- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-11
- Bylos Nr.
- ATP-71-519/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-03475-2013-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gražvydas Poškus
- Kategorijos
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutarties, kuria V. B. skundas netenkintas ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013 m. spalio 30 d. nutarimas paliktas nepakeistas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2013 m. spalio 30 d. nutarimu V. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² straipsnio 2 dalį nubaustas už tai, kad 2013 m. spalio 21 d. 23.10 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairuodamas automobilį „BMW 525“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia iš chuliganiškų paskatų spausdamas akseleratoriaus pedalą, sukdamas ratus, slydo šonu važiuojamojo dalyje, be aiškių tikslų ir motyvų sukėlė pavojų savo bei keleivių saugumui.
Šalies argumentai
V. B., nesutikdamas su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2013 m. spalio 30 d. nutarimu, Šiaulių apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašė minėtą nutarimą panaikinti. Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 16 d. nutartimi V. B. skundą atmetė.
Skundu Šiaulių apygardos teismui V. B. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2013 m. spalio 30 d. nutarimą, kuriuo jis nubaustas pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį 1000 Lt (vieno tūkstančio litų) bauda ir specialiosios teisės 12 (dvylikai) mėnesių atėmimu, ir administracinę teiseną jo atžvilgiui nutraukti.
Skunde nurodo, kad jis pripažįsta, kad jo vairuojamas automobilis „BMW 525“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) darant posūkį slystelėjo šonu ir jis, važiuodamas toliau, jį ištiesino, tačiau, apelianto teigimu, jokiu būdu šio slystelėjimo jis nesukėlė tyčia iš chuliganiškų paskatų. Grįsdamas savo skundo reikalavimą nurodo, kad įvykio dieną jis važiavo (duomenys neskelbtini) gatve ir, pravažiavęs autobusų stotį, pasisuko į dešinę, norėdamas toliau važiuoti (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) gatve, ir esant šlapiai asfalto dangai, matyt, per staigiai suktelėjo vairą dešinėn, tada jo vairuojamo automobilio galą užmetė, po to jis, reguliuodamas greitį, vairu automobilį suvaldė, ištiesino ir, pasukęs kairėn, nuvažiavo toliau. Dėl to teigia, kad jis taip pasielgė ne iš chuliganiškų paskatų, o tiesiog automobilio galiniai ratai posūkyje į dešinę slystelėjo per balą, kelyje tuo metu nebuvo kitų transporto priemonių, niekam pavojus nekilo, niekam nereikėjo keisti važiavimo krypties ar stabdyti. Nurodo ir tai, kad, ištiesinęs automobilį pirmame posūkyje, šlapiame ir slidžiame kelyje jis neturėjo galimybės staigiai sumažinti greičio įvažiuodamas į antrą posūkį, nes tai būtų sukėlę dar didesnį slydimą ir būtų kilęs realus pavojus sukelti eismo įvykį. Taip pat nurodo, kad teismų praktikoje pabrėžiama, kad, traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn už chuliganišką vairavimą, būtina nustatyti objektyvios pažeidimo pusės požymį, tai yra pažeidimo būdą – chuliganiškas paskatas. Veikos pasirinkimo būdas, kaip ir kiti objektyvios pusės požymiai, turi esminę reikšmę tinkamai juridinei teisės pažeidimo kvalifikacijai. Taip pat būtina nustatyti kelių eismo taisyklių pažeidimo faktą bei tai, kad pažeidimai kėlė pavojų eismo ar žmonių saugumui. Taigi teigia, kad jis jokių chuliganiškų paskatų neturėjo, o visi jo veiksmai kilo dėl staiga susidariusios sudėtingos eismo situacijos, o ne piktybiškumo. Mano, kad jo veiksmai šioje situacijoje buvo teisingi, jie leido išvengti kelių eismo įvykio ir užtikrino saugiausią būdą įveikti vieną šalia kito esančius priešingų krypčių posūkius. Taip pat apeliantas išreiškia nuomonę, kad pats staigiai stabdydamas jis nebūtų išvengęs stipraus automobilio galinės dalies užmetimo ar net jo apsisukimo apie savo ašį arba turėjo po pirmojo posūkio stabdydamas važiuoti tiesiai ir rizikuoti susidurti su galbūt iš požeminės stovėjimo aikštelės išvažiuojančiu automobiliu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į V. B. apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras prašo apelianto skundo netenkinti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas
ATPK 256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Vadovaujantis ATPK 256 straipsnio 2 dalimi, šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtos teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N444-4788/2009, Nr. N756?450/2010, Nr. N63-992/2010).
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados argumentuotos, priimtos išsamiai išnagrinėjus visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertinus. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina faktą, kad V. B. padarė jam inkriminuotus veiksmus, kurie ir nulėmė jo veikos kvalifikavimą pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį.
ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų, keliantį pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Šio administracinio teisės pažeidimo sudėties, būtinasis požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (administracinė byla Nr. N444 – 1242/2010). Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad toks automobilio vairavimas nesuderinamas su Kelių eismo taisyklių 4 ir 9 punktuose įtvirtintomis pareigomis eismo dalyvių elgesį grįsti savitarpio pagarba ir atsargumu bei laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai (administracinė byla Nr. N444-1222/2011).
Tai, kad V. B. vairuodamas automobilį tyčia, iš chuliganiškų paskatų, spausdamas akseleratoriaus pedalą ir taip sukdamas ratus, slydo šonu važiuojamoje kelio dalyje, be aiškių tikslų ir motyvų, sukėlė pavojų savo bei keleivių saugumui, patvirtina vaizdo įrašo turinys, iš kurio matyti, kad apeliantas, net po pirmojo slydimo pirmajame posūkyje, tą patį veiksmą, nemažindamas greičio, atkartojo ir antrajame posūkyje, nors po pirmojo posūkio jau buvo ištiesinęs automobilį. Taigi tokie nustatyti V. B. veiksmai pagrįstai pripažinti chuliganišku vairavimu, už tai ir numatyta atsakomybė ATPK 124² straipsnio 2 dalyje.
Teismas pažymi, kad ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis yra formali, t. y. nereikalaujanti padarinių, todėl apelianto skunde nurodyti teiginiai, kad kelyje tuo metu nebuvo kitų transporto priemonių, niekam pavojus nekilo, niekam nereikėjo keisti važiavimo krypties ar stabdyti, nustačius apelianto chuliganiško vairavimo faktą, įtakos jo veikos kvalifikacijai neturi.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog Šiaulių apylinkės teismas, priimdamas 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą.
Dėl šių priežasčių naikinti pirmosios instancijos teismo priimtą nutartį ir administracinę bylą nutraukti, kaip to prašo apeliantas, nėra teisinio pagrindo, todėl Šiaulių apylinkės teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistu, o V. B. apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
V. B. apeliacinio skundo netenkinti ir Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.