Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 284 str. 1 d. laisvės apribojimu 7 mėnesiams, įpareigojant jį nuo 22 val. iki 6 val. ryto būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar sveikatos priežiūra ir tęsti darbą ar registruotis darbo biržoje.

Vadovaujantis BK 66 str. 2 d. nuostatomis, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2014 m. gruodžio 14 d. iki 2014 m. gruodžio 15 d., vieną sulaikymo dieną prilyginus dviem laisvės apribojimo dienoms.

Nuspręsta daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - 5 plytas, saugomas Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato spec. saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuspręsta M. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 str. 1 d. kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius bei baudžiamąją bylą šioje dalyje nutraukti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. už tai, kad jis ir M. J. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: 2014-12-14, apie 20.50 val., bendrai veikdami grupėje M. J. ir A. G., Ukmergės r., Lyduokių sen., Lyduokių k., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), namo kieme, būdami apsvaigę nuo alkoholio (M. J. nustatytas 2,31 prom. girtumas, A. G. nustatytas 0,90 prom. girtumas), tyčia A. G. išlaužus kiemo vartus, kainuojančius 144,81 Eur, M. J. tyčia mesdamas dvi plytas, išdaužė K. V. gyvenamojo namo lango stiklo paketą, kainuojantį 64,01 Eur ir tokiais savo veiksmais iš chuliganiškų paskatų, įžūliu elgesiu, demonstruojant nepagarbą aplinkai ir sutrikdant visuomenės rimtį ir tvarką, nukentėjusiajai K. V. padarė 208,82 Eur turtinę žalą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo A. G. gynėja advokatė Raimonda Venckutė prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė ir nukentėjusioji prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. G. apeliacinis skundas atmetamas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 str. 3 d. teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis A. G. apeliaciniame skunde prašo jį išteisinti, nesant jo veikoje nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d., sudėties.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą teismo nuosprendį bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas ir priėmė teisingą, bylos duomenimis pagrįstą sprendimą, pripažindamas A. G. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, BPK 20 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, nepažeidė, t. y. nurodė įrodymus, kuriais grindė savo išvadas dėl A. G. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, bei motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė tam tikrus duomenis. Nenustačius, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus, vien apeliantui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui.

BK 284 str. 1 d. nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra svetimo turto daužymas, padegimas ar kitoks niokojimas viešoje vietoje. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 str. lemia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje teisės pažeidimo padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar teisės pažeidimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Dėl to įstatymai ir numato, kad asmenys viešoje vietoje turi elgtis taip, kad nesudarytų nepatogumų kitiems žmonėms, netrikdytų įprasto jiems gyvenimo būdo (LAT 2002 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-670/2002). Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti. Visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla ir pan.

Nors nuteistasis A. G. neigia padaręs nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d., tačiau tokia nuteistojo pozicija vertinama kritiškai, kaip pasirinktas gynybos būdas, kadangi ji prieštarauja byloje surinktiems ir nuteistojo kaltę patvirtinantiems įrodymams. Apeliantas skunde pažymi, kad nusikaltimo nėra padaręs, visuomeninės tvarkos nesutrikdė, žmonių poilsio nenutraukė, nukentėjusiajai K. V. žalos nepadarė, jos langų nedaužė, kiemo vartelių nesulaužė. Tačiau įvertinus byloje esančių duomenų visumą, nėra pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo teiginiais.

Nuosekliais nukentėjusiosios K. V. parodymais nustatyta, kad 2014 m. gruodžio 14 d., apie 20 val. būdama namuose ji aiškiai matė, jog A. G. įvykio metu laužė jų namo vartus į priešingą pusę. K. V. pažino A. G., nes ji yra Lyduokių mstl. socialinė darbuotoja ir pažįsta šio vaikino šeimą, jį patį, žino, kaip jis atrodo ir tikrai neapsirinka, be to, tuo metu gatvėje degė apšvietimas. Ji A. G. atpažino iš kasdien dėvimų rūbų ir veido bruožų, kūno sudėjimo ir dėl to, kad jį gerai žino, pažįsta ir jo šeimą. Pažymėtina, kad nukentėjusiosios K. V. parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių nesikeitė viso proceso metu – tiek atliekant ikiteisminį tyrimą apklausų metu (b. l. 10-11, 15-16), akistatos su A. G. metu (b. l. 18-19), tiek ir pirmosios instancijos teisme (b. l. 133-134), todėl jais abejoti nėra jokio pagrindo. Nukentėjusiosios nuosekliai nurodytas įvykio aplinkybes patvirtino įvykį matęs jos sutuoktinis A. V., kuris apklaustas liudytoju pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2014 m. gruodžio 14 d., apie 20.00 val., būdamas namuose matė, jog A. G. laužė jų namo vartus. Gatvė buvo gerai apšviesta, vartai apšviesti, tad liudytojas tikrai matė šį įvykį. Liudytojas A. G. žino iš matymo, nes 9 metus gyvena Lyduokiuose (b. l. 134). Ikiteisminio tyrimo metu A. V. davė iš esmės tokius pačius parodymus (b. l. 20-21). Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, pagrindų, dėl kurių minėti asmenys būtų šališki, suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti baudžiamojon atsakomybėn traukiamą asmenį tariamos nusikalstamos veikos padarymu, duoti apie jį melagingus paaiškinimus, todėl nukentėjusiosios K. V. ir liudytojo A. V. parodymais abejoti nėra pagrindo. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme apklaustų kaltinamojo M. J. ir liudytojo T. M., kurie patvirtino nuteistojo nurodytas aplinkybes, parodymai šioje dalyje skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje buvo pagrįstai vertinti kritiškai, kadangi įvykio metu minėti asmenys buvo neblaivūs.

Nagrinėjamu atveju aplinkybę, kad 2014 m. gruodžio 14 d. buvo išlaužti Ukmergės r., Lyduokių sen., Lyduokių k., (duomenys neskelbtini), namo kiemo vartai, patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, jog kiemo vartai yra metaliniai, kairė pusė yra deformuota, kaištis sulankstytas, vyriai yra išjudinti iš savo vietų (b. l. 3). Iš 2014 m. sausio 27 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolas matyti, kad M. J. pateikė dvi dokumentų kopijas, kurios patvirtina, jog minėtų vartų taisymas kainavo 500 Lt (b. l. 36-38).

Apeliantas skunde nurodo, kad apylinkės teismo išvada, jog jis įžūliais veiksmais viešoje vietoje sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, yra neteisinga ir neobjektyvi. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad skundžiamame nuosprendyje nėra detaliai aprašyti A. G. veiksmai ir išsamiai argumentuota, kad jie atitinka visus nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d. sudėties požymius. Šie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką viešąją tvarką galima pažeisti net ir veikiant privačioje aplinkoje, jeigu joje padaryti veiksmai sudaro nepatogumų, sutrikdo asmenis, esančius kitoje vietoje, arba suardo jų normalią, įprastą gyvenseną, taigi pažeidžia jų teisę į normalią ir ramią aplinką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-120/2014). Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad A. G. nusikalstamus veiksmus, t. y. Ukmergės r., Lyduokių sen., Lyduokių k., (duomenys neskelbtini), namo kiemo vartų išlaužimą, atliko viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), namo kieme, aplinkinių akivaizdoje ir dėl tokio įžūlaus elgesio įvykį matę asmenys neabejotinai patyrė neigiamų emocijų, šoką – K. V. iškvietė policiją, be to, tokiu būdu buvo sutrikdytas name buvusių asmenų poilsis. Taigi nagrinėjamu atveju nuteistojo veiksmais buvo sukelti BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai – buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog tinkamai įvertintų įrodymų pagrindu pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines aplinkybes, t. y. kad A. G. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis pažeidė viešąją tvarką ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Objektyvūs bylos duomenys – viešoje vietoje aplinkinių akivaizdoje nuteistojo įžūlūs veiksmais niokojant svetimą turtą – patvirtina jį veikus tiesiogine tyčia, t. y. jis suvokė savo atliekamų veiksmų pobūdį, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų bus ne tik padaryta žala nukentėjusiajai, bet ir pademonstruota nepagarba aplinkiniams bei aplinkai, sutrikdyta visuomenės rimtis, ir tokių padarinių norėjo (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Tai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo nusikaltimo sudėtį (BK 284 str. 1 d.).

Apibendrinat išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo keisti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo A. G. apeliacinį skundą atmesti.