Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Petras Karvelis, sekretoriaujant Rasai Pladaitei, dalyvaujant prokurorei Laurai Golubkienei, nukentėjusiojo atstovui T. V., gynėjams Loretai Guižauskienei, Ramūnui Mikulskiui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje, T. S. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rusė, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti profesinį išsilavinimą, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bedarbė, ištekėjusi, neteista ir A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vedęs, dirbantis pagal verslo liudijimą, teistas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006-09-26 baudžiamuoju įsakymu yra pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 192 str. 1d. ir nubaustas 8MGL(1000 litų) dydžio bauda, ji yra sumokėta, kaltinami pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str.1d., 182 str.2d. ir BK 300 str.1d.,-

Aprašomoji dalis

n u s ta t ė

T. S. ir A. S. apgaule savo dukters naudai pasikėsino įgyti turtinę teisę į didelės vertės svetimą turtą.

Jie, veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą apgaule nepilnametės dukters K. S. naudai įgyti turtinę teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurio vidutinė rinkos vertė 142000 litų, 2007-03-27 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui pateikė prašymą patvirtinti žinomai netikrą dokumentą - 2006-12-23 E. G. R. asmeninį testamentą, kuriuo neva E. G. R. visą savo turtą palieka K. S., tačiau nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios, nes teismas, paskyręs ekspertizę, nustatė, jog T. S. ir A. S. pateiktą 2006-12-23 testamentą surašė ir E. G. R. vardu pasirašė ne E. G. R., dėl to 2008-05-14 teismas priėmė nutartį T. S. ir A. S. prašymą atmesti.

Kaltinamoji T. S. kalta dėl jai pareikštų kaltinimų neprisipažino ir paaiškino, kad 2001 m. kartu su savo vyru A. S. kambario nuomos pagrindais apsigyveno pas E. R.. Gyvenant pas ją, gimė dukra Karina. Jos šeima ir E. R. gyveno draugiškai. Kartu švesdavo Kalėdas, Velykas, gimtadienius. Gimus dukrai, E. R. pradėjo ja labai rūpintis, atnešdavo vaikui lauktuvių, o per Kalėdas dovanodavo dovanas. Už kambarį bute jie mokėjo E. R. nuomos mokestį. Po dukros gimimo buto šeimininkė padidino jiems nuomos mokestį, nes šeima išnaudodavo daugiau vandens. Per šventes kartais ateidavo kaimynai. Per 2006 metų Kalėdas, Kūčių vakarą, E. R. pasakė, jog labai myli Kariną, todėl nori jai palikti butą. 2007 metų vasario mėnesį E. R. mirė. Po buto šeimininkės mirties ji telefonu bandė ieškoti velionės giminaičių, tačiau jų nerado. Dėl E. R. giminaičių paieškos, kreipėsi į policiją. Pareigūnai jai nurodė du telefonus užsienyje. Vienu telefono numeriu ji neprisiskambino, o kitu numeriu atsiliepusi mirusios draugė atsakė, kad laidotuvėse nedalyvaus. T. S. paprašė policijos pareigūnų leisti jos šeimai palaidoti E. R.. Pastarieji liepė kreiptis tuo klausimu į prokuratūrą. Prokuroras leido jai laidoti E. R.. Po laidotuvių kartu su vyru tvarkydami butą, rado testamentą. Jo radimo metu namuose dar buvo pusseserė. Vėliau nuėjo pas advokatą konsultacijai dėl tolimesnių veiksmų. Advokatė V. Z. surašė pareiškimą teismui dėl asmeninio testamento patvirtinimo. Teismo procese buvo paskirta rašysenos ekspertizė, kuri nustatė, kad testamentą parašė ir pasirašė ne E. R.. Pralaimėję teismą, į aukštesnę teismo instanciją apeliacinio skundo nepadavė dėl sunkios turtinės padėties. 2006 m. gruodžio 23 d. E. R. sakė, kad butą nori palikti jos dukrai Karinai. Po šių žodžių buto savininkė T. S. ir A. S. dalyvaujant kažką rašė. Ar tai buvo testamentas, pasakyti negali.

Kaltinamasis A. S. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad nuo 2001 m. jis su žmona apsigyveno pas E. R.. Gyvenant pas ją, gimė dukra Karina. Po dukros gimimo šeimininkė padidino nuomos mokestį. Kai dukra paaugo, E. R. kviesdavosi ją į savo kambarį, vadindavo anūke. Buto šeimininkė sakydavo, kad yra viena, neturi giminių, niekas jos nelanko. A. ir T. S. padėdavo E. R. materialiai. Padarė bute remontą, nupirko kai kurių namų apyvokos daiktų. Šeimininkė padėjo jiems prižiūrėti mažametę dukrą. Per 2006 m. Kūčias E. R. pasakė, kad butą nori palikti Karinai. Ji prie stalo kažką rašė, tačiau ką rašė, jie nematė. Buto šeimininkė sakė, kad nori jiems padaryti kažką malonaus. 2007 m. vasario mėnesį, kai mirė E. R., jos kambaryje jis visus daiktus išėmė iš sekcijos, lovos, stalčių ir sudėjo į vieną krūvą. Tarp daiktų rado dokumentą. Juristė jiems paaiškino, jog tai yra testamentas ir dėl jo patvirtinimo būtina kreiptis į teismą. Kartu su žmona jie centrinėje hipotekoje pasitikrino ar nėra kitų testamentų. Vėliau pateikė dokumentus teismui. Po mėnesio pas juos į butą atėjo žmogus, kuris paaiškino, kad yra buto šeimininkai, kad yra kitas testamentas. Jis atsakė, jog turi dokumentą, patvirtinantį, kad butas priklauso jiems. Tas žmogus ištraukė iš jo rankų dokumentus ir pagrasino jiems kalėjimu. 2006 m. gruodžio 24 d. rytą E. R. kalbėjo apie dovaną. Tos pačios dienos vakare sakė, kad nori padaryti jiems kažką malonaus. 2006 m. gruodžio 24 d. vakarą E. R. pasikvietė jį ir žmoną į savo kambarį ir pasakė, jog nori padaryti dovaną. E. R. kažką rašė ir sakė, kad butą nori palikti jų dukrai Karinai. Kur ji padėjo prirašytą popierių, jie nematė. Tą vakarą pas juos svečiuose nieko nebuvo. Negali nieko paaiškinti kodėl testamente nurodyta jo surašymo data 2006-12-23.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamieji neprisipažįsta kaltais, tačiau jų kaltė yra visiškai įrodyta liudytojų paaiškinimais, specialisto išvada, civilinės bylos medžiaga, kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Liudytoja V. Z. paaiškino, kad 2007 metais į jos kontorą kreipėsi T. S. ir A. S.. Jie atsinešė asmeninį testamentą ir prašė surašyti prašymą teismui. Asmeniniu testamentu yra išreikšta testatorės valia. T. ir A. S. atneštame testamente buvo aiškiai parašyta, kad E. R. palieka visą savo turtą K. S.. Tokios formuluotė yra labiausiai paplitusi asmeniniuose testamentuose. Kitas reikalavimas tokiems dokumentams yra jų surašymo data ir vieta. Kaltinamųjų pateiktame testamente buvo nurodyta jo surašymo data 2006 m. gruodžio 23 d., tačiau nenurodyta surašymo vieta. Lietuvos Respublikos civilinio kodeksas nustato, kad jei nėra nurodyta asmeninio testamento surašymo data ir vieta, tai ši aplinkybė nedaro testamento negaliojančiu, jei iš kitų aplinkybių galima nustatyti kada ir kur jis buvo surašytas. Ji su T. ir A. S. buvo susitikusi ne vieną kartą, nes reikėjo patikrinti ar nėra kito testamento, ar nėra užvesta paveldėjimo byla. Iš centrinės hipotekos gavo informaciją, kuri kaupiama nuo 2001 metų, kad apie kitą testamentą duomenų nėra. Susitikimų metu T. ir A. S. pasakojo jai, kad jie su E. R. artimai bendravo. 2006 metų gruodžio 23 d. vakarą E. R. kaltinamiesiems ne kartą minėjo, jog butą nori palikti Karinai, nes ją labai myli. Nors testamente nebuvo nurodyta jo surašymo vieta, tačiau iš T. ir A. S. aiškinimų ji buvo įsitikinusi, kad testamentas buvo surašytas E. R. bute. Ji surašė kaltinamiesiems pareiškimą teismui dėl asmeninio testamento patvirtinimo. Teismo proceso metu buvo paskirta rašysenos ekspertizė, kuri nustatė, kad 2006 metų gruodžio 23 d. asmeninį testamentą surašė ir pasirašė ne E. R.. Dėl šios aplinkybės, teismas pareiškėjų prašymą atmetė. Skųsti teismo nutartį apeliacine tvarka T. ir A. S. atsisakė dėl sunkios turtinės padėties.

Liudytoja K. K. paaiškino, kad ji kaltinamuosius pažįsta. T. S. yra jos anūkė. Ji tvirtina, kad Tatjana su vyru nieko nerašė. E. R. pati sakė, kad nori palikti turtą Tatjanos dukrai K. S.. Neprisimena kokius paaiškinimus davė ikiteisminio tyrimo metu.

Teisiamajame posėdyje pagarsintais liudytojos K. K. paaiškinimais duotais ikiteisminio tyrimo metu( t. 1., b. l. 165) nustatyta, kad K. K. tyrėjui paaiškino, jog netrukus po E. R. mirties jai anūkė pasakė, kad sofos – lovos viduje, patalynės dėžėje, tarp skudurų rado E. R. surašytą testamentą. Pasakė, kad mirusioji butą paliko jos dukrai Karinai, tačiau testamentas nepatvirtintas notaro.

Liudytoja O. R. paaiškino, kad ji kaltinamuosius pažįsta kaip mirusios E. R. buto nuomininkus. E. R. buvo jos kaimynė. Pastaroji testamentą, kuriuo paliko visą turtą, surašė sūnėnui. Tai galėjo būti 1995 metai. Tvirtina savo paaiškinimus duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Teisiamajame posėdyje pagarsintais liudytojos O. R. paaiškinimais duotais ikiteisminio tyrimo metu ( t.1, b. .l. 155-156) nustatyta, kad ji paaiškino, jog gimus S. dukrai, R. padaugėjo rūpesčių, nes maži vaikai naktimis nemiega, verkia ir pagyvenusiam žmogui tai ne itin patiko. Paaugus S. dukrai, E. R. minėjo, kad prašys pavasarį S. išsikelti iš jos buto. Ji tai norėjo padaryti ir anksčiau, tačiau nesiryžo dėl mažo vaiko. Apie tai, kad mirė E. R., S. jai nepranešė, nors žinojo, kad liudytoja ir E. R. bendravo. Sužinojusi apie asmeninį testamentą, kuriuo E. R. paliko turtą S. dukrai, labai nustebo, nes E. R. būdama gyva apie jokį testamentą S. nekalbėjo, nieko neminėjo.

Liudytoja T. S. paaiškino, kad E. R. buvo jos teta. Dar esant gyvam K. R., E. R. surašė testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko sūnėnui Z. J.. Apie tai jai pasakė pats Z. J. per K. R. laidotuves. E. R. dažniausiai rašydavo lenkiškai. Kam nors diktuojant, galėjo rašyti ir lietuviškai. E. R. labai mylėjo savo sūnėną. Apie kitą testamentą ji nieko negirdėjo.

Liudytoja S. V. paaiškino, kad E. R. buvo jos pusseserė. Po vyro K. R. mirties E. R. surašė testamentą, kuriuo savo butą paliko sūnėnui Z. J.. Prieš porą savaičių iki mirties, ji buvo sutikusi E. R.. Pastaroji nieko nekalbėjo apie tai, kad nori pakeisti testamentą. Liudytojos dukra skambino T. S. dėl E. R. mirties. T. S. paaiškino, kad jiems prokuroras davė leidimą laidoti E. R.. Kai velionė bus pašarvota – praneš. E. R. jai sakė, kad nori ramybės.

Liudytoja E. P. paaiškino, kad su mirusiąja E. R. jos buvo draugės. Pastaroji jai sakė, kad padeda Z. J.. Liudytoja žinojo, kad E. R. butas testamentu yra paliktas Z. J.. E. R. jai sakė, jog kartais ją aplanko giminės.

Liudytojas V. J. paaiškino, kad apie E. R. mirtį jis sužinojo atsitiktinai iš giminaitės. Apie tai pranešė sūnėnui Z. J., kuris gyvena Amerikoje. Z. J. atsiuntė liudytojo žmonai įgaliojimą tvarkyti paveldėjimo dokumentus. 2007m., kai visi dokumentai buvo sutvarkyti, jis nuėjo pas T.ir A. S. ir parodė paveldėjimo teisės liudijimą, išduotą Z. J. vardu. A. S. atsakė, jog E. R. butą paliko jiems. A. S. parodė liudytojui dokumentų kopijas. A.ir T. S. prašė teismo patvirtinti E. R. testamentą. Jis paėmė iš A. S. minėtus dokumentus ir kreipėsi į advokatą. Vėliau surinko E. R. rašysenos pavyzdžius ir kartu su dokumentais, paimtais iš A. S., išsiuntė į Ameriką Z. J.. Atlikus ekspertizę, paaiškėjo, kad testamentą E. R. vardu surašė ir pasirašė ne E. R.. Apie E. R. ir S. santykius jis nieko nežino. E. R. pasakojo jam, kad Z. J. atsiųsdavo jai pinigų.

Liudytoja L. L. paaiškino, kad T. ir A. S. gyveno pas E. R.. Jie apsigyveno E. R. bute 2001 metais. T.ir A. S. mokėjo E. R. nuomos mokestį, davė maisto, padengdavo skolas. S. nupirko šaldytuvą, dujinę viryklę, mikrobangų krosnelę, kavamalę. Sūnėnas E. R. niekuo nepadėjo. Liudytoja dalyvavo E. R. laidotuvėse, matė jos giminaičius, tik nežino iš kur jie atsirado. Laidotuvės buvo surengtos T. S. pinigais. E. R. buvo jai sakiusi, kad butą palieka S. dukrai Karinai.

2007-05-31 pažymėjimu apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre nustatyta, kad tą dieną nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas turtas, registro įrašo Nr. 10/93119, butas, esantis Vilniaus m. sav. Vilniaus m. (duomenys neskelbtini), priklausantis Z. J., a.k. (duomenys neskelbtini) pagal paveldėjimo teisės liudijimą išduotą 2007-05-28, Nr. (duomenys neskelbtini) ( t.1, b. l. 4).

T. ir A. 2007-03-21 prašymu Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui nustatyta, kad jame kaltinamieji nurodė, jog E. R., jiems dalyvaujant, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2006-12-23 surašė testamentą, kuriuo paliko jų dukrai K. S. visą savo turtą. Pareiškimą pasirašė T.ir A. S.(t.1, b. l. 5-6).

2006-12-23 testamentu nustatyta, kad nenustatyto asmens surašytu testamentu R. E. visą savo turtą palieka K. S., gimusiai (duomenys neskelbtini) ( t.1, b. l. 7).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2008-03-06 akto Nr. 11-3589(07) išvada nustatyta, kad tyrimui pateiktą 2006-12-23 testamentą surašė ir E. G. R. vardu pasirašė ne E. G. R..

Nukentėjusiojo Z. J. 2008-10-14 atsakymais tyrėjai nustatyta, kad jis paaiškino, jog apie E.G. R. laidotuves sužinojo iš giminaičių po svaitės. S. nuslėpė nuo jo R. mirties faktą. Jis paskambino S. ir pasakė, kad E. R. butas priklauso jam, tačiau pastarieji atsakė, jog butas yra jų ir jų dukros( t.1, b. l. 25-26).

1995 metų sausio 14 d. testamentu nustatyta, kad E. G. R. jai asmeninės nuosavybės teisėmis priklausantį dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), paliko sūnėnui Z. J., gimusiam 1958 m., gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Mirties liudijimu(t.1, b. l. 86) nustatyta, kad E. G. R., a.k. (duomenys neskelbtini) mirė 2007-02-21.

Teisiamajame posėdyje pagarsintais A. S. paaiškinimais duotais ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad kaltinamasis paaiškino, jog 2006-12-23 E. R. jį ir jo žmoną pasikvietė į savo kambarį ir pasakė, kad dabar A. S. ir jo žmonos akivaizdoje surašys testamentą. Butą paliks jų dukrai Karinai. Surašiusi testamentą, E. R. pasakė, kad toliau reikės šį testamentą patvirtinti notariškai. Praėjus maždaug mėnesiui po E. R. laidotuvių, jos kambaryje ant stalo rado E. R. rašytą testamentą(t. 1, b. l. 154).

Kaltinamosios T. S. teisiamajame posėdyje pagarsintais paaiškinimais duotais ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad ji paaiškino, jog 2006 metų Kūčių vakarą visi susėdo E. R. kambaryje. Pasikeitė dovanomis ir R. pasakė, kad butą palieka jų dukrai Karinai. Parašytą lapą E. R. padėjo į sekciją. Anksčiau apie buto palikimą nei ji nei jos vyras su E. R. nekalbėjo. Po E. R. mirties, velionės kambaryje ieškodami laidojimui tinkamų drabužių, sekcijoje rado E. R. rašytą testamentą( t. 2, b. l. 22-23).

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009-03-19 nutartimi buvo leista policijos pareigūnams nuo 2009-03-19 iki 2009-04-19 klausytis A. Ir T. S. telefoninių pokalbių( t. 2, b. l. 2-3).

2009 metų balandžio 2 d. telefoninių pokalbių suvestine Nr. 1 nustatyta, kad T. S. kalbėjo telefonu ir sakė“ Na, ką gynėja, papasakojau viską kaip buvo, kad mes nematėme, kaip ji rašė ir ką. Na, kad ne mes rašėme, tačiau nesakiau, kad mes žinome, kas. Vienintelis dalykas, kur pamelavome, sakau, yra, kad Violeta pasakė, kad esame matę. Vienintelis dalykas, kad teisme aštuonerių metų neįsūdytų. Dar ir Liošą teis, su kuo Karina liks, jei abu. Svarbiausia, kuo mažesnę bausmę gauti.“( t. 2, b. l. 7-8).

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 metų birželio 1 d. nutartimi buvo uždrausta Z. J. perleisti nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje( t.2, b. l. 95-96).

To paties teismo 2007 metų birželio 26 d. nutartimi buvo pagal T. S. ir A. S. prašymą buvo areštuotas butas, priklausantis Z. J., esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje( t. 2, b. l. 38-39).

46.90 kv. M. buto( Un. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rinkos vertės nustatymo ataskaita Nr. VN-10/06-382-1 nustatyta, kad nurodyto buto vertė 2007 m. balandžio mėnesį galėjo būti 215 000 Lt(du šimtai penkiolika tūkstančių litų). Šio buto pirkimo-pardavimo sutartimi( ataskaitos lapas 24) nustatyta, kad 2008-08-28 Z. J. butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pardavė už 140 000(šimtą keturiasdešimt tūkstančių litų).

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 metų gegužės 14 d. įsigaliojusia nutartimi nustatyta, kad pareiškėjų T. ir A. S. prašymas dėl 2006-12-23 asmeninio testamento patvirtinimo yra atmestas. Teismas nustatė, kad 2006-12-23 asmeninį testamentą surašė E. G. R. vardu ir pasirašė ne E. G. R. ( t. 2, b. l. 76-77).

Teismas netiki kaltinamųjų paaiškinimais, todėl juos atmeta. T. ir A. S. paaiškinimai yra prieštaringi ir neatitinkantys faktinių bylos aplinkybių. Prašyme dėl asmens testamento patvirtinimo abu kaltinamieji kategoriškai teigė, kad 2006-12-23 E. R., jų akivaizdoje, surašė testamentą, kuriuo paliko jų dukrai K. S. visą savo turtą. Vėliau kaltinamieji aiškino, kad 2006 metų Kūčių vakarą(2006-12-24) E. R. pasakė jiems, jog butą palieka Karinai ir kažką surašė. Abu kaltinamieji skirtingai aiškina ir asmens testamento suradimo laiką bei vietą. Pirmoje apklausoje T. S. aiškino, kad po E. R. mirties, ieškodami tinkamų laidojimui rūbų, rado E. R. surašytą testamentą. A. S. tvirtina, kad praėjus mėnesiui po laidotuvių, tvarkydamas daiktus E. R. kambaryje ant stalo rado jos surašytą asmeninį testamentą. Tuo tarpu vėlesnėse apklausose T. S. aiškino, kad vyras testamentą rado sekcijoje, po to sofoje – lovoje tarp drabužių. Kaltinamųjų paaiškinimai yra paneigti Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertų išvada, kad 2006-12-23 asmeninį testamentą surašė ir E. G. R. vardu pasirašė ne E. G. R.. Liudytojos S. V. ir O. R. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad E. R. niekada nekalbėjo apie testamentą, kuriuo visą turtą paliko K. S.. Pati T. S. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino šią aplinkybę sakydama, kad iki 2006 metų Kūčių vakaro E. R. niekada nekalbėjo apie testamento surašymą, kuriuo visą turtą paliko K. S..

Teismas atmeta K. K. paaiškinimus apie tai, kad E. R. sakė, jog nori palikti turtą T. dukrai K. S., nes liudytoja yra kaltinamosios T. S. giminaitė, todėl gali būti suinteresuota bylos baigtimi.

Liudytojos L. L. paaiškinimais nustatyta, kad T. ir A. S. mokėjo E. R. buto nuomos mokestį, duodavo jai maisto, sumokėdavo skolas, pirko šaldytuvą, dujinę viryklę, mikrobangų krosnelę. Šios aplinkybės neturi reikšmės kaltinamųjų veikos kvalifikacijai.

Pagal LR BK 182 str. dispoziciją sukčiavimas yra svetimo turto užvaldymas arba teisės į turtą įgijimas apgaule. Svetimas, tai yra kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis turtas gali būti įgyjamas ir tapti kito asmens nuosavybe taip pat ir civilinių sutarčių pagrindu. Tačiau civilinių sutarčių pagrindu nuosavybės teisė įgyjama teisėtai, tai yra sutarties sudarymo momentu šalims išreiškus savo tikrą valią. Sukčiavimo, kaip nusikaltimo, rezultatas – turtas ar teisė į jį įgyjama neteisėtai. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip asmens(turto valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą arba dėl jo ketinimų ir tokiu būdu jų „privertimas“ perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei arba laikinam valdymui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apgaulė sukčiaujant turi būti esminė, tai yra suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu(Baudžiamoji byla Nr. 2K-23/2004, 2004 m. vasario 3 d. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr.8 „Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose bylose(BK 274 ir 275 straipsniai)“, 1999 m. birželio 18 d. nutarimo 19 redakcija 9,11,12 punktai).

Teisiamajame posėdyje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma, leidžia teismui daryti besąlyginę išvadą, kad kaltinamieji T. S. ir A. S. panaudodami žinomai netikrą dokumentą pasikėsino apgaule įgyti teisę į didelės vertės svetimą turtą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad dviejų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vertė yra žymiai didesnė nei 250MGL. Kaltinamųjų veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str.1 d., 182 str.2d., nes jie pasikėsino įgyti turtinę teisę į didelės vertės turtą. T. ir A. S. apgaulė pasireiškė tuo, kad jie panaudodami žinomai netikrą dokumentą kėsinosi įgyti turtinę teisę į didelės vertės turtą. Apie tai, kad 2006-12-23 asmeninis testamentas yra netikras kaltinamieji žinojo ir jį panaudodami tyčia, apgaulės būdu, siekė įgyti turtinę teisę į svetimą didelės vertės turtą. Šią aplinkybę patvirtina Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertai, kurių išvadoje konstatuota, jog 2006-12-23 asmeninį testamentą surašė ir pasirašė ne E. R.. Pačių kaltinamųjų aiškinimai, kad jų akivaizdoje E. R. surašė testamentą ir vėlesni aiškinimai apie tai, kad jie nežino kada E. R. surašė testamentą, patvirtina tą aplinkybę, kad kaltinamieji žinojo, jog testamentą surašė ne E. R..

T. S. ir A. S. kaltinami tuo, kad jie organizavo netikro dokumento pagaminimą. Šis kaltinimas teisiamajame posėdyje nepasitvirtino. Byloje nesurinkta jokių įrodymų, kad T.ir A. S. organizavo netikro dokumento pagaminimą, todėl iš kaltinimo ši aplinkybė pašalinama.

T. S. ir A. S. panaudojo žinomai netikrą dokumentą, tačiau šią nusikalstamą veiką apima nusikalstama veika, numatyta LR BK 182 str. 2d. T. S. ir A. S. žinomai suklastotą dokumentą panaudojo kaip įrankį apgalės būdu įgyti teisę į svetimą turtą. Dėl nurodytų aplinkybių, pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str.1d. T. S. ir A. S. turi būti išteisinti.

Nukentėjusiojo Z. J. civilinis ieškinys dėl 100000Lt turtinės žalos yra iš dalies įrodytas rinkos vertės ataskaita, kitais bylos duomenimis. Teismas sprendžia, kad dėl buto kainos kritimo nukentėjęs negavo 75 000(septyniasdešimt tūkstančių) litų pajamų. Z. J. negautos pajamos yra turtinė žala, kurią kaltinamieji privalo atlyginti.

Jo civilinis ieškinys dėl 30 000(trisdešimt tūkstančių) litų neturtinės žalos atlyginimui tenkintinas iš dalies.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais(LR CK 6.250 str. 1d.).

Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad nukentėjusysis Z. J. dėl kaltinamųjų T.ir A. S. nusikalstamos veikos patyrė pažeminimą, emocinę depresiją.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus(LR CK 6.250 str.2d.).

Teismas daro išvadą, kad Z. J. nusikaltimu yra padaryta neturtinė žala, tačiau atsižvelgiant, į kaltinamųjų turtinę padėtį, dėl padaryto nusikaltimo nekilo sunkių pasekmių, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, jos dydis mažintinas iki 10000(dešimties tūkstančių) litų.

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad jie nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje.

Skirdamas bausmę T. S., teismas atsižvelgia į nusikaltimo pavojingumo visuomenei laipsnį: pasikėsinta padaryti sunkų nusikaltimą, į kaltinamosios atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į tai, kad ji teisiama pirmą kartą, mokosi, išlaiko mažametę dukrą, nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, ir mano jog jai turi būti paskirta laisvės atėmimo bausmė Lietuvos Respublikos BK 182 str.2d. sankcijos ribose.

Skirdamas bausmę A. S., teismas atsižvelgia į nusikaltimo pavojingumo visuomenei laipsnį: pasikėsinta padaryti sunkų nusikaltimą, į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į tai, kad jis teisiamas pirmą kartą, išlaiko mažametę dukrą, nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, ir mano, jog jam turi būti paskirta laisvės atėmimo bausmė Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2d. sankcijos ribose.

Teismas sprendžia, kad T. S. ir A. S., kaip bendrininkų, indėlis į pasikėsinimą padaryti nusikaltimą yra vienodas.

Nustatydamas laisvės atėmimo bausmės dydį kaltinamajam A. S., teismas taip pat atsižvelgia į jo mažametės dukros K. S. teisėtus interesus, į tai, kad jai tokiame amžiuje reikalinga tėvo globa, į tai, kad po pasikėsinimo padaryti nusikaltimą praėjo daugiau kaip ketveri metai. Per šį laikotarpį A. S. nepadarė jokių teisės pažeidimų. Ši aplinkybė leidžia teismui daryti išvadą, kad bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 41 str., A. S. gali būti pasiekti neskiriant jam ilgalaikio laisvės atėmimo bausmės termino.

Nustatydamas laisvės atėmimo bausmės dydį kaltinamajai T. S., teismas atsižvelgia į jos mažametės dukros K. S. teisėtus interesus, į tai, kad jai tokiame amžiuje ypatingai reikalinga motinos globa, taip pat į tai, kad po pasikėsinimo padaryti nusikaltimą praėjo daugiau kaip ketveri metai. Per šį laikotarpį T. S. nepadarė jokių teisės pažeidimų. Ši aplinkybė leidžia teismui daryti išvadą, kad bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 41 str., T. S. gali būti pasiekti neskiriant jai ilgalaikio laisvės atėmimo bausmės termino.

Taikyti kaltinamųjų atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. nuostatas nėra pagrindo, nes LR BK 182 str.2d. sankcijoje numatyta bausmė aiškiai neprieštarauja teisingumo principui.

Taikyti A. S. ir T. S. atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 62 str. 1d. nuostatas nėra pagrindo.

Nėra pagrindo taikyti ir LR BK 62 str.2d. nuostatų, nes teismas nenustatė kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, turtinė žala neatlyginta nei iš dalies ir nepašalinta.

Nukentėjusysis Z. J. už advokato paslaugas atstovaujant jo interesus ir kitas paslaugas sumokėjo 4000 litų. Šios išlaidos, pripažinus A. S. ir T. S. kaltais, iš jų turi būti išieškotos Z. J.( LR BPK 106 str.2d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos BPK 297,298,301-308 str.,-

nusprendžia

Pripažinti A. S. kaltu pasikėsinus padaryti nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str.1d., 182 str.2d. ir nubausti laisvės atėmimu 2(dviem) metams, ją atliekant pataisos namuose.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1d. A. S. išteisinti, nesant jo veiksmuose šio nusikaltimo požymių( LR BPK 303 str.5d. 1p.).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo dienos vykdant šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Pripažinti T. S. kalta pasikėsinus padaryti nusikaltimą nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str.1d., 182 str.2 d. ir nubausti laisvės atėmimu 1(vieneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1d. T. S. išteisinti, nesant jos veiksmuose šio nusikaltimo požymių(LR BPK 303 str. 5d. 1p.).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo dienos vykdant šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš A. S. ir T. S. solidariai 75000(septyniasdešimt penkis tūkstančius) litų turtinės žalos ir 10000(dešimt tūkstančių) litų neturtinės žalos atlyginimui Z. J. naudai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš A. S. 2000(du tūkstančius) litų Z. J. naudai išlaidas turėtas advokato pagalbai.

Priteisti iš T. S. 2000(du tūkstančius) litų Z. J. naudai išlaidas turėtas advokato pagalbai.

Daiktus, dokumentus, turinčius reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2006-12-23 testamentą, 2007-03-21 prašymą dėl asmeninio testamento patvirtinimo ir kompaktinius diskus su telefoninių pokalbių garso įrašais, padarytais laikotarpiu nuo 2009-03-19 iki 2009-04-19 kontroliuojant perduodamą informaciją telekomunikacinėmis ryšių linijomis, nuosprendžiui įsiteisėjus, saugoti su byla.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. 1 apylinkės teismą.