- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-03
- Bylos Nr.
- e2S-555-1059/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15589-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ignas Totilas
- Ieškovas
- I. Č.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Ignas Totilas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-09-10 nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. I. Č. teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir UAB) „Erisona“ ieškovo naudai 8 250 Eur ir visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2023-06-08 teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5181-996/2023 buvo tenkintas jo ieškinys iš dalies ir jam iš UAB „Erisona“ nuspręsta priteisti 343,90 Eur darbo užmokestį ir 850 Eur bylinėjimosi išlaidas. Likusioje dalyje ieškinys atmestas.
3. Pažymėjo, kad iki ieškinio pateikimo dienos ieškovas nėra atleistas iš UAB „Erisona“, nors nuo 2022-08-10 faktiškai nedirbo. Šiai dienai yra bedarbis, bet nesant darbdavės atleidimo iš darbo, jis negauna bedarbio pašalpos, kas sudaro 750 Eur žalos kas mėnesį.
4. Nurodė, kad ieškovas pradėjo dirbti kitoje bendrovėje nuo 2023-08-01, tai nuo 2022-08-10 iki 2023-07-16 dėl atsakovo neatsakingų veiksmų (ieškovo neatleidimo iš darbo) neteko bedarbio pašalpos už 11 mėnesių, kas sudaro 8 250 Eur sumą. Ieškovas kartą kreipėsi į teismą, tačiau teismas ieškovą nukreipė į Darbo ginčų komisiją (toliau ir DGK). Ši 2024-07-31 sprendimu atsisakė nagrinėti reikalavimą dėl žalos atlyginimo ir nurodė kreiptis į teismą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024-09-10 nutartimi ieškovo I. Č. ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Išaiškino ieškovui, kad ši nutartis neužkerta kelio jam teikti teismui naują ieškinį su pašalintais trūkumais.
6. Teismas pasisakė, kad pateiktas ieškinys neatitiko Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) reikalavimų, todėl teismas 2024-08-30 nutartimi ieškovui nustatė 7 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti, nurodydamas, kad nors ieškovas ieškinio turinyje įvardija, jog dėl atsakovės kaltės nuo 2022-08-10 iki 2023-07-16 neteko 8 250 Eur bedarbio pašalpos, tačiau iš kartu su ieškiniu pateikiamų priedų matyti, kad įsiteisėjusiu teismo 2023-08-17 sprendimu yra konstatuota, jog pas atsakovę jis dirbo iki 2022-08-22, nuo 2022-08-23 be pateisinamų priežasčių į darbą nebėjo, o nuo 2022-08-24 įsidarbino ir dirba UAB saugos tarnyboje „Argus“.
7. Teismas konstatavo, jog iš ieškinio turinio nėra suprantama, kuo remdamasis ieškovas teigia netekęs bedarbio pašalpos už jo nurodytą laikotarpį, kai tuo laikotarpiu jis dirbo pas kitą darbdavį, o vienintelę dieną iš to laikotarpio, kai dar nebuvo įsidarbinęs pas kitą darbdavį (2022-08-23), teismas yra konstatavęs, kad į darbą jis nėjo be pateisinamos priežasties. Taigi, ieškovas turėtų tikslinti ieškinio pagrindą ir dalyką.
8. Teisme 2024-09-10 gautas ieškovo patikslintas ieškinys, kurio turinys identiškas pirminiam, t. y. ieškinio trūkumai, liko ieškovo ignoruoti, taip ir lieka neaiškios ginčo ribos, visiškai nesuprantama ir neargumentuota ieškinio motyvacija. Teismas pabrėžė, kad įsiteisėjusiu teismo 2023-08-17 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-1873-565/2023 konstatuotos aplinkybės negalės kito teismo būti vertinamos kitaip, kaip, kad to galimai siekia ieškovas.
9. Kadangi per teismo nustatytą terminą ieškovas ieškinio trūkumų tinkamai nepašalino, teismas jį laikė nepaduotu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Ieškovas atskiruoju skundu prašo priteisti iš atsakovės UAB „Erisona“ ieškovo naudai 8 250 Eur ir visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
11. Mano, kad teismo nutartis naikintina, nes ji yra nepagrįsta ir teismas privalo nagrinėti ginčą teisme.
12. Ieškovas neginčija ankstesnių teismų nustatytų aplinkybių apie jo darbą UAB „Erisona“, tačiau prašo priteisti žalą, kuri atsirado dėl atsakovės veiksmų, dėl jo neatleidimo iš darbo UAB „Erisona“ iki pat 2023-07-16. Dėl šių atsakovo veiksmų iki pat 2023-07-16 buvo laikoma, kad ieškovas dirba UAB „Erisona“.
13. Kadangi iki minimos dienos nebuvo įformintas jo atleidimas iš UAB „Erisona“, jam negalėjo būti mokama pašalpa, kaip bedarbiui, nepaisant tos aplinkybės, kad jis kažkurį laikotarpį buvo įdarbintas kitoje bendrovėje.
14. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau ir VSDFV) duomenis buvo laikoma, kad teismo nurodytu laikotarpiu jis dirbo dviejose įmonėse, tačiau faktiškai tik vienoje „Argus“ dėl ko gavo mažesnį atlyginimą bendrovėje, kurioje dirbo, iš kur ir atsirado ieškovo nurodoma žala, o jos dydį nustato teismą, nes nurodant, kad dirbo dviejose darbovietėse yra apskaičiuojamas mažesnis darbo užmokestis, kas jam nebuvo žinoma, nes jis galvojo, kad iš UAB „Erisona“ jis atleistas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
16. Pirmiausia pažymėtina, kad pateikus atskirąjį skundą, apeliacine tvarka tikrinamas tik pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas. Taigi, ieškovo atskirajame skunde suformuluotas reikalavimas priteisti iš atsakovės UAB „Erisona“ ieškovo naudai 8 250 Eur ir visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, negali būti tenkinimas, nes tai yra civilinio ginčo nagrinėjimo iš esmės dalykas, kas šiuo atveju yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva.
17. Byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo 2024-09-10 nutarties, kuria ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovui, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
18. Kaip galima suprasti iš ieškovo pozicijos teikiamos procesiniuose dokumentuose, jis siekia prisiteisti turtinę žalą iš buvusios darbdavės, reikalavimą grįsdamas faktine aplinkybe, kad laikotarpiu nuo 2022-08-10 iki 2023-07-16 dėl nesavalaikio atleidimo iš darbo, jis neteko bedarbio pašalpos už 11 mėnesių, kas sudaro 8 250 Eur sumą.
19. Pirmosios instancijos teismas 2024-08-30 nutartimi nustatė ieškovui 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties kopijos gavimo dienos, ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas nutartyje pažymėjo, jog iš ieškinio turinio nėra suprantama, kuo remdamasis ieškovas teigia netekęs bedarbio pašalpos už jo nurodytą laikotarpį, kai tuo laikotarpiu jis dirbo pas kitą darbdavį, o vienintelę dieną iš to laikotarpio, kai dar nebuvo įsidarbinęs pas kitą darbdavį (2022-08-23), teismas kitoje civilinėje byloje jau yra konstatavęs, kad į darbą jis nėjo be pateisinamos priežasties. Esant šiems ieškinio trūkumams, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas turėtų tikslinti ieškinio pagrindą ir dalyką.
20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovo pateiktus procesinius dokumentus, konstatuoja, kad ieškovas nepašalino esminio trūkumo – tinkamai nesuformulavo faktinio ieškinio pagrindo, nes iš tokio procesinio dokumento turinio negalima nustatyti ginčo ribų, pats faktinis ieškinio pagrindas (aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą) yra neaiškios. Tokį vertinimą tik sustiprina apelianto atskirajame skunde nurodomos jau visiškai kitos faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas į atsakovę, netgi nesutampančios su anksčiau pareikšto ieškinio dalyku (pačiu reikalavimu) pažymint, kad nors pagal VSDFV duomenis buvo laikoma, kad nurodytu laikotarpiu jis dirbo dviejose įmonėse, tačiau faktiškai jis dirbo tik vienoje „Argus“, dėl ko gavo mažesnį atlyginimą, iš kur ir atsirado ieškovo nurodoma žala, o jau žalos dydį turėtų nustatyti teismas.
21. Atskirąjį skundą nagrinėjantis teismas, susipažinęs su 2024-09-10 ieškovo patikslintu ieškiniu, ir atsižvelgdamas į tai, jog apeliantas atskiruoju skundu nurodo jau ir kitą ieškinio dalyką, pritaria pirmosios instancijos teismui, kad teismo nustatyti ieškinio trūkumai liko nepašalinti ir apeliantas siekdamas inicijuoti ginčo su atsakove teisminį nagrinėjimą turi aiškiai ir konkrečiai suformuluoti tiek ieškinio pagrindą, tiek dalyką (CPK 135 straipsnis).
22. Sykiu primintina, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Taip pat reikšminga tai, kad nereikia įrodinėti aplinkybių nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje <...> byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).
23. Šalių darbo ginčas, ir būtent dėl darbo santykių nutraukimo ir kitų su tuo susijusių reikalavimų, jau buvo teisminio nagrinėjimo dalykas ir yra išspręstas įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2023-08-17 sprendimu civilinėje byloje Nr. Nr. e2A-1873-565/2023, be kita ko, nuspręsta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-06-08 sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovo I. Č. reikalavimas nutraukti su atsakove UAB „Erisona“ 2022-08-08 sudarytą darbo sutartį, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – pripažinti, kad ieškovo ir atsakovės UAB „Erisona“ darbo santykiai pasibaigė 2022-10-20 Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau ir DK) 55 straipsnio 1 dalies pagrindu (darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių).
24. Pirmiau paminėtoje byloje apeliacinės instancijos teismas tik iš dalies sutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nutraukiant darbo sutartį darbuotojo iniciatyva tiek DK 55 straipsnio pagrindu (Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių), tiek DK 56 straipsnio pagrindu (Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių), darbuotojo valia nutraukti darbo sutartį turi būti išreikšta raštu, pateikiant darbdaviui rašytinį pareiškimą nutraukti darbo sutartį. Darbdavys turi teisę įforminti darbo sutarties nutraukimą darbuotojo iniciatyva tik gavęs darbuotojo rašytinį pareiškimą nutraukti darbo sutartį. Nesant rašytinio ieškovo pareiškimo nutraukti darbo sutartį, atsakovė neturėjo pagrindo nutraukti su ieškovu sudarytą darbo sutartį. Atitinkamai ir teismas neturi pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo nutraukti darbo sutartį. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakė, kad šiuo atveju yra susiklosčiusi netoleruotina situacija, kai ieškovas nuo 2022-08-23 į darbą atsakovės įmonėje neina ir neketina toliau dirbti įmonėje, nes yra susiradęs kitą darbą, tačiau neteikia atsakovei rašytinio prašymo nutraukti darbo sutartį, o atsakovė nesiima veiksmų, kad darbo sutartis su ieškovu būtų nutraukta DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu. Todėl Vilniaus apygardos teismas pasisakęs, kad tokia faktinė situacija gali tęstis neribotą laiką, ir įvertinęs, kad ieškovas prašymą nutraukti darbo sutartį, visgi, yra išreiškęs raštu – 2022-09-21 kreipdamasis į Darbo ginčų komisiją su prašymu įpareigoti atsakovę nutraukti darbo sutartį, būtent teismo sprendimu konstatavo, kad ieškovo darbo santykiai atsakovės įmonėje pasibaigė 2022-10-10 DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu (darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių) ir būtent nuo teismo sprendimo priėmimo dienos tokie duomenys (apie šalių sudarytos darbo sutarties nutraukimą) galėjo atsispindėti VSDFV duomenų bazėje (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
25. Esant aptartoms aplinkybėms, atskirąjį skundą nagrinėjantis teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog įsiteisėjusiu teismo 2023-08-17 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-1873-565/2023 konstatuotos aplinkybės negalės kito teismo būti vertinamos kitaip.
26. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad nepašalinus pirmosios instancijos teismo nurodytų trūkumų, susijusių su ieškinio pagrindu ir dalyku, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi ieškovo ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Ieškovo atskirojo skundo argumentai apeliacinės instancijos teismui nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą (CPK 185 straipsnis), todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
27. Kiti atskirajame skunde pateikti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-09-10 nutartį nepakeistą.