Kauno apylinkės teismo nutartis

2013-05-24 · Civilinė byla Nr. A2-118-673/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-05-24
Bylos Nr.
A2-118-673/2013
Teisminio proceso Nr.
2-22-3-00542-2011-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Šablevičienė
Pareiškėjas
S. A., M. A.
Suinteresuotas asmuo
I. B.
Kategorijos
  • 113.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. A2-118-673/2013Teisminio proceso Nr. 2-22-3-00542-2011-4Procesinio sprendimo kategorija: 113.2.; 117.1.; 117.2.; 124.1.; 124.2.2.; 124.2.3.; 124.2.9.; 124.3.; (S)
KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2013 m. gegužės 24 d.Didžioji g. 64, Kėdainiai LT-57273

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Laima Šablevičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo S. A. ir M. A. prašymą suinteresuotam asmeniui I. B. dėl proceso atnaujinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai S. A. ir M. A. teismui pateiktu prašymu (b. l. 20-24) prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-772-188/2011, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad I. B. Kėdainių rajono apylinkės teisme ieškiniu prašė pripažinti 2007-02-12 paskolos raštelį negaliojančiu. 2011-12-29 Kėdainių rajono apylinkės teismas priėmė sprendimą, kuriuo tenkino ieškovės I. B. ieškinį ir 2007-02-12 paskolos raštelį pripažino negaliojančiu. Nesutikdami su sprendimu, atsakovai apeliaciniu skundu jį skundė Panevėžio apygardos teismui, tačiau apeliacinės instancijos teismas 2012-06-07 priėmė nutartį, kuria nutarė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad prašo atnaujinti procesą dėl paaiškėjusių esminių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėjo S. A. atstovas 2012-11-06 gavo išnagrinėtos civilinės bylos medžiagą ir ją perdavė atstovaujamajam. Bylos medžiagoje yra akivaizdžių aplinkybių, kurios sudaro pagrindą atnaujinti procesą, kad būtų galimybė tinkamai ir objektyviai išnagrinėti tarp šalių kilusį ginčą. Šios aplinkybės yra tai, jog liudytojas B. A. nebuvo pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės, todėl galimai galėjo duoti melagingus parodymus. Liudytojo B. A. netinkama priesaika ir galimai melagingi parodymai yra grubus proceso taisyklių nesilaikymas, kuris galėjo nulemti netinkamą bylos išnagrinėjimą. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė išvadą, kad ieškovė ginčijamą raštelį surašė veikiama nepagrįsto atsakovo S. A. grasinimo, kuris buvo realus ir rimtas, kad ieškovė neturėjo pasirinkimo alternatyvos. Šią išvadą teismas padarė remdamasis tik pačios ieškovės paaiškinimais ir teisme apklausto ieškovės sūnaus B. A. parodymais, kurie yra galimai melagingi ir subjektyvūs, kadangi jis ne kartą yra S. A. grasinęs susidoroti, grasinęs kitais būdais. Dėl galimai melagingų liudytojo parodymų pareiškėjas S. A. kreipėsi į Kėdainių rajono apylinkės teismą jau išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme, tačiau Kėdainių rajono apylinkės teismas šio klausimo nesprendė, o skundą perdavė nagrinėti apeliacinės instancijos teismui kartu su išnagrinėta byla. Tačiau apeliacinės instancijos teismas šio svarbaus klausimo visiškai nenagrinėjo nei žodinio proceso apeliacinėje instancijoje metu, nei priimant nutartį. Todėl šiandien susidarė tokia padėtis, kai pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijų teismai ginčą išnagrinėjo remdamiesi akivaizdžiai galimai melagingais liudytojo parodymais, kurie buvo svarus pagrindas priimant sprendimą ir nutartį. Liudytojas B. A. nebuvo pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės, jo priesaika yra duota pažeidžiant teisinį liudytojo priesaiką reglamentuojantį mechanizmą, todėl byloje duoti liudytojo parodymai įvertinti netinkamai, jie negalėjo būti vertinami kaip leistina įrodinėjimo priemonė byloje. Nurodė, kad po to, kai atsakovas pareiškė teisme ieškinį ginčijamo raštelio pagrindu, ieškovė kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą, prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą S. A. atžvilgiu dėl sukčiavimo ir klastojimo, nurodydama, kad S. A. grasindamas su ja susidoroti privertė prieš jos valią pasirašyti ginčijamą skolos raštelį. Tačiau šis tyrimas S. A. atžvilgiu buvo nutrauktas, nepasitvirtinus ieškovės nurodytiems faktams apie galimai S. A. padarytą nusikalstamą veiką. Atsakovai prašė išreikalauti minėtą ikiteisminio tyrimo medžiagą ir prijungti prie nagrinėjamos bylos tiek pirmos, tiek apeliacinės instancijos teisme, tačiau teismai šios medžiagos neišreikalavo ir nagrinėjant bylą ja nesivadovavo. Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad tiek pirmos, tiek apeliacinės instancijos teismai išnagrinėjo bylą nevisapusiškai, neobjektyviai, neįvertinę ikiteisminio tyrimo medžiagos, kuri yra tiesiogiai susijusi su nagrinėjama byla. Ikiteisminio tyrimo nutraukimas įrodo, kad jokie grasinimai ieškovei nebuvo daromi. Atnaujinus procesą ir išreikalavus tinkamą ikiteisminio tyrimo medžiagą, teismas turėtų ją įvertinti visų kitų aplinkybių kontekste. Dėl netinkamo ikiteisminio tyrimo išreikalavimo teismas negalėjo tinkamai ir visapusiškai išnagrinėti ieškovės ieškinio, dėl ko galimai priėmė neteisingą ir teisiškai nepagrįstą sprendimą. Taip pat atkreipė dėmesį, jog buvo pažeistas rungtyniškumo principas bei procesinės normos, reglamentuojančios procesinių dokumentų įteikimo tvarką atsakovams. Šis pažeidimas yra akivaizdus, nes apeliacinės instancijos teismas atmetė prašymą išreikalauti ikiteisminio tyrimo medžiagą ir papildomai apeliacinės instancijos teisme apklausti liudytoją B. A., nurodydamas, kad šie prašymai galėjo būti išspręsti pirmosios instancijos teismo. Akivaizdu, kad pareiškėjai negalėjo išreikšti tokių prašymų pirmosios instancijos teisme, nes jiems apie posėdį buvo pranešta tik formaliu viešo paskelbimo būdu, taip eliminuojant atsakovus iš proceso. Teismas pagal CPK 130 str. turėjo išsiaiškinti, ar nėra galimybės paskirti kuratoriaus ir tik nustačius, kad tokios galimybės nėra, paskelbti apie teismo posėdį viešo paskelbimo būdu. Atsakovų teisės buvo šiurkščiai pažeistos, dėl to procesas atnaujintinas ir byla spręstina iš naujo pirmosios instancijos teisme. Remiantis tuo, kas išdėstyta, mano, kad procesas turėtų būti atnaujintas CPK 366 str. 1 d. 2 p., 3 p. ir 9 p. pagrindais.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo I. B. pateiktu atsiliepimu į prašymą dėl proceso atnaujinimo nurodė, kad su prašymu atnaujinti procesą nesutinka, nes Kėdainių rajono apylinkės teismas bylą išnagrinėjo išsamiai ir priėmė teisingą sprendimą, tai patvirtino ir Panevėžio apygardos teismo nutartis. Dėl liudytojo B. A. parodymų nurodė, kad jei liudytojas ir nebuvo pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės, tai nereiškia, jog jis teismui davė melagingus parodymus. Dėl ikiteisminio tyrimo medžiagos išreikalavimo iš policijos nurodė, kad 2007 m., kai buvo parašytas raštelis, dar nebuvo įstatymo dėl smurto artimoje aplinkoje, policija į šeimos konfliktus įsikišdavo tik tiek, kad iškvietus atvažiuodavo nuraminti namuose siautėjantį, dažniausiai neblaivų S. A.. Jos rašyti skundai ne kartą liko nenagrinėti dėl tuo metu galiojusios policijos nuostatos nesikišti į šeimos santykius. Todėl nėra jokio skirtumo, apie kurį pareiškimą kalbama policijos teismui atsiųstoje pažymoje, tai sprendimui neturi įtakos. Taip pat nurodė, jog S. A. žinojo, kad vyksta teisminis procesas, bylą dėl paskolos raštelio pripažinimo negaliojančiu išprovokavo jo paties ieškinys, kuriuo reikalavo iš jos priteisti raštelyje minimą sumą. S. A. neateidavo net į teismo posėdžius, kuriuose buvo nagrinėjamas jo pateiktas ieškinys. Nedalyvavimas posėdžiuose, šaukimų į teismą ir kitų procesinių dokumentų nepriėmimas, tai S. A. praktikuojama „taktika“ daugelyje bylų. Todėl prašo atmesti prašymą dėl proceso atnaujinimo, nes tam nėra jokių objektyvių priežasčių.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas.

Proceso atnaujinimas – tai išimtinė (ekstraordinarinė) įsiteisėjusių teismų sprendimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, kurio paskirtis – ištaisyti esmines teisines ar faktines klaidas, jeigu jų pasitaikytų anksčiau teismų priimtuose procesiniuose dokumentuose, tačiau tik tuo atveju, jeigu suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės pažeistas teises ir interesus apginti kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais arba kitų teisių bei įstatymų saugomų interesų gynimo būdų nėra. Jį galima taikyti tik konstatavus CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytą pagrindą, kurį sudaranti aplinkybė konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatyta, peržiūrint bylą instancine tvarka. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Dėl šios priežasties, užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų (CPK 2 straipsnis) – kaip galima greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), teismui yra svarbu, atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį, tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu.

Pareiškėjai prašymą dėl proceso atnaujinimo grindžia trim pagrindais – CPK 366 str. 1 d. 2 p. (naujai paaiškėjo esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu), CPK 366 str. 1 d. 3 p. (įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas) bei CPK 366 str. 1 d. 9 p. (jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka).

Visų prima, sprendžiant dėl pareiškėjų nurodomų aplinkybių, kurias jie vertina kaip esmines aplinkybes, kurios nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu, pažymėtina, jog kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, būsenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis. Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Esant tokiai aplinkybei, svarbu, kad ji ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe prašyme dėl proceso atnaujinimo, t. y. turi būti vertinami ne tik subjektyvūs, bet ir objektyvūs sužinojimo kriterijai. Ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai, t. y. didelis konkrečių faktinių duomenų nuo anksčiau turėtų skirtumas, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB „Statūna“ v. UAB „Parama“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-57/2008; kt.). Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus, patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje.

Kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę bei grubų procesinių normų pažeidimą pareiškėjai nurodo tai, kad liudytojas B. A. nebuvo pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės, dėl ko galėjo duoti melagingus parodymus, todėl šio liudytojo parodymai įvertinti netinkamai, jie negalėjo būti vertinami kaip leistina įrodinėjimo priemonė.

Susipažinus su civilinėje byloje Nr. 2-772-188/2011 esančiu 2011-12-14 vykusio teismo posėdžio protokolu (civilinė byla Nr. 2-772-188/2011, b. l. 100-106) matyti, kad prieš duodamas parodymus liudytojas B. A. davė priesaiką ir pasirašė po priesaikos tekstu, priesaikos tekstas yra pridėtas prie bylos (b. l. 99). Tai, jog prieš apklausą liudytojui būtų išaiškinta atsakomybė už priesaikos sulaužymą, teismo posėdžio protokole nėra užfiksuota, kas leidžia manyti, kad atsakomybė už priesaikos sulaužymą liudytojui B. A. nebuvo išaiškinta, kaip tai numatyta CPK 192 str. 3 d.. Tačiau ši aplinkybė nelaikytina naujai paaiškėjusia esmine bylos aplinkybe CPK 366 str. 1 d. 2 punkto prasme, nes neatitinka jai keliamų reikalavimų. Visų pirma, pareiškėjams ši aplinkybė galėjo būti žinoma jau proceso pirmosios instancijos metu, jeigu jie būtų įgyvendinę savo procesinę teisę ir dalyvavę 2011-12-14 vykusiame pirmosios instancijos teismo posėdyje. Be to, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pareiškėjui S. A. dar iki apeliacinio skundo surašymo ir pateikimo dienos buvo išduota 2011-12-14 vykusio teismo posėdžio protokolo kopiją, ką patvirtina byloje esantis S. A. 2012-01-03 prašymas (civilinė byla Nr. 2-772-188/2011; b. l. 112). Taigi ta aplinkybė, jog liudytojas B. A. nebuvo įspėtas dėl atsakomybės už priesaikos sulaužymą pareiškėjui S. A., kaip ir M. A. (nes šio protokolo kopija buvo pridėta prie abiejų pareiškėjų paduoto ir pasirašyto apeliacinio skundo dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011-12-29) sprendimo, neabejotinai turėjo būti žinoma dar iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, todėl šia aplinkybe jie galėjo remtis jau apeliaciniame skunde, juolab įvertinus tai, kad pareiškėjai surašant apeliacinį skundą ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme naudojosi kvalifikuota advokato teisine pagalba. Taip pat pažymėtina ir tai, kad priimdamas sprendimą Kėdainių rajono apylinkės teismas liudytojo B. A. parodymais rėmėsi pripažindamas nustatytu faktą, kad ginčijamą skolos raštelį ieškovė I. B. surašė veikiama nepagrįsto S. A. grasinimo. Tačiau aplinkybes, jog S. A. būdamas neblaivus, grasindamas I. B. už tai, kad iškvietė policiją, padiktavo raštelį, patvirtina net tik liudytojo B. A. parodymai, bet ir kiti byloje surinkti rašytiniai įrodymai, pats raštelio tekstas, ką konstatavo Panevėžio apygardos teismas 2012-06-07 nutartyje. Be to, kaip matyti iš Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011-12-29 sprendimo ir 2012-06-07 nutarties turinio, esminis 2007-02-12 paskolos raštelio pripažinimo negaliojančiu pagrindas buvo tas, jog nebuvo įrodytas pinigų perdavimo I. B. faktas, kas yra esminė paskolos sutarties sąlyga. Visa tai leidžia spręsti, jog liudytojo B. A. parodymai neturėjo esminės reikšmės šioje byloje priimant sprendimą, dėl ko ir pirmosios instancijos teismo padarytas procesinis pažeidimas (liudytojo neįspėjimas dėl atsakomybės už priesaikos sulaužymą), nepadarė esminės įtakos bylos baigčiai.

Kaip minėta aukščiau, naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis. Tuo tarpu pareiškėjų nurodyta aplinkybė dėl liudytojo B. A. netinkamos apklausos pirmosios instancijos teisme, dėl ko, pareiškėjų manymu, jis galėjo duoti melagingus parodymus, yra susijusi su įrodinėjimo procesą reglamentuojančių normų pažeidimu, todėl negali būti sutapatinama su CPK 366 str. 1 d. 2 p. nustatytu proceso atnaujinimo pagrindu. Šiuo atveju minėta aplinkybė galėtų būti vertinama kaip CPK 366 str. 1 d. 3 p. ar CPK 366 str. 1 d. 9 p. numatytas proceso atnaujinimo pagrindas, ką savo prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodo ir patys pareiškėjai. Tačiau įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuriuo liudytojas B. A. būtų pripažintas kaltu ir nuteistas už žinomai melagingų parodymų davimą, teismui nepateiktas (CPK 366 str. 1 d. 3 p.). Kita vertus, pažymėtina ir tai, kad liudytojas B. A. savo parodymus davė prisiekęs teisme, pasirašęs priesaikos tekstą, todėl vien ta aplinkybė, jog liudytojas nebuvo įspėtas dėl atsakomybės už šios priesaikos sulaužymą, neduoda pagrindo abejoti šio liudytojo parodymų teisingumu, o juo labiau teigti, jog liudytojas davė akivaizdžiai melagingus parodymus. Tuo tarpu CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu (dėl teismo sprendime padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos) procesas gali būti atnaujintas tik tuo atveju, jeigu sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Tiktai Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui yra suteikta teisė šiame punkte numatytais pagrindais pateikti prašymus dėl proceso atnaujinimo dėl pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismo sprendimų (nutarčių). Nagrinėjamu atveju pareiškėjai buvo padavę apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011-12-29 sprendimo. Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, 2012-06-07 nutartimi Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011-12-29 sprendimą paliko nepakeistą. Todėl šioje byloje proceso atnaujinimas CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu, prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikus byloje dalyvavusiems asmenims, nėra galimas. Be to, atsižvelgiant į aukščiau teismo nustatytą aplinkybę, jog B. A. parodymai neturėjo esminės reikšmės šioje byloje priimant sprendimą, nėra pagrindo manyti, kad dėl pirmosios instancijos teismo padaryto procesinio pažeidimo (liudytojo neįspėjimas dėl atsakomybės už priesaikos sulaužymą) byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti.

Dėl pareiškėjų nurodytos aplinkybės, jog Panevėžio apygardos teismas nepasisakė ir nenusprendė dėl pirmosios instancijos teismo kartu su byla perduoto spręsti S. A. prašymo dėl liudytojo B. A. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn (civilinė byla Nr. 2-772-188/2011, b. l. 169), visų pirma pažymėtina, kad sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą gali priimti tik prokuroras, ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovas ar šio įgaliotas asmuo (BPK 166 str. 3 d.). Įgaliojimo savo iniciatyva pradėti baudžiamąjį procesą teismas neturi. Tačiau civilinę bylą nagrinėjantis teismas, nustatęs byloje dalyvaujančio asmens ar kito asmens veiksmuose nusikaltimo požymių, apie tai praneša prokurorui, priimdamas atskirąją nutartį (CPK 299 str., 300 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju Panevėžio apygardos teismas neturėjo jokio pagrindo daryti išvados, jog liudytojas B. A. sulaužė priesaiką, kadangi jo pirmosios instancijos teisme duoti parodymai apie bylai reikšmingas aplinkybes neprieštaravo teismų nustatytoms aplinkybėms, todėl apeliacinės instancijos teismui nebuvo pagrindo ir pareigos priimti atskirąją nutartį informuoti prokurorą apie nustatytus nusikaltimo požymius. Vien tai, kad Panevėžio apygardos teismas 2012-06-07 nutartyje ar atskirame procesiniame dokumente nepasisakė dėl A. prašymo dėl liudytojo B. A. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, nesudaro pagrindo abejoti Panevėžio apygardos teismo 2012-06-07 nutarties pagrįstumu ir teisėtumu.

Susipažinus su civiline byla Nr. 2-772-188/2011 taip pat nustatyta, kad 2011-08-23 vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu S. A. pateikė prašymą išreikalauti iš Kėdainių r. PK ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 20-66AP-779, nurodydamas, kad tai ta pati medžiaga, kurioje ieškovė pateikė skundą dėl dokumento klastojimo ir sukčiavimo (civilinės bylos Nr. 2-772-188/2011; b. l. 68-71). Teismas šį prašymą tenkino ir išreikalavo ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 20-66AP-779. Kaip matyti iš Kauno AVPK Kėdainių r. PK 2011-08-25 lydraštyje esančios informacijos, tai buvo medžiaga pagal paties S. A. 2011-05-17 pareiškimą, dėl kurio buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (civilinė byla Nr. 2-772-188/2011, b. l. 74). Taigi su nagrinėjama byla nesusijusi ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo išreikalauta dėl paties pareiškėjo S. A. veiksmų, t. y. jo netinkamai nurodyto medžiagos numerio. Pažymėtina, jog jei atsakovas būtų sąžiningai ir rūpestingai naudojęsis savo procesinėmis teisėmis, dalyvavęs teismo posėdžiuose, domėjęsis bylos eiga, šią aplinkybę jis būtų sužinojęs dar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, todėl šios aplinkybės negalima laikyti naujai paaiškėjusia aplinkybe, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu.

Siekdamas objektyvaus prašymo dėl proceso atnaujinimo išnagrinėjimo, teismas pagal S. A. 2013-05-10 teismui pateiktą prašymą išreikalavo Kėdainių r. apylinkės prokuratūros (dabartinio Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros penktojo skyriaus) I. B. skundo dėl Kėdainių r. PK tyrėjos nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nagrinėjimo bylą Nr. SK-21/2011 m. Susipažinus su šia byla nustatyta, kad Kauno AVPK Kėdainių r. PK tyrėjos 2011-05-27 nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal I. B. pareiškimą. Kėdainių r. apylinkės prokuratūros prokurorė, išnagrinėjusi I. B. skundą dėl šio nutarimo, 2011-09-14 priėmė nutarimą atsisakyti panaikinti nutarimą. Kaip matyti iš prokurorės 2011-09-14 nutarimo turinio, atsisakymas panaikinti ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimą buvo motyvuotas tuo, jog I. B. skunde nurodyti duomenys apie S. A. padarytą dokumento klastojimą yra akivaizdžiai neteisingi, kadangi paskolos raštelį surašė ne S. A., o ji pati (tai atitinka ir civilinės bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes). Tuo pačiu nutarime buvo pažymėta, kad nustatyti, ar šis raštelis atitinka paminėtos sutarties faktą patvirtinančio dokumento formai bei turiniui keliamus reikalavimus, bei nuspręsti dėl paskolinių ar kitokios rūšies teisinių santykių egzistavimo yra civilinę byla dėl paskolos raštelio nagrinėjančio teismo prerogatyva. Tik teismui konstatavus paminėtų santykių buvimo ar nebuvimo faktą, bus galima teisiškai įvertinti M. A. ir S. A. veiksmus dėl raštelio apie skolos grąžinimą klastojimo ir jo bei civilinėje byloje ginčijamo paskolos raštelio panaudojimo nusikalstamais tikslais sukčiaujant. Todėl įvertinęs prokuroro nutarimo motyvus bei kitą skundo nagrinėjimo byloje esančią medžiagą, teismas neturi pagrindo manyti, jog šios medžiagos turėjimas nagrinėjant bylą būtų galėjęs pakeisti bylos baigti, kadangi jokių esminę reikšmę šiai bylai turinčių duomenų joje nebuvo surinka ir užfiksuota.

Dėl pareiškėjų nurodomos aplinkybės, jog buvo pažeistos teisės normos, reglamentuojančios procesinių dokumentų įteikimo tvarką, kas laikytina CPK 366 str. 1 d. 9 p. nurodytu proceso atnaujinimo pagrindu, teismas dar kartą pažymi, kad pareiškėjai, kurie buvo bylos, kurioje prašoma atnaujinti procesą, šalimi, negali paduoti prašymo atnaujinti procesą minėtu pagrindu, nes pirmosios instancijos priimtas teismo sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Tuo pačiu pažymėtina, kad rungtyniškumo principo pažeidimas bei netinkamas pareiškėjų informavimas apie teismo posėdį buvo vienas iš pareiškėjų pateikto apeliacinio skundo dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011-12-29 sprendimo argumentų (civilinė byla Nr. 2-772-188/2011, b. l. 113-117), tačiau Panevėžio apygardos teismas 2012-06-07 nutartyje šiuos argumentus motyvuotai atmetė.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nenustatyta aplinkybių, sudarančių bent vieną iš įstatyme nurodytų proceso atnaujinimo pagrindų, todėl procesą civilinėje byloje Nr. 2-772-188/2011 pagal pareiškėjų prašymą atnaujinti atsisakytina.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290-291 str., 370 str., teismas

nutaria:

pareiškėjų S. A. ir M. A. prašymo dėl proceso civilinėje byloje Nr. 2-772-188/2011 atnaujinimo netenkinti.

Nutartis per septynias (7) dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kėdainių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Laima Šablevičienė