos objektyvioji pusė pasireiškia savo pareigas einančio valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimu. Įžeidimas reiškia, kad kaltininkas prieš pareigas vykdantį nukentėjusįjį atlieka nepadorius veiksmus, išsako žeminančius žodžius, demonstruoja bendrą neigiamą jo asmenybės vertinimą, diskredituoja jį ir kenkia jo moraliniam prestižui tiek aplinkinių, tiek ir jo paties akyse. Šio nusikaltimo sudėtis – formalioji, nusikaltimas laikomas baigtu nuo nukentėjusiojo įžeidimo momento. Įstatyme nėra numatyta aplinkybių, kurioms esant valstybės tarnautojų ar kitas viešojo administravimo funkcijas atliekančių asmenų įžeidinėjimas galėtų būti pateisinamas. Įžeidimas padaromas kaip atsakas į teisėtai pavestų pareigų vykdymą, būtent tokia situacija ir užfiksuota nagrinėjamoje byloje.

Pagal BK 230 str. 1 d. valstybės tarnautojai yra valstybės politikai, valstybės pareigūnai, teisėjai, valstybės tarnautojai pagal Valstybės tarnybos įstatymą ir kiti asmenys, kurie, dirbdami ar kitais įstatyme numatytais pagrindais eidami pareigas valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, atlieka valdžios atstovo funkcijas arba turi administracinius įgaliojimus, taip pat oficialūs kandidatai į šias pareigas. Pagal Lietuvos Respublikos Policijos veiklos įstatymo 2 str. 3 d., policijos pareigūnas yra Lietuvos Respublikos pilietis, priimtas statutiniu valstybės tarnautoju į policijos įstaigą ir turintis viešojo administravimo įgaliojimus nepavaldiems asmenims, todėl Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 4-ojo būrio vyriausiasis patrulis D. B. ir vyresnysis patrulis D. J., kurie buvo įžeisti, teisingai įvardintini kaip viešojo administravimo funkcijas atliekantys pareigūnai.

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamojo V. S. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 str. sudėtį, nustačius, kad kaltinamasis įžeidė viešojo administravimo funkcijas atliekančius pareigūnus.

BK 38 str. 1 d. numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir

3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir

4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.

Teismo posėdžio metu nukentėjusieji sutiko atleisti ir susitaikyti su kaltinamuoju, žala jiems nepadaryta.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių (BK 11 str. 3 d.), jis administracinėmis nuobaudomis baustas (b.l.31-33), neteistas, teistumai išnykę (b.l.25-30), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b.l.45), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (b.l.47), dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, su nukentėjusiais susitaikė, jie jam atleido, žala nusikalstama veika nepadaryta. Todėl įvertinus visas šias aplinkybes, teismas daro išvada, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Anksčiau jis nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu. Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 290 str. jam susitaikius su nukentėjusiaisiais D. B. ir D. J..

Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Kauno apylinkės teisme 2014-07-21 gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. TP-7-(2.10)-2526, kurioje nurodyta, kad A. F. teikė antrinę pagalbą V. S. baudžiamojoje byloje Nr.26-1-00891-14, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iki 2014 m. liepos 22 d. sudaro 80 Lt (b.l.69). Vadovaujantis 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos galėtų būti priteistos iš kaltu pripažinto V. S.. Kaltinamasis V. S. nesutiko sumokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kadangi tokios sumos negali sumokėti, nors dirba, tačiau turi išlaikyti šeimą, turi tris nepilnamečius vaikus, suaugusiąją dukrą, kuri kartu su mažamečiu vaiku gyvena kartu ir yra išlaikoma kaltinamojo, todėl advokato darbui apmokėti turėtos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos iš V. S. nepriteistinos.

Daiktinis įrodymas – kompaktinis diskas su garso įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str., 273 str., 276 str., 291 str., 297-299 str., 301-303 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., 432 str.,

nusprendžia:

V. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 str. jam susitaikius su nukentėjusiais D. B. ir D. J. ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti V. S., jog jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu V. S. per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti V. S. nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš V. S. nepriteisti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinį įrodymą – kompaktinį diską su garso įrašu, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.