- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-11
- Bylos Nr.
- 1A-630-120-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-63-1-00533-2009-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Majauskienė (pirm.), Regina Cemnolonskienė, Romualdas Lincevičius
- Nuteistasis
- N. T.
- Nukentėjusysis
- R. P.
- Kaltinamasis
- N. T. R. P.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Majauskienės, teisėjų: Reginos Cemnolonskienės, Romualdo Lincevičiaus, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, nuteistajam N. T., jo gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo .N. T. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 16 d. nuosprendžio, kuriuo N. T. pripažintas kaltu:
pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. ir nuteistas laisvės atėmimo bausme - 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams;
pagal LR BK 284 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimo bausme -1 (vieneriems) metams.
LR BK 63 str. 1 d., 5 d. pagrindais paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirta galutinė subendrinta bausmė - 1 (vieneri) metai 4 (keturi) mėnesiai laisvės atėmimo.
LR BK 75 str. pagrindais paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dviejų) metų laikotarpiui, įpareigojus nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms bei paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę - 5 MGL (650 Lt)dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų fondą.
Nukentėjusiojo R. P. civilinis ieškinys patenkintas dalinai ir iš kaltinamojo N. T. R. P. naudai priteista 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Kolegija, išnagrinėjusi skundą, išklausiusi pranešėjos pranešimo, proceso dalyvių nuomonių,
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. T. pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d nuteistas už tai, kad 2009 m. rugsėjo 9 d. apie 17.00 valandą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, viešoje vietoje gatvėje ir namo kieme adresu (duomenys neskelbtini) , Žiežmariai, Kaišiadorių rajone, priklausančio J. P., elgdamasis įžūliai, vartodamas necenzūrinius žodžius iš chuliganiškų paskatų, suduodams nukentėjusiam R. P. ne mažiau šešių smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, padarė dešinės plaštakos pirmo delnakaulio lūžį, poodines kraujosruvas kairiame žaste, kairiame dilbyje, dešiniame žaste tai yra nesunkiai sutrukdė sveikatą nukentėjusiam R. P. bei tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus sudavė nukentėjusiajai J. P. ne mažiau vieno smūgio ranka į lūpą ir jai padarė viršutinės lūpos sumušimą, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, spirdamas koja įlenkė automobilio „Audi A90“ v/n (duomenys neskelbtini) dureles ir pasišalindamas iš įvykio vietos šovė iš dujinio pistoleto į orą, taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, pažeidė kitų asmenų teisę į normalią ir ramią aplinką, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės eismo 2011-06-16 nuosprendį ir jį pagal BK 138str. 2 d. 8 p. bei 284 str. 1 d. išteisitni, dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, neteisingai paskirtos bausmės, nuosprendyje išdėstytų išvadų neatitikimo faktrinėms bylos aplinkybėms ir netinkamai išspęstų civilinio ieškinio klausimų, nes, apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas yra prielaidomis, teismo išvados nepagrįstos įrodymais, patvirtinančiais jo kaltę, įrodymų, neginčijamai patvirtinančių jo kaltę, nesurinkta.Skundžiamo teismo nuosprendžio formuluotės rodo, kad savo nekaltumą jis privalėjo įrodyti pats. Įrodymai, jog užpultas ir sumuštas nukentėjusiųjų buvo jis pats, jo nekaltumą patvirtina, todėl skundžiamas teismo nuosprendis iš esmės prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato suformuotai praktikai, taikant nekaltumo prezumpciją.
Nurodo, kad, teismas nuosprendį parėmė išskirtinai tik prieštaringais suinteresuotų bylos baigtimi šeimos narių, parodymais, visiškai neįvertino, kad šių asmenų parodymai skyrėsi ir tarpusavyje, ir tyrimo, ir teisme metu. Nukentėjusieji, duodami parodymus, nupasakojo reikšmingas aplinkybes vienodai, tačiau jų atsakymai į proseco dalyvių klausimus, neatitiko nupasakotų aplinkybių, o paklausti, kodėl skiriasi jų parodymai, jie, nesugalvodami kitokių variantų, nurodė, kad gal juos neteisingai užrašė, todėl nukentėjusiųjų parodymus ir paaiškinimus teismas turėjo vertinti ypatingai kritiškai ir jais netikėti.
Teismas nepateikė jokio argumento, kodėl atmetė liudytojų S. T., G. M. ir D. T. parodymus, nepaneigė jo argumento, kad nukentėjusieji turėjo aiškų tikslą jį apkalbėti tam, kad neteisėtai gautų iš jo pinigų kaip tariamos žalos atlyginimą, įrodymus vertino atsietai vieną nuo kito ir aiškiai šališkai, jį kaltinusiems įrodymams suteikdamas prioritetą prieš teisinančius įrodymus.
R. P. padarytų sužalojimų aplinkybes bei mechanizmą patvirtina tik pačio R. P. ir jo šeimos narių, tai yra išskirtinai tik suinteresuotų bylos baigtimi, asmenų parodymai. Visi kiti įrodymai, o taip pat nesuinteresuotų bylos baigtimi, tai yra neutralių, liudytojų parodymai, tokios teismo išvados nepatvirtina, netgi priešingai, ją paneigia.
Teismas nuosprendyje nepagrįstai nenustatė, jog jam buvo suduoti smūgiai į viršugalvį daiktu, panašiu į pistoletą. Jo pateikta į bylą pažyma aiškiai parodo, kad jam buvo sužalota galva. Tai patvirtino iš esmės visi byloje apklausti liudytojai, dalinai ir patys nukentėjusieji. Iš esmės visi nesuinteresuoti bylos baigtimi liudytojai patvirtino jo teiginius, kad R. P. pirmas trenkė apeliantui per galvą daiktu, panašiu į pistoletą, o po to visi kiti nukentėjusieji mušė jį kitokiais daiktais. R. P. ir jo šeimos narių parodymus teismas turėjo vertinti kritiškai, nes šie yra suinteresuoti nuslėpti tiesą, kad jį mušė, nes patys galėjo tapti kaltinamaisiais, ir savaime aišku, kad turėjo aiškų motyvą meluoti apie savo nusikalstamą veiką, todėl teismas neteisingai ir šališkai įvertinęs bylos įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.
Teismų praktikoje ne vieną kartą buvo nurodyta, kad teismas negali grįsti nuosprendžio vien tik nukentėjusiųjų parodymais. Pirmosios instancijos teismas nuo šios teismų suformuotos praktikos nukrypo, nes jo kaltę grindė išskirtinai tik nukentėjusiųjų parodymais ir visiškai neatsižvelgdamas į tą faktą, kad šie nukentėjusieji yra suinteresuoti bylos baigtimi, kad jis būtų nuteistas,nes, jį išteisinus, patys turėtų atsakyti už jam padarytus sužalojimus.
Teismas neteisingai kvalifikavo jo veiką pagal LR BK 138 str. 2 d. 8p., nes nuosprendyje neįvardijo nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų, kad veika padaryta buvo būtent iš chuliganiškų paskatų, o ne dėl tarpasmeninių nesutarimų. Tiek apeliantas, tiek nukentėjusieji nurodė, kad visas konfliktas kilo dėl skolų ir dėl tarpasmeninio jo ir R. P. konflikto. Jokio tikslo pažeisti viešąją tvarką nuteistasis neturėjo ir teisminio nagrinėjimo metu tikslas pažeisti viešąją tvarką nebuvo nustatytas ir įrodytas.
Nuosprendyje teismas yra nurodęs, kad viešąją tvarką jis pažeidė tokiais alternatyviais tęstiniais veiksmais:
panaudojo fizinę jėgą prieš J. P. ir jai nežymiai sutrikdė sveikatą
vartojo necenzūrinius žodžius nukentėjusiųjų atžvilgiu;
sugadino svetimo automobilio dureles;
išvykdamas iš nusikaltimo padarymo vietos, šaudė dujiniu pistoletu.
Tačiau nei vienas iš šių veiksmų neapima LR BK 284 str. 1 dalyje išvardintų ir šio įstatymo uždraustų veiksmų, todėl teismo nustatytuose jo veiksmuose nebuvo nusikaltimo, numatyto LR BK 284 str. 1 dalyje sudėties, nes:,
fizinės jėgos panaudojimas prieš J. P. ir nežymus jos sveikatos sutrikdymas apimtų nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 1 d. sudėtį;
necenzūrinių žodžių vartojimas apimtų baudžiamojo nusižengimo, numatyto LR BK 284 str. 2 d. sudėtį;
svetimo automobilio sugadinimas apimtų LR BK 187 str. sudėtį;
šaudymas iš dujinio pistoleto visai kitoje, o ne nusikaltimo, vietoje aplamai nėra baudžiamas veiksmas, kadangi negalėjo sukelti ir nesukėlė nukentėjusiesiems jokių neigiamų pasekmių, o kiti asmenys nėra pareiškę, kad dėl tokio šaudymo iš dujinio pistoleto jie kaip nors būtų nukentėję.
Vienas iš viešosios tvarkos pažeidimo kriterijų yra pažeidimo vieta. Pagal teismų praktiką priimta laikyti, kad viešoji tvarka gali būti pažeidžiama, jeigu kaltininkas įstatyme nurodytus veiksmus atlieka viešoje vietoje. Teismas konstatavo, kad įstatyme nurodytus veiksmus apeliantas atliko privačioje teritorijoje, o ne viešoje vietoje. Teismas neįrodė, kad jo tikslas buvo pažeisti viešąją tvarką. Priimta laikyti, kad viešoji tvarka pažeidžiama, kada įstatymo uždrausti veiksmai atliekami nekonkretizuotų ir nepažįstamų ar mažai pažįstamų asmenų atžvilgiu. Įstatymo uždraustus veiksmus, pasak teismo, jis atliko gerai pažįstamų asmenų atžvilgiu. Todėl visi šie išdėstyti argumentai sudaro pagrindą jam teigti, kad jeigu jis ir atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, tai juos atliko ne dėl chuliganiškų paskatų ir ne tikslu pažeisti viešąją tvarką.
Teismas neteisėtai patenkino R. P. civilinį ieškinį, nes jo nurodytos aplinkybės, kad jis važiavimo į Kauną, kad nėščia žmona, kad jis turėjo nedarbingumo lapelį, neatitinka neturtinės žalos sąvokos, R. P. neįrodė, kad jam buvo padaryta neturtinė žala ir neturtinės žalos nepagrindė, todėl teismas R. P. civilinį ieškinį turėjo atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apelianto skundas nepagrįstas ir atmestinas.
Pirmos instancijos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis surašytas yra atmestinai ir apelianto padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimas pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. įstatymo nustatyta tvarka motyvuotai nepagrįstas. Tokie teismo veiksmai patvirtina, kad teismas tuo yra grubiai pažeidęs nuosprendžio surašymui keliamus reikalavimus. Kolegija, atsižvelgusi į tai, kad apelianto veiksmuose yra abiejų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėtys ir, kad šiuo konkrečiu atveju tokį teismo padarytą grubų įstatymo reikalavimų pažeidimą galima ištaisyti surašant teismo nesurašytus veikų kvalifikavimą pagrindžiančius motyvus, teismo nuosprendžio nenaikindama, pati minėtus teismo padarytus pažeidimus ištaiso.
Didžiąją apelianto apeliacinio skundo dalį sudaro Aukščiausiojo teismo nutartimis, Aukščiausiojo teismo Senato nutarimu konstatuotų išvadų atkartojimai, apelianto pamąstymai ir faktiniais bylos duomenimis nepatvirtinti teiginiai, tad, nagrinėjant jo apeliacinį skundą, deklaratyvūs, t.y., įstatymo nustatyta tvarka motyvuotai nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, neanalizuojami ir nevertinanami.
Tikrinant apelianto pripažinimo kaltu pagal l BK 138 str. 2 d. 8 p bei BK 284 str. 1 d., pagrįstumą, nustatyta, kad veikos pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. bei 284 str. 1 d. kvalifikuotos pagrįstai.
Pagal BK 138 str. 2 d. atsako tas, kas dėl chuliganiškų paskatų sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 str. 1 d. nurodytų padarinių.
Apeliantas pirmą kartą parodymus dėl 2009 m. rugsėjo 9 d. įvykio davė 2010 m. gegužės 19 d., t.y. praėjus daugiau nei 8 mėnesiams nuo įvykio. Duodamas juos, apeliantas tvirtino neprisimenąs dėl ko įvykio dieną tarp jo ir nukentėjusio R. P. kilo konfliktas, bet prisimenąs, kad R. P. trenkė jam į pakaušį daiktu, panašiu į pistoletą ir jie susimušė (t.1, b.l. 82). Duodamas parodymus 2010 m. lapkričio 19 d. apklausos metu, t.y., daugiau nei po metų, jis parodymus šioje dalyje pakeitė ir parodė prisimenąs, kad konfliktas su R. P. kilo dėl R. P. jam nesugražintos skolos už kažkokias tai suteiktas paslaugas (t.1, b.l. 91-92). 2011 m. vasario 24 d. duodamas parodymus bylos nagrinėjimo teisme metu, jis parodymus ir vėl pakeitė bei parodė, kad konfliktas tarp jo ir R. P. kilo dėl R. P. neatiduotos jam skolos už langus, kuriuos jo įmonė šiam nukentėjusiam pagamino, o pastarasis už juos neatsiskaitė (t.2, b.l. 21-22). Duomenų, patvirtinančių kurių nors iš jo duotų parodymų teisingumą, byloje nėra. Tokioje situacijoje, prieštaringi ir nepastovūs nuteistojo parodymai davė pagrindą teismui juos vertinti kritiškai. Nuteistojo nurodomi liudytojai S. T., D. T. ir G. M., incidento pradžios nematė. Jie atvyko nuteistajam mušant nukentėjusį ir, abu juos išskyrę, nuteistąjį jėga nusivedė į automobilį, tad jų parodymai pagrindo teigti, jog ne nuteistasis užpuolė nukentėjusį, bet pats buvo jojo užpultas, neduoda.
Nukentėjęs R. P. parodė, kad 2009 m. rugsėjo 9 d. apeliantui be priežasties spyrus į automobilį, o jam dėl to ėmus šį tramdyti, jis apelianto buvo mušamas ir gaudomas. Tokius parodymus šis nukentėjusysis davė ir tą pačią įvykio dieną. Tokio paties turinio jo parodymai yra išlikę ir viso proceso metu. Tokius jo parodymus patvirtino ir įvykį matę nukentėjusi J. P. bei liudytojai S. P., R. M., S. M.. Nukentėjusio pateikti duomenys apie jo name keistus langus ne tik patvirtina, kad naujus langus jo namui gamino ir pristatė ne nuteistasis, o Vilniaus UAB „Gamlana“ (t.2, b.l. 45-49), bet ir parodo, kad apelianto tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu apie tai duoti parodymai akivaizdžiai yra neteisingi ir pagrindo jais tikėti, neduoda. Iš to ir darytina išvada, kad teigdamas, jog jokių asmeniškumų ir jokių konfliktų iki įvykio dienos tarp apelianto ir nukentėjusio R. P., nebuvo, nukentėjusysis sako tiesą.
Kvalifikavimo pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. pagrindimas reikalauja konstatavimo, kad savo atvirai iššaukiančiu visuomeninei tvarkai elgesiu, siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti savo niekinamą požiūrį į juos, elgdamasis be dingsties arba panaudodamas menkavertę dingstį, tokią nusikalstamą veiką kaltininkas padarė dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo.
Byloje nustatytais duomenimis konstatuota, kad apeliantas, matant tai kitiems asmenims, smurtą prieš nukentėjusį R. P. vartojo ir ant šaligatvio, ir nukentėjusiojo kieme. Abi šios vietos yra viešos. Abiejose jose bet kada pasirodyti gali ir kiti asmenys. Apeliantui nukentėjusį vaikantis, koneveikiant nukentėjusį ir kitus necenzūriniais žodžiais ir mušant, sutrikdyta buvo visų name gyvenusių žmonių (tiek suaugusių, tiek ir vaikų) rimtis ir tvarka. Kilus triukšmui, visi jie, iš savo namų išbėgo į kiemą. Vieni jų, tuoj pat puolė skirti ir gelbėti mušamą R. P., o į stovėjusius ir šaukusius, kad apeliantas smurto veiksmus nutrauktų, šis iš viso nereagavo. Mušdamas R. P., jis viešoje vietoje vartojo necenzūrinius žodžius ir šie neteisėti jo veiksmai nutraukti buvo tik atvykusiems nuteistojo tėvui bei broliui nutempus šį nuo mušamo R. P.. 2009 m. rugsėjo 10 d. specialisto išvados aktu (t.1, b.l. 20) dėl 2009 m. rugsėjo 9 d. kietais bukais daiktais šešių ar daugiau trauminių poveikių pasekoje dešinės plaštakos delnikaulio lūžio, poodinių kraujosrūvų kairiame žaste, kairiame dilbyje, dešiniame žaste padarymo, nukentėjusiam konstatuotas yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo padarymas.
Nukentėjusio R. P. parodymai rodo, kad apeliantas smurtą prieš jį vartoti pradėjo, jam pastarąjį dėl spyrimo į automobilį sudraudus. Apeliantas pripažįsta įvykio vietoje spyręs į automobilį. Tokį konflikto kilimo mechanizmą galima būtų traktuoti tik kaip menkavertės priežasties atsiradimą, kuri, šiuo konkrečiu atveju, pagrindo konstatuoti, jog sudraudimas spirti į automobilį davė pagrindą vartoti prieš nukentėjusį smurtą, neduoda. Duomenų, kad nuteistasis su nukentėjusiuoju būtų konfliktavęs ir iki šio įvykio, byloje nėra.
Vadinasi, po sudraudimo pradėtu prieš nukentėjusį vartoti smurtu nesunkiai sutrikdęs nukentėjusio sveikatą, apeliantas tai padarė be priežasties ir pademonstravo tuo aiškią nepagarbą aplinkiniams bei elementarų moralės ir elgesio normų niekinimą. Teismų praktikoje dėl menkavertės priežasties padarytas sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas kaip padarytas iš chuliganiškų paskatų (2K-286/2011, 2K-282/2010 ir kt), tad šioje dalyje apelianto veika pagal BK 138 str. 2 d, 8 p., kvalifikuota pagrįstai.
Duomenų, kad nuteistasis būtų buvęs užpultas ir mušamas, byloje nėra. Nenustatytas ir grėsmės jam buvimas.
Duomenys byloje rodo, kad nuteistajam pradėjus nukentėjusį mušti, šis, gindamasis nuo užpuolimo, atsakydavo nuteistajam tuo pačiu.Pagrindo nukentėjusysio R. P. gynybinius veiksmus, laikyti abiejų jų tarpusavio konfliktu, kilusiu ne iš chuliganiškų, bet iš asmeninių paskatų ir kvalifikuoti pagal BK 140 str. 1 d., o išimtiniu atveju, tik pagal BK 138 str. 1 d., nėra. Nukentėjusio parodymai, kad smūgius nuteistajam jis sudavė gyndamasis nuo apelianto prieš jį vartojamo smurto ir stengdamasis tokiu būdu nuo šio ištrūkti, nepaneigti. Juos pilnai patvirtina apginti nukentėjusį bandžiusių ir taip pat nuo nuteistojo nukentėjusių liudytojų parodymai, tad apeliantui suduodamais atsakomaisiais smūgiais, nukentėjusysis siekė ne viešosios tvarkos pažeidimo padarymo, bet pabėgimo nuo prieš jį vartojančio smurtą apelianto, todėl ir pagrindo padarytas nusikalstamas veikas nei pagal BK 140 str. 1 d., nei pagal BK 138 str. 1 d. kvalifikuoti pagrindo nėra. Skundas šioje dalyje nepagrįstas ir atmestinas.
BK 284 str. 1 d. baudžiamąją atsakomybę numato tam, kas viešoje vietoje savo įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis ar vandališkais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, tad josios baigtumo momentui būtinas yra kaltininko įžūlaus elgesio, grasinimų, patyčių ar vandališkų veiksmų pasėkoje neigiamų pasekmių atsiradimas.
Kaltės, darant BK 284 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, bet vertinant ir objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius – kaltininko atliktus konkrečius veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, priežastis ir aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą.
Pasak nuteistojo parodymų, jo tėvui su broliu jį su nukentėjusiu išskyrus, jis, išvažiuodamas iš kiemo, iš pykčio užsitaisė ginklą, bet iš jo iššovė netyčia.
Nukentėjusių ir liudytojų S. M., A. V., G. M., J. P. ir kt. parodymai apie tai, kad, nuteistojo ranka šovimo metu buvo iškišta per automobilio langą, nuteistojo parodymus apie iššovimą netyčia, paneigia ir patvirtina, kad viešoje vietoje (gatvėje) be teisėto pagrindo dujinį pistoletą, šaudamas juo, nuteistasis panaudojo. Šovimas viešoje vietoje rodo ypatingą kaltininko elgesio įžūlumą. Po BK 138 str. 2 d. 8 p. numatytos nusikalstamos veikos padarymo šaudamas viešoje vietoje, nuteistasis visuomenės rimtį ir tvarką sutrikdė. Šaudamas viešoje vietoje pakaltinamas nuteistasis negalėjo nesuvokti, kad tokia jo veika viešąją rimtį ir tvarką trikdys, tad jo veika pagal BK 284 str. 1 d. taip pat kvalifikuota pagrįstai.
Toje pat vietoje ir tuo pat metu sužalota buvo ir bandžiusi besigrumiančius išskirti J. P.. Jai, 2010 m. gegužės 25 d. specialisto išvados aktu (t.1, b.l. 29) dėl vieno trauminio poveikio pasekoje padaryto viršutinės lūpos sumušimo, konstatuotas buvo nesunkaus sveikatos sutrikdymo padarymas. Teismas nuteistojo N. T. veiką pagal BK 284 str. 1 d. kvalifikavo ir nukentėjusios J. P. sužalojimo dalyje.
Duomenys byloje rodo, kad nukentėjusi J. P. sužalota buvo tuomet, kai mėgino išskirti susikibusius nuteistąjį ir nukentėjusį. Liudytojų S. P., R. M., S. M. teigimu, nuteistasis nukentėjusiai pataikė ir ją sužalojo susikibimo su nukentėjusiuoju R. P., metu besimostaguodamas rankomis (t.1, b.l. 35-36). Nukentėjusios teigimu, nuteistasis, jai nuteistajį ir nukentėjusį skiriant vieną nuo kito, trenkė jai atbuline ranka į lūpą ir prakirto ją. Smurto prieš asmenį vartojimas rodo taip pat aiškų visuomenės negerbimą, visuotinai priimtų moralės normų nepaisymą, tad ir šioje dalyje nuteistojo veika atitinka BK 284 str. 1 d. kvalifikaciją. Skundas ir šioje dalyje yra nepagrįstas ir atmestinas.
Neturtine žala CK 6.250 str. 1 d. laiko asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita, teismo įvertintą pinigais, tačiau nei neturtinės žalos atlyginimo minimumo, nei josios maksimumo dydžių, Civilinis kodeksas nenustato. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimus, teismas, atsižvelgęs į CK 6.250 str. 2 d. nustatytus kriterijus, turi siekti kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusio patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Šiuo konkrečiu atveju, teismas įstatymų reikalavimų nepažeidė.
Abejonių nekyla, kad, dėl nusikalstamos veikos padarymo metu patirto fizinio smurto bei tuo nesunkiai sutrikdytos sveikatos, nukentėjusysis R. P. patyrė ne tik fizines, bet ir dvasines kančias, tad teisę į neturtinės žalos atlyginimą jis įgijo. Šią žalą savo neteisėtais veiksmais jam padarė nuteistasis. BPK 209 str. suteikia teisę asmeniui, dėl nusikalstamos veikos padarymo patyrusiam turtinę ar neturtinę žalą, gauti žalos atlyginimą. Nukentėjusiam neturtinei žalai atlyginti 1000 lt dydžio pinigų suma, priteista yra pagrįstai, sąžiningumo, protingumo bei teisingumo kriterijams, ji neprieštarauja ir nėra aiškiai per didelė. Nesant pagrindo nuteistojo skundą tenkinti, šioje dalyje skundas taip pat yra nepagrįstas ir atmetamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo N. T. apeliacinį skundą atmesti.
2011 m. birželio 26 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendį apeliacinio skundo ribose palikti nepakeistą.