- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2020-10-06
- Bylos Nr.
- eAN2-397-478/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01334-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Jūratė Jakubonienė (pirm.)
- Institucija
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Suinteresuotas asmuo
- UAB AGDEMA, UAB AGDEMA
- Kategorijos
- 21.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Institucija) atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutarties V. Š. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 11 d. nutarimu, administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-2195-358/2019, V. Š. pripažintas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, jam paskirta 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) bauda su transporto priemonės Peugeot Boxer, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.
2. Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi Institucijos prašymas pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 19 d. nutarimu paskirtą transporto priemonės — automobilio „PEUGEOT BOXER“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimą į konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą ir iš V. Š. išieškoti 1010 Eurų, buvo atmestas. Teismas nurodė, kad ANK 29 straipsnis reglamentuoja turto konfiskavimo, kaip administracinio poveikio priemonės, skyrimą kartu su nuobauda, ir gali būti taikomas nutarimo priėmimo metu, tačiau jis negali būti taikomas vykdymo procese, o šiuo atveju administracinio poveikio priemonė jau yra paskirta, teismo nutarimas įsiteisėjęs bei pateiktas vykdymui. Taip pat nurodė, kad nutarimas skirti automobilio konfiskavimą yra įsiteisėjęs ir nuosavybės teisės į konfiskuotą transporto priemonę perėjo valstybei, o jeigu valstybė prarado turtą dėl nesąžiningų asmenų veiksmų, būtent Valstybinė mokesčių inspekcija, kaip daikto savininkė, turėtų teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka dėl žalos atlyginimo iš kaltų asmenų.
Šalies argumentai
3. Atskirajame skunde Institucija prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartį ir tenkinti jų pateiktą prašymą.
3.1. Skunde nurodoma, kad Institucija neginčija konfiskavimo teisėtumo ir pagrįstumo, tik prašo pakeisti konfiskavimo būdą – taikyti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą. Teismo sprendimo vykdymo metu V. Š. informavo, kad Transporto priemonės neturi, ją grąžino savininkui UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri į Institucijos pranešimus dėl konfiskuotos transporto priemonės perdavimo nesureagavo. Tai patvirtinta, kad konfiskuotos Transporto priemonės negalima paimti, taip pat ji priklauso tretiesiems asmenims, todėl, vadovaujantis ANK 29 straipsnio 5 dalimi, turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl konfiskuoto turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo, ją išieškant iš V. Š..
3.2. Institucija teigia nesutinkanti su pirmosios instancijos teismo išreikšta pozicija, kad klausimas dėl administracinio poveikio priemonės — konfiskavimo pakeitimo negali būti sprendžiamas transporto priemonės konfiskavimo vykdymo metu, kadangi Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. lapkričio 29 d. nutartimi automobilio konfiskavimą pakeitė į šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą. Šioje byloje transporto priemonės konfiskavimo pakeitimo taikymo teisėtumas buvo vertinamas vykdymo procese, esant įsiteisėjusiam nutarimui.
3.3. Institucija skunde pažymi kad teismui atmetus Institucijos prašymą dėl turto konfiskavimo pakeitimo į jo vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą, susidarytų situacija, kai dėl pritaikytos administracinio poveikio priemonės administracinį nusižengimą padaręs asmuo nepatirtų jokių neigiamų padarinių, turto konfiskavimas netektų prasmės, kas prieštarautų teisingumo ir protingumo principams, todėl mano, kad yra pakankamas teisinis ir faktinis pagrindas pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutarimą ir iš pažeidėjo V. Š. priteisti konfiskuotino turto vertę pinigais.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į Institucijos skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Institucijos atskirasis skundas netenkintinas.
5. Aukštesnysis teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, skundo ir skundžiamos nutarties argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė Institucijos prašymą teismo sprendimo vykdymo procese turto konfiskavimą pakeisti į jo vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą.
6. Pagal ANK 29 straipsnio 1 dalį, turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn <...>. ANK 29 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu iš pažeidėjo ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Taigi, kaip matyti iš šio straipsnio formuluotės, administracinio poveikio priemonė yra skiriama kartu su nuobauda, ir ji skiriama nagrinėjant bylą iš esmės, be kita ko, aplinkybės, numatytos ANK 29 straipsnio 5 dalyje, t. y. dėl ko gali būti išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma, taip pat nustatomos bylos nagrinėjimo metu ir, jas įvertinus, priimamas sprendimas konfiskuoti turtą ar jo vertę atitinkančią pinigų sumą.
7. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nors V. Š. administracinį nusižengimą padarė pasinaudojęs ne jam nuosavybės teise priklausančia transporto priemone, bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta pakankamai aplinkybių taikyti turto konfiskavimą ne pažeidėjui priklausančio turto atžvilgiu. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta duomenų apie tai, kad automobilis yra paslėptas, ar nustatyta kitų priežasčių, dėl ko jo nebūtų galima konfiskuoti, todėl, pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutarimą, neturėjo pagrindo išieškoti konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą.
8. ANK 667 straipsnio 1 dalis numato, jog įsiteisėję teismų nutarimai ir nutartys administracinių nusižengimų bylose yra privalomi visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir atsakingiems asmenims, juridiniams ir fiziniams asmenims ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. ANK 687 straipsnyje nurodoma, kad turto, kuris buvo administracinio nusižengimo padarymo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, konfiskavimą vykdo institucija, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą <...>. ANK 688 straipsnyje nurodyta, jog turto, kuris buvo administracinio nusižengimo padarymo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, konfiskavimas vykdomas paimant konfiskuotą daiktą ir priverstinai neatlygintinai perduodant šį daiktą valstybės nuosavybėn. Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 11 d. nutarimas įsiteisėjo 2019 m. lapkričio 1 d., todėl jis turi būti vykdomas.
9. Institucija skunde nurodo, jog ji neginčija konfiskavimo teisėtumo ir pagrįstumo, tik prašo pakeisti konfiskavimo būdą – taikyti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą, tačiau, kaip teisingai pasisakė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, ANK 29 straipsnis neaptaria teismo procesinio sprendimo vykdymo stadijoje jokių galimų atvejų dėl administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo pakeitimo. Toks keitimas nenumatytas ir aukščiau paminėtame ANK 688 straipsnyje, kuris reglamentuoja turto konfiskavimo vykdymo tvarką.
10. Kaip matyti iš pateiktų duomenų, Institucija, kaip turto konfiskavimą šioje byloje turintis vykdyti subjektas, ėmėsi tinkamų veiksmų: susisiekė su pažeidėju V. Š. dėl automobilio apžiūros, o šiam informavus, kad konfiskuotą transporto priemonę jis grąžino savininkui UAB „(duomenys neskelbtini)“, du kartus siuntė pranešimus dėl konfiskuotos transporto priemonės perdavimo suderinimo, tačiau atsakymas nebuvo gautas ir konfiskuota transporto priemonė Institucijai neperduota. Tačiau, remiantis šiomis aplinkybės, Institucija neteisingai interpretavo, jog šiuo atveju egzistuoja viena ANK 29 straipsnio 5 dalyje numatytų sąlygų — konfiskuotino turto negalima paimti dėl kitų priežasčių, nes, kaip jau buvo aptarta, šia teisės norma sprendimo vykdymo procese negali būti vadovaujamasi.
11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 10 punkte, 4.67 straipsnyje nustatyta, kad nuosavybės teisė įgyjama konfiskuojant ar kitu būdu už pažeidimus paimant pagal įstatymą daiktus (turtą). Kadangi Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (ANK 29 straipsnio 1 dalis), reiškia, kad konfiskuotas turtas nuo nuosprendžio ar nutarimo skirti administracinę nuobaudą įsiteisėjimo momento tampa valstybės nuosavybe. Valstybei perimant teismo sprendimu konfiskuotą turtą, atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija (CPK 638 straipsnio 2 dalis), kuriai antstolis perduoda realizuoti konfiskuotą turtą, jeigu įstatymai nenustato kitaip (CPK 691 straipsnis, 692 straipsniai). Toks teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, jog šiuo atveju skundą pateikusi Institucija ir yra konfiskuoto daikto savininkė ir įgijo visas su juo susijusias teises, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteko daiktinių teisių į šį turtą. Taigi, nustačius aplinkybes, jog Valstybinė mokesčių inspekcija, kaip konfiskuoto daikto savininkė, prarado turtą dėl nesąžiningų asmenų veiksmų, ji turi teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka dėl žalos atlyginimo iš kaltų asmenų.
12. Nesutikdama su apylinkės teismo sprendimu netenkinti prašymo, Institucija kaip pavyzdį skunde nurodė Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje, kuria teismas vykdymo proceso metu automobilio konfiskavimą pakeitė į šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą. Visų pirma pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teisėjas, priimdamas sprendimą, vadovaujasi įstatymu ir bylos aplinkybes vertina remdamasis savo vidiniu įsitikinimu, todėl skunde nurodytas tos pačios pakopos kito teismo priimtas sprendimas neturi precedento galios ir neįgalina skundą nagrinėjantį teismą teisės aktus vertinti tapačiai ir priimti tokiu aiškinimu pagrįstą sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 6 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirojo skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.