- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-10
- Bylos Nr.
- eA-2892-442/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04526-2025-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolanta Malijauskienė, Dainius Raižys, Virginija Volskienė
- Pareiškėjas
- H. B.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos H. B. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos H. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja H. B. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2025 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą Nr. 25S176072 (toliau – ir Sprendimas) perduoti asmenį Latvijos Respublikai ir įpareigoti Departamentą nagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš esmės.
2. Pareiškėja skundą grindė šiais argumentais:
Šalies argumentai
2.1. Pareiškėja pateikė prieglobsčio prašymą Lietuvos Respublikoje. Departamentas kreipėsi į Latvijos Respublikos atsakingas institucijas su prašymu perimti pareiškėją savo žinion.
2.2. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai (toliau – ir Dublino reglamentas) 17 straipsnyje įtvirtinta diskrecinė išlyga. Nacionalinėje teisėje ji detalizuota Departamento direktoriaus 2017 m. gegužės 17 d. įsakyme Nr. 3K-56 „Dėl 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 604/2013 17 straipsnio 1 dalies taikymo“ (toliau – ir Įsakymas).
2.3. Lietuvos Respublika būtų tinkamiausia Europos Sąjungos (toliau – ir ES) valstybė narė pareiškėjos prieglobsčio prašymo nagrinėjimui. Aplinkybės, jog pareiškėjos su Latvijos Respublika nesieja jokie santykiai (nei šeiminiai, nei kultūriniai, nei ekonominiai), ji pateikė prieglobsčio prašymą Lietuvoje, nori čia likti ir integruotis, pagrindžia, kad Lietuva turi būti atsakinga už jos prieglobsčio prašymo nagrinėjimą.
2.4. Atkreiptinas dėmesys, kad 2025 m. liepos 17 d. buvo atliktas pareiškėjos specialiųjų poreikių ir pažeidžiamumo vertinimas. Pareiškėja yra priskiriama pažeidžiamų asmenų grupei „(duomenys neskelbtini)“. Atsižvelgiant į pareiškėjos pažeidžiamumą (ir pagrindą, kuriuo remiantis pažeidžiamumas buvo nustatytas), pagrįstai manytina, kad pareiškėjos perdavimas Latvijos Respublikai galėtų sukelti pernelyg didelę ir neproporcingą psichologinę žalą. Pareiškėja ir taip yra patyrusi pernelyg daug neigiamų išgyvenimų, kurie turi ilgalaikį neigiamą psichologinį poveikį, todėl perdavimas kitai valstybei, kur turėtų vėl iš naujo būti apgyvendinta, būtų apsupta naujų žmonių, naujos vietos, naujų taisyklių, jai kelia itin didelį stresą. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad geriausiai pareiškėjos poreikius užtikrintų, jeigu būtent Lietuvos Respublika nagrinėtų jos prieglobsčio prašymą.
2.5. Dublino reglamento 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta diskrecinė išlyga pagal Įsakymą gali būti taikoma, be kita ko, kai yra rimtas pagrindas manyti, kad Europos Sąjungos valstybėje narėje, kuri atsakinga už Lietuvos Respublikoje pateikto prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą pagal Reglamente nustatytus kriterijus, yra sisteminių prieglobsčio procedūros ir prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygų trūkumų, kurie galėtų lemti nežmonišką arba žeminamą elgesį su prieglobsčio prašytojais.
2.6. Viešai prieinama informacija (pvz., ES pareigūnų, nevyriausybinių organizacijų išplatinti pranešimai) patvirtina apie Latvijos Respublikos prieglobsčio procedūros ir prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygų trūkumus, vykdomus žmogaus teisių pažeidimus, todėl ir dėl šių priežasčių Lietuvos Respublika yra tinkamiausia valstybė nagrinėti pareiškėjos prieglobsčio prašymą.