- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-28
- Bylos Nr.
- BIK-345/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-5-00073-2024-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Olegas Fedosiukas (pirm.), Darius Kantaravičius, Albinas Antanaitis, Jevgenijaus Bogdanovas
- Nuteistasis
- O. U.
- Advokatai
- Jevgenij Bogdanov
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Dariaus Kantaravičiaus ir Albino Antanaičio, spręsdama nuteistojo O. U. (O. U.) gynėjo advokato Jevgenijaus Bogdanovo (Jevgenij Bogdanov) kasacinio skundo dėl Panevėžio apygardos teismo 2025 m. birželio 9 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. sausio 29 d. nutarties priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Kasatorius kasaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuriomis O. U. buvo pripažintas kaltu pagal BK 292 straipsnio 3 dalį, ir šią veiką perkvalifikuoti į BK 292 straipsnio 1 dalį arba į nusikalstamą veiką, numatytą BK 292 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti švelnesnę bausmę (įstatymo redakcija nuo 2025-02-01 ). Į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2024 m. rugsėjo 28 d. arba vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi ir BK 75 straipsnio nuostatomis iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad žemesnės instancijos teismai nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų dėl organizatoriaus sampratos, dėl įrodymų vertinimo. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, neatsakė į esminį apeliacinio skundo argumentą dėl organizatoriaus vaidmens. Apeliaciniame skunde buvo nurodyta, kad realus organizatorius nenustatytas, o O. U. atliko tik tarpininko ar padėjėjo funkcijas, t. y. jis tik perdavė informaciją, lydėjo transportą, palaikė ryšį tiek su „užsakovu“, tiek su M. L., kuris gabeno migrantus. Kasatoriaus įsitikinimu, abiejų instancijų teismai išplėtė organizatoriaus sąvoką už įstatymo ribų. Nepagrįstai nuteistajam O. U. buvo inkriminuotos ir savanaudiškos paskatos. Byloje nėra įrodymų apie realiai gautą atlygį. Mokėjimas buvo tik hipotetinis (kriptovaliuta), o pats nuteistasis O. U. nurodė, kad naudos negavo. Buvo pažeistas in dubio pro reo principas, nes abejonės nebuvo aiškinamos kaltinamojo naudai. Taip pat nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas formaliai pritarė pirmosios instancijos teismo argumentams dėl skirtinos bausmės O. U., bausmės klausimo neanalizavo, jos neindividualizavo, apskritai nesprendė dėl švelnesnės bausmės taikymo. Abiejų instancijų teismai nepagrįstai sureikšmino O. U. vaidmenį, ignoravo tai, kad jis savo kaltę pripažino, kad tai buvo jo pirmas nusikaltimas ir, kad jo vaidmuo nusikalstamoje veikoje buvo antraeilis.