Šiaulių apygardos teismo nutartis

2015-03-09 · Byla Nr. ATP-74-519/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-03-09
Bylos Nr.
ATP-74-519/2015
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-03923-2014-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Gražvydas Poškus
Administracinė byla Nr. ATP-74-519/2015Teisminio proceso Nr. 4-70-3-03923-2014-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 45.4.; 79.1.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 9 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gražvydas Poškus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubausto E. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 8 d. nutarties, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. G. 2014 m. lapkričio 5 d. Šiaulių AVPK Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus nutarimu Nr. 40N-21163216-14 buvo nubaustas už tai, kad 2014 m. spalio 31 d. 20.40 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo dvipusio eismo kelyje iš keturių eismo juostų. Važiuodamas pirma eismo juosta apvažiavo ta pačia kryptimi važiuojančią transporto priemonę iš dešinės pusės ir staiga pasuko į antrą eismo juostą neįvertinęs ar tai bus saugu. Kirsdamas dvigubą ištisinę liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus, išvažiavo į priešpriešinio eismo pusę, aplenkti dviejų automobilių, važiuojančių jo priekyje. Pirmajam automobiliui pradėjus manevrą į kairę (suko į namo kiemą), automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas vengdamas susidūrimo su juo, staiga grįžo į antrą eismo juostą ir privertė ten važiavusį automobilį (antrą) važiuoti dešiniau (keisti važiavimo kryptį), kad būtų išvengtas susidūrimas bei paskui važiavęs automobilis (prieš tai apvažiuotas iš dešinės) staiga stabdė ir keitė važiavimo kryptį, vengdamas susidūrimo su automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas paeiliui padarė kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlė pavojingą situaciją, t. y. privertė kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. E. G. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 124² str. 1 d., buvo nubaustas 600 Lt (173 Eur) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 8 d. nutartimi E. G. skundo netenkino ir paliko nepakeistą Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus nutarimą. Nutartyje teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje skundžiamą nutarimą priėmęs pareigūnas ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai E. G. pripažino kaltu padarius pažeidimą, numatytą ATPK 124² str. 1 d.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu E. G. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015-01-08 nutartį, Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2014-11-05 nutarimą ir bylą nutraukti.

Nurodo, kad jis paaiškino teismui, jog kelyje kilo konfliktas tarp jo ir liudytojų D. P. bei V. P.. Konfliktas prasidėjo nuo (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos. Įsukus iš (duomenys neskelbtini) gatvę liudytojai važiavo antrąja eismo juosta apytiksliai 30km/val. greičiu, kai leidžiamas greitis buvo 50 km/val. Pirmąją eismo juosta apvažiavęs liudytojų vairuojamą transporto priemonę jis vėl grįžo į antrąją eismo juostą, kadangi už sankryžos yra leidžiamas automobilių parkavimas pirmojoje eismo juostoje, kas būtų vertę jį rikiuotis į antrą eismo juostą pravažiavus sankryžą. Grįžus į antrą eismo juostą D. P. vairuojama transporto priemonė prie jo priartėjo nesilaikant saugaus atstumo ir įjungė ilguosius automobilio žibintus. Visą atkarpos dalį iki liudytojų nurodyto posūkio į kiemą D. P. laikė įjungtas ilgąsias šviesas ir važiavo nesilaikydamas saugaus atstumo nuo jo vairuojamo automobilio. Kai priekyje jo važiavęs automobilis įjungė kairįjį posūkį, jis pradėjo stabdyti, o D. P. važiavęs gale jo, vos spėjo sustoti, kadangi nuo jo automobilio galo laikėsi 2–2,5 m. atstumu. Apvažiuoti jo pirma juosta D. P. negalėjo, kadangi pirmąja juosta jį ir į kairę sukantį automobilį apvažinėjo kitos transporto priemonės. Teigia, kad po šio epizodo, liudytojai, kaip patys nurodo paaiškinimuose bei ką patvirtina ir patrulio tarnybinis pranešimas dėl konflikto, pradėjo jį persekioti blyksėdami ilgosiomis šviesomis bei naudodami garsinį automobilio signalą. Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve liudytojai du kartus apvažiavo jo automobilį ir persirikiavę į jo eismo juostą staigiai stabdė, dėl ko vos nesukėlė dviejų eismo įvykių. Taip pat susilyginus su jo vairuojamu automobiliu, keleivio pusėje sėdintis V. P. atsidarė langą ir rankų gestais rodė jam stabdyti. Išsukus iš (duomenys neskelbtini) gatvės liudytojai tiesiog važiavo paskui. Jam privažiavus (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą degė raudonas šviesoforo signalas, todėl jis sustojo. Liudytojai su savo automobiliu kita eismo juosta jį apvažiavo ir kirtę prie šviesoforo esančią ištisinę liniją užtvėrė kelią, sustodami už „STOP“ linijos. Iš automobilio išlipęs D. P. pribėgo prie jo automobilio ir liepė atidaryti langą. Tuomet nurodė, kad jis turi liudytojams sumokėti 500 Litų arba jie iškvies policiją. Jis nurodė kviesti policiją ir kartu su liudytojais jos laukė.

Pažymi, kad vieninteliai įrodymai, neva pagrindžiantys jo kaltę, yra liudytojų parodymai. Byloje nėra nei pareigūnų parodymų, nei trečiųjų asmenų, nedalyvavusių konflikte kelyje liudijimų, nei vaizdo ar garso įrašų. Tuo tarpu patys liudytojai pripažįsta padarę eilę kelių eismo taisyklių pažeidimų bei dalyvavę konflikte kelyje, savavališkai sustabdę jo transporto priemonę. Teigia, kad dėl šių liudytojų veiksmų, jis pareiškimu kreipėsi į Šiaulių AVPK. Nurodo, kad tokiais parodymais vadovautis konstatuojant jo kaltę padarius administracinį pažeidimą nėra jokio pagrįsto ir protingo pagrindo. Pasak apelianto, liudytojų parodymai jokiu būdu negali būti vertinami kaip patikimi. Maža to, pačių liudytojų parodymai yra nenuoseklūs, kadangi vienu momentu liudytojai nurodo, kad jis norėjo kirsti dvigubą ištisinę, o vėliau jau nurodo, kad jis jau kirto šias linijas.

Atkreipia dėmesį į tai, kad nei vienas policijos pareigūnas nematė tariamai padaryto pažeidimo. Pasak apelianto, paneigti nekaltumo prezumpciją remiantis išimtinai susijusių liudytojų (brolių) parodymais yra neįmanoma teisingumo principo kontekste. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad liudytojai negalėjo būti šališki, kadangi jie nebuvo anksčiau pažįstami su juo (E. G.). Tačiau tokia išvada yra nelogiška, kadangi subjektyvumui ir šališkumui nėra reikalinga ilga pažintis. Kaip matyti iš esamų aplinkybių, kelyje kilo konfliktas tarp jo ir liudytojų. Kad ir kokiais pilietiškais dėtųsi liudytojai, niekaip kitaip neįmanoma paaiškinti aplinkybės, kad pastarieji vijosi jį bene 5 kilometrus, kaip patys pripažįsta – viršydami leistiną greitį ir blyksėdami ilgaisiais žibintais, nepaisydami „STOP“ juostos užtvėrė kelią jam ir iššokę iš mašinos pradėjo derybas. Pažymi, kad atsisakymas panaikinti skundžiamą nutartį lemtų ir itin nepalankią teismų praktikos plėtotę, kadangi būtų įtvirtinta galimybė skųsti nekaltus asmenis, KET pažeidimų konstatavimui nebereikėtų policijos pareigūnų, o pakaktų eilinio piliečio suinteresuotumo pakenkti.

Teigia, kad chuliganiškas vairavimas, tai kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Tokiu būdu, esamas pažeidimas gali būti konstatuotas tik tuo atveju, kai yra nustatytos chuliganiškos paskatos. Tuo tarpu nutarime nėra pateikiama jokių motyvų, kodėl laikoma, kad tariamas pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų. Nurodo, kad kelių eismo taisyklių pažeidimas savaime nereiškia chuliganiškų paskatų, chuliganiškos paskatos yra atskira ATPK 124² str. 2 d. taikymo sąlyga, kuri turi būti nustatyta vadovaujantis įstatymu. Pasak apelianto, bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, kodėl pažeidimas kvalifikuotas kaip padarytas iš chuliganiškų paskatų. Tai, kad jis kirto ištisinę liniją, nėra jokio teisinio pagrindo tvirtinti, kad tai buvo padaryta iš chuliganiškų paskatų.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į E. G. apeliacinį skundą Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininkas prašo E. G. apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad Šiaulių apylinkės teismas, nagrinėdamas E. G. skundą, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškino bei įvertino visas reikšmingas bylai aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutartį, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, priešingai, nei apeliaciniame skunde nurodo administracine tvarka nubaustas E. G., konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl E. G. kaltės pagal ATPK 124² str. 1 d. Apylinkės teismas skundžiamą nutartį grindė byloje laikantis įstatymo reikalavimų surinktais ir teismo posėdžio metu patikrintais įrodymais, išanalizavęs kiekvieną iš jų atskirai bei įvertinęs jų visumą, nurodė, kuriais iš jų remiasi, o kuriuos atmeta, išdėstė ir tokio įrodymų vertinimo motyvus. Apelianto versija, kad jis pavojingai automobilio nevairavo, yra motyvuotai paneigta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos analize, ir pagrįstai vertintina kaip jo gynybinė taktika, siekiant išvengti griežtos administracinės atsakomybės.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas kaip tik teisingai įvertino ir pagrįstai skundžiamoje nutartyje faktinėms aplinkybėms nustatyti ir kaltę įrodyti rėmėsi liudytojų D. P. ir V. P. parodymais. Pažymėtina, jog liudytojų parodymai yra nuoseklūs, detalizuoti, atitinka jų pirminiuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, liudytojai pažeidimo darymą matė betarpiškai, o jokių objektyvių duomenų, kurie rodytų liudytojų šališkumą ar norą pakenkti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nenustatyta, juolab, kad tiek E. G., tiek liudytojai nurodė, jog jie nebuvo pažįstami. Tokiu būdu minėtiems liudytojų parodymams nebuvo suteikta didesnė įrodomoji galia kitų įrodinėjimo priemonių atžvilgiu. Skundo argumentai dėl liudytojų parodymų nepatikimumo grindžiami subjektyviu paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens aplinkybių vertinimu, todėl atmetami kaip nepagrįsti. Pastebėtina, jog vien tai, kad pagal liudytojų nurodomas aplinkybes buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir pagal jų duotus paaiškinimus surašytas tarnybinis pranešimas, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog minėti liudytojai yra suinteresuoti melagingai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį.

Nors E. G. neigia savo kaltę padaręs administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 124² str. 1 d., tačiau tokie jo parodymai prieštarauja byloje esantiems ir jo kaltę patvirtinantiems įrodymams. E. G. kaltę šio teisės pažeidimo padaryme patvirtina liudytojų D. P. ir V. P. parodymai, kurie yra nuoseklūs, neprieštaringi ir vieni kitus papildo, taip pat neprieštarauja ir kitiems byloje surinktiems įrodymams, ką tinkamai įvertino ir apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje. Todėl netikėti liudytojų D. P. ir V. P. parodymais, kad E. G. vairuodamas automobilį važiavo dvipusio eismo kelyje iš keturių eismo juostų, jog važiuodamas pirma eismo juosta apvažiavo ta pačia kryptimi važiuojančią transporto priemonę iš dešinės pusės ir staiga pasuko į antrą eismo juostą neįvertinęs ar tai bus saugu, kirsdamas dvigubą ištisinę liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus, išvažiavo į priešpriešinio eismo pusę, aplenkti dviejų automobilių, važiuojančių jo priekyje, kad pirmajam automobiliui pradėjus manevrą į kairę, o jis vengdamas susidūrimo su juo, staiga grįžo į antrą eismo juostą ir privertė ten važiavusį automobilį važiuoti dešiniau, keisti važiavimo kryptį, kad būtų išvengta susidūrimo bei paskui važiavęs automobilis, prieš tai apvažiuotas iš dešinės, staiga stabdė ir keitė važiavimo kryptį, vengdamas susidūrimo su E. G. vairuojamu automobiliu, nėra jokio pagrindo. Tokiu būdu pastarasis paeiliui padarė kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui. Tokiais savo neteisėtais veiksmais E. G. pažeidė KET 9 p., 117 p., 118 p., 125 p., 137 p., 140.5 p. reikalavimus. Be to, liudytojų D. P. ir V. P. parodymus iš dalies patvirtina garso įrašas, kuriame užfiksuota, kad 2014 m. spalio 31 d. 20.41 val. į Bendrąjį pagalbos centrą paskambino pilietis iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) (byloje nustatyta, kad šiuo telefono numeriu naudojasi V. P.), kuris pranešė, kad (duomenys neskelbtini) g. link centro važiuoja automobilis, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dideliu greičiu, pažeidinėdamas kelių eismo taisykles, vairuotojas galimai neblaivus. Taip pat teisme apklaustas liudytojas T. R. patvirtino, kad gavęs informaciją iš budėtojo, kad vairuotojas nesaugiai manevruoja, viršija greitį, sudaro avarines situacijas, vyko į įvykio vietą, surašė tarnybinį pranešimą. Liudytojas R. P. nurodė analogiškas aplinkybes. Liudytojas G. G. parodė, kad jis apklausė administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, surašė protokolą. Taip pat liudytojas parodė, kad jis apklausė liudytojus D. P. ir V. P., jog jų parodymai buvo nuoseklūs ir situacija buvo aiški. Įvertinus tai, E. G. apeliacinio skundo motyvai, kuriais jis neigia savo kaltę bei nurodo, kad jo kaltė nepatvirtinta byloje esančiais duomenimis (vieninteliai įrodymai, neva pagrindžiantys jo kaltę, yra liudytojų parodymai, jog byloje nėra nei pareigūnų parodymų, nei trečiųjų asmenų, nedalyvavusių konflikte kelyje liudijimų, nei vaizdo ar garso įrašų) yra atmetami kaip prieštaraujantys bylos medžiagai. Aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad E. G. siekia apibūdinti įvykio aplinkybes iš sau palankios pusės, taip siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už savo padarytus neteisėtus veiksmus, kurie kvalifikuoti kaip administracinės teisės pažeidimas, numatytas ATPK 124² str. 1 d.

Dėl apelianto skundo argumento, kad bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, kodėl pažeidimas kvalifikuotas kaip padarytas iš chuliganiškų paskatų, pažymima, kad E. G. buvo nubaustas už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² str. 1 d. Administracinė atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. kelių eismo taisyklių pažeidimą padarytą dėl chuliganiškų paskatų, numatyta ATPK 124² str. 2 d., o už šį pažeidimą E. G. nėra nubaustas, todėl plačiau dėl šio skundo argumento nepasisakoma.

Išnagrinėjus bylą, konstatuojama, kad E. G. padarytas pažeidimas, numatytas ATPK 124² str. 1 d., yra įrodytas, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 8 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 8 d. nutartį nepakeistą ir E. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Gražvydas Poškus