Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

civilinio ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Vilniaus RAAD) atstovui Mindaugui Bandzevičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, deklaruota gyv. vieta ten pat, nedirbantis, darbo biržoje registruotas, teistas, tačiau teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 272 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. 2013 m. rugsėjo 2d., apie 9.30 val., neturėdamas žvejo mėgėjo bilieto (mėgėjų žvejybos leidimo) bei žvejo mėgėjo kortelės, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013-01-04 įsakymo Nr. Dl-14 Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių (Žin., 2013, Nr.4-127; 72-3612) (toliau – ir Taisyklės) 11.1. punktą bei 12.2.2. punktą, žvejojo Vilnelės upėje Kranto gatvėje (Užupio seniūnijos teritorijoje), Vilniuje, natūralios kilmės masalu (slieku), tuo pažeidė Taisyklių 11.5 punkto reikalavimus (draudžiama žvejoti kiršlius, marguosius upėtakius, šlakius, lašišas natūralios kilmės masalais), ir sugavo 33 šlakius, kurių ilgis nesiekė 65 cm, ir 2 marguosius upėtakius, kurių ilgis nesiekė 30 cm, ir tuo pažeidė Taisyklių 12.3.3. punktą (draudžiama gaudyti mažesnius nei 65 cm šlakius) ir 12.3.10. punktą (draudžiama gaudyti mažesnius nei 30 cm marguosius upėtakius), bei šiais savo veiksmais, remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009-05-21 įsakymu Nr. Dl-280 patvirtintu Padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašu (Žin., 2009, Nr.63-2526) bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013-01-28 įsakymu Nr. Dl-44 patvirtintais Padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo baziniais įkainiais (Žin., 2013, Nr. 12- 572), taikant indeksavimo koeficientą 1,086 (Informaciniai pranešimai 2013 Nr. 1), padarė didelę 72 762 Lt dydžio žalą žuvų ištekliams.

Motyvuojamoji dalis

Taip A. B. padarė BK 272 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. B. savo kaltę pripažino pilnai ir nurodė, kad 2013 m. rugsėjo 2 d. jis sumanė pagaudyti žuvies „baloje“. Eidamas pro Vilnelės upę Užupio rajone sumanė užmesti meškerę. Pradėjo kibti. Jis kaip masalą naudojo slieką. Nežinojo, kad tai nėra leidžiama. Žvejojo 30-40 minučių. Iš viso pagavo 35 žuvis. Paimdavo didesnes, o visai mažas paleisdavo. Apie dydį spręsdavo iš akies. Matė, kokio dydžio buvo jo paimtos žuvys, tačiau nežinojo, kad tai šlakiai. Manė, kad tai upėtakiai. Pagautas žuvis laikė maišelyje. Dėl savo veiksmų gailisi. Dokumentų, leidžiančių žvejoti, jis neturėjo. Nepirko jų dėl pinigų stygiaus. Žvejo mėgėjo bilietas dabar kainuoja 50 Lt. Savo pozicijos dėl pareikšto civilinio ieškinio nurodyti negali, nes prašomos pinigų sumos niekada neuždirbs. Jis gyvena su motina jos vieno kambario mediniame bute, jame net nėra vandens. Pats nekilnojamo turto, transporto priemonės neturi. Nedirba, yra registruotas darbo biržoje. Kartais dirba viešuosius darbus pagal biržos siuntimą. Serga 5 metus cukriniu diabetu, tad negali dirbti sunkaus darbo. nedarbingumas jam nėra nustatytas, tačiau nurodyta, kad jis privalo tam tikrais periodais pailsėti, išgerti arbatos. Tai apsunkina darbo paieškas. Pragyvena iš gaunamos 350 Lt pašalpos ir motinos gaunamos pensijos. Vaistams išleidžia per mėnesį apie 100 Lt. Sugautą žuvį būtų panaudojęs maistui, dėl to ir ėjo žvejoti.

Kitų įrodymų tyrimas buvo atliktas sutrumpinta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu.

Liudytojas U. L., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad 2013-09-02 apie 9.00 val. kartu su savo dukra vaikščiojo pakrante, šalia Vilnelės upės, Kranto gatvėje, Vilniuje (Užupyje), kadangi laukė savo žmonos su sūnumi, kol pasibaigs pirmosios mokslo dienos ceremonija, nes vyresnysis sūnus mokinasi Jėzuitų gimnazijoje, todėl belaukiant jų, vaikštinėjo šalia upės, aukščiau nurodytu adresu. Šalia upės yra takelis (kelias), kuriuo jam beeinant pastebėjo vyriškį, kuris žvejojo plūdine meškere. U. L. matė, kaip vyriškis užsimodavo su meškere ir užmesdavo masalą į upę (vandenį), kadangi vyriškis avėjo ilgaaulius batus (botus), kartais įbrisdavo ir į upę (vandenį). Kartas nuo karto keisdamas žvejybos vietą (padėtį). Vyriškis su savimi turėjo kelioninį krepšį, kurį buvo užsidėjęs per petį, šalia buvo polietileninis maišelis (baltos spalvos su užrašu ,,iki“), kuriame buvo tušti buteliai. U. L. bevaikštant maždaug apie trisdešimt minučių, vyriškis nenustojo žvejoti, nuolat mėtė meškerę į upę ir pastebėjęs, kad U. L. jį stebi, pagautą žuvį išmesdavo atgal į upę, o kai nepastebėdavo, kai nežiūrėjo jo pusėn, žuvį dėdavo į maišą. Pagavęs žuvį vyriškis iš šalia laikomo kelioninio krepšio išsitraukdavo indelį su masalu ir uždėdavo jį ant kabliuko ir tęsdavo žvejybą. U. L. matant, žvejyba vyko apie 30 min., tuomet jis pradėjo savo mobiliuoju telefonu skambinti atitinkamoms tarnyboms dėl galimai daromo pažeidimo, t.y. dėl neteisėto žvejojimo, kadangi apie mėgėjišką žvejybą nusimanė, yra susipažinęs su mėgėjų žvejybos taisyklėmis ir pats aktyviai dalyvauja žvejybos procese (žvejoja). Prisiskambinęs pažįstamam asmeniui, E. S. (pažįsta šį asmenį, nes kartu priklauso vienam žvejų klubui), pranešė apie daromą pažeidimą, t.y. nurodė pažeidimo vietą, ir tai, kad Vilnelės upėje, šalia Kranto gatvės, Užupyje vyriškis žvejoja plūdine meškere galimai neleistinu būdu. Tuomet belaukdamas atvykstančio pažįstamo E. S., kuris yra neetatinis aplinkos apsaugos darbuotojas, U. L. nufotografavo žvejojantį vyriškį fotoaparatu (nuotraukos pridėtos). Atvykus E. S., M. L. pasiliko laukti šlaito viršuje, o E. S. nusileido į prie upės, prie žvejojančio vyriškio. Priėjus E. S. arčiau upės vyriškis bandė sprukti per upę, tačiau jam nepavyko to padaryti, nes E. S. jį sulaikė ir atsivedė į krantą. Pas vyriškį E. S. paėmė sugautas žuvis, plūdinę meškerę ir atsivedė į viršų, kur ir laukė U. L.. Visą tą procesą U. L. fotografavo mobiliuoju telefonu. Vėliau U. L. stebėjo, kaip E. S. skaičiavo žuvis, E. S. vyriškio paprašė parodyti krepšio turinį ir surašė protokolą. Krepšio turinys: jame buvo dėžutė su atsarginiais žvejybos reikmenimis bei dėžutė su sliekais ir maišelis su sugautomis žuvimis. Pažymėtina, kad tuo metu prie Vilnelės upės kitų žvejų U. L. nepastebėjo. Kiek U. L. žinoma, minėtam vyriškiui, kaip vėliau paaiškėjo A. B., buvo surašytas protokolas už mėgėjiškos žūklės taisyklių pažeidimą (b.l. 37-39).

Liudytojas E. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad 2013-09-02 apie 9.00 val. telefonu, paskambino pažįstamas (draugas) U. L., kuris nurodė, kad Vilnios upėje, ties Kranto gatve, pastebėjo vyriškį, kuris žvejoja plūdine meškere. U. L. žvejojantis asmuo sukėlė įtarimų, todėl jis ilgą laiką asmenį stebėjo. Stebėdamas vyriškį jis pamatė, kad minėtas asmuo tikslingai natūralios kilmės masalais gaudo nedidelius upėtakius. U. L. paskambinus ir išaiškinus visą situaciją, kurią stebi, kad vyras gaudo žuvis, E. S. nedelsiant atvyko į nurodytą vietą bei pamatė upėje meškeriojantį asmenį, kuris buvo įbridęs (iki kelių) į upę. Nusileidus nuo šlaito iš už nugaros vyriškiui link upės ir prisistačius Gyvosios gamtos apsaugos inspektoriumi, E. S. vyriškio paprašė pateikti žvejybai reikiamus dokumentus (žvejybos mėgėjo bilietą) arba asmens tapatybės dokumentą. Vyriškis nepateikė dokumentų ir bandė bėgti per upę į kitą krantą, tačiau buvo nedelsiant sulaikytas su meškere rankose. Atsivedus vyriškį į krantą E. S. paprašė parodyti, kas yra krepšyje, asmuo parodė krepšio turinį, kuriame buvo maišelis nedidelių upėtakių (kurie vėliau buvo suskaičiuoti ir jų viso buvo 35 vienetai negyvybingų upėtakių ir vienas gyvybingas, kuris buvo nedelsiant paleistas atgal į upę), taip pat krepšyje buvo dėžutė su atsarginėmis žvejybos reikmenimis bei dėžutė su natūralios kilmės masalais (sliekais). Kiekio nurodyti negalėjo. Kadangi asmuo neturėjo su savimi asmens tapatybės kortelės, nei žvejo mėgėjų žūklės bilieto, bet geranoriškai pateikė savo asmens duomenis, ir gyvenamosios vietos adresą, E. S. telefonu susisiekė su Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininku S. M., kuris patikrino nurodytus asmenis duomenis per tam tikrą duomenų bazę, po kelių minučių, S. M. perskambino ir patvirtino, kad toks asmuo egzistuoja ir duomenys teisingi. Jis nurodė, kad tai A. B., gim. 1971 m. Tuomet buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Vyriškis su protokolo turiniu sutiko, t.y. sutiko tai, kad 2013-09-02 apie 09.00 val. adresu Vilnelės upėje žvejojo natūralios kilmės masalu (sliekais), neturėdamas tam teisės (žvejo mėgėjo bilieto), gaudė neleistino dydžio bei draudžiamu (neleistinu) būdu. Tuo pažeisdamas mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių tam tikrus punktus. Po protokolo surašymo iš asmens buvo paimta meškerė su rite ir maišelis su sugautomis 35 vnt. žuvimis. Vyriškis buvo paleistas namo su įteiktais dokumentų nuorašais, bei nurodytu laiku atvykti į aplinkos apsaugos departamentą. E. S. techninių priemonių nenaudojo, nes U. L. jau buvo viską nufotografavęs bei užfiksavęs. Pažymėtina, kad A. B. visos sugautos žuvys buvo neleistino gaudyti ir imti dydžio bei mažesnės nei 20- 25 cm. (b.l. 26-28).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu civilinio ieškovo atstovas M. B. nurodė, kad Vilniaus RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresniuoju specialistu dirba apie 5 m. 2013-09-02 apie 10.00 val. į skyrių, adresu Algirdo g. 30, Vilniuje, neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius E. S. atvežė surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą (surašytą A. B., gim. 1971 m., vardu), žvejybinę meškerę (spiningą) ir 35 vnt. žuvyčių (upėtakių). Kadangi skyriuje viršininko nebuvo, tuomet M. B. susisiekė su Gamtos tyrimo centru, kad būtų padaryta ekspertizė sugautoms žuvims, nes atneštos žuvys kėlė įtarimų dėl jų rūšies. M. B. žuvytes pristatė į Gamtos tyrimų centrą, adresu Verkių g. 98, Vilniuje. Vėliau, skyriaus viršininkas M. B. įpareigojo atlikti administracinį tyrimą. Surinkus visus duomenis ir gavus atsakymus iš Gamtos tyrimų centro padarytos ekspertizės paaiškėjo, kad buvo sugautos 33 vienetai šlakio ir 2 vienetai margojo upėtakio jaunikliai. Remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013-01-28 įsakymu Nr. Dl-44 Dėl padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo bazinių įkainių ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos informacija dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių indeksavimo koeficientų buvo apskaičiuota padaryta žala žuvų ištekliams (įsakymas ir informacija, pridedami prie ikiteisminio tyrimo medžiagos). Kadangi buvo nustatyta didelė žala, buvo nuspręsta A. B. atžvilgiu kreiptis į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Taip pat nurodė, kad pasisakant dėl didelės žalos, padarytos žuvų ištekliams, pažymėtina, kad šios rūšies žuvys neseniai išbrauktos iš Raudonosios knygos, tačiau yra saugotinos ir vis dar skaičiuojamos vienetais, be to pinigine išraiška įvertinta žala, vertinant protingumo kriterijumi, yra pakankamai didelė. Kodėl numatyti tokie įkainiai atsakyti negali, kadangi tai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos kompetencijos sritis, aiškiai nurodyti, kas į tą kainą įeina (kontrolė, apsauga ar įžuvinimas), nurodyti taip pat negali. Savo darbinėje veikloje jis vykdo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro išleistus įsakymus (b.l. 40-42).

Teismo posėdžio metu civilinio ieškovo atstovas M. B. papildomai nurodė, kad pagautos žuvys yra pripažintos kaip nykstanti reta rūšis. Ši rūšis atsinaujina. Šios žuvys užauga iki 10 ir daugiau kg. Vieno kilogramo kaina yra apie 50 Lt. Iš žuvies galima gauti apie 2-3 litrus ikrų. Pusės litro kaina yra apie 70 Lt. Susumavus pagauta žuvis gali atnešti apie 1000 Lt pajamų, tad paskaičiuotas žalos dydis atitinka protingumo kriterijus.

Byloje pateiktose liudytojo E. S. darytose nuotraukose užfiksuotas meškere upėje žvejojantis A. B., taip pat jo pagautos žuvys (b. l. 8-10).

2013-09-03 Vilniaus RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos ekspertizės aktas patvirtina, kad pagal biologinius požymius buvo sugauti 33 individai šlakio jauniklių ir 2 individai margojo upėtakio jauniklių, akte fiksuotas pagautų žuvų ilgis (šlakio maksimalus – 19,2 cm, margojo upėtakio maksimalus – 13,5 cm) (b. l. 14-15).

Iš Vilniaus RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2013-11-11 rašto Nr. VR7.2-969 matyti, kad 2013-09-02 A. B. mėgėjų žvejybos leidimo – žvejo mėgėjo bilieto, taip pat žvejo mėgėjo kortelės, privalomos žvejojant šlakius, įgijęs nebuvo (b. l. 25).

Žuvys (35 vienetai) buvo apžiūrėtos ikiteisminio tyrimo metu, apžiūros duomenys fiksuoti 2013-10-08 apžiūros protokole (b. l. 51-60).

Žvejybinė meškerė (spiningas) buvo apžiūrėta ikiteisminio tyrimo metu, apžiūros duomenys fiksuoti 2013-10-08 apžiūros protokole. Po apžiūros meškerė (spiningas), ritė su valu, plūdė, 4 svareliai ir žvejybinis kabliukas perduoti saugoti Vilniaus apskrities VPK (b. l. 62-75).

Visuma šių teisėtai surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jų detaliau neanalizuoja ir jais remdamasis nusprendžia, kad kaltinamajam pareikšti kaltinimai pilnai pasitvirtino, jis padarė minėtą nustatytą nusikalstamą veiką esant kaltinime nurodytoms faktinėms aplinkybėms, kurias teismas pripažįsta įrodytomis.

A. B. žvejojo neteisėtai, o būtent neturėdamas žvejo mėgėjo bilieto (mėgėjų žvejybos leidimo) bei žvejo mėgėjo kortelės, naudodamas draudžiamą natūralios kilmės masalą, sužvejotos žuvys nesiekė nustatyto minimalaus dydžio. Tokiais veiksmais buvo pažeisti kaltinime nurodytų teisės aktų reikalavimai. Sužvejotos žuvys, o būtent šlakiai ir margieji upėtakiai, yra priskiriamos retų nykstančių žuvų rūšiai. Šlakių buvo pagauta 33 vienetai, o margųjų upėtakių – 2 vienetai. Remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009-05-21 įsakymu Nr. Dl-280 patvirtintu Padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašu (Žin., 2009, Nr.63-2526) bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013-01-28 įsakymu Nr. Dl-44 patvirtintais Padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo baziniais įkainiais (Žin., 2013, Nr. 12- 572), taikant indeksavimo koeficientą 1,086 (Informaciniai pranešimai 2013 Nr. 1), buvo apskaičiuota 72 762 Lt dydžio žala žuvų ištekliams. Atsižvelgęs į šias aplinkybes teismas sprendžia, kad nustatytais neteisėtais veiksmais A. B. padarė didelę žalą žuvų ištekliams, veika teisingai kvalifikuota pagal BK 272 straipsnio 1 dalį. Nusikaltimas baigtas, asmuo veikė netiesiogine tyčia. Pastarąją išvadą teismas padarė atsižvelgęs į tai, kad, kaip nurodė A. B., jis žinojo ir suvokė žvejojantis be žvejybai būtinų minėtų dokumentų, taip pat jis suvokė, kad jo pagautos žuvys yra upėtakiai (pagal viešai skelbiamą informaciją šlakis ir margasis upėtakis yra Lietuvoje aptinkami upėtakio porūšiai), sąmoningai tęsė žvejybą esant būtent šių žuvų kibimui, paleisdamas pagautas tik itin mažas šios rūšies žuvis, tačiau sąmoningai pasilikdamas likusias, kurios nesiekė teisės aktuose leidžiamo dydžio, žvejybai sąmoningai naudojo natūralios kilmės masalą ir tęsė žvejybą esant kibimui būtent ant šio masalo. Nepaleisdamas sugautų žuvų jis suvokė galimus padarinius, o būtent, kad žuvų ištekliams bus padaryta didelė žala, ir nors to nesiekė (žuvys buvo gaudomos prasimaitinimo tikslu), vis tik pasirinko tokį savo elgesio modelį. Mėgėjiška žvejyba yra teisės aktais reglamentuota veika ir tai A. B. buvo žinoma. Jo nurodyta aplinkybė, o būtent detalus teisės aktų nežinojimas, nuo atsakomybės neatleidžia.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, veika baigta, kaltinamasis veikė netiesiogine tyčia. Teismas atsižvelgia ir į sugautų žuvų skaičių, nustatytais veiksmais padarytą konkretų žalos dydį. Šios aplinkybės apibūdina veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jis pilnai pripažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), veika padaryta dėl labai sunkios turtinės padėties (BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kaip patvirtina kaltinamojo parodymai, byloje esantys duomenys apie jo turtinę padėtį, A. B. žvejojo siekdamas patenkinti maisto poreikį, žvejybos dokumentų neįgijo neturėdamas tam pinigų, jo mėnesinės pajamos yra 350 Lt. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamojo asmenybę: A. B. anksčiau teistas, tačiau teistumai išnykę, jis baustas administracine tvarka 2005-01-14 pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 2 dalį, duomenų apie baudos sumokėjimą nėra. Kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, niekur nedirba, darbo biržoje registruotas nuo 2012-04-11, nedarbo draudimo išmokos negauna. Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas nuo 1986-05-13 iki 1986-05-15, į narkologinę įskaitą neįrašytas (91, 95, 97, 100-102). Įvertinęs šias nustatytas aplinkybes, apibūdinančias padarytą nusikalstamą veiką, kaltinamojo asmenybę, jo turtinę, socialinę padėtį, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam skiriant laisvės apribojimo bausmę, nustatant mažesnę nei vidurkis jos trukmę, su BK 48 straipsnio 6 dalies 3, 5 punktuose numatytais įpareigojimais. Taip pat teismas kartu su bausme skiria ir baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą (BK 67 straipsnio 3 dalis, 72 straipsnis). Konfiskuotini ikiteisminio tyrimo metu paimti ir saugomi nusikalstamos veikos padarymo įrankiai (meškerė (spiningas), ritė su valu, plūdė, 4 svareliai ir žvejybinis kabliukas) bei pagautos žuvys. Nuosprendžiui įsiteisėjus jie sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu skirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Spęsdamas prokuroro prašomos skirti baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės užsiimti mėgėjiška žvejyba atėmimo klausimą, teismas atsižvelgė į minėtas nustatytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, taip pat į tai, kad nagrinėjami nusikalstami kaltinamojo veiksmai buvo vienkartiniai, o teisėtai žvejodamas A. B., kurio turtinė padėtis yra sunki, galėtų patenkinti savo maisto poreikius, teismas mano, kad šiuo atveju šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymas nėra tikslingas.

A. B. kardomoji priemonė skirta nebuvo. Pagrindo ją skirti iki bausmės vykdymo pradžios nėra.

Vilniaus RAAD byloje pareiškė 72 762 Lt dydžio civilinį ieškinį (b. l. 45, 47) padarytai turtinei žalai atlyginti. Ši turtinė žala buvo padaryta dėl kaltų nusikalstamų A. B. veiksmų, tad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalies, 6.263 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, yra pagrindas ją priteisti iš kaltinamojo. Spręsdamas priteistinos žalos atlyginimo dydžio klausimą teismas pažymi, kad Vilniaus RAAD nurodytą 72 762 Lt dydžio žalą pagrįstai apskaičiavo vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009-05-21 įsakymu Nr. Dl-280 patvirtintu Padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašu (Žin., 2009, Nr.63-2526) bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013-01-28 įsakymu Nr. Dl-44 patvirtintais Padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo baziniais įkainiais (Žin., 2013, Nr. 12- 572), taikant indeksavimo koeficientą 1,086 (Informaciniai pranešimai 2013 Nr. 1). Nagrinėjamu atveju turėtų būti taikomas visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis). Tačiau byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad A. B. turtinė padėtis yra labai sunki. Jis niekur nedirba (b. l. 85), nuo 2012-04-11 yra registruotas darbo biržoje, nedarbo draudimo išmokos negauna (b. l. 87), pragyvena iš gaunamos 350 Lt dydžio pašalpos. Nekilnojamojo ar kitokio turto, santaupų jis neturi (b. l. 89). Gyvena kartu su motina šios vieno kambario bute be patogumų (b.l. 88). Motina pensininkė (b. l. 83). A. B. taip pat nurodė sergantis cukriniu diabetu, kas mėnesį yra priverstas išleisti 100 Lt vaistams. Žala padaryta veikiant netiesiogine tyčia. Žalos atlyginimo reikalavimą reiškia valstybės institucija. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, kaltinamojo sunkią turtinę padėtį, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju visiško nuostolių atlyginimo principo įgyvendinimas sukeltų kaltinamajam nepriimtinų ir sunkių pasekmių, o tai pažeistų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Todėl teismas prašomą žalos atlyginimo dydį mažina iki 10 000 Lt (CK 6.251 straipsnio 2 dalis) ir šią sumą priteisia iš kaltinamojo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 272 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir skirti devynis mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant šiuo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, taip pat per šį laikotarpį neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – turto, tai yra meškerės (spiningo), ritės su valu, plūdės, 4 svarelių ir žvejybinio kabliuko bei 33 vienetų šlakių bei 2 vienetų margųjų upėtakių konfiskavimą, juos įsiteisėjus nuosprendžiui sunaikinant.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. B. skirti galutinę bausmę – šešis mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant šiuo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, taip pat per šį laikotarpį neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – turto, tai yra meškerės (spiningo), ritės su valu, plūdės, 4 svarelių ir žvejybinio kabliuko bei 33 vienetų šlakių bei 2 vienetų margųjų upėtakių konfiskavimą, juos įsiteisėjus nuosprendžiui sunaikinant.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš A. B. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento naudai 10 000 (dešimt tūkstančių) Lt turtinei žalai atlyginti. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas nurodė žalos atlyginimą pervesti į sąskaitą Nr. LT 064010042400020155.

A. B. iki bausmės vykdymo pradžios kardomosios priemonės neskirti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.