- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-06-04
- Bylos Nr.
- 1A-120-462/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-68-1-00706-2012-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Remigijus Preikšaitis (pirm.), Linas Pauliukėnas, Violeta Miliuvienė
- Nuteistasis
- T. Ž.
- Advokatai
- Eugenija Galatiltienė
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios T. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio, kuriuo T. Ž. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 str. 2 d. 2 MGL (260,00 Lt arba 75 eurų) dydžio bauda. T. Ž. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 312 str. 1 d. išteisinta, neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. Ž. nuteista už tai, kad 2012-08-05, nuo 15 val. iki 22 val., neviešai įžeidė J. O., t.y. atsiuntė elektroninius laiškus nurodydama – „nudvėsi kaip šuva“, „tavo vieta kalėjime išsigimėli arba kapuose“, „aš moteris ir aš taip noriu, kad tu nudvėstum, po viso to, ką tu padarei niekše ir valkata“.
Šalies argumentai
Nuteistoji T. Ž. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Nuteistoji T. Ž. apeliaciniame skunde nurodo, kad visi kaltinimai baudžiamojoje byloje yra išgalvoti, pagrįsti tik spėlionėmis bei prielaidomis ir yra kilę iš buitinių santykių, šeimyninių nesutarimų, todėl neturi jokios nusikalstamos veikos požymių bei sudėties. Nuteistoji T. Ž. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad nagrinėjant bylą buvo padaryta daug klaidų, neištirta svarbiausia bylos medžiaga, vilkinamas bylos nagrinėjimas.
Apeliantė toliau teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai perkvalifikavo kaltinimus iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d. į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 str. 2 dalį. Nuteistosios nuomone, apylinkės teismas turėjo išteisinti ją pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d. ir pasiūlyti nukentėjusiajam J. O. kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka, nes valstybinis kaltinimas bylose dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos nepalaikomas.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neišreikalavo susirašinėjimo originalo ir nuosprendį grindė nukentėjusiojo J. O. sumontuotomis kopijomis.
Teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 str. 2 d. numatyta, kad tas, kas neviešai įžeidė žmogų, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu. Nusikalstama veika (įžeidimas) yra tyčinis viešas kito žmogaus užgaulus pažeminimas veiksmu, žodžiu ar raštu.
Įžeidimas žodžiu ar raštu – tai neigiamas, nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų (kasacinė byla 2K-95-788/2015).
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai perkvalifikavo kaltinimus iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d. į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 str. 2 d. Nuteistosios nuomone, apylinkės teismas turėjo išteisinti ją pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d. ir pasiūlyti nukentėjusiajam J. O. kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka, nes valstybinis kaltinimas bylose dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos nepalaikomas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo motyvus kaip nepagrįstus. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 417 str. 2 d. numatyta, kad bylą nagrinėjant teisme, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinamojo veika gali būti perkvalifikuota iš nusikalstamos veikos, nagrinėjamos valstybinio kaltinimo tvarka, į nusikalstamą veiką, nagrinėjamą privataus kaltinimo tvarka, teisiamojo posėdžio pirmininkas iki įrodymų tyrimo pabaigos paklausia nukentėjusįjį, ar šis nesusitaikytų su kaltinamuoju, jei veika būtų perkvalifikuota pagal šio kodekso 407 straipsnyje nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnius. Lietuvos respublikos baudžiamojo proceso kodekso 417 str. 2 d. numatytas pareigas pirmosios instancijos teismo teisėjas įvykdė 2014-10-15 teisiamojo posėdžio metu, todėl konstatuotina, kad buvo tinkamai pereita iš valstybinio kaltinimo į privatų kaltinimą.
Nuteistoji T. Ž. apeliaciniame skunde be kita ko nurodo, kad kaltinimai baudžiamojoje byloje yra kilę iš buitinių santykių, šeimyninių nesutarimų, todėl neturi jokios nusikalstamos veikos požymių bei sudėties. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad, kaip matyti iš programos Skype susirašinėjimo tarp nuteistosios T. Ž. ir nukentėjusiojo J. O. turinio (t. 1, b. l. 51-52), nuteistosios T. Ž. frazės, dėl kurių ji buvo nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 str. 2 d., buvo parašytos aiškinantis santykius dėl galimos nukentėjusiojo J. O. neištikimybės. Šeimyninių santykių pobūdžio iki minėtos konfliktinės situacijos neneigia ir nukentėjusysis J. O. pirmosios instancijos teisme paaiškinęs, kad su T. Ž. susipažino 2012 m. kovo mėnesį, draugavo, bendravo per Skype programą, 2012 m. gegužės mėnesį nutarė susituokti, buvo padavę pareiškimą Klaipėdos civilinės metrikacijos skyriui dėl santuokos įregistravimo.
Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje konstatuota, jog inkriminuojant įžeidimą kaip nusikalstamą veiką, visada būtina įsitikinti, ar padaryta veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį bei pasireiškimą yra tokio pavojingumo laipsnio, kad vertinant ją pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas būtų pagrįstas baudžiamosios teisės priemonių taikymas. Tai ypač aktualu, kai vertinami konflikto, barnio ar kitos stresinės situacijos sąlygomis išsakyti nemalonūs žodžiai ar atlikti nedraugiški veiksmai. Tokiu atveju visada būtina atsižvelgti ne vien tik į asmens, pasijutusio pažemintu, subjektyvų įvykio vertinimą, bet ir atlikto veiksmo objektyvų pavojingumą, leidžiantį veiką laikyti nusikalstama (kasacinės nutartys Nr. 2K-95-788/2015, 2K-396/2009).
Remdamasi išdėstytomis aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistosios T. Ž. veiksmai, atsiunčiant minėtas Skype programos žinutes nukentėjusiajam J. O., atsižvelgiant į šių asmenų buvusį šeimyninį santykių pobūdį ir į tai, kad minėtos žinutės buvo parašytos aiškinantis galimą nukentėjusiojo neištikimybę, negali būti laikomi objektyviai atitinkančiais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos požymius.
Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog tai, kad teismas baudžiamojoje byloje konstatuoja, jog nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.), savaime nepaneigia galimybės, kad toks elgesys gali būti vertinamas kaip deliktas, užtraukiantis pažeidėjui civilinę atsakomybę (CK 6.245, 6.263 str.), todėl asmuo savo galimai pažeistas teises gali ginti Lietuvos civilinio proceso kodekso numatyta tvarka.
Kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus motyvus, bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 4 d., 329 str. 1 p.,
nuteistosios T. Ž. apeliacinį skundą tenkinti.
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nuosprendį panaikinti.
T. Ž. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 str. 2 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p., išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.