Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Pukanasytės-Biekšės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gedimino Užubalio ir Indrės Žvaigždinienės,

atsakovės Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui Gintarui Zaveckiui,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Meidovis“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

3. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad pranešimai apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius VSDFV informacinėje sistemoje retais atvejais buvo pateikiami pavėluotai dėl sistemos funkcionalumo sutrikimų. Nurodo, jog kadangi darbo sutartis pasirašoma prieš 1 darbo dieną, pranešimo apie Lietuvoje dirbantį užsienietį formų teikimas VSDFV informacinėje sistemoje per EDAS sistemą taip pat turi būti atliktas per 1 dieną, o sistema dažnai stringa ir neleidžia pateikti nustatytų formų. Atitinkamai dėl objektyvių priežasčių nebuvo įmanoma pateikti ši nustatytos formos pranešimų. Pažymi, kad po to, minėtus pranešimus buvo užmiršta pateikti dėl žmogiškosios klaidos.

4. Akcentuoja, jog visada laikėsi ir laikosi nustatytos užsieniečių įdarbinimo tvarkos, laiku pateikė privalomus pranešimus apie Lietuvoje, savo įmonėje, įdarbintus užsieniečius. Visada tinkamai pranešė apie darbuotojų darbo santykių pradžią. Inspekcijos nustatytais pažeidimais nebuvo padaryta jokia žala, pažeidimai nebuvo padaryti tyčia, nesukėlė reikšmingų pasekmių valstybės ekonominiams interesams, valstybės valdymo tvarkai. Minėti pažeidimai buvo padaryti dėl objektyvių priežasčių ir po to dėl žmogiškosios klaidos buvo pamiršta juos ištaisyti. Pažymi, jog pažeidimai buvo pašalinti dar patikrinimo metu.

6. Pareiškėja teismo posėdyje palaikė skundo reikalavimus bei papildomų argumentų nepateikė. Atsakydama į Inspekcijos atstovo užduotą klausimą – kuriuo tyrimo metu pareiškėja gailėjuosi dėl padaryto pažeidimo ir ar toks gailėjimasis, bei pažeidimo pripažinimas yra užfiksuotas kokiuose nors dokumentuose, pareiškėjos atstovas nurodė, jog užfiksuoto pažeidimo pripažinimo bei gailėjimosi nėra, kadangi tokį faktą sunku užfiksuoti. Pažymėjo, jog pats faktas, kad pažeidimas buvo pašalintas, galėtų būti traktuojamas, kaip vienas iš gailėjimosi būdų. Taip pat Inspekcijos atstovas užduodamas kitą klausimą dėl formalaus pažeidimo nurodė, kad viena yra teikti pranešimus apie įdarbintus asmenis, kita yra teikti Inspekcijai pranešimus apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius, pagal kuriuos yra skaičiuojamos kvotos įmonėms, šiuo atveju kvotos vairuotojams vežantiems tarptautinius krovinius. Atsižvelgiant į tai klausė pareiškėjos - kodėl jos manymu buvo nepažeisti valstybės interesai, kai šie asmenys buvo neužfiksuoti į bendrą sistemą. Pareiškėjos atstovas, atsakydamas į pateiktą klausimą, nurodė, kad pareiškėjos manymu nebuvo sukeltos kažkokios ekonominės pasekmės valstybei. Taip pat paklausus ar pažeidimas pasibaigė, kai pareiškėja pati informavo Inspekciją apie esamą pažeidimą ar tik po atlikto patikrinimo, pareiškėjos atstovas į šį klausimą neatsakė.

7. Pareiškėjos atstovas baigiamojoje kalboje akcentavo, kad pareiškėja suprato pažeidimo esmę, gailėjosi, pranešimai tyrimo metu buvo pateikti, atlikti veiksmai nesukėlė neigiamų veiksmų valstybės ekonominiams interesams.

13. Inspekcijos atstovas teismo posėdyje papildomai nurodė, kad pareiškėja, sistemingai, nuo 2022 m. vasario mėnesio iki 2023 metais atlikto patikrinimo, neteikė pranešimų nustatyta tvarka prieš 1 dieną ir tuo pažeidė Nutarime nurodytus teisės aktus. Pažymėjo, jog pats pažeidimas nėra formalus ir jis atskirtinas nuo nelegalaus darbo, dėl ko Užimtumo įstatyme jis ir atskirtas į atskirą straipsnio dalį. Nurodė, kad priešingai, nei teigia pareiškėja, pažeidimas sukelia neigiamas pasekmes, kadangi pareiškėja ne įstatymo tvarka leidžia priimti daugiau darbuotojų, nei tai yra numatyta kvotomis. Akcentavo, kad pranešimai buvo pateikti pavėlavus nuo kelių mėnesių iki metų. Pažymėjo, jog atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja tyrimo metu pažeidimų nepripažino, nesigailėjo, Inspekcija motyvuotai Nutarime skyrė nuobaudos vidurkį, nustatytą Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje. Tokios nuobaudos kaip įspėjimas Užimtumo įstatymas nenumato, todėl mano, kad Nutarime yra pagrįstai paskirtas nuobaudos dydis.

14. Baigiamojoje kalboje Inspekcijos atstovas akcentavo, kad Inspekcija tinkamai išnagrinėjo bylą ir pagrįstai paskyrė nuobaudą. Pabrėžė, kad mažinti nustatytos nuobaudos nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. birželio 2 d. nutarimo Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje Nr. NUĮPBJ 30551, kuriuo pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Meidovis“ skirta 300 eurų bauda, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja prašo: 1) pakeisti Inspekcijos Nutarimą Užimtumo įstatymo pažeidimo byloje, skiriant pareiškėjai įspėjimą dėl padarytų teisės pažeidimų; 2) nepatenkinus pirmojo reikalavimo, sumažinti pareiškėjai paskirtą baudą dėl padarytų teisės pažeidimų; 3) priteisti iš Inspekcijos pareiškėjos naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

16.1. Inspekcijos teritorinio skyriaus vyriausieji darbo inspektoriai, vykdydami 2022 m. gruodžio 29 d. Vilniaus skyriaus vedėjo pavedimą Nr. 2146, atliko patikrinimą nelegalaus darbo kontrolės klausimais pareiškėjos atžvilgiu, pagal Inspekcijos gautą Lietuvos transporto saugos administracijos priežiūros departamento Vilniaus skyriaus 2022 m. gruodžio 28 d. raštą Nr. 15B-7336. Minėtame rašte nurodyta, kad LTSA neplaninio įmonės patikrinimo metu, patikrino pareiškėjos transporto priemonių skaitmeninių tachografų duomenis ir nustatė, kad tikrinamu laikotarpiu (nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.) įmonėje nustatyti 7 vairuotojai, kurie nustatyta tvarka nebuvo įdarbinti.

16.2. 2023 m. sausio 2 d. Bendrovei buvo išsiųstas prašymas pateikti su minėtų vairuotojų įdarbinimu susijusius dokumentus ir paaiškinimą dėl darbuotojų darbo nepranešus VSDFV.

16.3. 2023 m. sausio 9 d. Bendrovės direktorius D. K. atsiuntė el. laišką, kuriame nurodė, kad minėtais laikotarpiais nei legaliai, nei nelegaliai išvardinti asmenys nedirbo, bei darbo funkcijų neatlikinėjo.

16.4. Įvertinus visų įrodymų visumą, Inspekcija 2023 m. birželio 2 d. skundžiamu Nutarimu nustatė, kad nėra įrodyti visi nelegalaus darbo, kaip nusižengimo sudėties požymiai, t. y. nėra įrodyta, kad minėti 7 asmenys realiai dirbo bei vykdė tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojų darbines funkcijas Bendrovės naudai, neįrodyta, kad tarp Bendrovės ir minėtų asmenų buvo susitarimas atlikti tam tikras darbines funkcijas Bendrovės naudai, jiems buvo mokamas darbo užmokestis, buvo susitarta dėl tam tikrų pareigų atlikimo, asmenys dirbo paklusdami įmonės nustatytai tvarkai. Taip pat nustatyta, jog nėra duomenų, kad minėtais laikotarpiais krovinių vežėjas ir naudos gavėjas buvo būtent Bendrovė, t. y. nėra surinkta pakankamas kiekis neginčytinų įrodymų, kurie vienareikšmiškai ir be jokių pagrįstų abejonių galėtų patvirtinti, kad minėti asmenys realiai dirbo Bendrovės naudai bei paklusdami įmonės nustatytai tvarkai atliko darbines funkcijas

16.5. Nustatė, jog surinkti įrodymai nepatvirtina juridinio asmens veikos subjektyviosios pusės, t. y. kaltės. Atsižvelgiant į tai, Inspekcija nutarė nutraukti Užimtumo įstatymo pažeidimo bylą pareiškėjai, dalyje dėl Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatų pažeidimo, nes padaryta veika neatitiko minėto straipsnio pažeidimo požymi.

16.6. Visgi Inspekcija skundžiamu Nutarimu nustatė Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalies pažeidimą. Nutarime nurodė, jog inspektavimo metu buvo patikrinta, ar pareiškėja laikosi teisės aktų nuostatų dėl informavimo apie įmonėje įdarbintus užsieniečius. Patikrinus VSDFV informacinėje sistemoje nustatyta, kad R. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) pareiškėjos įdarbintas 2022 m. vasario 4 d., tačiau pranešimas apie Lietuvoje dirbantį užsienietį išsiųstas (pateiktas) 2022 m. spalio 31 d.; S. C. (gim. (duomenys neskelbtini)) pareiškėjos įdarbintas 2021 m. gegužės 14 d., tačiau pranešimas apie Lietuvoje dirbantį užsienietį išsiųstas (pateiktas) 2022 m. spalio 31 d.; A. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) pareiškėjos įdarbintas 2022 m. balandžio 26 d., atleistas 2022 m. rugpjūčio 1 d.-08-01, visgi pranešimas apie Lietuvoje dirbantį užsienietį nepateiktas; M. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) pareiškėjos įdarbintas 2020 m. lapkričio 20 d., tačiau pranešimas apie Lietuvoje dirbantį užsienietį išsiųstas (pateiktas) 2023 m. vasario 9 d., t. y. Inspekcijos patikrinimo metu.

16.7. 2023 m. sausio 31 Bendrovės direktorius D. K. Inspekcijai pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad Bendrovės pranešimų apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius formos VSDFV pateikiamos kartais pavėluotai, nes apie darbuotojo įdarbinimą privalo būti pranešta prieš 1 darbo dieną. Pažymėjo, jog kadangi darbo sutartis pasirašoma prieš 1 darbo dieną, o pranešimų formų teikimas VSDFV tinklapyje per EDAS sistemą taip pat turi būti atliktas per 1 dieną, sistema dažnai stringa ir tiesiog dėl sistemos klaidų neleidžia pateikti prašymų.

16.8. Inspekcija skundžiamu Nutarime konstatavo, kad pareiškėja, įdarbindama užsieniečius užsieniečių įdarbinimo tvarkos, t. y. pavėluotai teikė arba visai nepateikė privalomų pranešimų apie Lietuvoje įdarbintus užsieniečius. Nurodė, jog tokiais veiksmais buvo pažeisti imperatyvūs Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 23 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – ir UTPĮ) 62 straipsnio 8 dalies, VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. V-401/EV-281/V-395 „Dėl informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo“ (2021 m. sausio 21 d. įsakymo Nr. V-26/EV-19/V-32 redakcija), patvirtinto Informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 7 punkto reikalavimai ir padarytas Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje numatytas pažeidimas už kurį pareiškėjai paskyrė 300 eurų bauda.

17. Pareiškėja teismo prašo: 1) pakeisti Inspekcijos Nutarimas Užimtumo įstatymo byloje, skiriant pareiškėjai įspėjimą dėl padarytų teisės pažeidimų; 2) nepatenkinus pirmojo reikalavimo, sumažinti pareiškėjai paskirtą baudą dėl padarytų teisės pažeidimų; 3) priteisti iš Inspekcijos pareiškėjos naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

18. Pagal UTPĮ 62 straipsnio 7 dalį, darbdavys arba įmonė, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, informaciją apie įdarbintą arba atsiųstą laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsienietį teikia Inspekcijai ir Užimtumo tarnybai per VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinę sistemą VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka.

19. Pagal Tvarko aprašo 7 punkto reikalavimus darbdavys, įdarbinęs Tvarko aprašo 4.1 papunktyje nurodytą užsienietį, privalo užpildyti pranešimą apie Lietuvoje dirbantį užsienietį ir pateikti per EDAS ne vėliau kaip likus vienai darbo dienai iki užsieniečio įdarbinimo dienos.

20.1. Informavimo apie įdarbintus arba atsiųstus laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsieniečius tvarkos pažeidimu laikomi tokie darbdavio arba įmonės, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, veiksmai, kai nesilaikoma UTPĮ 62 straipsnio 7 dalyje nustatytų reikalavimų (57 straipsnio 2 dalis).

20.2. Inspekcija, nustačiusi, kad darbdavys arba įmonė, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, padarė šio straipsnio 2 dalyje nustatytą pažeidimą, Užimtumo įstatyme nustatyta tvarka skiria darbdaviui arba įmonei, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, baudą nuo 200 iki 400 eurų už kiekvieną padarytą pažeidimą (57 straipsnio 3 dalis).

21. Byloje nėra ginčo dėl nepateiktų ar pavėluotai pateiktų privalomų pranešimų, šį faktą pareiškėja pripažįsta, tačiau ji teigia, kad pranešimai apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius VSDFV informacinėje sistemoje retais atvejais buvo pateikiami pavėluotai dėl sistemos funkcionalumo sutrikimų. Nurodo, jog kadangi darbo sutartis pasirašoma prieš 1 darbo dieną, pranešimo apie Lietuvoje dirbantį užsienietį formų teikimas VSDFV informacinėje sistemoje per EDAS sistemą taip pat turi būti atliktas per 1 dieną, o sistema dažnai stringa ir neleidžia pateikti nustatytų formų. Dėl to mano, jog esant šioms objektyvioms priežastims nebuvo įmanoma pateikti nustatytos formos pranešimų, o vėliau, dėl žmogiškos klaidos, juos tiesiog buvo užmiršta pateikti. Taip pat akcentuoja, jog visada laikėsi ir laikosi nustatytos užsieniečių įdarbinimo tvarkos, laiku pateikė privalomus pranešimus apie Lietuvoje, savo įmonėje, įdarbintus užsieniečius. Visada tinkamai pranešė apie darbuotojų darbo santykių pradžią. Inspekcijos nustatytais pažeidimais nebuvo padaryta jokia žala, pažeidimai nebuvo padaryti tyčia, nesukėlė reikšmingų pasekmių valstybės ekonominiams interesams, valstybės valdymo tvarkai. Pažymi, jog pažeidimai buvo pašalinti dar patikrinimo metu.

22. Teismas akcentuoja, kad Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje nurodyta pažeidimo sudėtis yra formali, t. y. pranešimo apie įdarbintą užsienietį nepateikimas jau yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad pažeidimas buvo padarytas. Atsižvelgiant į tai, nesutiktina su pareiškėjos teiginiais, jog Inspekcijos nustatytais pažeidimais nebuvo padaryta jokia žala, pažeidimai nebuvo padaryti tyčia ir nesukėlė reikšmingų pasekmių valstybės ekonominiams interesams, kadangi šiuo atveju žala buvo padaryta nustatytai valdymo tvarkai ir valstybės nustatytai tinkamai užsieniečių įdarbinimo kontrolės mechanizmo veiklai. Akcentuotina ir tai, jog pareiškėjos dėstomos aplinkybės, kad pranešimai nebuvo pateikti dėl objektyvių priežasčių – neva dažnų sistemos strigimų, dėl kurių nebuvo galima pateikti pranešimų apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius ir vėliau dėl žmogiškos klaidos juos pateikti buvo pamiršta, vertinti kaip deklaratyvūs, nepagrįsti ir nesudarantys pagrindo pakeisti skirtą 300 eurų baudą į įspėjimą, nes netinkamas bendrovės vidaus administravimas negali būti pagrindu išvengti administracinės atsakomybės ir nesilaikyti teisės aktuose nustatytų pareigų. Pareiškėja, įdarbindama trečiosios šalies piliečius, ir žinodama trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo tvarką, įskaitant ir nuostatą dėl Lietuvoje dirbančių užsieniečių formos pranešimų pateikimo tvarkos, jos nesilaikė, taip padarydama Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje nurodytą pažeidimą. Atsižvelgiant į tai nėra jokio pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimą ir skirtą 300 eurų baudą pakeisti į įspėjimą.

23. Pažymėtina ir tai, jog ekonominės sankcijos, skiriamos už Užimtumo įstatymo pažeidimus, tiesiogiai nėra nuobaudos už administracinius teisės pažeidimus ir tokios ekonominės sankcijos tik pagal savo prigimtį gali būti prilygintos minėtoms nuobaudoms, o ANK gali būti taikomas tada, kai reikia užpildyti teisės spragas arba nuoroda į ANK yra tiesiogiai pateikiama pačiame Užimtumo įstatyme. Kitais atvejais turi būti vadovaujamasi bendra taisykle, jog būtent Užimtumo įstatymas yra specialus teisės aktas, reglamentuojantis klausimus, susijusius su ekonominių sankcijų dėl Užimtumo įstatymo nuostatų pažeidimo taikymu, kurio nuostatos turi būti taikomos visais atvejais, skiriant minėtas ekonomines sankcijas.

24. Skunde pareiškėja nurodo, jog teismui nepatenkinus pirmojo reikalavimo ir skirtos 300 eurų baudos nepakeitus į įspėjimą, prašo skirtą baudą sumažinti.

25. Dėl sankcijos dydžio LVAT yra išaiškinęs, kad paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos, galima tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N444-3426/2009). Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 2 dalis numato, kad 55 straipsnyje nurodyta institucija, skirdama Užimtumo įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose numatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas. Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo, padaręs pažeidimą, užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, iki pažeidimo tyrimo pradžios pažeidimą nutraukė, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo įgaliotiems pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą, geranoriškai atlygino žalą, taip pat labai sunki juridinio asmens finansinė padėtis.

26. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuomonės, kad administracinė nuobauda yra prievartinio pobūdžio valstybės taikoma atsakomybės priemonė, todėl ji neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais. Šiuo atveju, bauda, paskirta už Užimtumo įstatymo pažeidimą nėra administracinė nuobauda, tai – finansinė sankcija už įstatymų reikalavimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Todėl prieš pažeisdama teisės normų reikalavimus, atsakomybėn patraukta Bendrovė privalėjo įvertinti tai, kad administracinio nusižengimo padarymas sukels neigiamas finansines pasekmes, o to nepadarius, ji prisiėmė pasekmių, kilusių jai dėl padaryto pažeidimo, riziką. Laikytina, kad administracinį nusižengimą padariusio asmens dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jos neteisėtų veiksmų rezultatas, už kurį atsakinga yra ji pati. (Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AN2-107-290/2019).

27. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad skiriant pareiškėjai piniginę baudą (finansinę sankciją), buvo įvertinta, kad pažeidimo padarymas buvo susijęs su netinkamu bendrovės darbo organizavimu. Nors pareiškėja nurodė, jog Inspekcijos nustatytais pažeidimais nebuvo padaryta jokia žala, pažeidimai nebuvo padaryti tyčia, nesukėlė reikšmingų pasekmių valstybės ekonominiams interesams, valstybės valdymo tvarkai, minėti pažeidimai buvo padaryti dėl objektyvių priežasčių ir dėl to prašo skirti įspėjimą, tačiau kaip jau konstatuota, šie pareiškėjos teiginiais laikytini nepagrįstais. Taip pat pažymėtina, jog pareiškėja dėl padaryto pažeidimo nesigaili, lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių Inspekcijos patikrinimo metu nenustatyta, pareiškėja taip pat nei skunde, nei teismo posėdžio metu nepateikė duomenų apie sunkią Bendrovės finansinę padėtį, todėl darytina išvada, jog Inspekcija, atsižvelgdama į bylos aplinkybes, pagrįstai skyrė baudą (finansinę sankciją) artimą sankcijoje nustatytam vidurkiui, t. y. 300 eurų ir todėl nėra jokio pagrindo skirtą baudą mažinti.

28. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad pranešimų apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimas, kuomet jau buvo vykdomas Inspekcijos patikrinimas, negali būti traktuojamas kaip pareiškėjos gailėjimasis ir laikomas lengvinančia aplinkybę, kadangi Bendrovė tokius pranešimus pateikinėjo jau praleisdama tam skirtą terminą, taip tikėdamasi išvengti galimos sankcijos skyrimo.

29. Pareiškėja taip pat prašė teismo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

30. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, teisę iš kitos šalies gauti savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pareiškėjos skundo reikalavimai atmesti, todėl prašymas priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.

31. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad Nutarimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikoma poveikio priemonė (ekonominė sankcija) yra motyvuota, visiškai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatas. Nutarimas atitinka jo turiniui ir formai keliamus reikalavimus. Nenustatyta, kad priimant skundžiamą Nutarimą, buvo pažeistos materialinės, bei procesinės teisės normos, šis Nutarimas atitinka teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus. Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Meidovis“ skundą atmesti.

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Meidovis“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.