Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė, sekretoriaujant Jolantai Smilgin, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. B., gim. (duomenys neskelbtini), Varėnoje, a. k. (duomenys neskelbtini) lietuviui, LR piliečiui, nevedusiam, dirbančiam (duomenys neskelbtini) vairuotoju, vidurinio išsilavinimo, besimokančiam (duomenys neskelbtini) 3 kurse, gyv. (duomenys neskelbtini), viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. B. 2015-11-25, 10:00 val. viešoje vietoje, Varėnos rajono savivaldybės Varėnos miesto Transporto gatvėje 11, kitų asmenų akivaizdoje necenzūriniais žodžiais ir gestu įžeidinėjo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjus – M. K., V. B., taip įžeisdamas pareigūnų garbę ir orumą.

Šiais veiksmais J. B. padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 187 str. 2 d. – policijos pareigūnų garbės ir orumo įžeidimas, reiškiamas žodžiu, ar kūno gestais.

Pažeidimo padarymo aplinkybės užfiksuotos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus PP Vyresniojo tyrėjo Giedriaus Raulušaičio surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 6-7), Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniųjų tyrėjų M. K., V. B. tarnybiniais pranešimais dėl pareigūnų garbės ir orumo įžeidimo (b. l. 8-10).

Administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo dieną, t. y. 2015-12-14 J. B. asmens paaiškinime nurodė, kad su protokolu ir kaltinimais nesutinka (b. l. 6).

Teismo posėdžio metu J. B. nurodė, kad protokolo nepripažįsta. Patikino, kad V. P. net nematė ir nė žodžio nešnekėjo su ja. Įėjo į tėvo kabinetą ir pamatė svetimus žmones besikuičiant, paprašė, kad pateiktų pažymėjimus, bet jam nė vienas jų nepateikė. Vienas iš jų, Mantas ar Vytautas priėjo prie jo ir jam iš rankų išplėšė „papkę“, ją ėmė draskyti, sakė, kad jie pareigūnai ir taip gali daryti. Nurodė, kad gal pareigūnų veiksmai išprovokavo jo grubesnį žodį, bet nemano, kad pareigūnams taip priimtina daryti. Jie darė ne jo kratą, o įmonės, kaip jie galėjo iš jo dokumentus atiminėti? Nurodė, kad jis sakė, jog tai jo asmeniniai dokumentai. Jis paaiškino, kad jų įžeidinėti nesistengė. Kai jis atėjo į įmonę nežinojo, kad ten yra pareigūnai, pamatė svetimus žmones landžiojant po tėvo asmeninius daiktus, „papkes“, stalčius. Kabinete buvo abu vyriškiai esantys salėje, vėliau pamatė ir moterį. Buvo V. ir J. B. (jo tėvai) tame kabinete, suprato, kad pas buhalterę buvo ši moteris, o kratą atliko vyrai. J. B. nurodė, kad jam nesuprantama, kaip per trejas uždaras duris tą moterį galėjo įžeisti? Tuo metu jo ranka buvo sugipsuota, jis buvo gydomas chirurgų dėl plaštakos lūžimo. Dar ir dabar rankos nevaldo, kaip galėjo šokinėti prieš du vyrus? Gal ir išprovokavo kokį žodį, bet negrasino susidoroti, nerodė nepadoraus gesto ranka.

Jis patvirtino, kad pareigūnai neprisistatė ir pažymėjimo jam neparodė. Todėl mano, kad jei jis ką ir įžeidė, tai kaip paprastą žmogų. J. B. nurodė, kad garso įrašas padarytas neteisėtai. Prašė protokolą pripažinti negaliojančiu, kaip neatitinkančiu realybės.

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis M. K. nurodė, kad jis yra Alytaus AVPK Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresnysis tyrėjas. Paaiškino, kad 2015-12-25 buvo priimtas nutarimas daryti kratą, adresu (duomenys neskelbtini). Minėtu adresu nuvyko apie 10 val., patalpose rado V. B. ir R. K. – buhalterę. Jie prisistatė bei parodė nutarimą, leido su juo susipažinti, moterys suprato, ko jie atvyko ir sutiko, kad atliktume kratą. Jis su V. P. nuėjo į buhalterės R. K. kabinetą, ten paprašė pateikti dokumentus, pradėjo numeruoti, žiūrėti, o V. B. buvo pas V. B.. Bežiūrint dokumentus, po 30 min. atvyko J. B. ir jo tėvas ir tada išgirdo . keliamą triukšmą. J. (sūnus) kėlė nepasitenkinimą, garsiai šaukė, sakė, kad pažįsta vyr. teisėją, žino kratos atlikimo tvarką. Jie jam paaiškino, kad atlikti kratą turi teisę, jo tėvą informavo apie kratą ir vėl žiūrėjo dokumentus. Iš pradžių jis aprimo, bet vėliau vėl kėlė nepasitenkinimą, pasiėmė dokumentą nuo spintelės ir norėjo išeiti, bet jie liepė parodyti tą dokumentą. Jis pasakė, kad tai jo dokumentai. Pamatę, kad tie dokumentai tikrai jo – grąžino juos. Kai atėjo į kabinetą, jis kėlė nepasitenkinimą, pasakė, kad jie ne pareigūnai, o kiaušiniai ir žiūrėdamas į jį sakė – „aš tave iškirsiu“ , “koks tu pareigūnas - tu snarglys”. V. B. tuo metu buvo su juo kabinete. Durys buvo paliktos atviros ir po įžeidžiančių žodžių išėjo į koridorių skambinti savo viršininkui, kad iškviestų ekipažą. Tuo metu J. B. (sūnus) išėjo kartu, įsėdo į mašiną ir rodydamas vidurinį pirštą išvažiavo. Nukentėjusysis nurodė, kad jeigu ne J. B. (jaunesnysis) – procesiniai veiksmai būtų įvykę ramiai. Sakydamas, kad „iškirs“ jis žiūrėjo į jį (M. K.), V. B. tikrai girdėjo, nes buvo šalia jo. Ar girdėjo V. P. – reikia jos klausti, nes buvo kitame kabinete. Kai rodė vidurinį pirštą – buvo vienas toje vietoje. Liudytojas paaiškino, kad atliekant kratą jie buvo be uniformų.

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis V. B., gim. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad jis yra Alytaus AVPK Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresnysis tyrėjas. Paaiškino, kad 2015-11-25 atvyko daryti kratą (duomenys neskelbtini). Direktoriaus kabinete rado V. B. (direktorę) ir finansininkę. Jiems prisistačius, jos buvo supažindintos su nutarimu daryti kratą, buvo paaiškinta, ko bus ieškoma. Kiti du kolegos išėjo į buhalterės kabinetą. Gal po 30 min. grįžo J. B. – direktorius, kuriam buvo paaiškinta kas vyksta, tuo metu po ranka neturėjo nutarimo, negalėjo jo parodyti. Labai greitai į kabinetą įėjo sūnus, J. B., kuris reiškė nepasitenkinimą, atėjęs sakė, kad išsineš savo dokumentus. Jis atsakęs, kad reikia juos patikrinti ir jeigu tai jo – galės neštis. Vėliau J. B. tuos savo turimus dokumentus geranoriškai parodė jiems, ten buvo namo brėžiniai, tad aplankas jam buvo grąžintas. Liudytojas nurodė, kad J. B. (sūnui) užeidavo nepasitenkinimo momentai, vartojo frazes – „kokie jūs pareigūnai, ne pareigūnai, o snargliai“. Iš pradžių ir direktorius reiškė nepasitenkinimą, bet vėliau nusiramino, jie paaiškino, kad be pagrindo neatvyksta tikrinti. Visus įžeidžiančius J. B. žodžius jis girdėjo. Be abejonės, tokie žodžiai sukelia jausmus, tokie žodžiai jį žemino ir menkino. Liudytojas patvirtino, kad J. B. jo neatsiprašė.

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji V. P., gim. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad ji yra Alytaus AVPK Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresnioji tyrėja. Paaiškino, kad vyko kartu su kolegomis atlikti kratą į Varėną. Kratos buvo surašytos daryti dviem adresais, nutarimo pagrindas – ieškoti buhalterinių dokumentų. Atvyko apie 10 val., viename kabinete rado dvi moteris: įmonės buhalterę ir direktorę. Prisistatė, parodė pažymėjimus, pasakė ko atvyko. Šios moterys buvo supažindintos su nutarimais atlikti kratas. Liudytoja nurodė, kad su M. K. ir buhaltere nuėjo į kitą kabinetą, kur buhalterė geranoriškai teikė dokumentus. Sėdėjo prie stalo, žiūrėjo, vartė ir numeravo dokumentus. Pro langą pamatė dideliu greičiu atvykstantį automobilį, iš kurio greitai išlipo jauno amžiaus žmogus, įlėkė su griausmu ir trenksmu, pasigirdo riksmai, šaukimai. Girdėjosi šauksmai: „ką darot, ko atvykote“, girdėjosi jauno žmogaus balsas. Tame šaukime išgirdo sakant „koks tu pareigūnas – tu esi snarglys“. Liudytoja nurodė, kad tai puikiai girdėjo, mat durys buvo atviros, jis gana garsiai šaukė. Ji paaiškino, kad dėl dokumentų nieko negali pasakyti, nes ten nebuvo ir nematė. Matė kaip M. K. išėjo į lauką, išbėgo ir pažeidėjas. Liudytoja patvirtino, kad ji girdėjo minėtą vieną išsireiškimą. Ji suprato, kad tai buvo pasakyta policijos pareigūnams, atlikusiems kratą, tuo metu ji buvo kitame kabinete ir tai ją įžeidė.

Liudytoja R. K., gim. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) buhaltere. Paaiškino, kad gėrė kavą, kai pareigūnai atėjo į kabinetą, jie nebuvo užgauliojami, paklausė kur yra buhalterė ir kur direktorius. Jos kabinete buvo moteris ir M. K., ją įspėjo, kad darys kratą ir liepė pateikti dokumentus. Direktoriaus durys yra dvigubos ir koks vyko tarp jų pokalbis – konkrečiai nesigirdėjo, tik girdėjosi garsai. Vėliau į tą kambarį nuėjo K., o V. P. liko pas ją. M. K. grįžo atgal, susirinko dokumentus, davė pasirašyti protokolą ir dokumentus išsivežė. Jos kabinetas nuo direktoriaus tik per koridoriuką. Jos durys buvo atidarytos, o direktoriaus – uždarytos. V. P. buvo visą laiką jos kabinete. Kai atvažiavo Jonukas, girdėjosi balsai, bet konkrečių žodžių nebuvo galima girdėti. Liudytoja nurodė, kad liudytoja policijos pareigūnė V. P. visą laiką buvo jos kabinete.

Liudytojas J. B., gim. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad buvo išvykęs, kai atvyko tikrintojai iš ekonominių nusikaltimų tikrinimo skyriaus. Jų elgesiu buvo pašiurpęs, bandė telefonu klausti kas jiems davė teisę taip elgtis, jie teismo sprendimo neturėjo. Klausė jų, kas išdavė leidimą, sakė – K.. Prašė, kad duotų jo telefoną, bet numetė ragelį ir nekalbėjo. Kai jis atvyko jo kabinetas buvo “išverstas”, jie jau buvo susirinkę visus dokumentus, kurių reikia ir kurių nereikia. Jam atėjus buhalterijoje sėdėjo P., jai sakė, kad viskas jiems bus pateikta. Vėliau iš jo kabineto paėmė jo darbo kalendorių. Kai įėjo sūnus griebė jo dokumentus. Kalbėjo visi garsiai, kažką bandė pasakyti, o klausyti – nebuvo kam. Jo sūnus nesakė necenzūrinių žodžių. Sūnus buvo su gipsu: vienoje rankoje laikė dokumentus, o kita buvo sugipsuota, tai kaip jis ranka galėjo rodyti nepadorų gestą – negalėjo. Liudytojas nurodė, kad jo manymu, atliekant procesinius veiksmus, pareigūnai elgėsi ne taip kaip reikėtų ir reikėtų skųsti juos, o ne rašyti protokolą jo sūnui. Liudytojas paaiškino, kad P. nieko negalėjo matyti, o liudija, kad matė.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 str. 2 d., įtvirtinta, kad policijos <...> pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimas, reiškiamas žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu, užtraukia baudą nuo aštuoniasdešimt šešių eurų iki vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų.

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus byloje esančius įrodymus teismas laiko, kad neginčijamai yra nustatyta, jog J. B. įžeidinėjo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnų - tyrėjų garbę ir orumą. Teismas neturi pagrindo netikėti Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnų M. K., V. B., V. P. parodymais teismo posėdžio metu, kurie neturėjo jokio pagrindo ir suinteresuotumo apšmeižti ar apkalbėti J. B.. Pareigūnai analogiškai patvirtino, jog atliekant kratą (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) , direktoriaus J. B., gim. (duomenys neskelbtini), sūnus J. B. gim. (duomenys neskelbtini) reiškė nepasitenkinimą, sakė pareigūną įžeidžiančius žodžius, įžeidžiantys žodžiai bei grasinimai buvo skirti vyresniajam tyrėjui M. K., tačiau minėtų procesinių veiksmų atlikimo metu dalyvavo ir vyresnysis tyrėjas V. B. bei vyresnioji tyrėja V. P., kurie girdėjo visus įžeidžiančius žodžius. Iš esmės Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnai vienodai aiškino aplinkybes, jie patvirtino, kad J. B. buvo prašomas netrukdyti atlikti procesinių veiksmų bei pasišalinti iš kratos vietos bei neįžeidinėti pareigūnų. Triukšmo kabinete faktą patvirtino ir liudytoja R. K., ji nurodžiusi, kad kai atvažiavo J., girdėjosi balsai, bet konkrečių žodžių ji negalėjusi girdėti. Teismo posėdžio metu buvo perklausytas garso įrašas, iš kurio girdėjosi, kad pareigūnai kalba ramiai, direktorius J. B. nervinasi: “kokie čia policininkai, čia banditai”, o triukšmas girdisi, kai atėjo jo sūnus J. B., tačiau tikslių žodžių nesigirdi, tik triukšmas. Ir pabaigoje girdisi V. B. žodžiai – gana. Šis įrašas tik patvirtina, kad J. B. (sūnus) buvo susinervinęs.

Pagal ATPK 256 str. nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo nustatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

ATPK 257 str. nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta, kad tokie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padaryti veiksmai atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 187 straipsnio 2 dalyje, sudėtį, todėl kvalifikuoti tinkamai. Tačiau teismas laiko, kad J. B. pareikštas kaltinimas susiaurintinas, pripažįstant, kad jis įžeidė du pareigūnus – M. K. ir V. B., nes tik šie pareigūnai buvo tame kabinete ir tiesiogiai bendravo su J. B.. V. P. buvo kitame kabinete, kaip nurodė, durys buvo uždarytos, triukšmas girdėjosi, bet išskirti atskirų žodžių neįmanoma, taip tvirtino liudytoja K.. V. P. teigia, kad ji girdėjusi įžeidžiančius žodžius. Tačiau net jei ir tikėti, kad V. P. girdėjo įžeidžiančius žodžius jie buvo skirti ne jai, todėl teismas laiko, kad toje dalyje kaltinimas susiaurintinas. J. B. skirtina administracinė nuobauda.

J. B. atsakomybę lengvinančių bei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus (b. l. 12-13) matyti, kad J. B. administracine tvarka baustas 2 kartus – dėl KET pažeidimų.

Skirdamas nuobaudas teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę - į jo jauną amžių, jis dirba, mokosi bei į jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Darytina išvada, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti, pažeidėjas bus perauklėtas, kad laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles (ATPK 20 str.), skiriant baudą pagal ATPK 30² reikalavimus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30, 30², 187 str. 2 d., 287 str. 1 d. 1 p., teismas

nutarė:

J. B. pripažinti padariusį pažeidimą, numatytą LR ATPK 187 str. 2 d. ir skirti jam devyniasdešimt (90 Eur) euro baudą.

Nutarimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.