- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2025-02-04
- Bylos Nr.
- e1-913-1155/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12393-2024-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Ramanauskienė
- Kaltinamasis
- M. V.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Ramanauskienė, išnagrinėjusi Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Erikos Pudžmytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje
M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, deklaruojantis ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. V. pagamino netikrus dokumentus ir žinomai netikrus dokumentus panaudojo, o būtent:
jis, nuo 2023 m. gruodžio 16 d. būdamas (duomenys neskelbtini) (kodas (duomenys neskelbtini)) vadovu, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, bet ne vėliau kaip 2024 m. sausio 3 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui pagaminus netikrus dokumentus – 2023 m. rugpjūčio 14 d. darbo sutartį Nr. 001 ir 2023 m. rugpjūčio 18 d. darbo sutartį Nr. 002, 2023 m. rugpjūčio 14 d. įsakymą Nr. 2023/08/14 dėl A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), priėmimo į darbą, 2023 m. rugpjūčio 18 d. įsakymą Nr. 2023/08/18 dėl R. G., gimusio (duomenys neskelbtini), priėmimo į darbą, laiko apskaitos žiniaraščius už 2023 m. rugpjūčio–gruodžio mėn., jis (M. V.) šiuos dokumentus pasirašė savo vardu, po ko jis, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, šiuos žinomai netikrus dokumentus 2024 m. sausio 3 d. ir 2024 m. sausio 4 d. pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir Sodra) (duomenys neskelbtini) skyriui per el. draudėjų aptarnavimo sistemą EDAS su 2024 m. sausio 3 d. pateiktu PT prašymu Nr. 002 ir 2024 m. sausio 4 d. pateiktu PT prašymu Nr. 003 dėl apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu tikslinimo ir jų priedais PT-1-SD, prašant įrašyti Registre apdraustojo A. K. valstybinio socialinio draudimo pradžią 2023 m. rugpjūčio 16 d. ir R. G. valstybinio socialinio draudimo pradžią 2023 m. rugpjūčio 21 d.
Šiais savo veiksmais M. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.
2024 m. gruodžio 3 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis M. V. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad 2023 m., tikslios datos nepamena, Vilniuje, susipažino su nepažįstamu vyru, apie (duomenys neskelbtini), netoli Vilniaus stoties. Jie kartu išgėrinėjo. Vėliau šis atvažiavo pas jį į (duomenys neskelbtini). Pasakė, kad jo vardas K., pavardės nežino. Turėjo šio telefono numerį, bet šiuo metu neturi. Šis buvo atvažiavęs apie 2–3 kartus. Vieną kartą pokalbio metu šis pasiūlė jam tapti (duomenys neskelbtini) vadovu. Šis sakė, kad ten nori įdarbinti du žmones, bet konkrečiau nieko neaiškino. Šis jam už tai pažadėjo 3 000 Eur, todėl jis sutiko. Šis pateikė jam įdarbinimo dokumentus, sutartis ir dar kažkokius dokumentus, kuriuos jis pasirašė. A. K. ir R. G. nepažįsta. Jis nežino, ką jis darė konkrečiai su tais dokumentais, bet sakė, kad pateiks juos Sodrai ir iš savo telefono, nufotografavęs tuos dokumentus, pateikė Sodrai. Nuo to laiko nesimatė, bet suprato, kad kažkas negerai, kai reikėjo pildyti dokumentus atbuline data. Nežino, kodėl iš karto neatsisakė. Jam vėliau skambino iš Sodros ir klausė apie aplinkybes. Nepamena, ką paaiškino. Jis supratęs, kad dalyvavo neteisėtoje veikloje, nuėjo į Sodros (duomenys neskelbtini) skyrių ir parašė prašymą, kad nori atsisakyti būti (duomenys neskelbtini) vadovu. Daugiau su juo tas žmogus nebuvo susisiekęs. Tas vyras buvo (duomenys neskelbtini). Jis iš to jokios naudos negavo, jam sumokėta nebuvo, bet suprato, kad atliko neteisėtus veiksmus, dėl ko labai gailisi. Sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.
2025 m. sausio 16 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis M. V. parodė, kad savo kaltę pripažįsta ir labai gailisi. Uždavus klausimą „Prašau dar kartą papasakoti, kada, kokiomis aplinkybėmis Jūs tapote (duomenys neskelbtini) direktoriumi?“, M. V. atsakė, kad 2023 m., Vilniuje, susipažino su asmeniu, kuris vėliau lankėsi 3–4 kartus pas jį (duomenys neskelbtini). Jo telefono numerio nežino, nes pakeitė telefoną, jis prisistatė K., daugiau nieko apie jį nežino, sakė, kad iš (duomenys neskelbtini). Kai susipažino, jis jam pasiūlė tapti (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir siūlė už tai apie 3 000 Eur, todėl ir sutiko. Uždavus klausimą „Kaip, kada ir kur buvo pasirašyta sutartis dėl (duomenys neskelbtini) perėmimo ir kaip, kada, kokiu būdu pateikta Juridinių asmenų registrui? Kaip buvo nustatyta Jūsų, pateikiančio prašymą, asmenybė: per elektroninius vartus, panaudojant elektroninę bankininkystę ar kitu būdu?“, M. V. atsakė, kad jis pasirašė sutartį ir ją atidavė tam K. Jis naudojosi Smart-ID ir tam K. nurodė savo prisijungimo prie banko duomenis, PIN kodus, slaptažodį, savo asmens kodą ir viską, ko reikia pasijungiant prie elektroninės sistemos. Jis pats sutarties neteikė, tik suteikė elektroninius duomenis. Uždavus klausimą „Kur, kada, kokiomis aplinkybėmis Jums buvo pasiūlyta pasirašyti 2023 m. rugpjūčio 14 d. ir 2023 m. rugpjūčio 18 d. darbo sutartis dėl A. K. ir R. G. priėmimo į (duomenys neskelbtini) atbuline data? Kokius dokumentus Jūs dar pasirašėte, ar pildėte darbo laiko apskaitos žiniaraščius, kokius dar dokumentus ruošėte ir pasirašėte? Kur tai vyko, kurioje vietoje?“, M. V. atsakė, kad jam atrodo, skirtingomis dienomis, nepamena datų, tai vyko (duomenys neskelbtini), tas žmogus jam pateikė pasirašyti sutartis dėl dviejų asmenų, kurių nepažįsta, įsidarbinimo (duomenys neskelbtini). Iš karto nepastebėjo, kokiomis datomis buvo surašytos sutartys, ir jas pasirašė. Tai darė tik dėl to, kad buvo pažadėti pinigai už tokias paslaugas. Kokius dar dokumentus pasirašinėjo, nepamena, atrodo daugiau nieko nepasirašinėjo. Jis pasirašė jam paduotus dokumentus, ir žmogus, tas K., išvažiavo. Uždavus klausimą „Kokiu būdu paminėti dokumentai, kuriuos pasirašėte, ir kiti buvo pateikti Sodros (duomenys neskelbtini) skyriui, ar elektroniniu būdu, naudojant Jūsų prisijungimo elektroninius duomenis, nes tokie dokumentai priimami prieš tai patvirtinant asmenybę? Ar Jūs pats pasijungęs per elektroninę bankininkystę juos pateikėte, ar nurodėte savo prisijungimo duomenis kitam asmeniui?“, M. V. atsakė, kad nežino, kokiu būdu buvo pateikiami tie dokumentai Sodrai, jis nedalyvavo tame perdavime. Tam žmogui davė prisijungimus prie savo Smart-ID, todėl mano, jis pats ir pateikė juos. Jis savo banko sąskaitos „Swedbank“ netikrino, tuo metu joje pinigų nebuvo, ir jis netikrino, ar ten buvo padarytos kokios nors finansinės operacijos. Uždavus klausimą „Ar pateikiant dokumentus Sodrai Jūs buvote kartu su tuo asmeniu, apie kurį minėjote (vardu K.)? Per kokį įrenginį vyko perdavimas (telefonas, kompiuteris)?“, M. V. atsakė, kad kartu su asmeniu vardu K. nebuvo ir nežino, per kokį įrenginį jis perdavė tuos dokumentus. Uždavus klausimą „Ar Jūs teikėte Sodros prašymu paaiškinimus (įtariamajam apklausos metu parodomi per ekraną du surašyti paaiškinimai: vienas Sodrai surašytas tvarkingai kompiuteriu ir data 2024 m. sausio 16 d., o kitas – 2024 m. vasario 3 d. Valstybinės darbo inspekcijos (duomenys neskelbtini) skyriui surašytas ranka ir nurodytas visai kitas tekstas). Kas rašė pirmą ir antrą paaiškinimą? Ar Jūs kalbėjote su kuo nors apie tai, kad Sodra reikalauja Jūsų paaiškinimų? Ar kas nors davė patarimų?“, M. V. atsakė, kad nepamena, ar kompiuteriu spausdintą paaiškinimą Sodrai rašė jis ir kaip pateikė. Paaiškinimą Valstybinės darbo inspekcijos (duomenys neskelbtini) skyriui rašė jis, savo ranka, kokias aplinkybes tada nurodė, nežino, jau nepamena. Uždavus klausimą „Dar kartą smulkiau apibūdinkite asmenį, kuris Jūsų prašė pasirašyti anksčiau nurodytus dokumentus ir pateikti Sodrai? Ar galite jį atpažinti?“, M. V. atsakė, kad jam apie (duomenys neskelbtini). Nežino, ar šiuo metu galėtų atpažinti tą asmenį, bet galėtų pabandyti.
2025 m. sausio 29 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis M. V. parodė, kad dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažįsta visiškai ir uždavus klausimą „Ar (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą atidarė jis ir ja naudojosi, kur atidarė? Ar turėjo mokėjimo kortelę?“, M. V. atsakė, kad taip, jis atidarė nurodytą (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą (duomenys neskelbtini). Tas žmogus, vardu K., kuris ir paprašė tapti jo tos bendrijos direktoriumi, pasakė, kad reikia atidaryti sąskaitą. Jis vienas nuėjo į banko skyrių (duomenys neskelbtini) ir atidarė banko sąskaitą. Po kažkiek laiko gavo banko mokėjimo kortelę. Kur šiuo metu yra ta kortelė, nežino, gal jau yra pametęs. Turėjo kortelės PIN kodus. Jam atrodo asmeniui, vardu K., kortelės PIN kodo nenurodė. Uždavus klausimą „Kaip gali paaiškinti apie į sąskaitą įneštus 2024 m. sausio 5 d. (duomenys neskelbtini) grynuosius pinigus per du kartus (vieną kartą 1 700 Eur, kitą kartą – 2 000 Eur)? Taip pat tą pačią dieną, praktiškai netrukus 2024 m. sausio 5 d. 17.16 val. atliktos finansinės operacijos 3 621,71 Eur pervedimo į Sodros sąskaitą?“, M. V. atsakė, kad nurodytus pinigų pervedimus atliko jis, to asmens prašymu, (duomenys neskelbtini) esančiame „Swedbank“ bankomate. Jis naudojo savo pinigus, kuriuos jam žadėjo grąžinti ir dar papildomai duoti 3 000 Eur. Tiksliai aplinkybių jau neprisimena, bet atrodo, kad tas žmogus, apie kurį minėjo, jo laukė netoliese, kažkur (duomenys neskelbtini), ir jis jo nurodymu suvedinėjo prisijungimus per Smart-ID programą prie sąskaitos. Kaip sakė, jau tiksliai nepamena, kaip viskas vyko, bet galėjo K. prašomas patvirtinti finansinės operacijos savo Smart-ID programėlėje atlikimą. Taip pat jis galėjo atlikti mokėjimą už savo mobiliojo ryšio telefono numerį, kuris nurodytas sąskaitoje. Telefono numerius keisdavo, bet nedažnai. Nurodytas numeris galėjo būti jo ir galėjo jį papildyti iš nurodytos sąskaitos. Uždavus klausimą „2024 m. vasario 3 d. surašytame Jūsų paaiškinime, kuris adresuotas Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (duomenys neskelbtini) skyriaus inspektoriui, nurodyta, kad Jūs nuo 2023 m. esate (duomenys neskelbtini) vadovas, šią įmonę įsigijote už 500 Eur. Kodėl šiame paaiškinime nurodėte priešingas aplinkybes nei šių apklausų metu, kodėl tada nenurodėte asmens, vardu K., bei jo veiksmų, ir kitų aplinkybių, kurias nurodote šių apklausų metu, ir kokios aplinkybės yra teisingos?“, M. V. atsakė, kad negali paaiškinti, kodėl nurodė (duomenys neskelbtini) skyriaus inspektoriui tokias aplinkybes. Teisingos aplinkybės yra tos, kurias nurodo dabar. Uždavus klausimą „Pirmos apklausos metu nurodėte, kad supratęs, kad dalyvaujate neteisėtoje veikloje, nuėjote į Sodros (duomenys neskelbtini) skyrių ir parašėte prašymą, kad norite atsisakyti būti (duomenys neskelbtini) vadovu. Tačiau Jūs iki šiol esate vadovu, kaip tai galite paaiškinti?“, M. V. atsakė, kad taip, suprato, kad dalyvauja neteisėtoje veikloje, į Sodros skyrių (duomenys neskelbtini) buvo nuvykęs ir rašė prašymą atleisti tuos asmenis, kurie buvo įdarbinti, iš (duomenys neskelbtini). Buvo kalbėjęs ir apie tai, kaip galima uždaryti (duomenys neskelbtini), bet konkrečiai nesuprato, ką jam reikėjo daryti, todėl iki šiol yra (duomenys neskelbtini) vadovas, bet ruošiasi kreiptis su prašymu į Sodros skyrių, kad atsisako būti (duomenys neskelbtini) vadovu. Uždavus klausimą „Juridinių asmenų registro išraše apie (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad M. V. kontaktinis telefono numeris yra (duomenys neskelbtini), el. paštas – (duomenys neskelbtini). Ar tai Jūsų kontaktiniai duomenys? Jeigu ne, tai kieno ir kodėl jie nurodyti kaip jūsų kontaktiniai duomenys?“, M. V. atsakė, kad telefono numeris galėjo būti jo, tai gali spręsti pagal paskutinius skaičius. Galimai ir šį paštą yra sukūręs, bet jau neatsimena, nes buvo susikūręs ne vieną elektroninį paštą, kurių pavadinimus pamiršo. Uždavus klausimą „Vis dėlto, kaip vyko Jūsų pasirašytų dokumentų, nurodytų pranešime apie įtarimą, perdavimas Sodrai (perduota elektroniniu būdu, per elektroninę apdraudėjų aptarnavimą sistemą)? Vienoje iš apklausų nurodėte, kad naudojotės Smart-ID programėle, kuri reikalauja suvesti kodų patvirtinimą savo mobiliajame įrenginyje? Tai kaip vyko tas patvirtinimas?“, M. V. atsakė, kad tiksliai jau neprisimena, kaip vyko dokumentų pateikimas. Galimai asmens, vardu K., prašymu jis patvirtino dokumentų pateikimą Sodrai savo telefone per Smart-ID programėlę ir galimai jie buvo kartu tuo metu. Jis dokumentus, kurie nurodyti pranešime apie įtarimą, tikrai pasirašė, bet apie teikimą Sodrai jau negali tiksliai pasakyti. Jis gailisi dėl savo veiksmų, sutinka, kad byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu, paskiriant baudą.
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.
Be M. V. prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis – liudytojų S. N., M. G., I. B., A. K. parodymais, 2025 m. sausio 14 d. VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro išplėstiniu sąrašu, 2024 m. spalio 24 d. ir 2024 m. spalio 28 d. kitų objektų apžiūros protokolais, kita rašytine bylos medžiaga.
Visuma prieš tai nurodytų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad M. V. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.
Paskelbus M. V. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausmės rūšimi sutinka, prašo paskirtą baudą leisti sumokėti dalimis per 1 metus.
Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus. Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 ir 4 dalių pagrindams, mano, kad procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.
Teismas, skirdamas bausmę M. V., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.
Už BK 300 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.
Skiriant bausmę M. V., atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baigtas nesunkus nusikaltimas valdymo tvarkai, susijęs su dokumentų klastojimu, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Atsižvelgtina ir į tai, kad nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį M. V. – neteistas, baustas administracine tvarka už automobilio vairavimą neturint teisės jo vairuoti ir neturint privalomosios automobilio techninės apžiūros, taip pat už alkoholio vartojimą viešoje vietoje, už vieną iš šių administracinių nusižengimų bauda yra sumokėta, už kitą – duomenų nėra, dirbantis, nevedęs, duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmę – baudą, jos dydį nustatant artimą minimaliam, nustatytam už nesunkų nusikaltimą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas).
Teismo vertinimu, atsižvelgus į minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, tokia bausmė ir jos dydis nebus akivaizdžiai per griežtas ar per švelnus, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.
Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis M. V. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Šioje byloje civilinis ieškinys nepareikštas, kardomoji priemonė neskirta, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, proceso išlaidų nėra.
Išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420–421 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pripažinti M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 81 MGL, t. y. 4 050 Eur (keturių tūkstančių penkiasdešimties eurų), dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, M. V. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę 54 MGL, t. y. 2 700 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų eurų), dydžio baudą.
1. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už (būtina nurodyto bylos numerį)“, įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Sumokėjus baudą į Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalas turi būti pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo Priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.
2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu, per 14 dienų nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos, turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
3. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.