- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-13
- Bylos Nr.
- 2S-2249-230/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-15914-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolia Indreikienė
- Atsakovas
- S. M.
- Ieškovas
- G. S.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 23 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-1381-451/2013 pagal ieškovės G. S. ieškinį atsakovui S. M., dalyvaujant išvadą byloje teikiančiai institucijai Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė patikslintu ieškiniu pirmosios instancijos teismo prašo priteisti iš atsakovo po 800 Lt nepilnamečio sūnaus M. S. išlaikymui kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki sūnaus pilnametystės, 27 946,67 Lt išlaikymo įsiskolinimą, 2 500 Lt sūnaus gydymo išlaidas. Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui M. S. po 800 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki bus išnagrinėta civilinė byla, kadangi atsakovas išlaikymo sūnui visiškai neteikia.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas, iš dalies tenkindamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 2013 m. liepos 23 d. nutartimi priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiam sūnui M. S. po 400 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2013-07-23 iki sprendimo priėmimo, ieškovę paskiriant priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Teismas prašyme nurodytų aplinkybių pagrindu sprendė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių bus pažeisti nepilnamečio vaiko interesai, gali būti neužtikrinti minimalūs nepilnamečio vaiko poreikiai maistui, būstui, sveikatai, ugdymui, nes vaikas gyvena su ieškove, o atsakovas išlaikymo sūnui visiškai neteikia. Nutartyje nurodoma, kad teismas negali priteisti ieškovės prašomos 800 Lt dydžio laikino išlaikymo sumos, kadangi tai reikštų ieškinio dalies patenkinimą dar neišnagrinėjus bylos ir neįvertinus visų įrodymų apie atsakovo turtinę padėtį ir turtinius įsipareigojimus, o atsakovas pateiktame atsiliepime sutinka mokėti sūnui išlaikymą tik po 100 Lt. Teismas laikė, kad minimaliems vaiko poreikiams patenkinti pakankama išlaikymo suma, laikinai teikiama vieno iš tėvų, yra 400 Lt kas mėnesį, todėl teismas tokio dydžio laikiną išlaikymą kas mėnesį priteisė iš atsakovo iki civilinės bylos išnagrinėjimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas atskiruoju skundu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 23 d. nutartį – sumažinti laikino išlaikymo nepilnamečiam sūnui M. S. dydį iki 100 Lt, mokamą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį iki sprendimo įsiteisėjimo. Nurodo, jog nutartis nemotyvuota, nepagrįsta, prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1) Teismo išvada, kad netaikus laikinųjų apsaugos priemonių bus pažeisti nepilnamečio vaiko interesai ir gali būti neužtikrinti minimalūs vaiko poreikiai, nepagrįsta, abstrakti ir padaryta neįvertinus byloje esančių įrodymų, kadangi atsakovas iš savo uždirbtų pinigų parūpino vaikui gyvenamąjį būstą, kurį suremontavo, įrengė ir apstatė baldais. Atsakovas vienas nuo sūnaus M. gimimo (duomenys neskelbtini) iki 2009 m. išlaikė ir sūnų, ir ieškovę.
2) Teismas neatsižvelgė į CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą, kuriuo vadovaujantis ir atsižvelgiant į tai, kad atsakovas, dirbdamas Anglijoje, visą laiką vienas išlaikė ieškovę ir sūnų, o ieškovė apskritai niekur nenorėjo dirbti, išlaikymo pareigą didesne lėšų dalimi privalo vykdyti ieškovė. Teismas nenustatinėjo vaiko poreikių dydžio, neanalizavo šalių turtinės padėties, t. y. neatsižvelgė į visų rūšių gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, vertybinius popierius ir kitą turtą. Atsakovas nurodo, jog jis gyvena Anglijoje, turi kitą šeimą, kurią taip pat privalo išlaikyti, gauna 2 016 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų algą, o jo išlaidos per mėnesį sudaro apie 2 038 svarų. Todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes ir į tai, kad ieškovė dirba ir jos turtinė padėtis šiuo metu yra žymiai pagerėjusi, iš atsakovo sūnui Mantui priteistinas 100 Lt laikinas išlaikymas.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog skundo argumentai nepaneigia skundžiamos nutarties, priteisiant laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, kuomet atsakovas išlaikymo neteikia visiškai, pagrįstumo. Teismas nepažeidė materialiosios ir procesinės teisės normų, vadovavosi prioritetiniais vaiko interesais, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuoto priteistino laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio. Priteisdamas laikiną išlaikymą, teismas tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį nustato, atsižvelgdamas į šalių teismui pateiktus duomenis, tačiau prioritetas visais atvejais teiktinas nepilnamečio vaiko interesams. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nereiškia bylos išsprendimo iš esmės, jas taikius tik nustatomas laikinas išlaikymas vaikui bylos nagrinėjimo metu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados
Skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Įstatymų leidėjas numatė galimybę taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, kol bus išnagrinėta byla (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius ir, sprendžiant laikino išlaikymo priteisimo klausimą, prioritetas yra teikiamas vaiko interesų apsaugai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį nustato, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus. Teismas, CPK 144–148 straipsnių pagrindu taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neturi išsamiai analizuoti, vertinti byloje šalių pateiktus įrodymus ir nustatyti aplinkybes, kurios yra ieškinio pagrindas ir kurias įvertinus bus išspręsti ieškinio reikalavimai, t. y. šioje proceso stadijoje nesprendžiamas tarp šalių kilęs ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.
Nagrinėjamu atveju ieškovė yra pareiškusi ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus M. išlaikymui po 800 Lt kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, 27 946,67 Lt išlaikymo įsiskolinimą, 2 500 Lt sūnaus gydymo išlaidas. Kartu ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo įpareigoti atsakovą teikti sūnui 400 Lt per mėnesį išlaikymą. Atsakovo atskirajame skunde nurodyti argumentai, jog jis nuo sūnaus gimimo (duomenys neskelbtini) iki 2009 m. išlaikė ir sūnų, ir jo motiną, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių bus pažeisti nepilnamečio vaiko interesai ir gali būti neužtikrinti minimalūs jo poreikiai, yra neesminiai ir nesudaro teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį. Laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečių vaikų poreikius ginčo sprendimo laikotarpiu, ir prioritetas šiuo atveju teikiamas vaikų interesų apsaugai. Pažymėtina, kad turi ir gali būti įrodinėjama tik išlaikymo teikimo, o ne jo neteikimo aplinkybė, tačiau apeliantas pats pripažįsta, kad išlaikymo sūnui M. neteikia nuo 2009 metų.
Apeliantas nurodydamas, jog abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaikus, akcentuoja proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principo svarbą, tvirtina, kad jo gaunamos pajamos – 2 016 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų, įvertinus jo šeimos poreikius, leidžia apeliantui teikti sūnui Mantui laikiną išlaikymą po 100 Lt kas mėnesį. Tačiau, kaip minėta, visos esminės priteistino išlaikymo dydžiui turinčios reikšmės aplinkybės (vaiko poreikiai maistui, būstui, sveikatai, ugdymui, tėvų turtinė padėtis, jų turimi kiti išlaikytiniai ir kt.) nustatinėjamos ir bus nustatytos tik išnagrinėjus ginčą iš esmės, o nepilnamečio sūnaus interesų apsauga reikalauja, kad jau šiuo metu būtų bent minimaliai užtikrinti jo būtini poreikiai. Atsakovo atskirajame skunde nurodyti argumentai nepaneigia būtinybės užtikrinti jo sūnaus M. poreikių patenkinimą, o kartu ir sumažinti priteistą laikiną išlaikymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstamas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, kuris nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, ir jo esmė ta, kad vieno mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v M. S., bylos Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009). Skundžiamos nutarties priėmimo metu minimali mėnesio alga sudarė 1 000 Lt, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, nenustačius visų bylai reikšmingų aplinkybių, turinčių įtakos išlaikymo dydžiui, taip pat atsakovui pripažįstant, kad jis nuo 2009 metų sūnui M. išlaikymo neteikia visiškai, buvo pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones - laikiną išlaikymą tam, kad būtų užtikrintas nepilnamečio sūnaus būtinųjų poreikių tenkinimas bylos nagrinėjimo metu. Tačiau, kaip jau minėta, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra tik laikinai situaciją sureguliuojanti priemonė. Tiek ieškovės nurodytų sūnaus poreikių pagrįstumas, tiek kiekvieno iš tėvų dalis, kuria jie turi prisidėti prie jų išlaikymo, atsižvelgiant į kiekvieno jų turtinę padėtį ir turimus išlaikytinius, bus nustatyti teismui išnagrinėjus bylą iš esmės. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas laikino išlaikymo dydis – po 400 Lt per mėnesį – atitinka vieną iš prioritetinių tikslų – užtikrinti vaiko teisių ir interesų apsaugą, jo teisę gauti nepertraukiamą išlaikymą iš abiejų tėvų ir tokio dydžio, kad būtų patenkinti minimalūs vaiko poreikiai (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Išsprendęs šalių ginčą iš esmės, pirmosios instancijos teismas turės nustatyti teiktiną išlaikymą nepilnamečiam šalių sūnui, kuris gali būti nustatytas tiek didesnis, tiek ir mažesnis už skundžiama nutartimi priteistą laikiną išlaikymą. Nustačius, jog sūnui teiktinas mažesnis išlaikymas, negu taikytas laikinosiomis apsaugos priemonėmis, sumokėtos išlaikymo sumos vykdymo procese galės būti įskaitytos.
Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus apelianto atskirąjį skundą, iš apelianto ieškovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą patyrė 1 400 Lt dydžio išlaidas (b. l. 62 – 64). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Rekomendacijų 8.15 punktas nustato 0,5 dydžio koeficientą, skaičiuotiną nuo minimalios mėnesinės algos, už atskirojo skundo ar kito dokumento, kuriame rašytinio proceso metu pareikštas prašymas, reikalavimai, atsikirtimai ar paaiškinimai, surašymą. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo ieškovei priteistina 500 Lt advokato atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti. Kauno apylinkės teismo 2011 m. liepos 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Lt advokato atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų.