Vilniaus apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo UAB ,,Innovative Pharma Baltics“ atstovams K. G. ir advokatui Viliui Mačiulaičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB ,,Innovative Pharma Baltics“ ieškinį atsakovui UAB ,,Vox pharmaceutica“, trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikos Valstybiniam patentų biurui dėl prekės ženklų registracijos panaikinimo, prekės ženklų bei pakuočių naudojimo uždraudimo bei nuostolių atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas UAB ,,Innovative Pharma Baltics“ ieškiniu kreipėsi į teismą, kurį patikslinęs prašo:

- pripažinti atsakovo UAB ,,Vox pharmaceutica“ prekės ženklo, kurio registracijos Nr. 71112, registraciją negaliojančia;

- uždrausti atsakovui UAB ,,Vox pharmaceutica“ naudoti prekės ženklą, kurio registracijos Nr. 71112, bei juo pažymėtas pakuotes komercinėje veikloje, išleisti į rinką arba tuo tikslu jas sandėliuoti, nuomoti, skolinti ar kitaip disponuoti;

- pripažinti atsakovo UAB ,,Vox pharmaceutica“ prekės ženklo, kurio registracijos numeris Nr. 72274, registraciją negaliojančia;

- uždrausti atsakovui UAB ,,Vox pharmaceutica“ naudoti prekės ženklą, kurio registracijos numeris Nr. 72274, bei juo pažymėtas pakuotes komercinėje veikloje, išleisti į rinką arba tuo tikslu jas sandėliuoti, nuomoti, skolinti ar kitaip disponuoti;

- uždrausti atsakovui UAB ,,Vox pharmaceutica“ naudoti pakuotes, pažymėtas prekių ženklu Nr. 71112, komercinėje veikloje;

- uždrausti atsakovui UAB ,,Vox pharmaceutica“ naudoti pakuotes, pažymėtas prekių ženklu Nr. 72274, komercinėje veikloje;

- priteisti ieškovui iš atsakovo 20 908,20 Eur nuostolių atlyginimo.

Nurodo, kad ieškovas ir atsakovas yra ūkio subjektai, užsiimantys vaistinių preparatų gamyba iš kuo natūralesnių žaliavų, tai reiškia, jog Lietuvos Respublikos farmacijos sektoriuje yra konkuruojančios įmonės dėl savo gaminamų produktų sudėties bei paskirties. Ieškovas 2012 m. gruodžio 20 d. pateikė paraišką prekės ženklo SINUMOSS įregistravimui, registracijos numeris Nr. 67822, o 2014 m. gegužės 23 d. pateikė paraišką prekės ženklo SEDACALM įregistravimui, registracijos numeris Nr. 70886. Atitinkamai atsakovas 2014 m. rugsėjo 24 d. pateikė paraišką prekės ženklo Sinumax įregistravimui, registracijos numeris Nr. 71112, o 2015 m. kovo 4 d. – paraišką prekės ženklo Sedalive įregistravimui, registracijos numeris Nr. 722774. Akivaizdu, jog ieškovo prekės ženklas SINUMOSS, kurį sudaro aštuonios raidės bei atsakovo prekės ženklas Sinumax, kurį sudaro septynios raidės, pirmosios penkios raidės „s“, „i“, „n“, „u“, „m“ sutampa – tai sukuria pirmąjį stiprų tapatumo / panašumo įspūdį tik pamačius prekės ženklus. Teismai yra ne kartą pažymėję, jog visuomenė įprastai kreipia didesnį dėmesį į pradinę žodinių prekių ženklų dalį ir ją kur kas geriau prisimena. Toliau, po penkių identiškų raidžių, ieškovo prekės ženkle seka balsis „o“, o atsakovo prekės ženkle – balsis „a“, kas dar labiau pažymi siekį išlaikyti prekių ženklų panašumą pridedant atvirą balsį. Vizualinis raidžių panašumas gerai pastebimas: „o“ ir „a“. Didesnis skirtumas pastebimas tik atsakovo prekės ženklo pabaigoje, kai šis užbaigiamas dviguba „ss“, kai tuo tarp ieškovo prekės ženklo pabaigoje yra „x“. Nepaisant šio skirtumo, bendras minėtų prekės ženklų raidinis atitikimas kur kas labiau nusveria jų skirtumus, kurie pastebimi tik pačioje žodžio pabaigoje. Dominuojanti yra minėtų prekės ženklų pradžia, bet ne pabaiga. Kalbant apie prekės ženklų šriftą, didžiausias skirtumas yra tas, jog ieškovo prekės ženklas yra rašomas didžiosiomis raidėmis, o atsakovo prekės ženklas – pradedamas didžiąja raide, bet tęsiamas mažosiomis. Nepaisant to, raidžių šriftai bei jų pastorinimai yra tokie panašus, jog žiūrint į visumą šis skirtumas nėra toks akivaizdus. Atsižvelgiant į ieškovo prekės ženklo SINUMOSS ir atsakovo prekės ženklo Sinumax vizualinį palyginimą, matyti, jog bendras vaizdinis prekės ženklų skirtumas yra nežymus ir nelemia didesnio regimojo ženklų suvokimo įspūdžio skirtumo. Nustačius atsakovo naudojamų žymenų klaidinamą panašumą į ieškovo prekės ženklą Sinumax, yra pagrindas teigti, kad ieškovas įrodė visuomenės suklaidinimo galimybę vizualiniu aspektu. Be to, atsakovo prekės ženklas Sinumax yra fonetiškai panašus į ieškovo prekės ženklą SINUMOSS. Ieškovo bei atsakovo prekės ženklus sudaro penkios identiškos pradžioje išdėstytos raidės, kas parodo, jog fonetinis skambesys bus tapatus. Galūnės „ax“ ir „oss“ reikšmingo skirtumo skambesiui nesuteikia, nes atskirai „x“ ir „ss“ skamba praktiškai vienodai, t. y. garsas „x“ savyje talpina „s“ skambesį; dviguba „s“ suteikia tik ilgesnio žodžio vizualinį įspūdį, tačiau fonetiškai ji nėra tariama ilgiau. Atsižvelgiant į visa tai, didžiausias fonetinis skirtumas lyginamuose prekės ženkluose yra balsiai „a“ ir „o“, kas bendrame prekių ženklų fonetiniame kontekste neturėtų būti pripažįstama, kaip lemiamas faktorius fonetiniam lyginamų prekės ženklų skirtumui. Tiek ieškovo prekės ženklą, tiek atsakovo prekės ženklą sudaro vienodas trijų skiemenų skaičius iš kurių pirmi du visiškai sutampa. Šis panašumas taip pat prisideda prie fonetinio prekių ženklų tapatumo. Žodis „sinus“, išvertus iš lotynų kalbos, reiškia „krūtinė“. Atsakovo prekės ženklas Sinumax ir ieškovo prekės ženklas SINUMOSS yra preparatai skirti kvėpavimo takų sutrikimams gydyti. Ieškovo anksčiau registruotas prekės ženklas, kuris skirtas žymėti produktą kvėpavimo takų problemoms malšinti, pradedamas „sinu“, atsakovas savo ruožtu taip pat pasirinko pradžioje einantį „sinu“. Ieškovo prekės ženklas baigiasi raidžių junginiu „moss“, o atsakovo – „max“ – raidžių junginiais, neturinčios konkrečios semantinės reikšmės. Vidutinis pirkėjas, vieną kartą pamatęs ieškovo prekės ženklu SINUMOSS pažymėtą produktą, skirtą kvėpavimo takų gydymui, kuris prasideda „sinu“ žinodamas lotynų kalbą, greičiausiai, prisimins tik pirmą prekės ženklo dalį, atsižvelgiant į tai, vartotojas pamatęs atsakovo prekės ženklą Sinumax, kuris yra skirtas žymėti tos pačios paskirties maisto papildus, bei prasideda identiškai – „sinu“, tikėtinai pagalvos pamatęs tą patį produktą. Taigi žymenys, dėl kurių kilo ginčas, konceptualiai panašūs dėl pradinės prekės ženklų dalies, o jų galutinės dalies skirtumai neleidžia atmesti galimybės, kad egzistuoja tam tikras konceptualus panašumas. Ieškovo bei atsakovo prekės ženklų pabaigos neturi jokios reikšmės, todėl vidutiniam vartotojui jie ilgesnės išliekamosios vertės atmintyje nepaliks. Antrą kartą matydami prekę, vartotojai vadovausis prekės ženklo pradžios atitinkamą reikšmę turinčiu žodžiu, bet ne raidžių junginiu, kuris neturi jokios reikšmės. Vertinant lyginamųjų prekių ženklų semantinį panašumą, turi būti atsižvelgta ir į tai, kad vartotojas ne visada žino lotynų kalbą ir ką reiškia atitinkamas lotyniškas žodis ar terminas, tokiu atveju, vartotojas tiek ieškovo, tiek atsakovo prekės ženklus supras kaip žodžius, neturinčius jokios prasmės, todėl įsiminęs tik pirmąsias lyginamų prekės ženklų raides, turės didelę galimybę suklysti, pasirinkdamas preparatą. Taigi ieškovo prekės ženklas SINUMOSS ir atsakovo prekės ženklas Sinumax yra fonetine, grafine bei semantine prasme klaidinančiai panašūs. Ieškovas taip pat yra užregistravęs SINU MOSS kapsulių N20 IPB prekės ženklo pakuotės vaizdą Nr. 67825. Iš pirmo žvilgsnio produktų pakuotės yra labai panašios: dviejų spalvų (baltos ir žalios) deriniai; žalios spalvos atspalviai iš pirmo žvilgsnio atrodo tie patys; pakuotės apačioje yra storesnė žalia juosta, kurioje pažymėtas kapsulių kiekis; abiejų pakuočių šonų bei viršaus ir apačios sienos taip pat žalios spalvos; abi pakuotės išryškina plaučių formas (kvėpavimo organus), kas simbolizuoja farmacijos produktų paskirtį; ryškiai pastebima simetrija – kitomis spalvomis išryškinami tam tikri elementai esantys dešinėje ir kairėje pusėse. Taigi atsakovas, savavališkai pasirinkdamas prekės ženklo pakuotę itin panašią į ieškovo prekės ženklu SINUMOSS pažymėtą pakuotę, siekia neteisėtų ir nesąžiningų tikslų, t. y. suklaidinti pirkėją dėl atitinkamo produkto tapatybės ir jo kilmės. Atsakovas akivaizdžiai siekia pasinaudoti ieškovo prekės ženklo SINUMOSS bei jo prekinės išvaizdos reputacija, tokiu būdu silpnindamas ieškovo prekių ženklo skiriamuosius požymius, kenkdamas ieškovo galimybėms konkuruoti. Tokie atsakovo veiksmai yra nesąžiningos konkurencijos veiksmai, kurie yra neteisėti, todėl atsakovas turi būti įpareigotas nutraukti neteisėtus veiksmus ir atlyginti ieškovui padarytą žalą. Pirkėjų atidumas renkantis lyginamaisiais prekių ženklais pažymėtas prekes, nėra aukštas. Pagal Metodinių nurodymų 2.5. (c) punktą, nustatant lyginamųjų ženklų panašumą, reikia įvertinti, kad ypatingo dėmesio reikalauja farmacinių produktų ženklai, kadangi tai susiję su žmonių gyvybe. Dėl daugybės apyvartoje esančių farmacijos preparatų rūšių bei pavadinimų, naujų vaistų su panašiais pavadinimais pasirodymas rinkoje ir medicinos terminų trumpinimas sukelia realią supainiojimo tikimybę tiek skiriant, tiek vartojant farmacinius produktus. Atsakovas, pasirinkęs prekės ženklo žymėjimą ant pakuotės, kuri yra panaši į ieškovo, bei pasirinkęs ir įregistravęs klaidinamai panašų prekės ženklą, siekė suklaidinti pirkėją. Akivaizdu, kad suklaidinimas buvo orientuotas būtent į ieškovo, o ne kažkurio kito ūkio subjekto maisto papildus, nes atsakovas prekės ženklu Sinumax žymėti pasirinko tos pačios paskirties maisto papildą, suteikdamas labai panašų pavadinimą ir įdėdamas į vizualiai panašią pakuotę. Visa tai patvirtina atsakovo nesąžiningą konkuravimą bei siekį suklaidinti vartotoją. Ieškovas taip pat nurodo, kad atsakovo prekės ženklas Sedalive yra klaidinamai panašus į ieškovo prekės ženklą SEDACALM. Ieškovo prekės ženklą SEDACALM ir atsakovo prekės ženklą Sedalive sudaro aštuonios raidės. Abu prekės ženklai prasideda keturiomis identiškomis raidėmis: „s“, „e“, „d“, „a“. Nors paskutinės keturios ieškovo prekės ženklo ir atsakovo prekės ženklo raidės skiriasi, tačiau atsakovas, kaip ir ieškovas, antroje žodžio pusėje naudoja priebalsę „l“, vizualiai ši raidė yra didesnė, todėl paaukština prekės ženklų pabaigą vizualiai. Tai sudaro įspūdį, jog atsakovas siekė to ne be reikalo, o padaryti savo prekės ženklą panašesnį į ieškovo. Abu prekės ženklus sudaro trys skiemenys. Prekės ženklų šriftas taip pat yra pastorintas. Pirkėjas, įsiminęs žodžio dalį „seda“, greičiausiai neįsidėmės sekančių raidžių, todėl yra didelė tikimybė, kad tarp ieškovo prekės ženklo SEDACALM ir atsakovo prekės ženklo Sedalive egzistuoja vizualus klaidinamas panašumas, sudarantis prielaidą vartotojui suklysti renkantis iš dviejų. Atsižvelgiant į tai, kad abu prekės ženklus sudaro tos pačios keturios pradžios raidės, fonetiškai jie taip pat skambės tapačiai. Remiantis tuo, jog vartotojas geriau įsidėmi žodžio pradžią, šioje situacijoje yra aktualiau prekės ženklų pradžios garsinė išraiška, o ne pabaigos. Nepaisant to, jog ieškovo ir atsakovo prekių ženklai baigiasi skirtingai, žodžių pradžios panašumas nusveria pabaigos skirtumus. Be to, abu lyginami prekių ženklai yra sudurtiniai. Jie abu pradedami raidžių junginiu „seda“, kuris vidutiniam vartotojui nieko nereiškia, su niekuo nesiasocijuoja. Ieškovo prekės ženklo keturios pabaigos raidės sudaro žodį „calm“, kuris anglų kalboje reiškia „ramus“. Atsakovo prekės ženklo keturios pabaigos raidės sudaro „live“, kas anglų kalboje reiškia „gyvas“. Abu žodžiai yra būdvardžiai, kurie apibūdina tam tikras būsenas. Žodžių reikšmes supras tik anglų kalbą mokantis žmogus. Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad šie du žodžiai neturi ypatingai artimos reikšmės, tačiau abu reiškia teigiamas būsenas. Pamačius šiuos du prekių ženklus pirmą kartą, greičiausiai, antrą kartą būtų itin sudėtinga, pasakyti kuris prekės ženklas, kuriam ūkio subjektui priklauso. Jeigu vidutinis vartotojas nesupranta anglų kalbos, šiam dar sunkiau bus atskirti, kuris yra kuris, nes jis nesupras minėtų žodžių angliškos reikšmės. Šis žmogus, greičiausiai, įsimins tik prekės ženklo pradžią, kuri yra vienoda, todėl suklysti atribojant atsakovo prekės ženklą Sedalive ir ieškovo prekės ženklą SEDACALM yra kur kas paprasčiau. Ieškovas taip pat yra užregistravęs IPB Sedacalm serenza tablečių miegui pakuotės prekės ženklą, registracijos numeris Nr. 71437. Tai reiškia, kad ne tik ieškovo prekės ženklas SEDACALM, tačiau ir pati žymima pakuotė: jos forma, spalvos, elementų išdėstymas, yra teisinės apsaugos objektas ir ieškovas disponuoja išimtinėmis teisėmis į jį. Abi lyginamos pakuotės yra mėlynos spalvos. Nors yra ir skirtingų detalių, bet iš karto galime matyti daug sutampančių elementų: pakuočių mėlynumas; dešinėje atskirtas kitos spalvos stulpelis; nors ieškovo pakuotėje iš kairės pereinama į šviesesnę mėlyną, tačiau atsakovo pakuotėje dešinėje pusėje esantis stulpelis taip pat pereina į šviesesnį atspalvį, žiūrint iš apačios į viršų; prekės ženklo užrašas kairėje pusėje prasidedantis didžiąja raide tęsiant mažosiomis; dešinėje pusėje žemai yra pažymėtas tablečių skaičius esantis pakuotėje; ant viršutinės pakuotės sienelės kairėje pusėje taip pat nurodyti prekių ženklai; bendras teksto išdėstymas ant pakuočių yra iš principo vienodas. Taigi atsakovas, savavališkai pasirinkdamas pakuotę itin panašią į ieškovo prekės ženklo SEDACALM pakuotę, siekia neteisėtų ir nesąžiningų tikslų, t. y. suklaidinti pirkėją dėl atitinkamo produkto tapatybės ir jo kilmės. Atsakovas akivaizdžiai siekia pasinaudoti ieškovo prekės ženklo SEDACALM bei jo prekinės išvaizdos reputacija, tokiu būdu silpnindamas ieškovo prekių ženklo skiriamuosius požymius, kenkdamas ieškovo galimybėms konkuruoti. Atsakovo veiksmai laikytini nesąžiningos konkurencijos veiksmais ir yra neteisėti, todėl atsakovas turi būti įpareigotas nutraukti neteisėtus veiksmus ir atlyginti ieškovui padarytą žalą (KĮ 15 str. 1 d., 43 str. 1 d.). Atsakovas, pasirinkęs prekės ženklo Sedalive žymėjimą ant pakuotės, kuri yra panaši į ieškovo, bei pasirinkęs ir ketinantis įregistruoti klaidinamai panašų prekės ženklą, siekia suklaidinti pirkėją. Suklaidinimas buvo orientuotas būtent į ieškovo, o ne kažkurio kito ūkio subjekto preparatus, nes atsakovas prekės žymeniu Sedalive žymėti pasirinko tos pačios paskirties maisto papildą, suteikdamas labai panašų pavadinimą ir net įdėdamas į vizualiai panašią pakuotę. Visa tai patvirtina atsakovo nesąžiningą konkuravimą bei siekį suklaidinti vartotoją. Ieškovas taip pat pažymi, jog yra matoma tendencija ir sistemiškumas atsakovo nesąžininguose veiksmuose. Ieškovas turi prekės ženklą FITOCORDIUM, registracijos numeris Nr. 70885. Valstybinis patentų biuras buvo gavęs atsakovo paraišką registruoti prekės ženklą Fytocord. Ieškovas pateikė protestą dėl šio prekės ženklo registravimo ir VPB Apeliacinis skyrius priėmė sprendimą, jog Fytocord yra klaidinamai panašus į FITOCORDIUM dėl to paraiška registruoti buvo atmesta. Ši faktinė aplinkybė pagrindžia, kad atsakovas piktybiškai bando užregistruoti ir naudoti klaidinančius prekės ženklus, taip nesąžiningai konkuruodamas su ieškovu natūralių maisto papildų rinkoje. Atsakovas, veiklą pradėjęs tik 2013 metais, daugelį gaminamų maisto papildų žymi klaidinamai į ieškovo prekių ženklus panašiais prekių ženklais, be viso to, tos pačios paskirties medikamentus platina pakuotėse, kurios yra taip pat klaidinamai panašios į ieškovo gaminamas ir naudojamas pakuotes. Atsakovas akivaizdžiai siekia pasinaudoti ieškovo prekių ženklų bei jų prekinės išvaizdos reputacija, tokiu būdu silpnindamas minėtų ieškovo prekių ženklų skiriamuosius požymius bei kenkdamas ieškovo galimybėms konkuruoti. Atsakovo veiksmai yra nesąžiningos konkurencijos veiksmais, todėl yra neteisėti, taigi atsakovas įpareigotinas nutraukti neteisėtus veiksmus ir atlyginti ieškovui padarytą žalą (CK 6.249 str. 1 d., 2 d., KĮ 15 str. 1 d., 43 str. 1 d.). Nuo maisto papildų, kuriuos žymi klaidinantys atsakovo prekių ženklai, įvedimo į rinką pradžios, atsakovo prekių ženklu Sinumax pažymėtų prekių iš viso buvo parduota 12 686 vienetai. Atsakovo prekių ženklu Sedalive – 12 028 vienetai. Ieškovo SINUMOSS pažymėtų maisto papildų 1 (vienas) pakuotės vienetas atneša 1,97 Eur grynojo pelno (106 531,37 „pelnas“ padalinta iš 54 189 ,,kiekis“), tai reiškia, jog jeigu ieškovas būtų pardavęs 12 686 vienetus ieškovo SINUMOSS prekių ženklu pažymėtų maisto papildų klaidinamai panašiose maisto papildų pakuotėse, kurių viena atneša 1,97 Eur grynojo pelno, tai ieškovas iš viso būtų gavęs 24 991,42 Eur grynojo pelno (1,97 Eur (vienos pakuotės grynasis pelnas) padauginti iš 12 686 (pakuočių kiekis)) už parduotus SINUMOSS maisto papildus. Ieškovo SEDACALM pažymėtų maisto papildų 1 (vienas) pakuotės vienetas atneša 1,5 Eur grynojo pelno (34 283,78 „pelnas“ padalinti iš 22 780 „kiekis“), tai reiškia, jog jeigu ieškovas būtų pardavęs 12 028 vienetus ieškovo SEDACALM prekių ženklu pažymėtų maisto papildų klaidinamai panašiose maisto papildų pakuotėse, kurių viena atneša už 1,5 Eur grynojo pelno, tai ieškovas iš viso būtų gavęs 18 042 Eur grynojo pelno (1,5 Eur (vienos pakuotės grynasis pelnas) padauginti iš 12 028 (pakuočių kiekis)) už parduotus SEDACALM maisto papildus. Iš viso ieškovo patirti nuostoliai sudaro 20 908,20 Eur.

Dublike ieškovas palaiko ieškinyje išdėstytus argumentus, papildomai nuodydamas, kad ieškinio reikalavimai, susiję su klaidinamai panašių pakuočių naudojimu, yra susiję su Konkurencijos įstatymo nuostatų pažeidimu, nes paneigia sąžiningos konkurencijos principus. Priešingai nei teigia ieškovas, ginčo prekių ženklai yra panašūs visais Metodiniuose nurodymuose minimais aspektais, o būtent, prekių ženklų pradžios yra identiškos, besiskiriančios tik paskutiniu skiemeniu, kuris, nepaisant skirtingų raidžių, skamba labai panašiai. Neanalizuojant ir neverčiant kitų kalbų žodžių, vidutiniam vartotojui semantinė prekių ženklų prasmė yra nežinoma arba ji gali atrodyti ta pati dėl prekių ženklų identiškos pradžios, be to, prekių ženklai net ir vizualiai panašūs dėl daugumos sutampančių raidžių. Akivaizdu, kad žodžio pradžia turi lemiamą įtaką vidutiniam vartotojui įsimenant vieną ar kitą prekių ženklą – šiuo atveju, net 5 pirmosios prekių ženklų raidės sutampa, vadinasi, esant vienodai prekių ženklų pradžiai, yra sukuriama didesnė tikimybė šiuos du prekių ženklus sumaišyti. Atsakovas nepateikia nei vieno argumento, kodėl lyginamiems prekių ženklams turėtų būti taikoma išimtis iš bendros taisyklės dėl prekių ženklų pradžios geresnio įsimenamumo. Abiejų prekių ženklų bendras akcentas yra ,,-sinum“, todėl reikėtų akcentuoti, kokį įspūdį turi prekių ženklų pabaigos ,,-oss“ ir ,,-ax“. Atsižvelgiant į tai, kad dominuojanti yra sutampanti prekių ženklų pradžia, pabaigos turi silpną skiriamąjį požymį. Nereiškia, kad tai turėtų būti nevertinama apskritai, nes skiriamieji požymiai taip pat turi būti įvertinti, tačiau aplinkybė, jog prekių ženklai nėra identiški negali nulemti, kad vien dėl to prekės ženklas negali turėti visuomenę klaidinančio efekto. Lyginant atsakovo prekių ženklus galima padaryti išvadą, jog suklaidinimo galimybė yra. Galūnės ,,-oss“ ir ,,-ax“ vidutiniam vartotojui tikrai neteikia jokios vienareikšmės prasmės, dėl to negali būti vertinamas fonetiškai, dominuojanti yra prekių ženklų pradžia ,,-sinum“, kas akivaizdžiai sudaro klaidinamą bendrą įspūdį vidutiniam vartotojui. Be to, atsakovas neįrodė, jog ,,-sinu“ yra formantas – tam tikra medžiaga ar organizmo dalis. Atsakovas nurodo lotynišką terminą „-sinusitis“, tačiau vidutiniam vartotojui, kuris nežino lotynų kalbos, neturi specialaus medicinos išsilavinimo, atitinkamos asociacijos tikrai nekils. Tai, jog ,,-sinum“ elementas atsakovo ir ieškovo prekių ženkluose yra dominuojantis – pabaigos elementai ,,-oss“ ir ,,-ax“, nors ir skirtingi, tačiau yra silpni elementai, todėl yra pagrindas prekių ženklus vertinti kaip panašius. Nors atsakovas bando įrodinėti, jog raidiniai elementai ,,-moss“ ir ,,-max“ turi skirtingas semantines prasmes išvertus juos iš anglų kalbos, tačiau vidutiniam Lietuvos vartotojui angliškas žodis „moss“, greičiausiai, yra nežinomas ir tikrai neturi asociacijos su samanomis. Taigi atsakovas neįrodė, jog atsakovo prekių ženklas Sinumax ir ieškovo prekių ženklas SINUMOSS turi aiškias semantines prasmes, kurios suprantamos vidutiniam Lietuvos vartotojui ir dėl to prekių ženklai nėra klaidinamai panašūs. Be to, pažymi, kad atsakovo prekių ženklas Sedalive yra vizualiai, fonetiškai bei semantiškai klaidinamai panašus į ieškovo prekių ženklą SEDACALM. Nors atsakovas ir nurodo, jog nėra konkrečių nurodymų, kas sudaro prekių ženklų pradžią, o kas pabaigą, tačiau pirmosios keturios prekės ženklo raidės neabejotinai yra prekės ženklo pradžia. Ieškovas yra užregistravęs ieškovo prekių ženklo SINUMOSS žymimos pakuotės vaizdą kaip atskirą prekės ženklą, registracijos Nr. 67825. Vadinasi ieškovas turi išimtinę teisę į nurodomą pakuotės vaizdą: atitinkamas spalvas, atitinkamus vaizdinius elementus, atitinkamą žodžių išdėstymą. Lyginant ieškovo prekių ženklu SINUMOSS ir atsakovo prekių ženklu Sinumax pažymėtą pakuotę, bendras pakuočių panašumo įspūdis yra nepaneigiamas: spalviniai deriniai, ženklų išdėstymas, pasirinkti pakuotės akcentai yra labai panašūs ir sukuria panašias prasmines asociacijas. Tai, kad pakuotės nėra tapančios, neeliminuoja galimos nesąžiningos konkurencijos rizikos. Atsakovo pateikiamuose kitų pakuočių pavyzdžiuose, nors ir naudojama žalia spalva žymėjimui, tačiau vienose pakuotėse žalios spalvos atspalvis yra kitas, ženklų išdėstymai taip pat reikšmingai skiriasi, o kitose – net jeigu ir yra tam tikrų panašumų – tada pats medikamentų pavadinimas, kuris žymi pakuotę, yra visai kitoks ir nepanašus į ieškovo prekių ženklą SINUMOSS. Ieškovas yra užregistravęs prekių ženklu SEDACALM žymimos pakuotės vaizdą kaip atskirą prekės ženklą, registracijos Nr. 71437, vadinasi ieškovas turi išimtinę teisę į nurodomą pakuotės vaizdą: atitinkamas spalvas, atitinkamus vaizdinius elementus, atitinkamą žodžių išdėstymą. Lyginant ieškovo prekių ženklu SEDACALM ir atsakovo prekių ženklu Sedalive pažymėtą pakuotę, bendras pakuočių panašumo įspūdis yra nepaneigiamas: spalviniai deriniai, ženklų išdėstymas, pasirinkti pakuotės akcentai yra labai panašūs ir sukuria panašias prasmines asociacijas. Tai, kad pakuotės nėra tapančios, neeliminuoja galimos nesąžiningos konkurencijos rizikos. Atsakovo pateikiamuose kitų pakuočių pavyzdžiuose, nors ir naudojama mėlyna spalva žymėjimui, tačiau vienose mėlynos spalvos atspalvis yra kitas, ženklų išdėstymai taip pat reikšmingai skiriasi, o kitose, net jeigu ir yra tam tikrų panašumų – tada pats medikamentų pavadinimas, kuris žymi pakuotę, yra visai kitoks ir nepanašus į ieškovo prekių ženklą SEDACALM. Akivaizdu, jog atsakovas, sąmoningai pasirinkęs labai panašius prekės ženklus bei panašias pakuotes tos pačios paskirties produktams, siekė suklaidinti pirkėją ir taip pažeidė sąžiningos konkurencijos principą. Vartotojas paprastai neanalizuoja detalių, tai yra taikytina ir šiuo atveju. Egzistuojantys nežymūs skirtumai, kurie vizualine prasme nėra dominuojantys bei atkreipiantys dėmesį, gali būti palaikomi kaip to paties gamintojo produkto pakuotės atnaujinimas arba gali būti suprantamas kaip vieno gamintojo tos pačios produktų serijos kita prekė. Kadangi ieškovo pakuotės yra registruotos kaip prekių ženklai, šiuo atveju, turi būti atsižvelgiama į visumą, t. y. pakuočių vaizdą ir ant jų žymimus prekės ženklus, todėl pakuotės šiuo atveju turi būti įvertinamos. Taip pat yra visuotinai žinoma, kad farmacijos produktų rinka pasižymi didele konkurencija, ūkio subjektai veikiantys šioje rinkoje turi laikytis tam tikrų techninių prekių pakuočių reikalavimų bei pakuočių ženklinimo reikalavimų, dėl to farmacijos įmonės yra ypač suinteresuotos, kad jų prekės išsiskirtų iš konkurento prekių, ypač kalbant apie pakuotės išvaizdą, kad būtų pritrauktas vartotojų dėmesys. Atsakovas, atėjęs į maisto papildų rinką tik 2013 m., visai nesistengė sukurti nei besiskiriančių prekių ženklų, nei pakuočių, o tiesiog pasinaudojo jau rinkoje esančių ieškovo prekių ženklų ir pakuočių pavyzdžiais. Tokie veiksmai vertintini kaip nesąžiningos konkurencijos veiksmai. Ieškovas nesiekia ir neturi tikslo monopolizuoti bendrinių žodžių ir / ar spalvų. Tai įrodo ir tai, kad ieškovas gina savo teises santykiuose su atsakovu, o ne su kitu maisto papildų gamintoju, nors ir kiti gamintojai turi mėlynos, žalios spalvos pakuotes arba panašius prekių ženklus. Ieškovas gina savo teises teisme dėl to, kad pastebėjo tendencingą atsakovo siekį naudoti tiek prekių ženklus, tiek pakuotes, klaidinamai panašias į ieškovo skirtiems tos pačios paskirties maisto papildams žymėti. Atsakovas, vietoj to, kad susikurtų ką nors originalesnio, tos pačios paskirties maisto papildams žymėti ir pakuoti pasirinko klaidinamai panašius žymenis į ieškovo. Atsakovo argumentas, kad ieškovo maisto papildas SEDACALM nebetiekiamas didmeninei prekybai nuo 2015 m. liepos mėnesio, yra nepagrįstas ir neturi įtakos ieškinio reikalavimams, nes nors ir ieškovas savo sprendimu kol kas netiekia maisto papildų SEDACALM į vaistines, tačiau jų galima nusipirkti elektroninėse parduotuvėse.

Triplike atsakovas papildomai nurodo, kad nei pagal Lietuvos teismų praktiką, nei pagal ESTT praktiką prekių ženklų pradžios sutapimas nėra bendroji ir vyraujanti taisyklė, nes panašumas priklauso nuo įvairių konkrečios bylos aplinkybių, todėl nesutinka su ieškovo teiginiu, kad žodžio pradžia turi lemiamą įtaką vidutiniam vartotojui įsimenant vieną ir kitą prekių ženklą, nes nors ženklų pradžios sutapimas ir gali turėti įtakos ženklų panašumui, tačiau lemti panašumo vienareikšmiškai negali. Ieškovas papildomai remiasi 2014 m. spalio 2 d. išleistu bendru pranešimu dėl santykinių atsisakymo registruoti pagrindų ir suklaidinimo galimybės, iš kurio pateikia pavyzdį, kad prekių ženklai COSMEGLOW ir COSMESHOW, turintys silpną skiriamąjį požymį bei priklausantys tai pačiai Nicos klasifikacijos klasei, gali suklaidinti visuomenę. Su tokia ieškovo pozicija atsakovas nesutinka, nurodydamas, kad pranešime nurodyta, jog tais atvejais, kai prekių ženkluose sutampa silpną skiriamąjį požymį turintis elementas, vertinant suklaidinimo galimybę, daugiausia dėmesio bus skiriama nesutampančių elementų įtakai bendram prekių ženklų sukuriamam įspūdžiui. Atliekant vertinimą bus atsižvelgiama į nesutampančių elementų panašumus / skirtumus ir šių elementų skiriamuosius požymius. Paprastai silpną skiriamąjį požymį turinčių elementų sutapimas pats savaime nereiškia, kad yra suklaidinimo galimybė. Pasak atsakovo suklaidinimo tikimybė priklauso nuo visų trijų faktorių: vizualaus, fonetinio ir semantinio, o ne nuo vieno iš jų. Lyginamieji prekių ženklai Sinumax ir SINUMOSS yra dirbtiniai, o ne kurios nors bendrinės kalbos, žodžiai, todėl jokios tiesioginės prasmės lietuvių kalboje neturi. Tačiau, išnagrinėjus lyginamuosius ženklus sudarančius elementus, matyti, kad jie, nors ir turi prasmę, tačiau būtent dėl to negali lemti ženklų panašumo, nes yra silpni – aprašomieji arba dažnai naudojami 5 klasės prekių ženkluose. Atsakovas sutinka, kad lyginamuosiuose prekių ženkluose Sedalive ir SEDACALM sutampa pirmosios keturios raidės (,,s“ ,,e“ ,,d“ ,,a“), tačiau šis sutapimas nėra pakankamas konstatuoti vizualų panašumą, tuo labiau, kad ženklų pabaigos ,,-calm“ ir ,,-live“ yra visiškai skirtingos. Nors ir ženklai turi tą pačią sutampančią raidę ,,l“, tačiau ji yra visiškai skirtingose prekių ženklų vietose ir yra įkomponuotos visiškai skirtingose žodžiuose ,,calm“ ir ,,live“. Prekių ženkluose sutampa 4 pirmosios raidės, o 5 sutampanti raidė ,,l“ yra visiškai kitoje vietoje. Atsižvelgus į tai, kad lyginamieji prekių ženklai skiriasi galūnėmis ,,-calm“ ir ,,-live“, todėl yra pagrindo teigti, kad ginčo prekių ženklų regimasis (vaizdinis) įspūdis yra skirtingas. Ieškovas klaidingai interpretuoja atsakovo pateiktus įrodymus dėl kitų registruotų prekių ženklų, kurie prasideda ,,seda“. Įrodymai dėl kitų prekių ženklų registracijų, kurie prasideda dalimi ,,seda“ buvo patiekti ne dėl to, kad palyginti juos su atsakovui priklausančiais prekių ženklais, o įrodyti kad dalis ,,seda“ yra formantas ir, kad ,,seda“ yra dažnai naudojama skirtingų gamintojų preparatų pavadinimuose ir prekių ženkluose. Todėl, atsižvelgus į tai, kad prekių ženklų pradžioje esantis elementas „seda“ yra laikytinas formantu, o likę ženkluose esantys elementai – žodžiai „calm“ ir „live“ – turi aiškias ir nepanašias prasmes, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad prekių ženklai yra semantiškai panašūs. Be to ieškovas neturi išimtinės teisės į pakuotėse naudojamą baltos ir žalios spalvos derinį. Pakuotėse plaučius vaizduojantys paveiksliukai yra visiškai nepanašūs – ieškovo prekių ženkle jie labiau panašūs į drugelį, o tuo labiau tai yra silpni elementai, nes yra aprašomojo pobūdžio prekių atžvilgiu. Ieškovo prekių ženkle preparato pavadinimas SINU MOSS yra rašomas ne vienoje eilutėje, jis yra padalintas į dvi dalis ir užrašytas skirtingomis kryptimis, vaizdinis elementas yra žodinio elemento kairėje; tuo tarpu atsakovo naudojamoje pakuotėje žodinis elementas yra užrašytas vienoje eilutėje, taip, kaip ir registruotas – mažosiomis raidėmis iš didžiosios raidės, raidė „x“ yra stilizuota taip ją išryškinant, o vaizdinis elementas yra žodinio elemento dešinėje. Ieškovas klaidingai interpretuoja atsakovo pateiktus įrodymus dėl kitų pakuočių pavyzdžių, kuriose yra panaudotos balta ir žalia spalvos. Įrodymai dėl kitų preparatų, skirtų palengvinti kvėpavimą, pakuotėse panaudotos žalios ir baltos spalvos buvo pateikti ne dėl to, kad palyginti minėtas pakuotes su atsakovui priklausančia pakuote, o įrodyti, kad ieškovas neturi išimtinių teisių į šias spalvas ir todėl negali uždrausti šių spalvų naudoti kietiems. Dėl Sedalive pakuotės klaidinamo panašumo ieškovas nurodo, kad bendras pakuočių panašumo įspūdis yra nepaneigiamas: spalviniai deriniai, ženklų išdėstymas, pasirinkti pakuotės akcentai yra labai panašūs ir sukuria panašias prasmines asociacijas, tačiau yra akivaizdu, kad yra priešingai. Visų pirma, ieškovas neturi išimtinės teisės būtent į mėlyną spalvą, tuo labiau, kad mėlyna spalva yra būdinga nervų sistemos preparatams žymėti. Antra, spalvinis ieškovo pakuotės sprendimas yra visiškai kitoks. Trečia, nepanaši yra žodinių bei vaizdinių elementų kompozicija, tuo labiau, kad ieškovo pakuotėje yra dar vienas didelėmis raidėmis užrašytas žodis „SERENZO“, be to pakuotės viršutiniame dešiniame kampe yra ieškovo prekių ženklas – atsakovo pakuotėje analogų elementų nėra. Be to, prekių ženklų teisėje yra įtvirtintas principas, kad vartotojas paprastai neanalizuoja detalių, tai taikoma ir šiuo atveju, todėl vieta, kur ant pakuotės yra nurodytas tablečių skaičius, yra neesminė aplinkybė, o pačių prekių ženklų SEDACALM ir Sedalive pateikimas ant lyginamųjų pakuočių nėra kuo nors originalus ar neįprastas. Ieškovas klaidingai interpretuoja atsakovo pateiktus įrodymus dėl kitų pakuočių pavyzdžių, kuriuose yra panaudota mėlyna spalva. Įrodymai dėl kitų pakuočių, skirtų nervų sistemos preparatams žymėti, pakuotėse panaudotos mėlynos spalvos buvo pateikti ne dėl to, kad palyginti minėtas pakuotes su atsakovui priklausančia pakuote, o įrodyti kad ieškovas neturi išimtinių teisių į mėlyną spalvą ir todėl negali uždrausti šis spalvos naudoti kietiems. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad atsakovo naudojama pakuotė silpnina ieškovo prekių ženklo skiriamuosius požymius ir, kad atsakovas tokiu būdu siekia pasinaudoti ieškovo prekinės išvaizdos reputacija, tuo labiau, kad nėra pateikta ir įrodymų, pagrindžiančių ieškovo prekinės išvaizdos reputaciją. kaip jau esame nurodę atsiliepime į ieškinį, ieškovo prekių ženklas SEDACALM netgi nėra naudojamas, todėl kalbėti apie nenaudojamo prekių ženklo reputaciją nėra jokio pagrindo. Vertinant suklaidinimo tikimybę, pagrindiniu, kertiniu principu yra pačių prekių ženklų ir jais žymimų prekių (paslaugų) tapatumas ar panašumas, taip pat jų tarpusavio santykis – taip vadinamas žirklių principas. Visgi, šiuo atveju prekių ženklų panašumo laipsnis yra per mažas, kad jį atsvertų didesnis prekių panašumas ar tapatumas. Atsakovas savo prekių ženklus kuria remdamasis visai kitais argumentais ir kriterijais, nei mano ieškovas. Pats ieškovas ieškinyje yra nurodęs, kad atsakovo svetainėje internete yra pateikta informacija, jog pagrindinis tikslas yra užtikrinti, jog pasiektų maksimaliai natūralus ir maksimaliai veiksmingas preparatas. Būtent žodis ,,maksimaliai“ ir yra daugelio atsakovo produktų sudėčių ir pavadinimų kūrimo raktinis žodis – tarp atsakovo produktų yra Hepamax, Lactomax, Sinumax, Cardomax. Galūnė ,,max“ nenaudojama tik tada, kai ji jau būna panaudota kitų gamintojų panašiuose prekių ženkluose ar preparatų pavadinimuose. Įvertinus lyginamųjų prekių ženklų bei jais žymimų prekių panašumo laipsnį bei įvertinus kitas su byla susijusias aplinkybes matyti, kad visuomenės suklaidinimo tikimybė neegzistuoja. Ieškovo pateiktos apklausos rezultatai yra netinkami ir nevertintini, nes tiek pati apklausa, tiek ir apklausos klausimai ir pati apklausos metodika yra atlikta netinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Faktinės aplinkybės

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas UAB ,,Innovative Pharma Baltics“ ir atsakovas UAB ,,Vox pharmaceutica“ yra ūkio subjektai, užsiimantys vaistinių preparatų gamyba iš kuo natūralesnių žaliavų, kas reiškia, jog Lietuvos Respublikos farmacijos sektoriuje yra konkuruojančios įmonės dėl savo gaminamų produktų sudėties bei paskirties.

Ieškovas UAB ,,Innovative Pharma Baltics“ yra nacionalinio prekių ženklo SINUMOSS, kurio registracijos Nr. 67822, savininkas.

Prekių ženklo paraiškos padavimo data 2012 m. gruodžio 20 d. Prekių ženklas įregistruotas 2013 m. lapkričio 27 d. Šis prekių ženklas registruotas 5 klasės paslaugoms – mitybos papildai; biologiniai preparatai (medicinos reikmėms); biologiniai preparatai (veterinarijos reikmėms); farmaciniai preparatai.

Ieškovas UAB ,,Innovative Pharma Baltics“ taip pat yra užregistravęs SINU MOSS kapsulių N20 IPB, fig. prekės ženklo pakuotės vaizdą, kurio registracijos Nr. 67825.

Prekių ženklo paraiškos padavimo data 2012 m. gruodžio 20 d. Prekių ženklas įregistruotas 2013 m. lapkričio 27 d. Šis prekių ženklas registruotas 5 klasės paslaugoms – mitybos papildai; biologiniai preparatai (medicinos reikmėms); biologiniai preparatai (veterinarijos reikmėms); farmaciniai preparatai.

Be to, ieškovas UAB ,,Innovative Pharma Baltics“ yra nacionalinio prekių ženklo SEDACALM, kurio registracijos Nr. 70886, savininkas.

Prekių ženklo paraiškos padavimo data 2014 m. gegužės 23 d. Prekių ženklas įregistruotas 2015 m. kovo 26 d. Šis prekių ženklas registruotas 5 klasės paslaugoms – mitybos papildai; biologiniai preparatai (medicinos reikmėms); biologiniai preparatai (veterinarijos reikmėms); farmaciniai preparatai; vaistai (žmonėms); vaistai (medicinos reikmėms); vaistai (odontologijos reikmėms); vaistai (veterinarijos reikmėms).

Ieškovas UAB ,,Innovative Pharma Baltics“ taip pat yra užregistravęs IPB Sedacalm serenza tablečių miegui pakuotės vaizdą, fig. kurio registracijos Nr. 71437.

Prekių ženklo paraiškos padavimo data 2014 m. birželio 13 d. Prekių ženklas įregistruotas 2015 m. birželio 22 d. Šis prekių ženklas registruotas 5 klasės paslaugoms – mitybos papildai; biologiniai preparatai (medicinos reikmėms); biologiniai preparatai (veterinarijos reikmėms); farmaciniai preparatai; vaistai (žmonėms); vaistai (medicinos reikmėms); vaistai (odontologijos reikmėms); vaistai (veterinarijos reikmėms).

Atsakovas UAB ,,Vox pharmaceutica“ yra nacionalinio prekių ženklo Sinumax, kurio registracijos Nr. 71112, savininkas.

Prekių ženklo paraiškos padavimo data 2014 m. rugsėjo 24 d. Prekių ženklas įregistruotas 2015 m. balandžio 24 d. Šis prekių ženklas registruotas 5 klasės paslaugoms – farmaciniai preparatai ir maisto papildai (kvėpavimo takų sistemai).

Atsakovas UAB ,,Vox pharmaceutica“ savo veikloje naudoja produktų pakuotę:

Atsakovas UAB ,,Vox pharmaceutica“ taip pat yra nacionalinio prekių ženklo Sedalive, kurio registracijos Nr. 72274, savininkas.

Prekių ženklo paraiškos padavimo data 2015 m. kovo 4 d. Prekių ženklas įregistruotas 2015 m. lapkričio 26 d. Šis prekių ženklas registruotas 5 klasės paslaugoms – 5 acetatai (farmacijos reikmėms); akaricidai (preparatai erkėms naikinti); akių lašai; akių pavilgai; akių raiščiai medicinos reikmėms; aknės gydymo preparatai; akonitinas; alavijų preparatai (farmacijos reikmėms); albumino maisto papildai; aldehidai (farmacijos reikmėms); algicidai; alginatai (farmacijos reikmėms); alginatų maisto papildai; aliuminio acetatas (farmacijos reikmėms); alkaloidai (medicinos reikmėms); amilazė (medicinos reikmėms); aminorūgštys (medicinos reikmėms); aminorūgštys (veterinarijos reikmėms); analgetikai (skausmą malšinantys vaistai); ir kt.

Dėl prekių ženklų SINUMOSS ir Sinumax

Ieškovas prašo pripažinti atsakovo prekės ženklo Sinumax, kurio registracijos Nr. 71112, registraciją negaliojančia; uždrausti atsakovui naudoti prekės ženklą Sunumax, kurio registracijos Nr. 71112, bei juo pažymėtas pakuotes komercinėje veikloje, išleisti į rinką arba tuo tikslu jas sandėliuoti, nuomoti, skolinti ar kitaip disponuoti; uždrausti atsakovui naudoti pakuotes, pažymėtas prekių ženklu Sinumax, registracija Nr. 71112, komercinėje veikloje.

Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad prekių ženklo registracija pripažįstama negaliojančia, jeigu jis yra tapatus įregistruotam ar pareikštam registruoti ankstesniam ženklui tapačioms ar panašioms prekėms ir (ar) paslaugoms arba klaidinamai į jį panašus ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asociaciją su ankstesniu ženklu. Pagal formuojamą teismų praktiką, Prekių ženklų įstatymo straipsnio 1 dalies 2 punkto normos taikymui būtina šių sąlygų visuma: 1) ieškovui priklausantys prekių ženklai turi turėti pirmenybę (prioritetą) laiko atžvilgiu prieš atsakovo prekių ženklus; 2) lyginamieji prekių ženklai yra tapatūs arba klaidinamai panašūs; 3) prekės ir (ar) paslaugos, kurioms žymėti skirti lyginamieji prekių ženklai, yra tapačios arba panašios, ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asociaciją su ankstesniu ženklu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2008).

Dėl prekių ženklų prioriteto

Byloje nėra ginčo, jog ieškovo prekių ženklo SINUMOSS, kurio registracijos Nr. 67822, paraiškos padavimo data yra 2012 m. gruodžio 20 d., t. y. ankstesnė nei atsakovo prekių ženklo Sinumax, kurio registracijos Nr. 71112, paraiškos data, kuri yra 2014 m. rugsėjo 24 d. Atitinkamai ir ieškovo ženklas yra įregistruotas 2013 m. lapkričio 27 d., t. y. anksčiau nei atsakovo, kuris įregistruotas 2015 m. balandžio 24 d., taigi prioritetiškai turi būti ginamas anksčiau įregistruotas prekės ženklas, t. y. ieškovo prekės ženklas.

Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į Prekių ženklų įstatymo 7, 37, 38 straipsnių nuostatų sisteminį aiškinimą, iš kurių matyti, kad prioritetinė gynyba yra taikoma anksčiau įregistruotam prekės ženklui.

Be to, Prekių ženklų teisėje visuotinai žinomas principas „kas pirmas laike, tas pirmas teisėje“, kuris, žinia, jokiu būdu nėra absoliutus, tačiau kuris visgi yra vienas pagrindinių principų prekių ženklų teisėje. Ženklo įregistravimas įstatymų nustatyta tvarka suteikia šio ženklo savininkui atitinkamas įstatyme numatytas ženklo savininko teises (PŽĮ 38 str.), tarp kurių yra ir teisė drausti atlikti tam tikrus veiksmus kitiems asmenims (PŽĮ 38 str. 2 d. 3 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2012).

Dėl prekių ženklų panašumo

Žymenų palyginimas apima bendrą jų vizualių, garsinių ir semantinių savybių vertinimą. Jeigu nustatomas bent vieno iš trijų aspektų panašumas, žymenys laikomi panašiais. Tokiu atveju turi būti sprendžiama, ar žymenys pakankamai panašūs, kad atsirastų suklaidinimo galimybė. Žymenų panašumo nustatymas automatiškai nereiškia suklaidinimo galimybės, net jeigu prekės ir paslaugos yra panašios ar tapačios. Taigi žymenų panašumo (ir ypač žymenų panašumo pagal vieną iš nurodytų kriterijų) konstatavimas pats savaime nesudaro pagrindo teismui pripažinti vėlesnio prekių ženklo registraciją negaliojančia pagal Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-126-823/2016).

Europos Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad prekių ženklų panašumas turi būti bendrai vertinamas vizualiniu, fonetiniu ir prasminiu (semantiniu) požiūriu bei pagrįstas prekių ženklo sukuriamu bendru įspūdžiu, atsižvelgiant į jų skiriamuosius ir dominuojančius elementus (Europos Teisingumo Teismo 1997 m. lapkričio 11 d. sprendimas, priimtas byloje Nr. C-251/95, 23 p.).

Vertinant prekių ženklų panašumą ir tapatumą, vadovaujamasi Valstybinio patento biuro 1996 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 28 patvirtintų Metodinių nurodymų dėl prekių ir paslaugų ženklų tapatumo bei panašumo nustatymo pateiktais išaiškinimais. Pagal Metodinių nurodymų 2.2 punktą, ženklų panašumą lemia juose esančių elementų bendrumas. Bendriausias ženklų panašumo kriterijus yra bendras suvokimo įspūdis, kurį sukelia ženklas ir jo vaizdo prasmė, dėl ko vartotojai ūkinėje veikloje gali ženklus supainioti, nepaisant tam tikrų juos sudarančių elementų skirtumų.

Pagal Metodinių nurodymų 3.1 punkto nuostatas, žodiniuose ženkluose (tarp jų ir kombinuotų ženklų kompozicijose) gali būti panašūs grafinis atlikimas (vizualus panašumas), tarimas (fonetinis panašumas), prasmė (semantinis panašumas); dažniausiai ženklų panašumas atsiranda, kai veikia visi šie kriterijai, tačiau gali užtekti ir vieno jų, kad ženklai būtų panašūs. Jeigu ženklai parašyti neįprastomis raidėmis arba ženklų raidės atliktos ypatingu šriftu, tokie ženklai tikrinami kaip žodiniai ir vaizdiniai ženklai, ir jų panašumas priklauso nuo juos sudarančių elementų stiprumo; stipriam ženklui neturės reikšmės grafinis užrašymas (Metodinių nurodymų 3.1.1 p. b) d.). Metodinių nurodymų 3.1.2 papunkčio 3 dalyje numatyta, kad stipriems ženklo elementams yra būdingas originalumas bei skambesio savitumas; silpni elementai atskirai paimti ženklų panašumo nesukuria, tačiau jį gali sustiprinti derinyje su kitais panašiais elementais.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija 2005 m. kovo 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2005, nurodė, kad regimasis prekių ženklų palyginimas parodo jų panašumus ir skirtumus, todėl prekių ženklų panašumo ar skirtingumo vertinimas turi būti grindžiamas bendru lyginamųjų prekių ženklų daromu įspūdžiu, nes ir eilinis vartotojas prekių ženklą paprastai suvokia kaip visumą, jis paprastai neanalizuoja atskirų jo dalių, o pagal Vidaus rinkos harmonizavimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (OHIM) aiškinimą, vertinant vartotojų suklaidinimo riziką, reikia remtis bendru jų susikurtu įspūdžiu, ypač atsižvelgiant į skiriamuosius ir dominuojančius komponentus; nagrinėjant prekių ženklų panašumo ar skirtingumo klausimą, turi būti analizuojami visi prekių ženklus sudarantys elementai, jų svarba prekių ženklų kompozicijoje ir sutampančių bei nesutampančių elementų santykis.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovo prekių ženklas SINUMOSS, registracijos Nr. 67822, yra žodinis, sudarytas vien iš didžiosiomis raidėmis užrašyto žodžio ,,SINUMOSS“. Atsakovo prekių ženklas Sinumax, registracijos Nr. 71112, taip pat yra žodinis, sudarytas vien tik iš standartiniu šriftu užrašyto žodžio ,,Sinumax“, kurio pirmoji raidė yra didžioji, o visos likusios raidės – mažosios. Ieškovo prekių ženklo SINUMOSS, kurį sudaro aštuonios raidės, bei atsakovo prekių ženklo Sinumax, kurį sudaro septynios raidės, pirmosios penkios raidės „s“, „i“, „n“, „u“, „m“ sutampa, tačiau teismo vertinimu, to nepakanka, kad konstatuoti visišką vizualinį prekių ženklų panašumą, kadangi, visų pirma, minėtos raidės prekių ženkluose yra užrašytos skirtingu šriftu, t. y. ieškovo prekių ženklas užrašytas tik didžiosiomis raidėmis, o atsakovo – pirmoji raidė didžioji, visos likusios mažosios. Svarbu ir tai, kad abu prekių ženklai yra sudaryti iš skirtingo raidžių skaičiaus – ieškovo iš aštuonių raidžių, atsakovo iš septynių raidžių. Po penkių identiškų raidžių ieškovo prekės ženkle seka balsis „o“, o atsakovo prekės ženkle – balsis „a“, nors ieškovas tvirtina, jog tai dar labiau sustiprina prekių ženklų panašumą, tačiau teismas daro išvadą, kad lyginant ne fonetinį, o vizualinį prekių ženklų panašumą, turi būti vertinamas prekių ženklų bendras regimasis įspūdis, raidžių išdėstymas viena kitos atžvilgiu, šrifto rūšis, grafinis užrašymas, atsižvelgiant į raidžių rūšį (spausdintos ar rašytos, didžiosios ar mažosios), abėcėlė, kurios raidėmis užrašytas žodis, spalvų gama (Metodinių nurodymų 3.1.1. p.), todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovo ženkle esanti raidė ,,O“ yra vizualiai panaši į atsakovo ženkle esančią raidę ,,a“. Be to, lyginamų prekių ženklų pabaigos vizualiai yra visiškai skirtingos ,,-OSS“ ir ,,-max“. Vizualaus prekių ženklų panašumo vertinimui reikšminga ir lyginamųjų prekių ženklų pabaiga. Atsakovo prekių ženklas baigiasi raide ,,x“, kuri lietuvių kalboje nevartojama, t. y. lietuvių kalbos abėcėlėje tokios raidės nėra, todėl teismas sutinka su atsakovo argumentu, jog tokios raidės buvimas prekių ženkle labiau atkreipia vartotojo dėmesį, kas paryškina lyginamų prekių ženklų savitumą. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog ginčo prekių ženklų regimasis (vaizdinis) įspūdis yra skirtingas.

Vertinant lyginamų prekių ženklų fonetinį panašumą matyti, kad tiek ieškovo, tiek atsakovo prekės ženklus sudaro trys skiemenys: SI – NU – MOSS ir Si – nu – max. Teismo vertinimu, nors pirmieji lyginamų prekių ženklų skiemenys skamba vienodai, reikšmingas yra trečiasis skiemuo, kuris tariamas ir skamba visiškai skirtingai, todėl leidžia daryti išvadą, kad prekių ženklai nėra klaidinamai panašūs fonetiškai. Teismas sutinka su atsakovo pozicija, jog fonetinio panašumo vertinimui pagal Metodinių nurodymų 3.1.2. a) punktą, įtakos turi ir lyginamuosiuose ženkluose esantys silpni elementai, todėl pradžios „SINU-“ sutapimas negali nulemti klaidinamo ženklų panašumo, nes likusios dalys „-MOSS“ ir ,,-max“ fonetiškai yra nepanašios.

Vertinant lyginamųjų ženklų semantinį panašumą, reikšminga tai, kad abu lyginamieji prekių ženklai SINUMOSS ir Sinumax yra dirbtiniai, tai nėra kurios nors bendrinės kalbos žodžiai, todėl jokios tiesioginės prasmės lietuvių kalboje neturi. Abiejų ženklų pradžioje yra naudojama ,,Sinu-“, kuris vartotojams gali sukelti panašias prasmines asociacijas (produktai, skirti palaikyti normalią kvėpavimo takų funkciją), tačiau tai savaime nereiškia, kad dėl to lyginamieji prekių ženklai yra panašūs. Kaip žinia, ieškovas nėra vienintelis preparatų, skirtų kvėpavimo takų gydymui, gamintojas, be to, byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog dalis „sinu-“ yra dažnai naudojama skirtingų gamintojų preparatų skirtų 5 klasės prekėms žymėti pavadinimuose ir prekių ženkluose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad tam tikrais atvejais, kada ženklo savininkas siekia vartotojus orientuoti į prekių, pažymėtų tuo ženklu, paskirtį, tam tikras rinkoje esančių ženklų panašumas (dėl nuorodos į prekių paskirtį) bus neišvengiamas, o vienas iš atitinkamos paskirties prekių gamintojų negali tam tikro elemento (formanto) monopolizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2013). Teismo vertinimu, ieškovo ir atsakovo prekių ženkluose sutampanti dalis „sinu-“, atsižvelgiant į lotyniškąją šios prekių ženklo dalies kilmę, kuomet ,,sinus“ yra suprantamas kaip ,,krūtinė“, gali būti laikomas formantu (raidžių deriniu, pasikartojančiu skirtingų savininkų prekių ženkluose; prie formantų taip pat gali būti priskirti medžiagų bei organizmo dalių sutrumpinti pavadinimai, taip pat daug žodžių kurie dėl daugkartinio naudojimo ženkluose visiškai prarado skiriamąsias funkcijas), kuris skirtas nurodyti prekių, kurioms yra registruotas, paskirtį, o ne identifikuoti vieno gamintojo prekes nuo kito gamintojo prekių, juolab, kad dėl daugkartinio naudojimo kituose ženkluose, vaistų ir maisto papildų pavadinimuose ši prekių ženklo dalis yra praradusi skiriamąjį požymį, nes yra medicininis terminas. Kita vertus, išnagrinėjus lyginamuosius ženklus sudarančius elementus, matyti, kad jie, nors ir turi prasmę, tačiau būtent dėl to negali lemti ženklų panašumo, nes yra silpni – aprašomieji arba dažnai naudojami 5 klasės prekių ženkluose. Tokį vertinimą pateikia ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nurodydamas, kad tam tikro elemento atsikartojimas skirtingiems subjektams priklausančiuose prekių ženkluose, prekių ženklų teisės moksle pripažįstamas kaip vienas iš įrodymų dėl tokio elemento „silpnumo“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2012). Akivaizdu, jog lyginamų prekių ženklų semantinį skirtingumą nulemia ir prekių ženklų pabaiga. Ieškovo prekių ženklas baigiasi skiemeniu ,,-moss“, o atsakovo – ,,-max“. Tiek ieškovo, tiek atsakovo paskutiniai prekių ženklų skiemenys yra anglų kalbos žodžiai, turintys skirtingą reikšmę. Ieškovo prekių ženkle esantis skiemuo „moss“ yra anglų kalbos žodis reiškiantis samanas, tuo tarpu atsakovo prekių ženkle esantis skiemuo ,,max“ yra anglų kalbos žodis reiškiantis maksimalus. Taigi nėra pagrindo daryti išvadą, kad ginčo prekių ženklų prasmės yra tapačios arba vienodos. Juolab, kad, kaip jau buvo minėta, sutampanti ženklų dalis „sinu-“ nusako vartotojui prekių, kurios žymimos ginčo prekių ženklais, paskirtį, o likusios dalys ,,-moss“ ir „max“ turi aiškias ir skirtingas semantines prasmes. Europos Teisingumo Teismas taip pat yra išaiškinęs, jog semantinis prekių ženklų skirtingumas / panašumas gali būti savarankiškas ženklų panašumo vertinimo kriterijus ir yra pakankamas nusverti fonetinį ir vizualų kriterijų. Europos Teisingumo Teismo praktikoje nurodoma, kad nepaisant tam tikro fonetinio ar vizualaus lyginamų prekių ženklų panašumo, dėl vartotojų tučtuojau suvokiamos skirtingos prasmės, ženklų naudojimas nekels klaidinamo pavojaus, todėl ženklai gali koegzistuoti rinkoje (ETT sprendimas byloje, priimtas byloje Nr. C-361104, ETT sprendimas, priimtas byloje C-234/06, BT sprendimas, priimtas byloje T-355/02, BT sprendimas, priimtas byloje T-292/01).

Dėl visuomenės suklaidinimo galimybės

Dalies visuomenės suklaidinimo galimybė turi būti įvertinama globaliai (bendrai), turint galvoje visus faktorius, reikšmingus konkrečiomis bylos aplinkybėmis (ESTT 1997 m. lapkričio 11 d. prejudicinis sprendimas, priimtas byloje Nr. C-251/95, ESTT 1998 m. rugsėjo 29 d. prejudicinis sprendimas, priimtas byloje Nr. C-39/97, ESTT 1999 m. birželio 22 d. prejudicinis sprendimas, priimtas byloje Nr. C-342/97, ESTT 2000 m. birželio 22 d. prejudicinis sprendimas. priimtas byloje Nr. C-425/98).

Globalus (bendras) suklaidinimo galimybės įvertinimas, priklausantis nuo vizualinio, fonetinio ir prasminio konkrečių ženklų panašumo, turi būti paremtas bendru jų sukuriamu įspūdžiu, turint galvoje konkrečiai – jų skiriamuosius ir dominuojančius (svarbiausius) elementus (ESTT 1997 m. lapkričio 11 d. prejudicinis sprendimas, priimtas byloje Nr. C-251/95, ESTT 1999 m. birželio 22 d. prejudicinis sprendimas, priimtas byloje Nr. C-342/97).

Ieškovas, įrodinėdamas visuomenės suklaidinimo galimybę, ieškinyje pabrėžia ieškovo prekės ženklo SINUMOSS ir atsakovo prekės ženklo Sinumax rašybos ženklų tapatumą bei vienodą fonetinį skambesį. Atlikęs ieškovo ir atsakovo prekių ženklų elementų visumos vizualinį, fonetinį ir semantinį vertinimą, teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto normos taikymui būtinų sąlygų visumos (CPK 178 str.), t. y., kad atsakovo prekės ženklas yra tapatus ieškovo įregistruotam ankstesniam ženklui tapačioms ar panašioms prekėms ir (ar) paslaugoms arba klaidinamai į jį panašus ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asociaciją su ankstesniu ženklu, todėl šis ieškinio reikalavimas atmetamas. Tai, kad ieškovas ir atsakovas tiekia į rinką tos pačios paskirties prekes, savaime nelemia prekių ženklų panašumo, kadangi patys prekės ženklai turi panašumo, tačiau skirtingi tiek vizualiai, tiek fonetiškai, tiek ir semantiškai. Kita vertus, teismo vertinimu, nesant pagrindo konstatuoti klaidinamo prekių ženklų panašumo, nėra aktualu vertinti visuomenės suklaidinimo rizikos ar klaidinamo prekių, žymimų ieškovo ir atsakovo prekių ženklais, panašumo, kadangi pagal teismų praktiką, šios sąlygos yra aktualios tik tuomet, kai nustatomas klaidinamas prekių ženklų panašumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2008), todėl teismas dar plačiau jų neanalizuoja.

Be to, pagal ESINT praktiką, tuo atveju, kai ankstesnis prekių ženklas nėra itin skiriamasis, arba kai sutampanti dalis yra aprašomoji ar formantas, netgi nežymūs skirtumai tarp tokio prekių ženklo ir vėlesnio prekių ženklo yra pakankami eliminuoti suklaidinimo tikimybę, netgi tuo atveju, kai sutampanti yra ženklų pradžia: Apeliacijų skyriaus sprendimas R 484/2010-2 ­– CALSURA ir CALSORIN – kadangi sutampanti dalis CAL- nurodo prekių rūšį (turi kalcio), ši dalis neturi reikšmės vertinant ženklų panašumą; Apeliacijų skyriaus sprendimas R 489/2010-2 – ALBUMAN ir ALBUNORM – priešdėlis ,,ALBU“ (,,albumin“ ar ,,albumen“ sutrumpinimas) yra bendrinė ir todėl neturi skiriamojo požymio; Protestų skyriaus sprendimas Nr. B 701 823 – Melatonan ir MELATONITE – sutampantis elementas pripažintas aprašomuoju; Protestų skyriaus sprendimas Nr. B 2 575 937 – NERROX ir Neurexan – sutampanti dalis ,,NEUR“ pripažinta aprašomąja; ESINT sprendimas byloje Nr. ICD 9382 – Sinulan forte ir Sinupret forte – tiek pakuotė, tiek patys ženklai yra nepanašūs, nes sutampanti dalis ,,Sinu“ yra medicininis terminas, todėl vartotojai didesnį dėmesį skirs žodžių pabaigoms ,,-pret“ ir ,,-lan“. Analogišką praktiką formuoja ir Lietuvos Respublikos Valstybinis patentų biuras, kurio Apeliacinio skyriaus 2016 m. spalio 25 d. sprendime Nr. 2 Ap-1788 buvo sprendžiama panaši situacija nagrinėjamai bylai. Šioje byloje buvo sprendžiama dėl prekių ženklų Hypnozan ir Hypnomax panašumo į ankstesnį tarptautinį prekių ženklą HYPNOGEN. Byloje konstatuota, jog prekių ženkluose sutampanti dalis ,,HYPNO“ yra silpnas elementas registruojamų 5 klasės prekių atžvilgiu, kadangi nurodo, jog farmaciniai preparatai skirti miego sutrikimams šalinti. Vien tik silpno / neturinčio skiriamojo požymio elemento sutapimas negalėtų būti pagrindu pripažinti lyginamus ženklus panašiais.

Dėl SINU MOSS kapsulių N20 IPB prekės ženklo pakuotės vaizdo ir prekių ženklu Sinumax pažymėtų pakuočių

Minėta, jog ieškovas taip pat yra užregistravęs SINU MOSS kapsulių N20 IPB, fig. prekės ženklo pakuotės vaizdą Nr. 67825. Pasak ieškovo, iš pirmo žvilgsnio produktų pakuotės yra labai panašios: dviejų spalvų (baltos ir žalios) deriniai; žalios spalvos atspalviai iš pirmo žvilgsnio atrodo tie patys; pakuotės apačioje yra storesnė žalia juosta, kurioje pažymėtas kapsulių kiekis; abiejų pakuočių šonų bei viršaus ir apačios sienos taip pat žalios spalvos; abi pakuotės išryškina plaučių formas (kvėpavimo organus), kas simbolizuoja farmacijos produktų paskirtį; ryškiai pastebima simetrija – kitomis spalvomis išryškinami tam tikri elementai, esantys dešinėje ir kairėje pusėse. Taigi atsakovas, savavališkai pasirinkdamas prekės ženklo pakuotę itin panašią į ieškovo prekės ženklu SINUMOSS pažymėtą pakuotę, siekia neteisėtų ir nesąžiningų tikslų, t. y. suklaidinti pirkėją dėl atitinkamo produkto tapatybės ir jo kilmės. Atsakovas akivaizdžiai siekia pasinaudoti ieškovo prekės ženklo SINUMOSS bei jo prekinės išvaizdos reputacija, tokiu būdu silpnindamas ieškovo prekių ženklo skiriamuosius požymius, kenkdamas ieškovo galimybėms konkuruoti.

Visų pirma, teismas atliko ieškovo ir atsakovo prekių ženklų SINUMOSS ir Sinumax, kurie yra ant ieškovo ir atsakovo produktų pakuočių, elementų visumos vizualinį, fonetinį ir semantinį vertinimą ir padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto normos taikymui būtinų sąlygų visumos (CPK 178 str.), t. y., kad atsakovo prekės ženklas yra tapatus ieškovo įregistruotam ankstesniam ženklui tapačioms ar panašioms prekėms ir (ar) paslaugoms arba klaidinamai į jį panašus ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asociaciją su ankstesniu ženklu.

Antra, ieškovas, įrodinėdamas ieškovui priklausančio prekių ženklo naudojimo pažeidimą, kaip pagrindinius argumentus nurodo, jog pakuotėse sutampa dviejų spalvų (baltos ir žalios) deriniai bei abi pakuotės išryškina plaučių formas (kvėpavimo organus), kas simbolizuoja farmacijos produktų paskirtį. Teismo vertinimu, nors ieškovo prekių ženklo registracijoje Nr. 67825, kortelėje nurodoma, kad ieškovo prekių ženklo spalva yra žalia ir balta, tai savaime neleidžia daryti išvados, kad ieškovas turi išimtinę teisę į šias spalvas ar jų derinį, kuri, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, yra įprasta preparatų, skirtų palengvinti kvėpavimą, pakuotėms. Be to, ieškovo ir atsakovo pakuotėse naudojama žalia spalva yra skirtingo atspalvio – ieškovas naudoja žalią spalvą, artimą briliantinei žalumai, t. y. šaltą atspalvį, tuo tarpu ieškovas naudoja šiltą samanų žalumo žalią spalvą. Nors ant abiejų ginčo pakuočių yra pavaizduotos plaučių formos, kas simbolizuoja farmacijos produktų paskirtį, kas nėra išimtinė ieškovo teisė, tačiau plaučius vaizduojantys paveikslėliai yra skirtingi. Ieškovo prekių ženkle plaučiai stilizuoti ir panašūs į drugelį, o atsakovo pakuotėje pavaizduotas žmogaus siluetas, su plaučių atvaizdu. Be to, ant ginčo pakuočių panaudota skirtinga žodinių ir vaizdinių elementų kompozicija. Ieškovo prekių ženkle preparato pavadinimas „SINU MOSS“ yra rašomas ne vienoje eilutėje, jis yra padalintas į dvi dalis ir užrašytas skirtingomis kryptimis, vaizdinis elementas yra žodinio elemento kairėje. Tuo tarpu atsakovo naudojamoje pakuotėje žodinis elementas yra užrašytas vienoje eilutėje, taip, kaip ir registruotas prekių ženklas Sinumax, papildomai stilizuojant ir išryškinant raidę „x“, o vaizdinis pakuotės elementas yra žodinio elemento dešinėje.

Minėta, jog ESINT sprendime byloje Nr. ICD 9382, kuriame buvo sprendžiama dėl prekių ženklų ir naudojamų prekių pakuočių Sinulan forte ir Sinupret forte panašumo, buvo konstatuota, jog tiek pakuotė, kuri buvo baltos ir žalios spalvos, su žmogaus veido kontūrais ir išryškinta nosimi, akcentuojat kvėpavimo funkciją, tiek patys ženklai yra nepanašūs.

Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnio 1 dalies punkte nustatyta, kad įregistruoto ženklo savininkas turi išimtinę teisę uždrausti kietiems asmenims be jo sutikimo komercinėje veikloje naudoti bet kokį žymenį, kuris yra tapatus įregistruotam ženklui tapačioms ar panašioms prekėms ir (ar) paslaugoms ar klaidinamai į jį panašus ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę.

Atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškovo, tiek atsakovo naudojamos medicininių produktų pakuotės yra pakankamai skirtingos, nėra pagrindo daryti išvadą, jog jos klaidina vartotoją, o atsakovas pakuodamas savo produkciją į ginčo pakuotę atlieka nesąžiningos konkurencijos veiksmus, todėl šioje dalyje ieškinys taip pat atmetamas. Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, atsakovas negali būti įpareigojamas nutraukti neteisėtus veiksmus.

Teismas taip pat atmeta ieškovų reikalavimus dėl turtinės žalos atliginimo, nes sprendžia, jog ieškovas neįrodė visų privalomųjų sąlygų civilinei atsakomybei kilti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad įstatyme įtvirtintos civilinės atsakomybės atsiradimo būtinosios sąlygos, kurias nustačius taikoma atsakingam už žalos padarymą asmeniui atsakomybė, yra šios: neteisėti veiksmai, žala, kaltė ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir kaltės (CK 6.245-6.255 str.). Remiantis šių normų nuostatomis, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, todėl vien Konkurencijos įstatymo pažeidimas nėra laikomas pakankamu pagrindu reikalauti žalos atlyginimo. Byloje kilus ginčui dėl iš konkurencijos teisės pažeidimo kildinamos žalos atlyginimo, teismas nustato ir įvertina faktines aplinkybes, turinčias įrodomosios reikšmės deliktinės atsakomybės sąlygoms konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2010).

Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo minėta, atsakovo veikloje naudojamas prekių ženklas nėra tapatus ar klaidinamai panašus į ieškovo prekės ženklus, todėl atsakovo prekių ženklo naudojimas nelaikytinas veiksmais, prieštaraujančiais ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, taigi neįrodžius vienos iš pagrindinių sąlygų civilinei atsakomybei kilti, t. y. atsakovo neteisėtų veiksmų, teismas ieškovo reikalavimus dėl žalos atlyginimo atmeta, atskirai neanalizuodamas visų kitų sąlygų, būtinų civilinei atsakomybei kilti.

Dėl prekių ženklų SEDACALM ir Sedalive

Ieškovas prašo pripažinti atsakovo prekės ženklo Sedalive, kurio registracijos Nr. 72274, registraciją negaliojančia; uždrausti atsakovui naudoti prekės ženklą Sedalive, kurio registracijos Nr. 72274, bei juo pažymėtas pakuotes komercinėje veikloje, išleisti į rinką arba tuo tikslu jas sandėliuoti, nuomoti, skolinti ar kitaip disponuoti; uždrausti atsakovui naudoti pakuotes, pažymėtas prekių ženklu Sedalive, kurio registracijos Nr. 72274, komercinėje veikloje.

Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad prekių ženklo registracija pripažįstama negaliojančia, jeigu jis yra tapatus įregistruotam ar pareikštam registruoti ankstesniam ženklui tapačioms ar panašioms prekėms ir (ar) paslaugoms arba klaidinamai į jį panašus ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asociaciją su ankstesniu ženklu. Pagal formuojamą teismų praktiką, Prekių ženklų įstatymo straipsnio 1 dalies 2 punkto normos taikymui būtina šių sąlygų visuma: 1) ieškovui priklausantys prekių ženklai turi turėti pirmenybę (prioritetą) laiko atžvilgiu prieš atsakovo prekių ženklus; 2) lyginamieji prekių ženklai yra tapatūs arba klaidinamai panašūs; 3) prekės ir (ar) paslaugos, kurioms žymėti skirti lyginamieji prekių ženklai, yra tapačios arba panašios, ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asociaciją su ankstesniu ženklu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2008).

Dėl prekių ženklų prioriteto

Byloje nėra ginčo, jog ieškovo prekių ženklo SEDACALM, kurio registracijos Nr. 70886, paraiškos padavimo data yra 2014 m. gegužės 23 d., t. y. ankstesnė nei atsakovo prekių ženklo Sedalive, kurio registracijos Nr. 72274, paraiškos data, kuri yra 2015 m. kovo 24 d. Atitinkamai ir ieškovo ženklas yra įregistruotas 2015 m. kovo 26 d., t. y. anksčiau nei atsakovo, kuris įregistruotas 2015 m. lapkričio 26 d., taigi prioritetiškai turi būti ginamas anksčiau įregistruotas prekės ženklas, t. y. ieškovo prekės ženklas.

Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į Prekių ženklų įstatymo 7, 37, 38 straipsnių nuostatų sisteminį aiškinimą, iš kurių matyti, kad prioritetinė gynyba yra taikoma anksčiau įregistruotam prekės ženklui.

Be to, Prekių ženklų teisėje visuotinai žinomas principas „kas pirmas laike, tas pirmas teisėje“, kuris, žinia, jokiu būdu nėra absoliutus, tačiau kuris visgi yra vienas pagrindinių principų prekių ženklų teisėje. Ženklo įregistravimas įstatymų nustatyta tvarka suteikia šio ženklo savininkui atitinkamas įstatyme numatytas ženklo savininko teises (PŽĮ 38 str.), tarp kurių yra ir teisė drausti atlikti tam tikrus veiksmus kitiems asmenims (PŽĮ 38 str. 2 d. 3 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2012).

Dėl prekių ženklų panašumo

Žymenų palyginimas apima bendrą jų vizualių, garsinių ir semantinių savybių vertinimą. Jeigu nustatomas bent vieno iš trijų aspektų panašumas, žymenys laikomi panašiais. Tokiu atveju turi būti sprendžiama, ar žymenys pakankamai panašūs, kad atsirastų suklaidinimo galimybė. Žymenų panašumo nustatymas automatiškai nereiškia suklaidinimo galimybės, net jeigu prekės ir paslaugos yra panašios ar tapačios. Taigi žymenų panašumo (ir ypač žymenų panašumo pagal vieną iš nurodytų kriterijų) konstatavimas pats savaime nesudaro pagrindo teismui pripažinti vėlesnio prekių ženklo registraciją negaliojančia pagal Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-126-823/2016).

Europos Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad prekių ženklų panašumas turi būti bendrai vertinamas vizualiniu, fonetiniu ir prasminiu (semantiniu) požiūriu bei pagrįstas prekių ženklo sukuriamu bendru įspūdžiu, atsižvelgiant į jų skiriamuosius ir dominuojančius elementus (Europos Teisingumo Teismo 1997 m. lapkričio 11 d. sprendimas, priimtas byloje Nr. C-251/95, 23 p.).

Vertinant prekių ženklų panašumą ir tapatumą, vadovaujamasi Valstybinio patento biuro 1996 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 28 patvirtintų Metodinių nurodymų dėl prekių ir paslaugų ženklų tapatumo bei panašumo nustatymo pateiktais išaiškinimais. Pagal Metodinių nurodymų 2.2 punktą, ženklų panašumą lemia juose esančių elementų bendrumas. Bendriausias ženklų panašumo kriterijus yra bendras suvokimo įspūdis, kurį sukelia ženklas ir jo vaizdo prasmė, dėl ko vartotojai ūkinėje veikloje gali ženklus supainioti, nepaisant tam tikrų juos sudarančių elementų skirtumų.

Pagal Metodinių nurodymų 3.1 punkto nuostatas, žodiniuose ženkluose (tarp jų ir kombinuotų ženklų kompozicijose) gali būti panašūs grafinis atlikimas (vizualus panašumas), tarimas (fonetinis panašumas), prasmė (semantinis panašumas); dažniausiai ženklų panašumas atsiranda, kai veikia visi šie kriterijai, tačiau gali užtekti ir vieno jų, kad ženklai būtų panašūs. Jeigu ženklai parašyti neįprastomis raidėmis arba ženklų raidės atliktos ypatingu šriftu, tokie ženklai tikrinami kaip žodiniai ir vaizdiniai ženklai, ir jų panašumas priklauso nuo juos sudarančių elementų stiprumo; stipriam ženklui neturės reikšmės grafinis užrašymas (Metodinių nurodymų 3.1.1 p. b) d.). Metodinių nurodymų 3.1.2 papunkčio 3 dalyje numatyta, kad stipriems ženklo elementams yra būdingas originalumas bei skambesio savitumas; silpni elementai atskirai paimti ženklų panašumo nesukuria, tačiau jį gali sustiprinti derinyje su kitais panašiais elementais.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija 2005 m. kovo 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2005, nurodė, kad regimasis prekių ženklų palyginimas parodo jų panašumus ir skirtumus, todėl prekių ženklų panašumo ar skirtingumo vertinimas turi būti grindžiamas bendru lyginamųjų prekių ženklų daromu įspūdžiu, nes ir eilinis vartotojas prekių ženklą paprastai suvokia kaip visumą, jis paprastai neanalizuoja atskirų jo dalių, o pagal Vidaus rinkos harmonizavimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (OHIM) aiškinimą, vertinant vartotojų suklaidinimo riziką, reikia remtis bendru jų susikurtu įspūdžiu, ypač atsižvelgiant į skiriamuosius ir dominuojančius komponentus; nagrinėjant prekių ženklų panašumo ar skirtingumo klausimą, turi būti analizuojami visi prekių ženklus sudarantys elementai, jų svarba prekių ženklų kompozicijoje ir sutampančių bei nesutampančių elementų santykis.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovo prekių ženklas SEDACALM, registracijos Nr. 70886, yra žodinis, sudarytas vien iš didžiosiomis raidėmis užrašyto žodžio ,,SEDACALM“. Atsakovo prekių ženklas Sedalive, registracijos Nr. 72274, taip pat yra žodinis, sudarytas vien tik iš standartiniu šriftu užrašyto žodžio ,,Sedalive“, kurio pirmoji raidė yra didžioji, o visos likusios raidės – mažosios. Ieškovo prekės ženklo SEDACALM, kurį sudaro aštuonios raidės, bei atsakovo prekės ženklo Sedalive, kurį taip pat sudaro aštuonios raidės, pirmosios keturios raidės „s“, „e“, „d“, „a“ sutampa, tačiau teismo vertinimu, to nepakanka, kad konstatuoti visišką vizualinį prekių ženklų panašumą, kadangi, visų pirma, minėtos raidės prekių ženkluose yra užrašytos skirtingu šriftu, t. y. ieškovo prekių ženklas užrašytas tik didžiosiomis raidėmis, o atsakovo – pirmoji raidė didžioji, visos likusios mažosios. Ieškovas tvirtina, jog nors paskutinės keturios ieškovo prekių ženklo ir atsakovo prekių ženklo raidės skiriasi, tačiau atsakovas, kaip ir ieškovas, antroje žodžio pusėje naudoja priebalsę „l“, vizualiai ši raidė yra didesnė, todėl paaukština prekės ženklų pabaigą vizualiai, kas daro atsakovo prekių ženklą panašesnį į ieškovo prekių ženklą. Nors lyginamuosiuose prekių ženkluose sutampa pirmosios keturios raidės (,,s“ ,,e“ ,,d“ ,,a“), tačiau šis sutapimas nėra pakankamas konstatuoti vizualų prekių ženklų panašumą, juolab, kad ženklų pabaigos ,,-CALM“ ir ,,-live“ vizualiai yra visiškai skirtingos. Minėta, jog lyginant ne fonetinį, o vizualinį prekių ženklų panašumą, turi būti vertinamas prekių ženklų bendras regimasis įspūdis, raidžių išdėstymas viena kitos atžvilgiu, šrifto rūšis, grafinis užrašymas, atsižvelgiant į raidžių rūšį (spausdintos ar rašytos, didžiosios ar mažosios), abėcėlė, kurios raidėmis užrašytas žodis, spalvų gama (Metodinių nurodymų 3.1.1. p.), todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovo ženkle esanti raidė ,,L“ yra vizualiai panaši į atsakovo ženkle esančią raidę ,,l“. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog nors ir dėl sutampančių pirmų keturių identiškų raidžių, tarp prekių ženklų ir yra įžvelgiamas tam tikras panašumo laipsnis, tačiau dėl visiškai skirtingų prekių ženklų dalių ,,-calm“ ir ,,-live“ nėra pagrindo konstatuoti prekių ženklų vizualinio panašumo.

Vertinant lyginamų prekių ženklų fonetinį panašumą matyti, kad ieškovo prekės ženklą sudaro trys skiemenys: SE – DA – CALM, tuo tarpu atsakovo prekių ženklą sudaro keturi skiemenys – Se – da – li – ve. Teismo vertinimu, nors pirmieji lyginamų prekių ženklų skiemenys skamba vienodai, reikšmingas yra trečiasis ir ketvirtasis skiemuo, kurie tariami ir skamba visiškai skirtingai, todėl leidžia teismui daryti išvadą, kad prekių ženklai nėra klaidinamai panašūs fonetiškai. Teismas sutinka su atsakovo pozicija, jog fonetinio panašumo vertinimui pagal Metodinių nurodymų 3.1.2. a) punktą, įtakos turi ir lyginamuosiuose ženkluose esantys silpni elementai, todėl pradžios „SEDA-“ sutapimas negali nulemti klaidinamo ženklų panašumo, nes likusios dalys „-CALM“ ir ,,-live“ fonetiškai yra nepanašios.

Vertinant lyginamųjų ženklų semantinį panašumą, reikšminga tai, kad abu lyginamieji prekių ženklai SEDACALM ir Sedalive yra dirbtiniai, tai nėra kurios nors bendrinės kalbos žodžiai, todėl jokios tiesioginės prasmės lietuvių kalboje neturi. Abiejų ženklų pradžioje yra naudojama ,,seda-“, kuris vartotojams gali sukelti panašias prasmines asociacijas (produktai, pasižymintys raminamuoju poveikiu), tačiau tai savaime nereiškia, kad dėl to lyginamieji prekių ženklai yra panašūs. Kaip žinia, ieškovas nėra vienintelis preparatų, skirtų raminimui, gamintojas, be to, byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog dalis „seda-“ yra dažnai naudojama skirtingų gamintojų preparatų, skirtų 5 klasės prekėms žymėti, pavadinimuose ir prekių ženkluose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad tam tikrais atvejais, kada ženklo savininkas siekia vartotojus orientuoti į prekių, pažymėtų tuo ženklu, paskirtį, tam tikras rinkoje esančių ženklų panašumas (dėl nuorodos į prekių paskirtį) bus neišvengiamas, o vienas iš atitinkamos paskirties prekių gamintojų negali tam tikro elemento (formanto) monopolizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2013). Teismo vertinimu, ieškovo ir atsakovo prekių ženkluose sutampanti dalis „seda-“ turi silpną skiriamąjį požymį, todėl, įvertinus šios prekių ženklo dalies dažną naudojimą medicininiams preparatams ženklinti, gali būti laikomas formantu (raidžių deriniu, pasikartojančiu skirtingų savininkų prekių ženkluose; prie formantų taip pat gali būti priskirti medžiagų bei organizmo dalių sutrumpinti pavadinimai, taip pat daug žodžių, kurie dėl daugkartinio naudojimo ženkluose visiškai prarado skiriamąsias funkcijas), kuris skirtas nurodyti prekių, kurioms yra registruotas, paskirtį, o ne identifikuoti vieno gamintojo prekes nuo kito gamintojo prekių, juolab, kad dėl daugkartinio naudojimo kituose ženkluose, vaistų ir maisto papildų pavadinimuose ši prekių ženklo dalis yra praradusi skiriamąjį požymį, nes yra medicininis terminas. Tokios dalies naudojimas įvairių raminamąjį poveikį turinčių vaistų ir maisto papildų pavadinimuose, yra neatsitiktinis, nes tai yra žodžio „sedative“ (išvertus iš anglų kalbos „raminamasis, raminantis“) pradžia. Tokį vertinimą pateikia ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nurodydamas, kad tam tikro elemento atsikartojimas skirtingiems subjektams priklausančiuose prekių ženkluose, prekių ženklų teisės moksle pripažįstamas kaip vienas iš įrodymų dėl tokio elemento „silpnumo“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2012). Akivaizdu, jog lyginamų prekių ženklų semantinį skirtingumą nulemia ir prekių ženklų pabaiga. Ieškovo prekių ženklas baigiasi skiemeniu ,,-calm“, o atsakovo – ,,-live“. Tiek ieškovo, tiek atsakovo paskutiniai prekių ženklų skiemenys yra anglų kalbos žodžiai, turintys skirtingą reikšmę. Ieškovo prekių ženkle esantis skiemuo „calm“ yra anglų kalbos žodis reiškiantis ramus, tuo tarpu atsakovo prekių ženkle esantis skiemuo ,,live“ yra anglų kalbos žodis reiškiantis gyvas. Taigi nėra pagrindo daryti išvadą, kad ginčo prekių ženklų prasmės yra tapačios arba vienodos. Juolab, kad, kaip jau buvo minėta, sutampanti ženklų dalis „seda-“ nusako vartotojui prekių, kurios žymimos ginčo prekių ženklais, paskirtį, o likusios dalys ,,-calm“ ir „live“ turi aiškias ir skirtingas semantines prasmes. Europos Teisingumo Teismas taip pat yra išaiškinęs, jog semantinis prekių ženklų skirtingumas / panašumas gali būti savarankiškas ženklų panašumo vertinimo kriterijus ir yra pakankamas nusverti fonetinį ir vizualų kriterijų. Europos Teisingumo Teismo praktikoje nurodoma, kad nepaisant tam tikro fonetinio ar vizualaus lyginamų prekių ženklų panašumo, dėl vartotojų tučtuojau suvokiamos skirtingos prasmės, ženklų naudojimas nekels klaidinamo pavojaus, todėl ženklai gali koegzistuoti rinkoje (ETT sprendimas byloje, priimtas byloje Nr. C-361104, ETT sprendimas, priimtas byloje C-234/06, BT sprendimas, priimtas byloje T-355/02, BT sprendimas, priimtas byloje T-292/01).

Dėl visuomenės suklaidinimo galimybės

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 1998 m. rugsėjo 29 d. prejudiciniame sprendime, priimtame byloje Nr. C-39/97, pažymėjo, kad pagrindinė prekių ženklo funkcija yra garantuoti pirkėjui arba galutiniam vartotojui rinkoje esančios prekės šaltinio (angl. origin) identiškumą, kad jis be jokios painiojimo galimybės atskirtų prekes ar paslaugas nuo kitų, kurių šaltinis yra kitas. Be to, tam, kad prekių ženklas galėtų atlikti savo esminę funkciją neiškreiptos konkurencijos sistemoje, kurią Europos sutartis siekia sukurti, turi būti teikiama garantija, kad visos juo paženklintos prekės ar paslaugos yra kilusios kontroliuojant vienai įmonei, kuri yra atsakinga už jų kokybę.

Dalies visuomenės suklaidinimo galimybė turi būti įvertinama globaliai (bendrai), turint galvoje visus faktorius, reikšmingus konkrečiomis bylos aplinkybėmis (ESTT 1997 m. lapkričio 11 d. prejudicinis sprendimas, priimtas byloje Nr. C-251/95, ESTT 1998 m. rugsėjo 29 d. prejudicinis sprendimas, priimtas byloje Nr. C-39/97, ESTT 1999 m. birželio 22 d. prejudicinis sprendimas, priimtas byloje Nr. C-342/97, ESTT 2000 m. birželio 22 d. prejudicinis sprendimas. priimtas byloje Nr. C-425/98).

Globalus (bendras) suklaidinimo galimybės įvertinimas, priklausantis nuo vizualinio, fonetinio ir prasminio konkrečių ženklų panašumo, turi būti paremtas bendru jų sukuriamu įspūdžiu, turint galvoje konkrečiai – jų skiriamuosius ir dominuojančius (svarbiausius) elementus (ESTT 1997 m. lapkričio 11 d. prejudicinis sprendimas, priimtas byloje Nr. C-251/95, ESTT 1999 m. birželio 22 d. prejudicinis sprendimas, priimtas byloje Nr. C-342/97).

Atlikęs ieškovo ir atsakovo prekių ženklų elementų visumos vizualinį, fonetinį ir semantinį vertinimą, teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto normos taikymui būtinų sąlygų visumos (CPK 178 str.), t. y., kad atsakovo prekės ženklas yra tapatus ieškovo įregistruotam ankstesniam ženklui tapačioms ar panašioms prekėms ir (ar) paslaugoms arba klaidinamai į jį panašus ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asociaciją su ankstesniu ženklu, todėl šis ieškinio reikalavimas atmetamas. Tai, kad ieškovas ir atsakovas tiekia į rinką tos pačios paskirties prekes, savaime nelemia prekių ženklų panašumo, kadangi patys prekės ženklai turi panašumo, tačiau skirtingi tiek vizualiai, tiek fonetiškai, tiek ir semantiškai. Kita vertus, teismo vertinimu, nesant pagrindo konstatuoti klaidinamo prekių ženklų panašumo, nėra aktualu vertinti visuomenės suklaidinimo rizikos ar klaidinamo prekių, žymimų ieškovo ir atsakovo prekių ženklais, panašumo, kadangi pagal teismų praktiką, šios sąlygos yra aktualios tik tuomet, kai nustatomas klaidinamas prekių ženklų panašumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2008), todėl teismas dar plačiau jų neanalizuoja.

Be to, pagal ESINT praktiką, tuo atveju, kai ankstesnis prekių ženklas nėra itin skiriamasis, arba kai sutampanti dalis yra aprašomoji ar formantas, netgi nežymūs skirtumai tarp tokio prekių ženklo ir vėlesnio prekių ženklo yra pakankami eliminuoti suklaidinimo tikimybę, netgi tuo atveju, kai sutampanti yra ženklų pradžia: Apeliacijų skyriaus sprendimas R 484/2010-2 ­– CALSURA ir CALSORIN – kadangi sutampanti dalis CAL- nurodo prekių rūšį (turi kalcio), ši dalis neturi reikšmės vertinant ženklų panašumą; Apeliacijų skyriaus sprendimas R 489/2010-2 – ALBUMAN ir ALBUNORM – priešdėlis ,,ALBU“ (,,albumin“ ar ,,albumen“ sutrumpinimas) yra bendrinė ir todėl neturi skiriamojo požymio; Protestų skyriaus sprendimas Nr. B 701 823 – Melatonan ir MELATONITE – sutampantis elementas pripažintas aprašomuoju; Protestų skyriaus sprendimas Nr. B 2 575 937 – NERROX ir Neurexan – sutampanti dalis ,,NEUR“ pripažinta aprašomąja; ESINT sprendimas byloje Nr. ICD 9382 – Sinulan forte ir Sinupret forte – tiek pakuotė, tiek patys ženklai yra nepanašūs, nes sutampanti dalis ,,Sinu“ yra medicininis terminas, todėl vartotojai didesnį dėmesį skirs žodžių pabaigoms ,,-pret“ ir ,,-lan“. Analogišką praktiką formuoja ir Lietuvos Respublikos Valstybinis patentų biuras, kurio Apeliacinio skyriaus 2016 m. spalio 25 d. sprendime Nr. 2 Ap-1788 buvo sprendžiama panaši situacija nagrinėjamai bylai. Šioje byloje buvo sprendžiama dėl prekių ženklų Hypnozan ir Hypnomax panašumo į ankstesnį tarptautinį prekių ženklą HYPNOGEN. Byloje konstatuota, jog prekių ženkluose sutampanti dalis ,,HYPNO“ yra silpnas elementas registruojamų 5 klasės prekių atžvilgiu, kadangi nurodo, jog farmaciniai preparatai skirti miego sutrikimams šalinti. Vien tik silpno / neturinčio skiriamojo požymio elemento sutapimas negalėtų būti pagrindu pripažinti lyginamus ženklus panašiais.

Dėl IPB Sedacalm serenza tablečių miegui pakuotės vaizdo ir prekių ženklu Sinumax pažymėtų pakuočių

Minėta, jog ieškovas taip pat yra užregistravęs IPB Sedacalm serenza tablečių miegui pakuotės vaizdą Nr. 71437. Pasak ieškovo, iš pirmo žvilgsnio produktų pakuotės yra labai panašios: pakuotės forma, spalvos, elementų išdėstymas yra teisinės apsaugos objektas ir ieškovas disponuoja išimtinėmis teisėmis į jį. Abi lyginamos pakuotės yra mėlynos spalvos. Nors yra ir skirtingų detalių, bet iš karto galime matyti daug sutampančių elementų: pakuočių mėlynumas; dešinėje atskirtas kitos spalvos stulpelis; nors ieškovo pakuotėje iš kairės pereinama į šviesesnę mėlyną, tačiau atsakovo pakuotėje dešinėje pusėje esantis stulpelis taip pat pereina į šviesesnį atspalvį, žiūrint iš apačios į viršų; prekės ženklo užrašas kairėje pusėje prasidedantis didžiąja raide tęsiant mažosiomis; dešinėje pusėje žemai yra pažymėtas tablečių skaičius esantis pakuotėje; ant viršutinės pakuotės sienelės kairėje pusėje taip pat nurodyti prekių ženklai; bendras teksto išdėstymas ant pakuočių yra iš principo vienodas.

Kaip matyti, teismas atliko ieškovo ir atsakovo prekių ženklų SEDACALM ir Sedalive, kurie yra ant ieškovo ir atsakovo produktų pakuočių, elementų visumos vizualinį, fonetinį ir semantinį vertinimą, ir padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto normos taikymui būtinų sąlygų visumos (CPK 178 str.), t. y., kad atsakovo prekės ženklas yra tapatus ieškovo įregistruotam ankstesniam ženklui tapačioms ar panašioms prekėms ir (ar) paslaugoms arba klaidinamai į jį panašus ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asociaciją su ankstesniu ženklu.

Ieškovas, įrodinėdamas lyginamų pakuočių panašumą, akcentuoja, kad jose dominuoja mėlyna spalva, tačiau teismo vertinimu, nors ieškovo prekių ženklo registracijoje Nr. 71437, kortelėje nurodoma, kad ieškovo prekių ženklo spalva yra tamsiai mėlyna, mėlyna, šviesiai mėlyna, balta, žalia, tai savaime neleidžia daryti išvados, kad ieškovas turi išimtinę teisę į šias spalvas ar jų derinius. Kaip matyti iš bylos esančių duomenų, įvairių atspalvių mėlyna spalva su įvairių kitų spalvų kombinacijomis yra įprasta preparatų, turinčių raminamąjį poveikį, pakuotėms. Be to, ieškovo ir atsakovo pakuotėse naudojama mėlyna spalva yra skirtingo atspalvio, skiriasi ir naudojamos mėlynos spalvos spektras ir intensyvumas. Atsakovo pakuotėje nėra tokio spalvinio „perėjimo“, kaip tai būdinga ieškovo pakuotei, nes didžioji pakelio dalis yra lygios mėlynos spalvos, o dešinėje – aiškių ribų tarp susiliejančių spalvų neturintis žalsvai melsvas stačiakampis. Be to, atsakovo pakuotėje mėlynas kvadratas iš šonų yra apribotas oranžinės spalvos juostelėmis, todėl akivaizdu, kad spalvinis ieškovo pakuotės sprendimas yra visiškai kitoks nei atsakovo pakuotės. Taip pat nepanaši yra ir žodinių bei vaizdinių elementų kompozicija. Ieškovo pakuotėje yra dar vienas didelėmis raidėmis užrašytas žodis „SERENZO“, be to, pakuotės viršutiniame dešiniame kampe yra ieškovo prekių ženklas – atsakovo pakuotėje analogiškų elementų nėra.

Minėta, jog ESINT sprendime byloje Nr. ICD 9382, kuriame buvo sprendžiama dėl prekių ženklų ir naudojamų prekių pakuočių Sinulan forte ir Sinupret forte panašumo, buvo konstatuota, jog tiek pakuotė, kuri buvo baltos ir žalios spalvos, su žmogaus veido kontūrais ir išryškinta nosimi, akcentuojat kvėpavimo funkciją, tiek patys ženklai yra nepanašūs.

Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnio 1 dalies punkte nustatyta, kad įregistruoto ženklo savininkas turi išimtinę teisę uždrausti kietiems asmenims be jo sutikimo komercinėje veikloje naudoti bet kokį žymenį, kuris yra tapatus įregistruotam ženklui tapačioms ar panašioms prekėms ir (ar) paslaugoms ar klaidinamai į jį panašus ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę.

Atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškovo, tiek atsakovo naudojamos medicininių produktų pakuotės yra pakankamai skirtingos, nėra pagrindo daryti išvadą, jog jos klaidina vartotoją, o atsakovas pakuodamas savo produkciją į ginčo pakuotę atlieka nesąžiningos konkurencijos veiksmus, todėl šioje dalyje ieškinys taip pat atmetamas. Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, atsakovas negali būti įpareigojamas nutraukti neteisėtus veiksmus.

Teismas taip pat atmeta ieškovų reikalavimus dėl turtinės žalos atlyginimo, nes sprendžia, jog ieškovas neįrodė visų privalomųjų sąlygų civilinei atsakomybei kilti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad įstatyme įtvirtintos civilinės atsakomybės atsiradimo būtinosios sąlygos, kurias nustačius taikoma atsakingam už žalos padarymą asmeniui atsakomybė, yra šios: neteisėti veiksmai, žala, kaltė ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir kaltės (CK 6.245-6.255 str.). Remiantis šių normų nuostatomis, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, todėl vien Konkurencijos įstatymo pažeidimas nėra laikomas pakankamu pagrindu reikalauti žalos atlyginimo. Byloje kilus ginčui dėl iš konkurencijos teisės pažeidimo kildinamos žalos atlyginimo, teismas nustato ir įvertina faktines aplinkybes, turinčias įrodomosios reikšmės deliktinės atsakomybės sąlygoms konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2010).

Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo minėta, atsakovo veikloje naudojamas prekių ženklas nėra tapatus ar klaidinamai panašus į ieškovo prekės ženklus, todėl atsakovo prekių ženklo naudojimas nelaikytinas veiksmais, prieštaraujančiais ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, taigi neįrodžius vienos iš pagrindinių sąlygų civilinei atsakomybei kilti, t. y. atsakovo neteisėtų veiksmų, teismas ieškovo reikalavimus dėl žalos atlyginimo atmeta, atskirai neanalizuodamas visų kitų sąlygų, būtinų civilinei atsakomybei kilti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Civilinio proceso kodekso 98 straipsnis reglamentuoja, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbą ir laiko sąnaudas, yra priteisiamo ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Atsakovas UAB ,,Vox pharmaceutica“ nurodo, jog patyrė 6 998 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškinys atmestas, įvertinęs Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nustatytus maksimalius dydžius, taip pat bylos sudėtingumą, suteiktų paslaugų pobūdį, sprendžia, kad prašoma priteisti suma, atstovavimo išlaidoms atlyginti, yra pernelyg didelė, todėl mažinama ir atsakovui iš ieškovo priteisiama 5 000 Eur atstovavimo išlaidoms atlyginti (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str. 1 ir 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 263-270, 279 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovo UAB ,,Innovative Pharma Baltics“ ieškinį atsakovui UAB ,,Vox pharmaceutica“ atmesti.

Priteisti iš ieškovo UAB ,,Innovative Pharma Baltics“ atsakovui UAB ,,Vox pharmaceutica“ 5 000 Eur atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.