Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2020-10-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-319-654/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-20
Bylos Nr.
1S-319-654/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-21120-2019-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Albinas Bielskis, Linas Šiukšta, Alenas Piesliakas
Kaltinamasis
M. B.
Advokatai
Rimantas Bučma
Kategorijos
Byla Nr. 1S-319-654/2020
Proceso Nr. 1-01-1-21120-2019-1Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.1.2.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 20 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Lino Šiukštos,

sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo M. B. gynėjo advokato Rimanto Bučmos skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. nutarties, kuria kaltinamajam M. B. kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugsėjo 18 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje M. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad 2019 m. gegužės 20 d., apie 22 val., (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, konflikto su A. M. metu tyčia peiliu dūrė keturis kartus A. M. į kairės kojos šlaunies ir kelio sritis, tuo padarė jam kairės šlaunies bei kairio kelio išorinės dalies keturias durtines žaizdas, taip tyčia nežymiai sutrikdė jo sveikatą.

2. Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 11 punktą jis kaltinamas tuo, kad 2019 m. birželio 18 d., apie 18 – 19val., tiksliau tyrimo nenustatytu laiku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, siekdamas nuslėpti savo padarytą kitą nusikaltimą – 2019 m. gegužės 20 d. padarytą A. M. nežymų sveikatos sutrikdymą tyčia – keturias durtines žaizdas kairėje kojoje, šlaunies ir kelio srityje, pastarajam 2019 m. birželio 18 d. išreiškus priekaištus dėl patirtų sužalojimų bei bijodamas, kad apie tai šis gali pranešti policijai, išgertuvių metu, vykusių A. M. gyvenamosios vietos patalpose, esančios (duomenys neskelbtini), tyčia peiliu dūrė keturis kartus A. M. į kaklo sritį, tuo padarydamas durtines – pjautines žaizdas kakle su dešinio galvos sukamojo raumens, dešinio užpakalinio laiptinio raumens ir skydliaukės dešinės skilties pažeidimais bei durtinį pjautinį kaklo sužalojimą, pasireiškusį durtine – pjautine žaizda kaklo kairėje ir kairės bendrinės miego arterijos pažeidimu, kas komplikavosi ūmiu išoriniu nukraujavimu, hemoraginiu šoku ir sukėlė mirtį, taip tyčia nužudė A. M.

3. 2019 m. birželio 18 d. M. B. buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ‑ BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka. Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartimi M. B. paskirta kardomoji priemonė suėmimas, kurio terminas buvo tęsiamas vėlesnėmis šio teismo bei Kauno apygardos teismo nutartimis.

Žemesnės instancijos teismas

4. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. nutartimi kaltinamajam M. B. BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas dar trims mėnesiams. Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo paleisti M. B. iš suėmimo ir paskirti jam švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą, nes švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Šalies argumentai

5. Kaltinamojo M. B. gynėjas advokatas R. Bučma skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. nutartį, kuria kaltinamajam pratęsta kardomoji priemonė suėmimas ir paskirti švelnesnę kardomąją priemonę.

Žemesnės instancijos teismas

5.1. Gynėjas nurodė, kad kardomoji priemonė suėmimas yra išimtinė priemonė. Pirmosios instancijos teismas aplinkybes, lemiančias suėmimo M. B. pratęsimą, vertino formaliai. Lietuvos apeliacinis teismas nutartyje Nr. 1S-340/2013 yra pasisakęs, kad vien gresianti labai griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga, nulemianti griežčiausios kardomosios priemonės taikymą. Pasak gynėjo, apygardos teismas nurodė abstraktų teiginį, kad M. B. yra išsituokęs, nedirba ir tai rodo jo silpnus socialinius ryšius su Lietuvos Respublika. Gynėjo nuomone, toks teismo teiginys yra diskriminacinis, nes santuoka yra asmeninis žmogaus apsisprendimas. Visa tai yra tik formaliai socialinių ryšių tvirtumą patvirtinantys kriterijai. Šių aplinkybių teismas nevertino konkrečių faktinių aplinkybių kontekste. Nutartyje nurodyta, kad kaltinamasis anksčiau yra gyvenęs ir dirbęs užsienyje, todėl gali pasinaudoti ten turimais ryšiais, tačiau tokie teismo samprotavimai visiškai nepagrįsti. Lietuvos Respublika yra Europos Sąjungos narė, judėjimas tarp Sąjungai priklausančių valstybių yra laisvas, todėl teigti, kad kaltinamasis ten turi kokių nors ryšių, nėra pagrindo.

5.2. Skunde nurodyta, kad teisminis šios bylos nagrinėjimas yra baigiamojoje stadijoje. M. B. yra nurodęs visas jam žinomas bylos aplinkybes, iki jo sulaikymo nuo teisėsaugos pareigūnų nesislapstė, jis yra suimtas nuo 2019 m. birželio 18 d., t. y. jau daugiau nei vieneri metai, turi pastovią gyvenamąją vietą, gyvena su motina. Jokių išskirtinių duomenų, kurie keltų abejones jo socialinių ryšių tvirtumu ir sudarytų pagrindą išvadai, kad jis, būdamas nesuimtas, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei darys naujas nusikalstamas veikas, byloje nėra.

5.3. Teismų praktikoje nurodyta, kad teisėjas, skirdamas ar pratęsdamas suėmimą, privalo tiksliai vykdyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatas, nurodančias, kad niekam neturi būti atimta teisė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra numatęs įstatymas, ir atsižvelgiant į BPK 122 straipsnio 7 dalį, numatančią, jog suėmimas gali būti skiriamas tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Gynėjas teigia, kad apygardos teismas net nesvarstė galimybės skirti M. B. švelnesnę kardomąją priemonę. Byloje nėra jokių išskirtinių priežasčių, dėl kurių BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai negali būti pasiekti taikant kaltinamajam švelnesnes kardomąsias priemones.

6. Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. B. gynėjo advokato R. Bučmos skundas atmetamas

7. Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam M. B. suėmimo terminą, tinkamai įvertino visas suėmimo pratęsimui reikšmingas aplinkybes, nepažeidė BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių reikalavimų, laikėsi nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

8. Skundžiama Kauno apygardos teismo nutartimi suėmimo terminas kaltinamajam M. B. pratęstas nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindus, t. y. pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei darys naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus. Suėmimas gali būti skiriamas, kai yra pagrįstas manymas dėl suėmimo pagrindų. Pagrįstas manymas nereikalauja iš teismo turėti tiek duomenų apie suėmimo pagrindus, kiek to reikia asmenį pripažįstant kaltu. Svarbu, kad teismas pateiktų kompleksą įtikinamų argumentų, besiremiančių BPK 122 straipsnio 2, 3 ar 4 dalyse nurodytomis sąlygomis, kurie pagrįstų teismo manymą dėl pagrindų buvimo.

9. Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas, t. y. į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

10. Apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo buvimo, įvertino visumą šiam klausimui reikšmingų aplinkybių. Apygardos teismas, skundžiama nutartimi M. B. pratęsdamas suėmimo terminą, įvertino tai, kad kaltinamasis M. B. yra išsiskyręs, iki sulaikymo gyveno su motina, anksčiau buvo teistas, Lietuvoje nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, todėl nėra saistomas itin tvirtais socialiniais ryšiais su Lietuva. BPK 122 straipsnio 2 dalyje nedetalizuojama, kokio pobūdžio turi būti asmens ryšiai užsienyje, dėl kurių galima spręsti apie bėgimo (slėpimosi) tikimybę. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad kaltinamasis M. B. anksčiau buvo deklaravęs gyvenamąją vietą užsienyje, yra ten dirbęs. Šios aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog M. B. gali turėti asmeninių ryšių užsienio valstybėje. Nors lankymasis užsienio valstybėse nebūtinai turi pagrįsti pakankamą bėgimo ar slėpimosi prognozę, tačiau papildomai teisėjū kolegija atsižvelgia į tai, kad M. B. nėra susaistytas tvirtais socialiniais ryšiais su gyvenamąja aplinka Lietuvoje, stabilaus darbo ar pajamų neturėjo. Be to, kaip matyti iš pareikšto kaltinimo, M. B. nužudė nukentėjusįjį siekdamas nuslėpti kitą nusikaltimą, bijodamas, kad nukentėjusysis apie nusikaltimą praneš policijai ir jis bus sulaikytas policijos. M. B. kaltinamas padaręs dvi tyčines smurtines nusikalstamas veikas, viena jų yra kito žmogaus gyvybės atėmimas, kuri priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Baudžiamasis įstatymas už šio nusikaltimo padarymą numato tik itin griežtą laisvės atėmimo bausmę. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau sprendžiant, ar kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, gresiančios bausmės griežtumas vertinamas kartu su kitomis faktinėmis aplinkybėmis, pagrindžiančiomis šį manymą. Išvardintos aplinkybės patvirtina, jog apygardos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad M. B., būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Šiam suėmimo taikymo pagrindui konstatuoti užtenka pagrįsto manymo, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, bei nėra būtina nustatyti, kad asmuo mėgino bėgti (slėptis) ar rengiasi bėgti (slėptis).

11. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba jo terminas pratęsiamas, jeigu asmuo, kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtame straipsnyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.

12. M. B. pareikštas kaltinimas dėl labai sunkaus nusikaltimo, kuris patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Kaltinamasis M. B. anksčiau buvo teistas už nusikaltimą nuosavybei (vagystę) ir žmogaus sveikatai, buvo daug kartų baustas administracine tvarka, tame tarpe kelis kartus už smulkųjį svetimo turto pagrobimą. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis yra linkęs nusikalsti ir nesilaikyti įstatymų reikalavimų, kas neigiamai charakterizuoja kaltinamojo M. B. asmenybę. Įvertinus tai, kad M. B. iki sulaikymo nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, anksčiau buvo teistas už nusikalstamą veiką nuosavybei bei baustas kelis kartus administracine tvarka už smulkųjį svetimo turto pagrobimą, darytina išvada, kad pajamos, galimai gautos iš nusikalstamų veikų, galėjo būti vienas iš pagrindinių M. B. pragyvenimo šaltinių. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, reikšmingas vertinant naujų nusikalstamų veikų padarymo riziką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstą išvadą, jog būdamas nesuimtas kaltinamasis M. B. gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Šiam suėmimo taikymo pagrindui konstatuoti užtenka pagrįsto manymo, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, darys naujus nusikaltimus, bei nėra būtina nustatyti, kad asmuo rengiasi daryti konkrečias naujas nusikalstamas veikas.

13. BPK 119 straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Skundžiamoje nutartyje teismas pagrįstai nurodė, kad taikant M. B. vieną ar kelias švelnesnes nei suėmimas kardomąsias priemones nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai. Įvertinusi bylos duomenų visumą, M. B. inkriminuotų nusikaltimų pobūdį ir sunkumą, kaltinamajam galimai gresiančią bausmę, tvirtų socialinių ryšių nebuvimą, asmenybę bei kitus duomenis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo M. B. skirti vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones, nes nei viena jų ar jų kompleksas nebus pakankamos priemonės užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą. Kaltinamajam M. B. taikoma kardomoji priemonė ir jos termino pratęsimas yra adekvatus jo galimai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, o jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo bei kitų baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje suformuluotus kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti sprendžiant dėl procesinių prievartos priemonių trukmės pagrįstumo. Šiuo atveju teisės į laisvę ir teisingumo vykdymo interesų pusiausvyra yra išlaikyta. Kaltinamojo gynėjo skunde išdėstyti argumentai nepaneigia būtinumo šioje proceso stadijoje ir toliau M. B. taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, todėl skundas atmetamas, o Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. nutartimi pratęstas suėmimo terminas paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

kaltinamojo M. B. gynėjo advokato Rimanto Bučmos skundą atmesti.

Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. nutartimi kaltinamajam M. B. pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Albinas BielskisAlenas PiesliakasLinas Šiukšta