- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-28
- Bylos Nr.
- e2-1642-553/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00103-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Pareiškėjas
- A. S.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo (kreditoriaus) A. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 4 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo A. S. skundas dėl 2019 m. birželio 12 d. kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Tauralaukio statybos“ bankroto byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Byloje sprendžiamas klausimas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. gegužės 12 d. nutartimi iškėlė UAB ,,Tauralaukio statybos“ (toliau – ir bendrovė) bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „Stinkoma“. 2018 m. lapkričio 30 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
Šalies argumentai
3. Pareiškėjas (kreditorius) A. S. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė skundą, prašydamas: (1) panaikinti bendrovės kreditorių 2019 m. birželio 12 d. susirinkime priimtą nutarimą, kuriuo nutarta pardavinėti reikalavimo teisę į RUAB „Tauralaukio kotedžai” įsiskolinimą iš varžytynių teisės aktų nustatyta tvarka, pradinė pardavimo kaina 38 000 Eur, kainos kėlimo intervalas 100 Eur, reikalavimo teisės varžytynėse nepardavus, sušaukti kreditorių susirinkimą ir į darbotvarkę įtraukti klausimą „Dėl reikalavimo teisės į RUAB „Tauralaukio kotedžai” pardavimo tvarkos; (2) nustatyti, kad bendrovės kreditorių 2019 m. birželio 12 d. susirinkime priimtas nutarimas pagal pareiškėjo pasiūlytą variantą, t. y. pardavinėti reikalavimo teisę į RUAB „Tauralaukio kotedžai” iš varžytynių teisės aktų nustatyta tvarka, pradinė pardavimo kaina 38 608,38 Eur, kainos kėlimo intervalas 50 Eur.
4. Pareiškėjas nurodė, kad bendrovė turi patvirtintą 38 608,38 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą RUAB „Tauralaukio kotedžai“ restruktūrizavimo byloje. 2019 m. birželio 12 d. bendrovės kreditorių susirinkime kreditorių balsų dauguma priimtas nutarimas pardavinėti reikalavimo teisę į RUAB „Tauralaukio kotedžai” įsiskolinimą iš varžytynių teisės aktų nustatyta tvarka, pradinė pardavimo kaina 38 000 Eur, kainos kėlimo intervalas 100 Eur. Pareiškėjo teigimu, nėra jokių objektyvių priežasčių, leidžiančių manyti, kad RUAB „Tauralaukio kotedžai“ galėtų restruktūrizavimo plane nustatytu terminu neatsiskaityti su bendrove. Reikalavimo teisė į RUAB „Tauralaukio kotedžai“ yra vienintelis bendrovės turimas turtas, iš kurio bus atsiskaityta su visais kreditoriais ir bankroto administratore, o likęs turtas bus perduotas bendrovės vieninteliam akcininkui – pareiškėjui. Be to, bendrovė bankroto metu nevykdo jokios kitos ūkinės – komercinės veiklos, reikalaujančios išlaidų / išteklių dėl ko reikėtų nepagrįstai skubinti bendrovės likvidavimo procesą, todėl neracionalu minėtą reikalavimą pardavinėti diskontuota kaina ir taip sumažinti tiek kreditorių, tiek bankroto administratorės, tiek vienintelio akcininko (pareiškėjo) realias galimybes atgauti jiems priklausantį turtą (pinigines lėšas). Pareiškėjas nurodė, kad pradinė reikalavimo teisės pardavimo iš varžytynių kaina turėtų būti nustatyta ne mažesnė nei nominali šios reikalavimo teisės vertė, t. y. 38 608,38 Eur, o kainos kėlimo intervalas – 50,00 Eur.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į skundą negauta.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. spalio 4 d. nutartimi skundo netenkino.
7. Teismas nustatė, kad 2019 m. birželio 12 d. bendrovės kreditorių susirinkimui buvo pateikti svarstyti trys nutarimo projektai dėl reikalavimo teisės pardavimo tvarkos ir kainos, nutarimo projektus kreditorių susirinkimui pateikė bankroto administratorė, taip pat kreditoriai UAB „Liepų terasos“ ir A. S.. Iš kreditorių susirinkimo protokolo matyti, jog kreditorių susirinkime balsavusių kreditorių balsų dauguma buvo priimtas nutarimas pagal kreditorės UAB „Liepų terasos“ pasiūlytą nutarimo projektą dėl reikalavimo teisės į 38 608,38 Eur dydžio RUAB „Tauralaukio kotedžai“ skolą pardavimo tvarkos ir kainos bei nutarta pardavinėti reikalavimo teisę į RUAB „Tauralaukio kotedžai” įsiskolinimą iš varžytynių teisės aktų nustatyta tvarka, pradinė pardavimo kaina 38 000 Eur, kainos kėlimo intervalas – 100 Eur.
8. Teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, nenustatė ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo procedūrinių pažeidimų, galėjusių nulemti neteisėtą nutarimo turinį. Pareiškėjas neginčija skundžiamu nutarimu nustatytos reikalavimo teisės pardavimo tvarkos, tačiau nesutinka su kreditorių susirinkimo nustatyta pradine šio turto pardavimo kaina. Teismas nurodė, kad pradinės reikalavimo teisės pardavimo kainos nustatymas, jos kėlimo intervalas yra ekonominio pobūdžio klausimai, todėl pareiškėjo skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas galėtų būti panaikintas tik tuo atveju, jeigu jo nepagrįstumas ir prieštaravimas imperatyvioms įstatymo nuostatoms, bankrutavusios bendrovės ir (ar) jos kreditorių interesams būtų akivaizdus. Bendrovei priklausančią reikalavimo teisę yra numatoma parduoti varžytynių būdu, o skundžiamu kreditorių susirinkimo nutarimu buvo nustatyta tik pradinė šios reikalavimo teisės pardavimo kaina, kuri savaime nepažeidžia kreditorių interesų. Be to, kreditorių susirinkimo nutarimu nustatyta pradinė turto pardavimo kaina yra artima nominaliai numatomos parduoti reikalavimo teisės vertei, todėl nėra pagrindo išvadai, kad tarp kreditorių susirinkimo nustatytos ir pareiškėjo siūlomos reikalavimo perleidimo pradinės kainos yra akivaizdi disproporcija. Pareiškėjas nepateikė objektyvių įrodymų ir argumentų, patvirtinančių, kad skundžiamu kreditorių susirinkimo nutarimu nustatyta pradinė turto pardavimo kaina, jos kėlimo intervalas neatitinka protingumo ir sąžiningumo principų ir iš esmės pažeidžia kreditorių interesus. Vien pareiškėjo siekis nustatyti pradinę turto kainą, kurią sudarytų nominali reikalavimo teisės vertė, savaime nereiškia, kad kreditorių susirinkimo nustatyta pradinė reikalavimo teisės pardavimo kaina aiškiai prieštarauja bendrovės ir (ar) jos kreditorių interesams. Priešingas esamos situacijos teisinis vertinimas nebūtų suderinamas su kreditorių autonomijos principu, jų išimtine teise spręsti su bankrutavusia įmone susijusius ekonominio pobūdžio klausimus.
9. Teismas pažymėjo, kad dėl vykdomo restruktūrizavimo proceso yra apsunkintas bendrovei priklausančios turtinės teisės į RUAB „Tauralaukio kotedžai“ skolą realus įgyvendinimas, todėl skundžiamu kreditorių susirinkimo nutarimu nustatyta pradinė reikalavimo teisės kaina negali būti vertinama kaip aiškiai nepagrįsta ir neprotinga, nustatyta neatsižvelgiant į realias šios turtinės teisės realizavimo galimybes. Nors pareiškėjas ginčija ir turtinės teisės pardavimo kainos kėlimo intervalą, tačiau skunde nėra nurodyta jokių argumentų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad skundžiamu nutarimu nustatytas kainos kėlimo intervalas yra nepagrįstas ir neatitinka bankrutavusios įmonės ir jos kreditorių interesų. Byloje nenustačius skundžiamo kreditorinių susirinkimo nutarimo priėmimo procedūrinių pažeidimų, imperatyvių įstatymų nuostatų, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų pažeidimo bei bendrovės ir (ar) jos kreditorių interesų pažeidimo, teismas sprendė, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
10. Pareiškėjas (toliau – ir apeliantas) atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – skundą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas galėtų būti panaikintas tik tuo atveju, jeigu jo nepagrįstumas ir prieštaravimas imperatyvioms įstatymo nuostatoms, bendrovės ir (ar) jos kreditorių interesams būtų akivaizdus.
10.2. Apeliantas yra ne tik kreditorius, bet ir vienintelis akcininkas, todėl po bankroto pabaigos jam bus perduotos likusios piniginės lėšos. Byloje patvirtinti kreditoriniai reikalavimai sudaro 23 492,26 Eur, tuo tarpu atgautinos lėšos iš RUAB „Tauralaukio kotedžai“ siekia 38 608,38 Eur. Jeigu reikalavimo teisė bus parduota už mažesnę sumą nei jos nominali vertė, tai apeliantas patirs nuostolius.
10.3. Bendrovei turint neginčijamą ir RUAB „Tauralaukio kotedžai“ restruktūrizavimo plane patvirtintą reikalavimo teisę bei neturint duomenų, kad toks reikalavimas nebus patenkintas, nesuprantama, dėl kokių priežasčių yra siekiama pardavinėti reikalavimo teisę už mažesnę sumą. Pagal restruktūrizavimo planą iki 2019 m. gruodžio 31 d. RUAB „Tauralaukio kotedžai" ketina grąžinti 21 985,46 Eur sumą, kuri padengs visų kreditorių (išskyrus apelianto reikalavimus), todėl jų interesai nenukentės.
Atsiliepimas
11. Kreditorės UAB „Liepų terasos“ ir UAB „Vastusta“ atsiliepimais į atskirąjį skundą iš esmės sutiko su apelianto atskiruoju skundu. Nurodė, kad atskirasis skundas galėtų būti tenkintas apginant apelianto interesus, nes jam, kaip bendrovės akcininkui, bus perduotos visos lėšos, likusios po atsiskaitymo su kreditoriais. Tokiu būdu apeliantas turi interesą, kad bendrovė atgautų kaip galima daugiau lėšų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
13. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas apelianto skundas dėl 2019 m. birželio 12 d. bendrovės kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Byloje nustatyta, kad 2019 m. birželio 12 d. įvykusiame bendrovės kreditorių susirinkime buvo svarstomas klausimas dėl bendrovei priklausančio turto – reikalavimo teisės į RUAB „Tauralaukio kotedžai“ 38 608,38 Eur dydžio skolos, pardavimo. Iš pateikto kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad dėl reikalavimo teisės pardavimo tvarkos ir kainos kreditorių susirinkimui buvo pasiūlyti trys šio nutarimo projektai, t. y. bankroto administratorės, apelianto ir kreditorės UAB „Liepų terasos“. Kreditorių susirinkime balsavusių kreditorių balsų dauguma priimtas nutarimas pagal kreditorės UAB „Liepų terasos“ pasiūlytą nutarimo projektą, t. y. nutarta pardavinėti reikalavimo teisę į RUAB „Tauralaukio kotedžai” įsiskolinimą iš varžytynių teisės aktų nustatyta tvarka, pradinė pardavimo kaina – 38 000 Eur, kainos kėlimo intervalas –100 Eur; reikalavimo teisės varžytynėse nepardavus, sušaukti kreditorių susirinkimą ir į darbotvarkę įtraukti klausimą „Dėl reikalavimo teisės į RUAB „Tauralaukio kotedžai” pardavimo tvarkos”. Apeliantas, nesutikdamas su kreditorių susirinkime nustatyta bendrovės turto (reikalavimo teisės) pardavimo kaina, padavė skundą.
15. Nagrinėjamu atveju apeliantas neginčija skundžiamu nutarimu nustatytos bendrovės turto (reikalavimo teisės) pardavimo tvarkos, tačiau nesutinka su nustatyta pradine šio turto pardavimo kainą – 38 000 Eur, bei kainos kėlimo intervalu – 100 Eur. Apelianto teigimu, pradinė turto pardavimo kaina turėtų būti nominali reikalavimo teisės vertė – 38 608,38 Eur, o kainos kėlimo intervalas – 50 Eur. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs, kad priimant skundžiamą kreditorių susirinkimo nutarimą būtų padaryta esminių procedūrinių pažeidimų, taip pat nenustatęs, jog priimant skundžiamą nutarimą būtų pažeistos imperatyvios įstatymų nuostatos, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai bei bendrovės ir (ar) jos kreditorių interesai, skundo netenkino. Nors apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, tačiau apeliacinės instancijos teismas priešingai išvadai pagrindo nenustatė.
16. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau –ĮBĮ) 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams, tačiau kreditorius, nesutikdamas su balsų dauguma priimtais nutarimais, turi teisę apskųsti juos teismui (ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos, nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtus interesus, panaikina kreditorių susirinkimo nutarimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012). Taigi, kreditorių susirinkimo nutarimai gali būti naikinami dviem alternatyviais pagrindais, t. y. dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimu, padarymo, galėjusiu nulemti neteisėtą tokio nutarimo turinį, arba dėl materialinių aspektų (turinio) neteisėtumo, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis) bei kreditorių ir/ar bankrutuojančios įmonės interesų esminiu pažeidimu.
17. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad priimant ginčijamą 2019 m. birželio 12 d. kreditorių susirinkimo nutarimą buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė tokių procedūrinių pažeidimų.
18. Sprendžiant dėl ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo, pažymėtina, kad būtent kreditorių susirinkimui pavedama spręsti esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus: administratoriaus veiklos kontrolę, bankrutuojančios įmonės ūkinę komercinę veiklą, įmonės likvidavimą, parduodamo turto vertinimo tvarkos ir pardavimo kainos tvirtinimą, kt. (ĮBĮ 23 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime (ĮBĮ 24 straipsnis). Kreditorių susirinkimas yra savotiškas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius klausimus. Atskirų kreditorių teisės ginamos tik netiesiogiai, ginant kreditorių visumos teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011; 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382-313/2015).
19. Pirmosios instancijos teismo pagrįsti argumentai, kad kreditorių susirinkimo kompetencijai priklauso bankrutuojančios įmonės turto pardavimo tvarkos ir pradinės turto pardavimo kainos nustatymo klausimai, kurie, be kita ko, susiję ir su ekonominio tikslingumo vertinimu. Pažymėtina, kad kai kreditorių susirinkimas sprendžia ekonominio pobūdžio klausimus, teisminė tokių sprendimų kontrolė yra ribota. Teismas iš esmės negali kreditorių susirinkimui nurodyti konkretaus turto pardavimo būdo arba nustatyti pradinės turto pardavimo kainos. Tačiau nustatęs, kad kreditorių priimtas nutarimas pažeidžia imperatyviąsias teisės normas arba prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis), teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoti klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo, nurodydamas padarytus pažeidimus. Teismas taip pat gali įvertinti, ar, kreditorių susirinkime priimant nutarimus, susijusius su turto realizavimu, balsų daugumą turintys kreditoriai nesiekia nesąžiningai pasinaudoti savo balsų daugumos suteikiamomis teisėmis ir pažeisti kreditorių mažumos interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017).
20. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad apelianto ginčijamas nutarimas pažeistų imperatyviąsias teisės normas, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei bendrovės ir (ar) jos kreditorių interesus. Tokių pažeidimų nustatyti neturi pagrindo ir apeliacinės instancijos teismas. Visų pirma, apeliantas nors ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, tačiau atskirajame skunde nenurodė skundžiamos nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą patvirtinančių aplinkybių, t. y. atskirasis skundas negrindžiamas materialinės ir (ar) procesinės teisės normų pažeidimu.
21. Pagrįstas pirmosios instancijos teismo argumentas, kad ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu buvo nustatyta tik varžytynėse parduodamo turto (reikalavimo teisės) pradinė pardavimo kaina, kurios nustatymas iš esmės nelemia galutinės kainos, už kurią turtas realiai gali būti parduotas. Tokiu būdu kreditorių susirinkimo nutarimu nustatyta pradinė reikalavimo teisės pardavimo varžytynėse kaina savaime nepažeidžia kreditorių interesų. Juo labiau kad nėra pagrindo išvadai, jog skundžiamu kreditorių susirinkimo nutarimu nustatyta pradinė turto pardavimo kaina neatitinka protingumo ir sąžiningumo principų ar pažeidžia kreditorių interesus, nes pradinės turto pardavimo kainos (38 000 Eur) ir nominalios reikalavimo teisės vertės (38 608,38 Eur) skirtumas sudaro tik 608,38 Eur. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šio skirtumo nevertino kaip esminio. Juo labiau kad ir pats apeliantas pripažįsta, kad kreditorių interesai šiuo nutarimu nėra pažeidžiami, o vien tik apelianto kaip bendrovės akcininko siekis po bankroto bylos pabaigos atgauti kuo didesnę piniginių lėšų sumą nesuponuoja išvados dėl priimto kreditorių susirinkimo nutarimo neteisėtumo.
22. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į tai, kad bendrovės skolininkei RUAB „Tauralaukio kotedžai“ yra iškelta restruktūrizavimo byla, kas reiškia, kad ši įmonė patiria finansinių sunkumų ir šiuo metu ji negali tinkamai vykdyti savo skolinių įsipareigojimų, tarp jų ir bendrovei. Be to, dėl restruktūrizavimo proceso tikėtinai yra apsunkintas bendrovei priklausančios turtinės teisės į RUAB „Tauralaukio kotedžai“ skolą realus įgyvendinimas, nes bendrovė negali išsiieškoti skolos nesilaikant restruktūrizavimo plane numatytos tvarkos.
23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bankroto procese turi būti siekiama kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras nutraukiant bankroto bylą ĮBĮ 27 straipsnio pagrindais arba likviduojant bankrutavusią įmonę. Todėl nepagrįstai didelės pradinės turto pardavimo kainos nustatymas neužtikrintų operatyvios bankroto proceso eigos ir sudarytų sąlygas neapibrėžtą laiką nerealizuoti bankrutavusiai įmonei priklausantį turtą, tuo pažeidžiant tiek bankrutavusios įmonės, tiek ir jos kreditorių interesus.
24. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bendrovės parduodamos reikalavimo teisės pobūdį, nustatytus šios teisės pardavimo tvarkos ypatumus bei kitas reikšmingas aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, kad 2019 m. birželio 12 d. kreditorių susirinkimo nutarimas, priimtas antruoju darbotvarkės klausimu, nėra akivaizdžiai prieštaraujantis bankrutavusios bendrovės ir (ar) jos kreditorių interesams.
Dėl bylos procesinės baigties
25. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą bei pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.