Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Liudai Kreišmontaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. M., 2007 m. sausio 24 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal A. M. skundą dėl Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Eismo priežiūros skyriaus 2006-12-22 nutarimo pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2006 m. gruodžio 17 d. Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad A. M. 2006 m. gruodžio 17 d. 21.02 val. Klaipėdoje, Liepų gatvėje vairavo automobilį „Mercedes Benz“ v/n ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (1,83 promilės). Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 68 punkto reikalavimus. Veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 2 dalį.

Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Eismo priežiūros skyriaus pareigūno (toliau - institucijos) 2006 m. gruodžio 22 d. nutarimu jam pagal ATPK 126 straipsnio 2 dalį paskirta nuobauda - 1750 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 20 mėnesių.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo pranešta ir nėra pagrindų atidėti bylos nagrinėjimą, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama institucijos atstovui nedalyvaujant.

Konstatuojama.

Administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 12), alkoholio matuoklio rodmenimis (b.l. 11), tarnybiniu pranešimu (b.l. 13), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b.l. 14) bei administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimu nustatyta, kad jis 2006 m. gruodžio 17 d. 21.02 val. Klaipėdoje, Liepų gatvėje vairavo automobilį „Mercedes Benz“ v/n ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus. Alkoholio matuokliu nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 1,83 promilės.

Tokiais savo veiksmais A. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 68 punkto reikalavimus. Veika pagal ATPK 126 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą buvo laikytasi įstatymų nustatytos šių bylų teisenos tvarkos. Administracinę nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir neskirti jam ATPK 126 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo bei sumažinti paskirtą baudą.

Mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos skyrimas, t.y. ATPK 30¹ straipsnio taikymas yra specialioji norma, nustatanti išimtį iš bendrųjų nuobaudos skyrimo taisyklių. ATPK 31 straipsnyje numatytų bei įstatyme nenumatytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymas, ATPK 30 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių įvertinimas yra teisinė prielaida, vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, nuspręsti dėl švelnesnės arba mažesnės nei numatyta sankcijoje nuobaudos skyrimo, arba jos neskyrimo. Specialiosios teisės atėmimas, numatytas sankcijoje už teisės pažeidimą, padarytą neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų asmens, gali būti neskiriamas tik tuo atveju, kai yra gaunama Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažyma.

Vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, mažesnės nei sankcijoje numatyta minimali ar švelnesnės nuobaudos nei numatyta sankcijoje skyrimas arba neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašymą dėl specialiosios teisės atėmimo nuobaudos neskyrimo argumentuoja tuo, jog ketina įsidarbinti vairuotoju, tačiau jokių šią faktinę aplinkybę patvirtinančių įrodymų nepateikė. A.M. paaiškinimu teismo posėdyje nustatyta, kad šiuo metu mokosi darbo biržos organizuojamuose kursuose virėjo amato, kur mokslas tęsis dar pusę metų. Būsima virėjo profesija nėra susijusi su būtinumu vairuoti transporto priemones. Be to, dirbamo darbo ar veiklos pobūdis nėra aplinkybėmis, dėl kurių būtų galima taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo sumažinti paskirtąją baudą, tačiau jokių duomenų apie savo turtinę padėtį nepateikė. Jo paaiškinimu nustatyta, jog gauna 600 litų stipendiją.

Duomenimis apie KET pažeidimus nustatyta, kad 2002 m. rugsėjo 10 d. nutarimu A. M. paskirta nuobauda už pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje; 2002 m. gruodžio 26 d. – už vairavimą neblaivaus medžiaga perduota spręsti klausimą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo; 2003 m. vasario 3 d. nutarimu – už pažeidimą, numatytą ATPK 123 straipsnio 6 dalyje; 2003 m. rugpjūčio 21 d. – už pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimu bei įrašu duomenyse nustatyta, jog 2003 metais paskirtos baudos nėra sumokėtos (b.l. 15-16). ATPK 36 straipsnis, reglamentuojantis terminą, kuriam pasibaigus laikoma, kad asmeniui nebuvo paskirta administracinė nuobauda, numato, jog jeigu asmuo per metus nuo tos dienos, kai pasibaigė nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo, laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda. Tokiu būdu, dėl anksčiau padarytų administracinių teisės pažeidimų nuobaudos vykdymas nėra pasibaigęs, kas sudarytų teisinį pagrindą pakartotinai per metus padarytą tokios pat rūšies teisės pažeidimą, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda, pripažinti atsakomybę sunkinančia aplinkybe (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas), tačiau institucija, skyrusi administracinę nuobaudą, šios atsakomybę sunkinančios aplinkybės nenurodė, todėl teismas negali pažeisti draudimo reformatio in peius (keitimo į blogąją pusę) principo ir nustatyti veikoje sunkinančias aplinkybes. Nevienkartinį analogiško pažeidimo padarymą teismas vertina kaip nepalankų asmenybės apibūdinimą.

A. M. vairavo transporto priemonę Klaipėdos miesto centre, būdamas neblaivus, tokiais savo veiksmais sukeldamas realią grėsmę kitiems eismo dalyviams. Įvertinus pažeidimo pobūdį, daroma išvada, kad nuobaudos, nesusijusios su teisės vairuoti transporto priemones apribojimu, skyrimas nepasieks ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos skyrimo tikslų – nubausti teisės pažeidėją ir vykdyti prevenciją. Įstatymas prioritetu laiko visuomenės saugumą, o ne administracinį teisės pažeidimą padariusiam asmeniui paskirta nuobauda sukeliamus tam tikrus apribojimus.

Teismas nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių, sudarančių prielaidas ATPK 30¹ straipsnio taikymui. Tačiau A. M. kaltę dėl padaryto teisės pažeidimo pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, kas pripažintina atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nuo anksčiau padarytų administracinių teisės pažeidimų (2003 metai) praėjo pakankamas laikotarpis, kas rodo asmens siekį vengti daryti pažeidimus. Šių argumentų pagrindu skundas iš dalies tenkintinas, skiriant jam pažeidimo sankcijoje numatytą minimalią nuobaudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutarė:

skundą patenkinti iš dalies.

Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Eismo priežiūros skyriaus 2006 m. gruodžio 22 d. nutarimą, kuriuo A. M. pagal ATPK 126 straipsnio 2 dalį paskirta 1750 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 20 mėnesių, pakeisti, paskiriant A. M. pagal ATPK 126 straipsnio 2 dalį 1500 (tūkstančio penkių šimtų) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 18 (aštuoniolikai) mėnesių.

Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.