- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-22
- Bylos Nr.
- A20.-345-1104/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-49-3-00040-2022-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Atmestas.
- Teisėjas
- Dmitrij Rancev (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- Migracijos departamentas prie LR VRM
- Advokatai
- Paulius Vinkleris
dalyvaujant skundą padavusiam užsieniečiui C. K., jo atstovei advokatei Audrai Lukaševičiūtei-Krantz,
Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) atstovui Dariui Juodeliui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio C. K., gimusio (duomenys neskelbtini), atstovo advokato Pauliaus Vinklerio skundą dėl 2022 m. sausio 17 d. Migracijos departamento sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Teisme gautas (duomenys neskelbtini) piliečio C. K. (toliau – ir pareiškėjas, užsienietis, apeliantas) skundas dėl Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2022 m. sausio 17 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuspręsta apgyvendinti C. K. Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos.
2. Skunde nurodoma, kad 2022 m. sausio 17 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą: 1) įleisti asmenį į Lietuvos Respubliką, kadangi per šešis mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties; 2) apgyvendinti asmenį Užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – UTPĮ) 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Nurodoma, kad sprendimas motyvuotas tuo, kad apeliantas neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, nebendradarbiauja su Lietuvos Respublikos institucijų atstovais. Apeliantas su sprendimu dalyje dėl jo laikinojo apgyvendinimo sąlygų nesutinka.
3. Nurodo, kad teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti vieną iš šių alternatyvių sulaikymui priemonių: užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba Valstybės sienos apsaugos tarnybą; užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą; patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jei šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti; apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (UTPĮ 115 straipsnis). Nurodė, kad apeliantas nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, jis bendradarbiauja su pareigūnais (skundžiamo Migracijos departamento sprendimo motyvai, kad apeliantas nebendradarbiauja ir teikia nenuoseklią informaciją yra nepagrįsti ir formalūs), duomenis apie save pateikia, o savo teisėmis naudojosi sąžiningai, pažeidimų, dėl kurių būtų būtinybė jį sulaikyti, nėra padaręs, nebuvo bandęs išvykti, nei pasislėpti, nei trukdyti, nei kitaip vengti išsiuntimo proceso. Apelianto sulaikymas nėra būtina priemonė, siekiant užtikrinti sprendimo dėl asmens išsiuntimo į kilmės šalį priėmimą ir įvykdymą.
4. Nurodė, kad apeliantą apgyvendinant Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, būtų sudarytos sąlygos minimaliai judėti ir nepagrįstai per daug nesuvaržytų asmens laisvės. Pažymi, kad Lietuvos užsieniečių registracijos centruose užsieniečiams taikomų sąlygų visuma prilygsta pagal Jungtinių Tautų Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą draudžiamam nežmoniškam ar žeminančiam žmogaus orumą elgesiui. Atsižvelgiant į tai laikytina, kad šioje situacijoje pagrįstai gali būti pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė - apgyvendinti užsienietį Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Tokiu atveju būtų užtikrintas apelianto buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet tuo pačiu būtų sudalytos sąlygos jam laisvai judėti (b. l. 2-3).
Šalies argumentai
5. Pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad išsiuntė Migracijos departamentui dokumentus. Paaiškino, kad atvyko į Baltarusiją spalio mėnesį studijuoti, nesiruošė Baltarusijoje prašyti prieglobsčio. Nurodė, kad atvyko į Lietuvą, nes išsigando kai buvo užpultas lėktuvas.
6. Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu prašė tenkinti skundą. Nurodė, kad dokumentai buvo pateikti Migracijos departamentui, todėl neprivalėjo pateikti teismui. Nurodė, kad aplinkybė, jog užsienietis nesiprašė prieglobsčio Baltarusijoje, neturi teisinės reikšmės. Nurodė, kad užsienietis bendradarbiavo su pareigūnais, kadangi pateikė jiems dokumentus. Nurodė, kad sąlygas Užsieniečių registracijos centre galima prilyginti sulaikymui.
Atsiliepimas
7. Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodoma, kad 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) X2 skyriaus nuostatos, reguliuojančios šio įstatymo taikymą, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečiu antplūdžio. Atkreipė dėmesį, kad 2021 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikoje paskelbta ekstremali padėtis dėl masinio užsieniečių antplūdžio nėra atšaukta, todėl pareiškėjos atžvilgiu yra taikomos minėtame Įstatymo X2 skyriuje nustatytas reguliavimas. Pažymėjo, kad Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalis nustato, kad užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (toliau – VSAT) laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečiu antplūdžio laikotarpi ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (toliau - MIGRIS) dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją i Lietuvos Respublika ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose.
8. Nurodoma, kad Įstatymo 140⁸ straipsnio 6 dalis nustato, kad jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, - kad yra šio įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 6-11 punktuose nurodytų aplinkybių. Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendinio priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, VSAT kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinama, ar užsienietis neturi asmens tapatybe patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.).
9. Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjas neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną, o kai buvo sulaikytas pareigūnų, pasiprašė prieglobsčio Lietuvoje. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prieglobsčio prašymą, 2021 m. lapkričio 29 d. priėmė sprendimą Nr. 21S44290, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Minėtą sprendimą pareiškėjas apskundė Migracijos departamentui, kuris jį išnagrinėjo ir 2022 m. sausio 14 d. priėmė Komisijos sprendimą Nr. 6K-153, kuriuo pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Šiuos sprendimus pareiškėjas apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, byla dar nėra išnagrinėta. Migracijos departamento sprendimas nėra įsiteisėjęs. Pažymi, kad pareiškėjas MIGRIS sistemoje buvo užregistruotas 2021 m. liepos 22 d., galutinis sprendimas dėl jo dar nėra priimtas, todėl Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalimi, turėjo pareigą priimti sprendimą dėl pareiškėjo Įleidimo ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje. Atkreipė dėmesį, kad pagal Įstatymo 140⁸ straipsnio 6 dalį, prieš priimdamas sprendimą dėl užsieniečio įleidimo ir apgyvendinimo, Migracijos departamentas turi nustatyti, ar yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6-11 punktuose nurodytos aplinkybės, kai priimamas sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pažymi, kad ginčijamo sprendimo priėmimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Pažymi ir tai, kad pareiškėjas su savimi neturėjo kelionės dokumento, leidžiančio nustatyti jo tapatybe. Kamerūno piliečiu prisistatęs pareiškėjas prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu nepateikė originalių dokumentų, nebendradarbiavo su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir įstaigų darbuotojais, teikė netikslią, tikrovės neatitinkančią informaciją, klaidino pateikdamas skirtingas asmens duomenų, informacijos detales, informacija nesutampa su kitų liudytojų (šeimos narių) pateikta informacija. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, t. y. kad buvo nustatyta Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjas gali pasislėpti, Migracijos departamentas pagrįstai priėmė ginčijamą sprendimą apgyvendinti pareiškėją laikinoje apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Pažymi, kad ginčijamas sprendimas priimtas įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, paremtas ne prielaidomis, bet faktiniais ir valingais pareiškėjo veiksmais (neteisėtas sienos kirtimas, asmens dokumento neturėjimas, siekiant apsunkinti pareiškėjo tapatybės nustatytą bei grąžinimą į kilmės valstybę), todėl jis yra pagrįstas ir jo naikinti nėra pagrindo.
Šalies argumentai
10. Pareiškėjas skunde nurodo, kad jo atžvilgiu turėtų būti pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė - apgyvendinti pareiškėją užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, nustatyta Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte. Mano, kad skundo teiginiai nepagrįsti. Visų pirma, Departamentas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjo atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl sulaikymo, pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas sprendimas įleisti jį į Lietuvos Respubliką ir jį apgyvendinti, nesuteikiant teisės jam laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymo priemonę, kadangi pareiškėjas nėra sulaikytas. Visų antra, pagal Įstatymo 140⁸ straipsnio 6 dalį, VSAT kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, jeigu nustatomas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas. Kadangi tyrimo metu toks pagrindas nustatytas nebuvo, pareiškėjo atžvilgiu priimtas sprendimas dėl jo įleidimo ir apgyvendinimo, vadovaujantis Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 ir 6 dalimis. Pažymi ir tai, kad pagal Įstatymo 115 straipsnio 1 dalį, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjo tapatybė nėra nustatyta, t. y. pareiškėjas nurodė savo anketinius duomenis ir gimimo datą, tačiau jo asmens tapatybė nėra patvirtina jokiais objektyviais ir patikimais dokumentais. Be to, priešingai nei teigiama skunde, pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko ne pagal nustatytą tvarką, o pažeisdamas migracijos taisykles, neleistinoje vietoje, be jokių asmens dokumentų, kirto sieną. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad iš savo kilmės valstybės pareiškėjas teisėtai atvyko į Baltarusiją, tačiau ten neliko ir prieglobsčio neprašė, bet nusprendė neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką. Ši nustatyta faktinė aplinkybė suponuoja realią ir pagrįstą galimybę pareiškėjui pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę. Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties. Apibendrinus išdėstytą informaciją mano, jog Migracijos departamentas, ginčijamo sprendimo priėmimo metu, tinkamai ir visapusiškai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjo situacijos vertinimą ginčijamo atsakymo kontekste. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjo nesutikimas su priimtu sprendimu nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą atsakymą neteisėtu ar nepagrįstu. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, mano, kad Migracijos departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 10-13).
11. Migracijos departamento atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad užsieniečio atveju taikomas apgyvendinimas, o ne sulaikymas. Paaiškino, kad užsienietis nebendradarbiavo, neturėjo galiojančių dokumentų, nesiėmė jokių priemonių, kad būtų nustatyta jo tapatybė. Nurodė, kad užsienietis galėjo gauti prieglobstį Baltarusijoje, o Lietuvoje prieglobsčio pasiprašė tik sulaikytas. Nurodė, kad užsieniečio tikslas nebuvo prieglobstis Lietuvos Respublikoje.
Skundas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
12. Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje numatyta, kad užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose (Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalis). Jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje (Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalis). Sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.); nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką; siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais; prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos.
13. Byloje nustatyta, kad užsienietis neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną, prieglobsčio pasiprašė tik sulaikytas pareigūnų. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prieglobsčio prašymą, 2021 m. lapkričio 29 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Minėtą sprendimą pareiškėjas apskundė Migracijos departamentui, kuris jį išnagrinėjo ir 2022 m. sausio 14 d. priėmė Komisijos sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Šiuos sprendimus pareiškėjas apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, byla dar nėra išnagrinėta. Pareiškėjas MIGRIS sistemoje buvo užregistruotas 2021 m. liepos 22 d., galutinis sprendimas dėl jo dar nėra priimtas, todėl Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalimi, turėjo pareigą priimti sprendimą dėl pareiškėjo Įleidimo ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje.
14. Pareiškėjas savo skunde nurodo, kad nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, jis bendradarbiauja su pareigūnais, duomenis apie save pateikia, o savo teisėmis naudojosi sąžiningai, pažeidimų, dėl kurių būtų būtinybė jį sulaikyti, nėra padaręs, nebuvo bandęs išvykti, nei pasislėpti, nei trukdyti, nei kitaip vengti išsiuntimo proceso.
15. Pažymėtina, kad pareiškėjas nurodė, jog siuntė Migracijos departamentui dokumentus, tačiau byloje nėra tai patvirtinančių duomenų, minimi galimai siųsti dokumentai taip pat nepridėti prie skundo, todėl užsieniečio teiginiai dėl pateiktų dokumentų vertintini kaip užsieniečio bandymas švelninti savo padėtį. Teismas taip pat pažymi, kad užsieniečiui taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, kas nėra suėmimas. Užsieniečio atstovės teiginiai, kad apgyvendinimo sąlygos iš esmės prilygsta sulaikymui, vertintini kaip nepagrįsti, kadangi pagal galiojančius Lietuvos Respublikos teisės aktus apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje nelaikytinas sulaikymu.
16. Įvertinus aukščiau išdėstytą, bei tai, kad užsienietis atvyko į Lietuvą neteisėtai kirsdamas sieną, pasiprašė prieglobsčio tik sulaikomas pareigūnų, nėra oficialiais duomenimis nustatyta jo asmenybė, nebendravo su pareigūnais nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, spręstina, kad Migracijos Departamentas pagrįstai apgyvendino pareiškėją laikino apgyvendinimo teritorijoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsniu, 140⁸ straipsnio 3, 5 dalimis,
nusprendžia:
netenkinti (duomenys neskelbtini) piliečio C. K., gimusio (duomenys neskelbtini), atstovo advokato Pauliaus Vinklerio skundo dėl 2022 m. sausio 17 d. Migracijos departamento sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.