Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2018-09-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-953-1021/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-09-25
Bylos Nr.
1-953-1021/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-0-23732-2018-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jonas Abraitis
Kaltinamasis
R. B., E. B.
Nukentėjusysis
S. K., M. B.
Civilinis ieškovas
Kauno teritorinės ligonių kasos
Baudžiamoji byla Nr. 1-953-1021/2018Teisminio proceso Nr.1-01-0-23732-2018-1
Procesinių sprendimų kategorijos:(S)

1.2.26.2; 1.1.6.3; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.3; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.1.15.3.3.3; 2.1.10.1; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2.

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 25 d.

VilkaviškisMarijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Jonas Abraitis,sekretoriaujant Laimutei Drebulienei,kaltinimą palaikant prokurorui Kęstučiui Gaubiui,dalyvaujant: kaltinamiesiems R. B. ir E. B.,nukentėjusiajam S. K.,nedalyvaujant civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos atstovui,

viešame teisiamajame posėdyje, taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. B. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis Vazniškių žemės ūkio bendrovėje vairuotoju, dekl. gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str..

E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini)., gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1).2017-06-01 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 284 str. 1 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 str. 1 d. pagrindu ir byla nutraukta,

2).2018-02-02 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 281 str. 7 d., pritaikius BK 64¹ str., 50 MGL bauda;

3).2018-03-16 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 138 str. 1 d. laisvės apribojimu 8 mėn. ir 50 MGL dydžio bauda; įpareigotas per visą bausmės vykdymo laiką būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., kiek tai nebus susiję su mokymusi ar legaliu darbu; dirbti ar registruotis Darbo biržoje; iki bausmės vykdymo pabaigos visiškai atlyginti nusikaltimu padarytą ir priteisiamą neturtinę 2000 Eur žalą nukentėjusiajam M. B. ir 68,21 Eur turtinę žalą Kauno teritorinei ligonių kasai;

4) 2018-05-03 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d., pritaikius BK 64¹ str., 1 m. laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 63 str.1, 4, 9 d., 65 str. 1 d.1 p. „b“ papunkčiu, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018-03-16 nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi, ir paskirta subendrinta galutinė 1 m. 2 mėn. laisvės atėmimo bausmė bei 50 MGL dydžio bauda, vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 6, 7, 8 p., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn., jį įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu tris mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str..

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodytos nusikalstamos veikos.

R. B. pažeidė viešąją tvarką, t. y. 2018 m. gegužės 20 d. apie 16:30 val. viešoje vietoje prie parduotuvės, esančios Liepų g. 33, Keturvalakių mstl., Vilkaviškio r. sav., įžūliu elgesiu dėl menkavertės priežasties tyčia sudavė ne mažiau kaip 4 smūgius nukentėjusiajam S. K. į veidą jam sukeldamas fizinį skausmą bei padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, tuo demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, bei tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 284 str..

E. B. pažeidė viešąją tvarką, t. y. 2018 m. gegužės 20 d. apie 16:30 val. viešoje vietoje prie parduotuvės, esančios Liepų g. 33, Keturvalakių mstl., Vilkaviškio r. sav., įžūliu elgesiu dėl menkavertės priežasties tyčia sudavė ne mažiau kaip 4 smūgius nukentėjusiajam S. K. į veidą, jam sukeldamas fizinį skausmą bei padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, tuo demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, bei tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 284 str..

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus.

K. R. B. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad kai išėję iš parduotuvės, pamatę S. K. apie puse 5 vakaro. Buvo šiais metais, 2018 m., mėnuo koks nepasakysiąs, vasara, galėjo būti gegužės 20 d. Keturvalakiuose prie parduotuvės įvykis, Liepų g. 33 galėjo būti, valanda – pusė penkių vakaro. Buvęs su E. B., jis draugas, geras draugas. Buvo išgėrę. Gėrę prieš įvykį, buvo 2.61 promilės, gėrę alų, lyg ir degtinę, dviese. Nuėję iki parduotuvės pirki alaus, taip gavosi. Išėję iš parduotuvės, jis pirmas pamatęs S. K., sudavęs 4 kartus į veido sritį. S. K. gyventojas Keturvalakių, jis vyresnis. Jis buvo kažkada užpuolęs jo motiną, kada išgėręs, prisiminęs ir sudavęs. Kuriais metais, nepasakysiąs, buvo jo tėvas paguldytas į ligoninę, sužinojo, kad nėra kam apginti ir užpuolė, 2-3 metai atgal. Motiną mušė, ikiteisminio tyrimo nebuvo, ligoninėje negulėjo. Motina sakė, kad buvo sumušta, nematęs sumuštos motinos, tik taip sakė. Gyvenantis namuose, buvo išvažiavęs, bet ne ilgą laiką. K. pretenzijų nekėlęs, pasisveikindavęs. Girtumas turėjo įtakos. Jam sakęs – ar daugiau dar muši mamą, jis gintis pradėjo. Prie parduotuvės gale už kampo mušęs, jis buvo prie elektros skydinės, jis priėjęs pats. Šviesus paros metas buvo, galėjo bet kas pamatyti. Jis nematęs ar kas matė. Pašalinių nematęs. Šviesu buvo. B. buvo parduotuvėj, dar nebuvo išėjęs. Sumušęs delnu, 3-4 kartus pataikęs. Delnu sudavęs į veido sritį 3-4 sykius, atsimenantis tiek. Po to pasitraukęs į šoną, nuėjęs nuo jo. Ar jam skaudėjo, manantis, kad šiek tiek, nebandė gintis. Ar liko žymės, nematęs. Kad būtų stiprūs smūgiai, nepasakytų. Tie nesutarimai su K. ir yra dėl motinos. B. kai atėjo, jis buvo pasitraukęs nuo jo, 4-5 žingsniai, gal daugiau. Nesantis įsitikinęs, kad B., kai atėjo ir matė, jau buvo pasitraukęs, kai jis ėjo. Viskas greitai vyko, tie smūgiai sekundžių reikalas, sudavęs kelis sykius ir atsitraukęs, kelios sekundės, B. vėliau atėjo. Matęs, kai B. atėjo, jis iš parduotuvės išėjo, ir atėjo iš po kampo. Jis atsitraukęs ir stovėjęs, ir paskui jis atėjo. Ar B. matė, kaip jis mušęs, nežinantis, nėra įsitikinęs, galėjo matyti. Elgesį vertinantis blogai, gailisi. Su nukentėjusiuoju šnekėjęs po to apie įvykį, atsiprašęs, jis atleido. Atlyginęs ligonių kasai, sumokėję kiek reikėjo. Sumokėję kartu su B. iš bendrų pinigų, 140 eurų. O nukentėjusiajam - jis jo klausęs, jis nieko nereikalavo, neprašė. Girtumas turėjo įtakos, atsitiktinis atvejis, nepiktnaudžiaujantis alkoholiu, administracine tvarka už teises sykį baustas, išgėrusį buvo sustabdę, o už pažeidimus, susijusius su girtavimu tikrai ne. Gyvenantis atskirai su šeima, vienas vaikas, nevedęs. Dirbantis, atlyginimas 800-880 eurų, priklauso nuo darbo dienų kiek išdirba. Vaikui penktas mėnuo, vaiko motina nedirba, prieš tai dirbo, gaudavo apie 700 eurų. Nepasikartos daugiau tokių atvejų. Kiek smūgių sudavė B., negalintis pasakyti tiksliai, 3-4 sudavė į veido sritį, neužfiksavęs, ar kumščiais ar delnais, delnu atrodo. Sudavęs smūgius, jis atsitraukė, išėję jį paskui. O nukentėjęs buvo tenai, toje pačioje vietoje. Nepažiūrėjęs, kas jam yra. Pardavėja iškvietė greitąją. Dėl ko jis, B. sudavė smūgius, eidami nekalbėję. Susitaikęs su nukentėjusiuoju. Jis sutinka, kad byla būtų nutraukta, kalbėję apie tai.

Kaltinamasis E. B. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad viskas nutiko Keturvalakių miestelyje, Liepų g. 33, gegužės 20 d., pusę penkių – penktą vakaro. Ėję su R. B. į parduotuvę ir sutikę S.. Jis nuėjęs į parduotuvę, o jis liko prie S.. Jis pareidamas matęs, jis buvo atsitraukęs, jis nuėjęs iki S. už senus laikus, buvo prikalbėjęs ir sutrenkęs. Jo santykiai su B. normalūs, draugai geri. Tą dieną vartoję alkoholinius gėrimus pas jį dviese, kiek išgėrę, nežinantis, nepasakysiąs, gėrę alų ir degtinės. Jam neblaivumas nustatytas virš dviejų, į parduotuvę ėję dasipirkt, nusipirkę. Jis vienas nuėjęs į parduotuvės vidų. Nuo jo namų iki parduotuvės 400 metrų - pusę kilometro. Jie kartu atėję į parduotuvę, bet jis į vidų parduotuvės vienas nuėjęs, o B. nuėjo kalbėti su S., K. stovėjo prie parduotuvės, jis stovėjo prie parduotuvės sienos. Ar blaivas buvo, nežinantis. Jis nuėjęs į parduotuvę nusipirkti alkoholio, o jis liko šnekėtis. Nukentėjusysis stovėjo prie parduotuvės elektros dėžutės ant sienos, ta dėžutė šone parduotuvės, nuo praėjimo net nematyti jei ateisi, tai matysi, o jei nuo įėjimo, nematysi. Šviesus paros metas buvo. Išėjęs iš parduotuvės, lyg ir eiti namo, bet paskui jau pamatęs S., nuėjęs pakalbėti. I. S. ėjęs, jam skydinė kliudė matyti, pamatęs, iš parduotuvės pro šoną ėję, pamatęs S.į, jis stovėjo, gal gėrė, gal rūkė. Kai išėjęs iš parduotuvės pro šoną, matęs S., nematęs sužalojimų jokių, stovėjo prie sienos, o B. atsitraukęs buvo. K. B. suduotų smūgius, nematęs. Kad būtų sumuštas nukentėjusysis, nematęs. Norėjęs pašnekėti, jis buvo šnekėjęs, kad jam bus blogai, šneka – sėsi, pasodins, kam visiems žinot reikėjo, visas kaimas paskui šneka, pirštais bado, kraujas užvirė, jis nuėjęs keletą kartų užtrenkęs ir viskas, apsisukęs namo. Tik už šnektas. Šnekos tokios, sakęs ką tik – už lojimą, kad loja, kad pasodins, panašiai taip, nu čia jam kaip toj probacijoj reikalų yra, tai čia jis nugirdęs gal kažką, tai šnekėjo. Konkrečiai neįvardysiąs. Sudavęs į veidą delnu. Nei seno, nei jauno negalima mušti, taip gavosi. Klausęs, kodėl visiems pasakoji, - nieko sako nepasakoja, taip gavosi, sutrenkęs. Prisiminti gal ir nervus sukelti alkoholis turėjo įtakos. Kai sudavęs smūgius, nukentėjusiajam iš nosies kraujas bėgo, jam atrodo jis liko stovėti lyg tai, ar klūpėti prie sienos, nežinantis. Smūgių sudavęs apie 4 daugiausia, kojomis nespardęs, lyg tai nespyręs, manantis nespyręs. Gal nukentėjusiam atrodė, kad spyręs. Gal buvo nuo smūgio apsvaigęs. Neatsimenantis, kad kojomis būtų spardęs, neatsimenantis dėl alkoholio. Jie parėję su R. B. namo, atvažiavo S.su policija. Nukentėjęs prie parduotuvės gal liko, lyg tai buvo greitukė. Kai atvažiavo su policija, jam ant akies mėlynė buvo, nosis pramušta gal, biskį kraujo ir mėlynė. Ant nosies matęs kraujo, iš nosies bėgo kraujas, akys – buvo mėlynė atrodo ant vienos. Ant žando ir ant lūpų nematęs. Kai jis atėjęs po B. veiksmų, ar matėsi kokios žymės, nieko jis nematęs, nei mėlynių, nei sumušimų. Sužalojimai kieno veiksmais padaryta, mėlynė ne iškart išdygsta. Nematęs paraudimo. Kieno veiksmais padaryta - gali būti jo, gali jo. Kai atėjęs, nesupratęs, kad B. jau jį mušęs yra, nesupratęs, kad tas S. muštas. Nesitarę mušti kažką, paskui pamatęs, kad prie parduotuvės stovi, išeidamas priėjęs prie jo. Savo veiksmus vertinantis blogai. Teistas už muštynes, straipsnių neatsimenantis, už viešą tvarką, sumušęs M. B., buvo išgėręs. Išvadas padaręs. Pasikartojo su S.. Alkoholis sukelia. Miške dirbantis neoficialiai, padedantis. Gyvenantis pas draugą, pas tėvus negyvenantis, nenorintis. Pataisos namuose neteko pasėdėti. Keičiantis savo gyvenimo būdą, negeriantis. Alkoholis jam kenkia. Buvo susitikęs su nukentėjusiuoju, atsiprašęs, atleido, rūkyti neturėjo, nupirkęs. Ligonių kasai R. B. sumokėjo, davęs pinigų kiek neatsimenantis, kartu mokėję tik persiuntė jis. B. davęs pinigų, kiek – nepamenantis. Per pusę ligonių kasai, B. padavęs, jis sumokėjo. Gydytis nuo alkoholio sutinkantis. Pas gydytoją psichiatrą nebuvęs, probacija liepė važiuoti į Marijampolę pas kažkokį ten, jis nevažiavęs, nežinantis nei kur jis. Pažiūrėkit į bylas – visą laiką išgėręs. Atsiprašęs nukentėjusiojo, pretenzijų nereiškiantis. Ateityje galvojantis kabintis, kažką daryti. Pamoka bus čia. Keičiantis gyvenimo būdą, negeriantis, nesąmonių nėra, keičiasi viskas. Išėjęs iš parduotuvės priėjęs paprastai prie nukentėjusiojo, nebėgęs, gal greitai vaikštantis, kalbėjęsi, jis klausęs jo. Gali būti, kad jis buvo išgėręs. Iš kojos, kad spyręs, nepamenantis.

K. R. B. ir E. B. pilnai pripažinus savo kaltę, davus parodymus, jiems bei prokurorui sutinkant, nukentėjusiajam neprieštaraujant, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, esant visoms įstatymo numatytos sąlygoms, įrodymų tyrimas, įvykdžius BPK 291 str. reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 str.).

Be kaltinamųjų visiško prisipažinimo, jų parodymų, kaltinimą jiems pagrindžia žemiau išvardinti rašytiniai bylos duomenys, kurie yra teismo ištirti ir įvertinti, yra gauti teisėtai įstatymų nustatyta tvarka, liečia byloje įrodinėtinas aplinkybes, yra nesuklastoti, neprieštaringi, vieni kitus papildo ir patvirtina, yra patikimi, pripažintini kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos buvimo ir jo kaltės įrodymais:

N. S. K. apklausos protokolai, iš kurių matyti, kad jis apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad buvo sekmadienis, berods gegužės 20 d. apie 17 val. Jis buvęs blaivus bei ėjęs iki parduotuvės, kad nusipirktų duonos. Į parduotuvės vidų dar nebuvo spėjęs užeiti. Prie parduotuvės pamatęs to paties kaimo gyventojus R. B. ir E. (pavardės tiksliai nežinantis). Šiedu asmenys buvo neblaivūs. Buvo daugiau prie parduotuvės asmenų, tačiau jis jų nepažinęs. Pirmiausiai jį pasikalbino ateiti prie pastato kampo R. B.. Jis pakviestas nuėjęs iš paskos R. B.. Pats asmeniškai nieko blogo neįtaręs, todėl ir ėjęs iš paskos. Jiedu abu pasitraukė už pastato kampo, kur R. B. jam pasakė "Tu buvai skriaudęs mano mamą" ir tuomet kokius 4 ar 5 kartus sudavė ištiestos rankos delnu jam per veidą, pataikydamas į skirtingas vietas. Nuo R. B. suduotų smūgių jam nebuvo prakirsta jokia veido sritis. Suduotų smūgių metu jis jutęs, kad yra sukeltas jam skausmas. Kai jam sudavė smūgius R. B., tai prie jų pribėgo E., kuris nieko neaiškinęs pradėjo jį spardyti kojomis. E. kojomis taikė jam į veidą, bent jau taip atrodė jam pačiam. Jis bijojęs, matydamas, kad koja užsimoja smūgiui, bei kad nepataikytų jam į pilvą, todėl prisilenkęs ir rankomis užsidengęs pilvą. Kai jis apsikabinęs rankomis pilvą, truputį pasilenkęs, tai E. užsimotas smūgis koja buvo tikslus ir pataikė jam į veidą, labiau į kairę pusę (jis buvo tuo metu net truputį pasisukęs šonu, todėl smūgis praktiškai buvo į visą veidą). Smūgių buvo ne vienas. Visus smūgius koja sudavė E.. Smūgių koja R. B. nesudavė. Kol jį mušė E., R. B. smūgių nesudavė, tačiau ir nestabdė E.. Per visą tą laiką kol jam smūgius sudavė E., tai kiek tiksliai smūgių koja buvo jis nežinantis, nes neskaičiavęs. Kiek sugebėjęs užfiksuoti pats, tai visi E. užsimoti smūgiai koja, buvo tikslūs, t.y. jam pataikė. Kiek tiksliai buvo smūgių neskaičiavęs, tikrai šių buvo nemažiau kaip kokie 4 smūgiai. Kol jam buvo suduodami E. smūgiai, tai jis sąmonės nebuvo praradęs, bei ant žemės nebuvo atsisėdęs. Jis negalintis patikslinti nuo kurio smūgio koja jam pasidarė negera, silpna. Negalintis patikslinti nuo kurio smūgio "pasipylė kraujas" per nosį, burną ir per ausį. Dėl kokios priežasties jam smūgius sudavė E., jis nežinantis. Kol jam buvo suduodami smūgiai, tai pašaliniai asmenys niekas nieko nesakė, t.y. "muštukų" nestabdė. Kai šiedu pasitraukė, tai dėl užėjusio silpnumo jis atsisėdęs ant žemės, už parduotuvės galo. Tuo metu prie parduotuvės privažiavo kažkoks automobilis ir iš šio išlipę asmenys kaip supratęs pranešė pardavėjai apie jį, nes buvo iškviesta pagalba, t.y. atvyko policijos pareigūnai ir greitosios pagalbos medikai. Pristačius į ligoninę, darė visokius tyrimus, bei buvo paliktas ligoninėje stebėjimui. Jam įtarė be įvairių sumušimų ir nosies lūžimą. Dėl to skubos tvarka gavęs siuntimą į Kauno klinikas pas nosies gydytoją. Atlikus papildomus tyrimus Kauno klinikose, jam pasakė, kad naujo nosies lūžio nėra, o yra stiprus sumušimas. Po šios konsultacijos buvo jam pasakyta, kad operacija nereikalinga, tik reikia plauti nosį, kad greičiau išsivalytų. Jis nurodęs, kad 2018-05-20 įvykusio incidento metu prie Keturvalakių parduotuvės buvo stipriai sumuštas, dėl ko jautęs fizinį skausmą. Po šio įvykio su juo buvo susisiekęs R. B., kuris jo atsiprašė, pastarajam dovanojęs, jiedu susitaikė. R. B. jokių pretenzijų neturintis. E., dėl to, kad jį sumušė, su juo nebuvo susisiekęs, jo neatsiprašė. J. E. nedovanojantis. Jis žinantis, kad kaip nukentėjęs asmuo gali teikti byloje civilinį ieškinį, tačiau jis to nedarys, nes nematantis reikalo. Kadangi su R. B. yra susitaikęs, tai dėl šio asmens jis jokių pretenzijų neturintis, o dėl E., tai nori, kad šis atsakytų pagal įstatymus ( b.l. 19-20, 21-22);

Įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota 2018-05-20 18:00---18:09 atlikta įvykio vietos apžiūra Keturvalakių mstl., Vilkaviškio r. sav., ir nustatyta, kad įvykio vieta yra Liepų g.33, Keturvalakių mstl. prie vienintelės parduotuvės. Valda nėra aptverta, įvažiavimas laisvas, kitokiais būdais nesaugoma. Prie parduotuvės kairės pusės sienos prie elektros instaliacijos skydelio matomos galimai kraujo dėmės ant sienos, kur vyko muštynės (b.l.7-10);

Tarnybinis pranešimas, surašytas 2018-05-20 Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio D. J., kuriame pranešama, kad 2018-05-20 kartu su vyr. patruliu E. M. patruliavę tarnybiniu automobiliu „VW Caddy" valst. nr. „(duomenys neskelbtini) nustatytame maršrute 51, 52. Apie 09 val. 22 min. iš Marijampolės apskrities VPK budėtojo gavę pranešimą, jog Vilkaviškio r. sav., Keturvalakių sen., Keturvalakių mstl, Liepų g. 33 į parduotuvę ką tik atėjo neaiškiomis aplinkybėmis sumuštas vyras, apie 60 metų, kruvinas veidas, užpuolikai galimai prie parduotuvės. Pranešė pardavėja. Apie 16 val. 59 min. nuvykus nurodytu adresu, pastebėję iš veido srities kraujuojantį vyrą, kuris paaiškino, jog jį sumušė du jaunuoliai, spardė į galvą. Asmenį sumušę jaunuoliai jau buvo pasišalinę. Dėl ko jį mušė, asmuo neatsakė. N. S. K. nurodė asmenis kurie jį sumušė bei kur jie gyvena, t.y. E. B. ir R. B.. Atvykę GMP darbuotojai nukentėjusįjį asmenį apžiūrėjo ir išsivežė į Vilkaviškio priėmimo skyrių. Nuvykus nukentėjusiojo nurodytu adresu radę E. B. ir R. B., kurie buvo akivaizdžiai neblaivūs, sklido stiprus alkoholio kvapas, akių vyzdžiai buvo išsiplėtę. Asmenims paaiškinę, jog jie yra įtariami padarę nusikalstamą veiką ir paaiškinę, jog jie bus pristatyti į Vilkaviškio PK. Apžiūrėjus asmenis pas juos neleistinų daiktų nerasta. Pasodinus į tarnybinį automobilį bei paklausus E. B. ir R. B., kodėl jie sumušė S. K., jie teigė, jog jie jam nieko nedarė ir nemušė. E. B. su prietaisu Alkotesteris (Alcotest 7510 Nr. ARKB-0286, patikros sertifikato nr. 0804058) buvo nustatytas 2,00 prom. Neblaivumo laipsnis. R. B. su prietaisu Alkotesteris (Alcotest 7510 Nr. ARKB-0286, patikros sertifikato nr. 0804058) buvo nustatytas 2,34 prom. neblaivumas, abu pristatyti į policijos komisariatą (b.l.11);

Specialisto išvada G416/2018 (09), kurioje nurodoma, kad S. K. klinikiniais duomenimis konstatuotas nosies paviršinis sužalojimas - sumušimas, kraujosruvos abiejų akių vokuose - paakiuose, kairės akies obuolyje, dešinio žando ir nosies nugarėlės srityse, muštinė žaizda viršutinėje lūpoje buvo padaryti kontaktuojant su kietais bukais ar bukabriauniais daiktais ir, tiek imant kiekvieną sužalojimą atskirai, tiek visus bendrai, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jų nukentėjusiojo sveikata sutrikdyta ne ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui, sužalojimai nėra pavojingi nukentėjusiojo gyvybei. Konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti 2018-05-20, jam būnant bet kurioje padėtyje, tiek suduodant rankomis, tiek spiriant koja, tiek kontaktuojant su kitais kietų bukų ar bukabriaunių savybių turinčiais daiktais, galimai trimis poveikiais (b.l.50-51);

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 str. 1 d. kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taikant šią normą, be kita ko, būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje ir kad dėl jų kilo neigiami padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl taikant šią normą būtina nustatyti, kad asmuo suvokė, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatė, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėjo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010, 2K-447/2012 ir kt.). Sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti įžūlūs veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius ar kvalifikuotini pagal kitus BK straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Pavyzdžiui, tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti. Pažymėtina, kad teismų praktikoje smurto naudojimas prieš asmenį viešojoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys Nr. 2K-286/2011, Nr. 2K-78/2013).

N. S. K. parodymais nustatyta, kad jis buvo sumuštas viešoje vietoje kaltinamųjų R. B. bei E. B. (b.l. 19-20, 21-22). Specialisto išvada neabejotinai nustatyta, kad jam buvo sumušta nosis, dešinys žandas, lūpa, padarytos kraujosruvos abiejų akių vokuose – paakiuose galimai trimis poveikiais (b.l.50-51). Nors kaltinamame akte kaltinamiesiems inkriminuojamas nusikaltimo padarymas bendrininkų grupėje, tačiau nei nukentėjusysis, nei kaltinamieji nenurodė, kad jie būtų mušę nukentėjusįjį bendrais veiksmais. Bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 str. 1 d.). Bendrininkavimo būtini subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Nusikaltimo bendravykdytojas yra asmuo, tiesiogiai dalyvavęs darant nusikalstamą veiką, o tai reiškia savo veika įgyvendinęs nusikaltimo objektyviuosius požymius arba bent dalį jų (numatytų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje); organizatorius yra asmuo, subūręs organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą, jiems vadovavęs ar koordinavęs jų narių veiklą arba parengęs nusikalstamą veiką ar jai vadovavęs ( BK 24 str. 2–4 d.). Bendrininkavimo atveju nusikalstamos veikos objektyviąją pusę realizuoja vykdytojas (ar bendravykdytojai, jei asmenų daugiau), todėl būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp organizatoriaus ir vykdytojų veikos bei bendrų padarinių. Tai galima patvirtinti tik tada, kai įsitikinama, kad kiekvieno iš jų veiksmai ar neveikimas buvo reikalingi ar būtini, nes sudarė sąlygas veikti kitiems bendrininkams ar iš esmės papildė jų veiksmus ir be jų pagalbos nusikalstamą veiką padaryti būtų buvę neįmanoma ar padarymas iš esmės pasunkėtų. K. R. B. nurodė, kad jis pats būdamas vienas pradėjo naudoti smurtą prie nukentėjusįjį S. K. dėl savo menkaverčių priežasčių, nematęs, kad jo veiksmus matytų kitas kaltinamasis E. B., kuris patvirtino, kad nematęs kaip muštų nukentėjusįjį kaltinamasis R. B., nepastebėjęs, kad nukentėjusysis būtų sumuštas, o pats nukentėjusįjį mušęs dėl savų menkaverčių priežasčių. Bendrininkavimas, ar prisidėjimas prie nusikaltimo yra įmanomas kol neužbaigta nusikalstama veika. E. B. pradėjus naudoti fizinį smurtą prie nukentėjusįjį, savo nusikalstamą veiką R. B. buvo pabaigęs. Kadangi nebuvo bendrininkų išankstinio susitarimo daryti nusikaltimą, nebuvo prisidėjimo prie nusikaltimo, kiekvienas iš kaltinamųjų savo veiksmus atliko atskirai, jų veiksmai nei buvo būtini, nei sudarė sąlygas veikti kitam bendrininkui, todėl iš kaltinimo jiems šalintina aplinkybė, kad jie padarė veiką veikdami bendrininkų grupėje. Kaltinamieji veikė neapibrėžta tyčia, nukentėjusiajam padariniai – sužalojimai atsirado dėl jų abiejų veiksmų-mušimo, todėl jiems inkriminuojamos tos pačios pasekmės.

K. R. B. nurodė, kad jis nukentėjusiajam sudavė 3-4 kartus į veido sritį delnu, tai patvirtino ir nukentėjusysis S. K., kuris nurodė, kad jam sudavė 4-5 smūgius, jis nuo smūgių juto fizinį skausmą. Specialisto išvada neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusiajam buvo sumušta nosis, dešinys žandas, lūpa, padarytos kraujosruvos abiejų akių vokuose – paakiuose galimai trimis poveikiais (b.l.50-51). Smūgiai buvo suduoti neabejotinai viešoje vietoje prie parduotuvės, kur priėjimas yra laisvas, ir bet kas eidamas į parduotuvę galėjo pamatyti nusikalstamus veiksmus, kas nustatyta iš įvykio vietos apžiūros protokolo (b.l.7-10 l.) Smurto panaudojimas viešosiose vietose teismų praktikoje pripažįstamas įžūliu elgesiu, pažeidžiančiu viešąją tvarką.. Nors kaltinamasis nurodo, kad jis nukentėjusįjį sumušė dėl to, kad jis sumušė jo motiną, tačiau teismas šį jo motyvą laiko mažareikšmiu, kadangi kaltinamasis nurodė, kad pats jis nematęs, jog būtų motina sumušta, ji jam taip sakė, ligoninėje ji negulėjo, į policiją nesikreipė, įvykis buvo gana seniai prieš 2-3 metus, prieš tai kaltinamasis ne kartą matęs nukentėjusįjį, turėjęs progą su juo pasiaiškinti, tačiau to nedaręs, o šiuo atveju pagrindinė konflikto priežastis buvo ne pyktis, o kaltinamojo apsvaigimas nuo alkoholio, kuris nustatytas 2,34 promilių, artimas sunkiam girtumo laipsniui, kurio įtaką nusikaltimo padarymui patvirtino ir kaltinamasis. Teismas, teisiamajame posėdyje ištyręs ir įvertinęs šiuos paminėtus įrodymus tiek atskirai, tiek bendroje visumoje, daro pagrįstą išvadą, kad jų visuma neabejotinai ir neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis R. B., būdamas neblaivus, 2018-05-20 apie 16:30 val. viešoje vietoje prie parduotuvės Liepų g.33, Keturvalakių mstl. be rimtos dingsties sudavė nukentėjusiajam S. K. ranka į veido sritį ne mažiau kaip 4 smūgius, taip sukeldamas jam fizinį skausmą, bei padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, tuo demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, dėl ko padaryta nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 284 str., bei neginčijimai nustatyta, kad kaltinamasis padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 str..

Kaltinamasis E. B. pripažino, kad jis nukentėjusiajam sudavęs 4 smūgius rankomis, ir galbūt kojomis, tiksliai neatsimena, dėl menkavertės priežasties – nukentėjusiojo apkalbų apie jį. Specialisto išvada neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusiajam buvo sumušta nosis, dešinys žandas, lūpa, padarytos kraujosruvos abiejų akių vokuose – paakiuose galimai trimis poveikiais (b.l.50-51). Nukentėjusysis nurodė, kad kaltinamasis jam sudavė ne mažiau 4 smūgius kojomis. Smūgiai buvo suduoti neabejotinai viešoje vietoje prie parduotuvės, kur priėjimas yra laisvas, ir bet kas eidamas į parduotuvę galėjo pamatyti nusikalstamus veiksmus, kas nustatyta iš įvykio vietos apžiūros protokolo (b.l.7-10 l.) Smurto panaudojimas viešosiose vietose teismų praktikoje pripažįstamas įžūliu elgesiu, pažeidžiančiu viešąją tvarką. Nors kaltinamasis nurodo, kad jis nukentėjusįjį sumušė dėl to, kad jis jį apkalba, tačiau teismas apkalbas laiko mažareikšme priežastimi, dėl kurios reikėtų naudoti fizinį skausmą, be to įstatymai numato galimybę dėl šmeižto kreiptis civilinio proceso tvarka ir taip apginti savo garbę ir orumą. Teismo vertinimu šiuo atveju pagrindinė konflikto priežastis buvo ne pyktis, o kaltinamojo apsvaigimas nuo alkoholio, kuris nustatytas vidutinis - 2,00 promilių, kurio įtaką nusikaltimo padarymui patvirtino ir kaltinamasis. Teismas, teisiamajame posėdyje ištyręs ir įvertinęs šiuos paminėtus įrodymus tiek atskirai, tiek bendroje visumoje, daro pagrįstą išvadą, kad jų visuma neabejotinai ir neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis R. B., būdamas neblaivus, 2018-05-20 apie 16:30 val. viešoje vietoje prie parduotuvės Liepų g.33, Keturvalakių mstl. be rimtos dingsties sudavė nukentėjusiajam S. K. rankomis ir kojomis į veido sritį ne mažiau kaip 4 smūgius, taip sukeldamas jam fizinį skausmą, bei padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, tuo demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Padaryta nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 284 str.. Kaltinamasis pripažintinas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 str., bei jam skirtina bausmė.

IV. K. R. B. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu.

BK 38 str. numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, ir savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai. K. R. B. nukentėjusiojo atsiprašė, jis jam atleido, jie susitaikė. Prokuroras prašė kaltinamojo atžvilgiu taikyti BK 38 str. ir baudžiamąją bylą nutraukti. Nukentėjusysis teismo posėdyje pareiškė, kad dovanoja jiems abiem, susitaikę, nori, kad abiejų atžvilgiu byla būtų nutraukta. K. R. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl jos padarymo nuoširdžiai gailėjosi, atlygino turtinę žalą ligonių kasai, su nukentėjusiuoju susitaikė, jis jam atleido. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių (BK 11 str. 3 d.), jis ankščiau neteistas (b.l.84). Jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str.1 d.2 p.), savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 str.1 d.3 d.). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas laiko, tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo padarymui (BK 60 str.1 d.9 p.). Su nukentėjusiuoju jis neturi giminystės ir šeimyninių ryšių, gyvena atskirai. Dirba. Turi draugę bei mažametį vaiką, kuriuos dabar išlaiko. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas daro išvada, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Ketverių metų laikotarpyje jis nėra buvęs atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu. Dėl šių priežasčių, esant visoms BK 38 str.1 d. numatytoms sąlygoms, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės.

Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės (BK 67 str.2 d.). Kadangi kaltinamasis padarė smurtinį nusikaltimą viešoje vietoje, jo atlyginimas siekia apie 800 Eur, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 71 str.- 10 MGL (500 Eur) įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. Bausmės skyrimas kaltinamajam E. B..

Nusikaltimo, numatyto BK 284 str. padarymas, yra baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str.2 d.). Taip pat skiriama bausme turi būti pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 str., t.y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę (BK 61 str.1 d.) Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 str.2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 str.1 d.).

Kaltinamasis E. B. padarė vieną tyčinį baigtinį nesunkų nusikaltimą. Nusikaltimo tikslas buvo sukelti fizinį skausmą, sužalojimus kitam asmeniui. Nusikaltimo motyvas buvo mažareikšmis - dėl galimai nukentėjusiojo skleidžiamų apkalbų. Nusikaltimas pagal savo pobūdį yra pavojingas, kadangi suduoti 4 smūgiai į žmogaus veido sritį. Nusikalstama veika padaryta 2018-05-20, kai kaltinamasis buvo vieną kartą atleistas BK 93 str. pagrindu kaip nepilnametis nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimą numatytą BK 284 str., du kartus teistas, tame tarpe už smurtinio nusikaltimo, numatyto BK 138 str.1 d. padarymą - nesunkų sveikatos sutrikdymą, jo atžvilgiu buvo priimtas bet dar neįsiteisėjęs nuosprendis pagal BK 178 str.1 d. (b.l.110-114). Turi galiojančių administracinių nuobaudų už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, viešosios tvarkos pažeidimą, smulkų svetimo turto pagrobimą, policijos pareigūnų įžeidimą apsvaigus nuo alkoholio, girto pasirodymą viešoje vietoje, paskirtų baudų nemoka (b.l. 101-109 l.). Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis yra linkęs pažeidinėti įstatymus, tai daro paskutiniu metu intensyviai, jam skirtų sankcijų nepriima, paskirtų baudų nemoka. Jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str.1 d.2 p.), savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 str.1 d.3 d.), atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo padarymui (BK 60 str.1 d.9 p.), būdamas recidyvistas (BK 60 str.1 d.13 p.). Nors kaltinamasis yra dar tik 19 metų, jauno amžiaus, tačiau sprendžiant iš paminėtų aplinkybių, jau formuojasi asmenybė, nesilaikanti įstatymų, daranti įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas ir administracinius nusižengimus, jam anksčiau skirtos bausmės bei baudžiamojo poveikio priemonės nepasiekė savo prevencinių tikslų, todėl jam skirtina griežčiausia terminuota laisvės atėmimo bausmė, nustatant jos terminą 1 m.

Baudžiamoji byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kaltinamasis visiškai prisipažino, buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, jam teismo skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu, bei skirtina 8 mėn. terminuoto laisvės atėmimo bausmė (BK 64¹ str.1 d.).

Kaltinamasis naują nusikalstamą veiką padarė 2018-05-20, dar neįsiteisėjus 2018-05-03 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiui, kuriuo jam paskirta subendrinta galutinė 1 m. 2 mėn. terminuoto laisvės atėmimo bausmė bei 50 MGL dydžio bauda. Todėl šiuo nuosprendžiu paskirta 8 mėn. terminuoto laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 64 str.1, 3 d., 65 str. 1 d.1 p. „b“ papunkčiu, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018-05-03 nuosprendžiu paskirta 1 m. 2 mėn. terminuoto laisvės atėmimo bausme bei 50 MGL dydžio bauda, prie griežtesnės 1 m.2 mėn. terminuoto laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį -4 mėn. iš švelnesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos 8 mėn. terminuoto laisvės atėmimo bausmės, paskiriant galutinę subendrintą bausmę -1 m. 6 mėn. terminuoto laisvės atėmimo bausmę, bei 50 MGL baudą.

VI. Bausmės vykdymo atidėjimas E. B..

BK 75 str. 1 d. nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 6 m. už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip 4 m. už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 m. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės vykdymas negali būti atidėtas, kai teismas, skirdamas bausmę, nenustato, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi remtis ne tik byloje esančiais duomenimis, tiesiogiai apibūdinančiais nuteistojo asmenybę, bet ir bylos aplinkybėmis, kurios sudaro galimybę įvertinti ar nuteistojo nusikaltimas (nusikaltimai) padarytas atsitiktinai, ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar dėl kitų asmenų įtakos, ar nuteistajam apskritai būdingos antivisuomeninės, nihilistinės nuotaikos, ar yra ryškių polinkių daryti nusikalstamas veikas ir pan., kas suponuoja išvadą, kad sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, vadovaujamasi ne tik BK 75 str. nuostatomis, bet ir bausmės skyrimo bendraisiais pagrindais (BK 41 str., 54 str.) bei kitomis baudžiamojo įstatymo normomis, įtvirtinančiomis bausmių skyrimo taisykles. Bausmės vykdymo atidėjimas nėra atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės, jos atidėjimo metu teismo skiriami įpareigojimai, kuriuos privalo nuteistasis vykdyti, jais yra apribojama jo laisvė, jam skiriami suvaržymai, siekiant įgyvendinti bausmės tikslus. Nuteistajam pažeidžiant bausmės vykdymo sąlygas, teismui padarius išvadą, kad bausmės tikslai nebus pasiekti bausmės vykdymo atidėjimu, bausmės vykdymo atidėjimas yra panaikinamas, nuteistasis pasiunčiamas į laisvės atėmimo vietą atlikti laisvės atėmimo bausmės, neįskaitant praėjusio bausmės vykdymo atidėjimo laiko, t.y. nuteistasis sau pasunkina padėtį.

Kaltinamasis po nusikaltimo padarymo jį padaręs visiškai prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi, davė išsamius parodymus, atlygino padarytą turtinę žalą. Yra jauno amžiaus, jam 19 metų. Jo ankstesni padaryti nusikaltimai pagal savo pobūdį nėra labai pavojingi, visi yra nesunkūs. Kadangi teistumai buvo per vienerius metus - 2018 metus, todėl yra tikimybė, kad kaltinamasis apsvarstys savo nusikalstamo elgesio neigiamas pasekmes, ir imsis teigiamų veiksmų. Teismas atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, daro išvadą, kad netikslingas realios 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmės taikymas, kadangi kaltinamojo atžvilgiu bausmės tikslų galima pasiekti be realaus laisvės atėmimo švelnesnėmis priemonėmis – terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimu, skiriant teismo draudimus ir įpareigojimus. Tuo bus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 str., t.y. sulaikys kaltinamąją nuo naujų nusikalstamų veikų darymo; apribos galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveiks laikytis įstatymų ir vėl nenusikalsti; užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į nusikaltimų sunkumą, pavojingumo pobūdį, kaltinamojo asmenybę, nustatytinas 2 m. bausmės vykdymo atidėjimo terminas. Jam nustatytinos teismo pareigos - neišeiti iš namų nuo 22:00 val. iki 6:00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi (BK 75 str.2 d.7 p.), neišvykti už gyvenamosios vietos (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 str.2 d.8 p.), nevartoti psichiką veikiančių medžiagų - alkoholio, narkotinių ir psichotropinių medžiagų (BK 75 str.10 p.).

VII. Civilinis ieškinys

Kauno teritorinė ligonių kasa pateikė 2018-06-25 ieškinį Nr.I3-1534 dėl kaltinamųjų veiksmais padarytos turtinės žalos - nukentėjusiojo S. K. gydymo išlaidų – 140,57 Eur atlyginimo (b.l.57-58). Iš byloje esančio mokėjimo nurodymo 2018-07-18 matyti, kad 140,57 Eur žalą kaltinamasis R. B. atlygino (b.l.62), todėl civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu.

VIII. Kiti teismo sprendimai.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paskirta kaltinamajam R. B., nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina (b.l.71-72 )

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paskirta kaltinamajam E. B., nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina ( b.l.93-94)

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis virš paminėtu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str., 50 str., 64 str., 64¹ str., 284 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 302 straipsniais, 304 - 308 straipsniais, 312 str., 313 str.3 d.,

nusprendžia:

R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) esant visoms sąlygoms, numatytoms Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą, jam susitaikius su nukentėjusiuoju S. K., bei baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsnyje, - 10 MGL (500 Eur (penkių šimtų eurų) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išaiškinti, kad įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą turi būti sumokėta per teismo nustatytą 3 (trijų) mėnesių terminą į Teisingumo ministerijos bankinę sąskaitą (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas) nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą. Jeigu per teismo nustatytą terminą įmoka nėra sumokama, Teisingumo ministerija kreipiasi dėl priverstinio paskirtos įmokos išieškojimo į antstolį. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padaro baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas; jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas; už baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą numatyta baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį, kuris numato baudą arba areštą.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatas paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 8 (aštuonių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę,

subendrinti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, dalinio sudėjimo būdu šiuo nuosprendžiu paskirtą 8 (aštuonių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę su Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme bei 50 MGL dydžio bauda, prie griežtesnės neatliktos 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį – 4 (keturis) mėnesius iš švelnesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos 8 (aštuonių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmės, paskiriant galutinę subendrintą bausmę -1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę, bei 50 MGL( 2500 Eur(dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) baudą,

atidėti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 (dviem) metams, skiriant E. B. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį šias pareigas: Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatytą pareigą neišeiti iš namų nuo 22:00 iki 6:00 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi; Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą pareigą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytą pareigą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų - alkoholio, narkotinių ir psichotropinių medžiagų;

bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo (suimtojo nuo nuorašo jam įteikimo) dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio ar kitus šio teismo rūmus.

Teisėjas Jonas Abraitis