- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-28
- Bylos Nr.
- e2-718-837/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-07301-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Jasonas
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- D. Š.
- Trečiasis asmuo
- P. G.
- Kategorijos
- 2.6.39.2.5.5Transporto priemonių draudimas
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Arvydas Jasonas, rašytinio proceso tvarka, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovui D. Š., trečiajam asmeniui P. G.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 345,63 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15,00 Eur žyminį mokestį. Prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
Atsiliepimas
Atsakovas buvo įpareigotas per 14 dienų nuo teismo pranešimo gavimo dienos pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai 2019 m. sausio 5 d. Atsiliepimas į ieškinį nurodytu terminu ir per protingą terminą jam pasibaigus nepateiktas, prašymas pratęsti nustatytą terminą negautas. Darytina išvada, kad tokiu būdu atsakovas išreiškė poziciją dėl nagrinėjamos bylos. Ieškovė prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas per nustatytą terminą nepateiks atsiliepimo į ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatos numato galimybę teismui remiantis byloje esančiais įrodymais priimti sprendimą už akių ieškovo prašymu, jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Procesiniai dokumentai jam įteikti deklaruotos gyvenamosios vietos adresu 2019 m. vasario 9 d. (CPK 123 straipsnio 3 dalis).
Atlikus formalų byloje esančių įrodymų tyrimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), teismas įsitikino, kad pasitvirtinus byloje esančių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas. Priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 4 d. Panevėžyje įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė ,,Seat Cordoba“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės ,,Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo P. G. kaltės. Transporto priemonės ,,Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB ,,Lietuvos draudimas“, draudėjas D. Š. Draudėjas D. Š. ir AB ,,Lietuvos draudimas“ 2017 m. lapkričio 28 d. sudarydami civilinės atsakomybės draudimo sutartį sutarė, kad transporto priemonės nevairuos asmuo, kurio amžius mažesnis nei 25 metai ir (ar) nevairuos asmuo neturintis 2 metų vairavimo stažo. Eismo įvykio metu transporto priemonės Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas P. G. neturėjo 25 metų (eismo įvykio metu jam buvo (duomenys neskelbtini) bei neturėjo 2 metų vairavimo stažo (VĮ Regitra duomenims P. G. vairuotojo pažymėjimas išduotas (duomenys neskelbtini). Ieškovė nukentėjusiajam asmeniui išmokėjo 691,25 Eur draudimo išmoką ir įgijo reikalavimo teisę reikalauti išmokėtos sumos dalies iš atsakovo (atsakingo už padarytą žalą asmens). Atsakovas buvo raginamas atlyginti žalą. Byloje duomenų apie tai, kad atsakovas žalą atlygino, nėra ir šalys tokių įrodymų į bylą nepateikė (CPK 176–179 straipsniai).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnis numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). CK 6.1015 straipsnio 1 dalis numato, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens.
Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnyje numatyta, kad draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiajam autoavarijoje asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į draudėją ar apdraustąjį, jei draudėjas ar apdraustasis nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje ar įstatymuose nustatytas pareigas.
Jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai atsakingas asmuo apie tai neinformavo draudiko, draudikas turi teisę reikalauti grąžinti iki 50 procentų dėl draudimo įvykio padarytos žalos išmokėtos išmokos (Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795, 62.2 punktas).
Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad atsakovas pažeidė 2017 m. lapkričio 28 d. draudimo sutarties 1.5.2.11 punkte numatytą pareigą informuoti ieškovę (draudikę) apie draudimo rizikos padidėjimą, t. y. jis nepranešė ieškovei, kad transporto priemonę Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuos jaunesnis nei 25 metų asmuo ir (ar) asmuo neturintys 2 metų vairavimo stažo, todėl atsakovas privalo grąžinti ieškovei 50 procentų nukentėjusiam asmeniui išmokėtos draudimo išmokos sumos, t. y. 345,63 Eur sumą.
Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą CK 6.37 straipsnyje, 6.210 straipsnio 1 dalyje numatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovės reikalavimas priteisti metines palūkanas yra pagrįstas įstatymu.
Ieškinys dėl žalos atlyginimo tenkintinas (CK 6.53, 6.37, 6.210, 6.261, 6.263, 6.288, 6.1015 straipsniais). Iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 345,63 Eur žalos atlyginimas, 5 procentų dydžio procesinės palūkanos bei 15,00 Eur žyminis mokestis (CPK 79, 80, 93 straipsniai).
Iš atsakovo priteistinos 7,60 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 345,63 Eur (trijų šimtų keturiasdešimt penkių eurų 63 ct) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2018 m. gruodžio 11 d. (bylos iškėlimo teisme) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15,00 Eur (penkiolikos eurų 00 ct) žyminį mokestį – ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, naudai.
Priteisti iš atsakovo D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7,60 Eur (septynių eurų 60 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu – valstybės naudai (įmokos kodas 5660).
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.