Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gudyno (pranešėjas). Sigitos Rudėnaitės, Algirdo Taminsko (kolegijos pirmininkas),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens R. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui R. Č. dėl nurodymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Vykdant Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 str. reikalavimus, 1999-05-25 Vidaus reikalų ministras įsakymu Nr. 343 patvirtino Vidaus reikalų ministerijos centrinio duomenų banko (toliau VRM CDB) naudotojų įregistravimo ir išregistravimo instrukciją, kurios priedo 1 p. nustatyta, kad leidimas suteikia teisę naudotis VRM CDB tik vykdant tarnybos užduotis. Tiriant nusikalstamas veikas, atliekant operatyvinius veiksmus, nagrinėjant administracinius teisės pažeidimus, nustatant asmens nepriekaištingą reputaciją, t. y. vykdydami tarnybos užduotis, policijos pareigūnai naudojasi atitinkamais duomenų registrais (šiuo atveju – naršykle „POLIS-CDB“, bei jos posisteme „Giminystės ryšiai“, kurios duomenis prašoma panaikinti ginčijamae Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nurodyme). Pareiškėjas mano, kad iš naršyklės „POLIS-CDB“ gaunama informacija pareiškėjui yra būtina įgyvendinant Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 7 str., Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo, Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas. Be to, tokios informacijos naudojimas neprieštarauja Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 str. 2 d. 6 p.

draudimo įstatymo 82 str. 4 d. reikalavimais, reikalaujamą sunaikinti informaciją pareiškėjui reikia saugoti ilgiau, nei leidžia Duomenų apsaugos inspekcija.

Pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį, jog jis gauna paklausimus iš Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos. Išvada, kad užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai, teikiama, jei užsienietis per pastaruosius dvejus metus ne mažiau kaip du kartus padarė administracinius teisės pažeidimus būdamas neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų medžiagų.

II.

Skundžiamu 2006-02-08 nurodymu Nr. 2R-418(2.13) konstatuota, kad naršyklėje „POLIS-CDB“ naudojama programinė priemonė, suteikianti galimybę suformuoti asmens genealoginį medį yra neteisėta, pažeidžia Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 3 str. 1 d. 2 p. Taip pat buvo nustatyta, kad KET pažeidimų duomenų bazėje daugiau nei vienerius metus nuo dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, saugant duomenis apie KET bei juos padariusius asmenis, pažeidžiamas Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 4 str., 3 str. 1 d. 4 p. Atsakovas, vadovaudamasis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 32 str. 1 d. 5 p., LR Vyriausybės 2000-09-25 nutarimu Nr. 1156 patvirtintų Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nuostatų 9.2 punktu, nurodė pareiškėjui iki 2006-03-01 panaikinti naršyklės „POLIS-CDB“ posistemėje „Asmens duomenys“ (funkcija „Giminystės ryšiai“) esančią programinę įrangą, suteikiančią teisę apjungti iš Gyventojų registro gaunamus asmens duomenis ir juos apjungus sudaryti genealoginį medį, taip pat nurodė iki 2006-03-01 sunaikinti KET pažeidimų duomenų bazėje saugomus perteklinius asmens duomenis.

Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 str. 1 d. 5 ir 6 punktai nustato, kad asmens duomenys gali būti tvarkomi, jeigu įgyvendinami oficialūs įgaliojimai, suteikti valstybės bei savivaldybių institucijoms arba trečiajam asmeniui, kuriam teikiami asmens duomenys, taip pat kai reikia tvarkyti dėl teisėto intereso, kurio siekia duomenų valdytojas arba trečiasis asmuo, kuriam teikiami asmens duomenys ir jei duomenų subjekto interesai nėra svarbesni. Teisėjų kolegija, atsiželgusi į tai, kad minėto įstatymo 5 str. 1 d. 1 punkte atskirai nustatyta, kad asmens duomenys gali būti tvarkomi asmens sutikimu, priėjo prie išvados, kad minėti 5 ir 6 punktai numato atvejus, kai nereikalingas duomenų subjekto sutikimas.

Teisėjų kolegija nustatė, kad vykdant pagrindinius policijos uždavinius, nustatytus LR Policijos veiklos įstatymo 5 str. 1 dalyje, pareigūnai turi turėti galimybę naudotis tam tikru registru – šiuo atveju naršykle „POLIS-CDB“. Minėtos programinės įrangos naudojimas įgyvendinant operatyvinės veiklos įstatymo 7 str. 1 d. 11 p., Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 str. 1 d. 9 p. nuostatas atitinka Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 str. 1 d. 6 p. įtvirtintą asmens duomeų teisėto tvarkymo kriterijų. Teisėjų kolegija pripažino, kad šiuo atveju minėtos programinės įrangos naudojimas yra reikalingas siekiant teisėto instereso, taip pat pripažino, kad šiuo atveju subjekto interesai yra svarbesni.

Kolegija nustatė, kad nors duomenys apie administracinius teisės pažeidimus bei juos padariusius asmenis, šiuo atveju Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie saugomi praėjus vieneriems metams nuo nuobaudos įvykdymo dienos, neturi reikšmės taikant ATPK 32 str. 5 p., tačiau pažymėjo, kad ATPK 248 str. nustato pareigą administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėjantiems pareigūnams, taip pat ir teismui, visapusiškai, pilnai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. Tai reiškia, kad be kitų byloje rinktinų duomenų, turi būti surenkama ir pažeidimą padariusį asmenį charakterizuojanti medžiaga, nes į ją būtina atsižvelgti skiriant nuobaudą (ATPK 30, 30¹ str.). Kolegijos nuomone, administraciniai teisės pažeidimai, jei ir nelaikytini atsakomybę sunkinančia aplinkybe, yra reikšmingi kaip asmenį charakterizuojančios aplinkybės, todėl duomenys apie juos turėtų būti renkami ir kaupiami. Be to, kolegija pažymi, kad ATPK 27 str. 1 d. nustato, kad asmeniui suteiktos specialios teisės atėmimas skiriamas už šiurkštų arba sistemingą naudojimosi šia teise tvarkos pažeidimą. Taigi ši ATPK nuostata, kolegijos nuomone, įtvirtina būtinybę saugoti minėtus duomenis ilgiau nei vienerius metus nuo nuobaudos įvykdymo, nes sistemingumas nėra siejamas su vienerių metų terminu. Teismas pripažino pagrįstu pareiškėjo nurodytą būtinumą saugoti duomenis apie padarytus administracinius teisės pažeidimus ir praėjus vieneriems metams nuo dienos, kai pasibaigė nuobaudos vykdymas, atsižvelgiant į Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 str. 2 d. 9 p. įtvirtintą nuostatą, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris per pastaruosius 3 metus ne mažiau kaip 2 kartus padarė administracinius teisės pažeidimus. Teismas priėjo prie išvados, kad įstatymas šiuo atveju numato būtinumą saugoti duomenis ir praėjus vieneriems metams nuo nuobaudos vykdymo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kad iš šalių paaiškinimo teismo posėdžio metu paaiškėjo, jog atsakovui nagrinėjant trečiojo asmens skundą ir atliekant patikrinimą, daugiausia abejonių sukėlė ne pats tokių duomenų saugojimas, o saugojimo būdas, t. y. tai, kad naršyklėje POLIS-CDB“ programoje „Kelių eismo taisyklių pažeidimai“ galima pamatyti visus asmens padarytus KET pažeidimus, nepriklausomai nuo nuobaudos galiojimo, taip pat atspausdinti visus šiuos duomenis. Tokiu atveju, kolegijos manymu, skundžiamu aktu pareiškėjui buvo suformuluotas neadekvatus reikalavimas.

III.

Tretysis suinteresuotas asmuo apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilnaius apygardos administracinio teismo 2006 m. kovo 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Suinteresuotas asmuo nurodo, kad pirmos instancijos administracinis teismas pasisakė tik dėl policijos pareigūnų veiklos tvarkant duomenis atitikimo Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 str. reikalavimams, bet nenagrinėjo duomenų tavrkymo būdo, sąlygų ir apimties. Suinteresuotas asmuo pažymi, kad pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 3 str., draudžiamas asmens duomenų tvarkymas net ir tada, kai subjektas, turintis teisę į asmens duomenų tvarkymą, juos tvarko pažeisdamas įstatymo reikalavimus. R. Č. nesutinka su teismo išvada, kad teisėtas interesas gauti tam tikrus duomenis yra svarbiau už tokių duomeų tvarkymą pažeidžiant įstatymus. Be to, jo manymu, nei teismas, nei pareiškėjas konkrečiai neįvardijo teisėtų interesų.

Nurodo, kad Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjo žinioje esantys asmenų duomenys (jų bazės), naudojant programinę įrangą „POLIS-CDB“, yra prieinami kiekvienam policijos pareigūnui, be to, tokie asmenys, prieinantys prie duomenų, nėra identifikuojami, turi galimybę kopijuoti susistemintus duomenis. Pareiškėjo nurodomi tikslai, dėl kurių jis tvarko asmens duomenis, yra siauro pobūdžio ir reikalingi tik siaurai sričiai pareigūnų. R. Č. nurodo, programos „POLIS-CDB“ naudojimas neatitinka Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 24 str. reikalavimų, ir ji negali būti naudojama tol, kol nebus pašalinti trūkumai.

Tretysis suinteresuotas asmuo teigia, kad ATPK 36 str. nedviprasmiškai nurodo, kad praėjus nustatytam laikui, asmuo laikomas nebaustu administracine tvarka, o tai reiškia, jog tos aplinkybės neturi ir negali turėti įtakos sprendžiant teisinius klausimus ar atliekant kitus formlius veiksmus.

R. Č. teigimu, pirmosios instancijos teismas, aiškindamas, kad baustumas ar nebaustumas priklauso nuo situacijos, kurioje reikia taikyti ATPK 36 str., pažeidžia Administracinių bylų teisenos įstatymo 6 str., kuris nurodo, kad įstatymo aiškinimas ir taikymas negali priklausyti nuo asmens statuso, veiklos rūšių ar pobūdžio, taip pat kitų panašių aplinkybių, t.y. visi asmenys prieš įstatymą lygūs (Konstitucijos 29 str.).

R. Č. atkreipia dėmesį, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai sutapatino dokumentų tvarkymą ir dokumentų saugojimą.

Atsakovas Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija sutinka su trečiojo suinteresuoto asmens apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais ir prašo panaikinti pirmos instancijos adminsitracinio teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Atsiliepime atsakovas pažymi, jog programos – naršyklės „POLIS-CDB“ posistemėje „Asmens duomenys“ (funkcija „Giminystės ryšiai“) esančios programinės priemonės, suteikiančios galimybę apjungti iš Gyventojų registro gaunamus duomenis ir sudaryti genealoginį medį, nėra įteisintos jokiu Lietuvos Respublikos teisės aktu, nei tarptautiniu dokumentu. Taip pat teismas neatsižvelgė į tą faktą, kad joks teisės aktas neapibrėžia genealoginio medžio naudojimo tikslų bei sąlygų, subjektų, kurie gali naudotis genealoginiu medžiu.

Atsakovas nurodo, kad Vidaus reikalų ministro 1999 m. birželio 3 d. įsakymu patvirtinti Vidaus reikalų ministerijos informacinės sistemos nuostatuose nenumatyta, kad turėtų būti tvarkomi asmens Senelių, dėdžių, tetų, brolių, seserų, jų vaikų, pusbrolių ir pusseserių vaikų asmens duomenys.

Atsakovas pažymi, jog programos – naršyklės „POLIS-CDB“ posistemėje „Asmens duomenys“ (funkcija – „Giminystės ryšiai“) esanti programinė priemonė nėra įteisinta pagal Vyriausybės 2004 m. balandžio 19 d. nutarimu Nr. 451 patvirtintas Valstybės informacinių sistemų steigimo ir įteisinimo taisykles.

Atsakovo teigimu, tokios programinės priemonės buvimas prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 8 str. nuostatoms, reglamentuojančioms kiekvieno žmogaus teisę į privatų gyvenimą. Atsakovas remiasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika (2000 m. vasario 16 d. sprendimas byloje Nr. 27798/95 Amann prieš Šveicariją; sprendimas byloje Nr. 48521/99 Armstrong prieš Jungtinę Karalystę ).

Kadangi pasirinkus programos – naršyklės „POLIS-CDB“ meniu punktą „Asmens anketiniai duomenys“ ir jo ekrano apačioje esantį meniu punktą „Giminystės ryšiai“, ekrane matomi duomenys apie asmens senelius, dėdes, tetas, brolius, seseris, pusbrolius, pusseseres, pusbrolių ir pusseserių vaikus, atsakovas daro išvadą, jog formuojant genealoginį medį, paliečiamas ne tik asmuo, kurio genealoginis medis formuojamas, bet ir kiti duomenų subjektai. Atsakovas mano, kad šios programinės priemonės naudojimas nėra adekvatus teisėtam interesui.

Remiantis šiais argumentais, atsakovas nesutinka su teismo išvada, jog minėtos programinės įrangos naudojimas atitinka Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 str. 1 d. 6 p.

Atsakovas savo argumentus dėl minėtos programinės priemonės neteisėtumo grindžia atlikto tikrinimo Vyriausiajame policijos komisariate duomenimis. Tikrinimo metu buvo nustatyta, kad Vyriausiojo policijos komisariato vyresnysis postinis Vidas Gailius 2004 m. garuodžio 18 d. prisijungė prie „POLIS-CDB“ duomenų bazės ir išspausdino trečiojo suinteresuoto asmens R. Č. asmens duomenis, transporto priemonių, asmens dokumentų, giminystės ryšių duomenis bei tikrino pareiškėjo teistumo duomenis, remiantis Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato komisaro 1998 m. gegužės 1 d. nurodymo Nr. 16 „Dėl asmens tapatybės nustatymo“ 1 punktu. Atsakovo teigimu, šiuo atveju minėtos programinės priemonės naudojimas neturi teisinio pagrindo, nes duomenys apie asmens gimines buvo naudojami ne įgyvendinant policijos uždavinius, o asmens tapatybės nustatymo tikslais, taip pažeidžiant Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme numatytus duomenų apsaugos principus bei žmogaus teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą.

Be to, atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad asmens duomenų tvarkymas neatitiks sąžiningumo kriterijaus, jei prieš gaunant duomenis, asmuo neinformuojams apie bet kokį duomenų valdytojo neakivaizdų tikslą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. vasario 16 d. sprendimas byloje Nr. 27798/95 Amann prieš Šveicariją).

Pareiškėjas atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą prašo palikti galioti pirmos instancijos administracinio teismo sprendimą. Atsiliepime dėsto motyvus, iš esmės analogiškus išdėstytiems skunde.

Policijos veiklos įstatymo 5 str. įtvirtinti pagrindiniai policijos uždaviniai įpareigoja policijos pareigūnus vykdyti teisės pažeidimų atskleidimą bei saugos eismo priežiūrą. Siekdami įgyvendinti policijai keliamus uždavinius, policijos pareigūnai naudojasi atitinkamais duomenų registrais, šiuo atveju – naršykle „POLIS-CDB“. Tiriant nusikalstamas veikas ir atliekant operatyvinius veiksmus tokie duomenys pareiškėjui yra būtini. Pareiškėjo teigimu, naršyklėje „POLIS-CDB“ naudojama programinė priemonė , suteikianti galimybę sufomuoti asmens genealoginį medį, nepažeidžia Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuosatų, nes šio įstatymo 5 str. 2 d. 6 p. nustatyta, kad tvarkyti ypatingus asmens duomenis nedraudžiama, kai įstatymų nustatytais atvejais būtina užkirsti kelią nusikalstamoms ar kitoms neteisėtoms veikoms arba būtina jas tirti.

Be to, pareiškėjo teigimu, atsakant Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 82 str. 4 d. pagrindu pateiktus draudikų užklausimus, jam būtina saugoti duomenis apie eismo įvykius bei padarytus KET pažeidimus.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 1 straipsnyje nustatyta, kad šio Įstatymo tikslas ginti žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo teisę ryšium su asmens duomenų tvarkymu.

Asmens duomenys, kaip nustatyta minėto Įstatymo 3 straipsnyje, turi būti renkami apibrėžtais ir teisėtais tikslais, nustatytais prieš renkant asmens duomenis, ir tik tokios apimties, kuri būtina jiems rinkti ir toliau tvarkyti. Asmens duomenys turi būti saugomi tokia forma, kad duomenų subjektų tapatybę būtų galima nustatyti ne ilgiau, negu to reikia tiems tikslams, dėl kurių šie duomenys buvo surinkti ir tvarkomi.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Kelių eismo taisyklių pažeidimų duomenų bazėje renka ir tvarko ne tik pažeidėjo asmens duomenis, bet ir šioje duomenų bazėje yra suformuojamas visas pažeidėjo genealoginis medis. Renkami ir tvarkomi duomenys ne tik apie pažeidusį Kelių eismo taisykles asmenį ir jo šeimos narius, bet ir apie jo senelius, dėdes, tetas, brolius, seseris, pusbrolius, pusseseres, pusbrolių ir pusseserių vaikus. Šių duomenų saugojimo laikas nenustatytas. Jokiais teisės aktais nėra nustatyta, kad duomenų bazėje apie Kelių eismo taisyklių pažeidimus turi ar gali būti formuojamas Kelių eismo taisyklių pažeidėjo genealoginis medis. Apie tokį asmens duomenų tvarkymą duomenų subjektai neinformuojami. Tai prieštarauja Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatoms. Panaikindamas atsakovo nurodymą pareiškėjui panaikinti programinę priemonę, leidžiančią apjungti asmens duomenis ir sudaryti asmens genealoginį medį, pirmosios instancijos administracinis teismas rėmėsi Policijos veiklos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies, Operatyvinės veiklos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatomis. Tačiau vykdant teisės pažeidimų prevenciją ir saugaus eismo priežiūrą, kaip nustatyta Policijos veiklos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, policijai nėra suteikta teisė sudaryti Kelių eismo taisyklių pažeidėjo genealoginį medį ir rinkti asmens duomenis, nesusijusius su Kelių eismo taisyklių pažeidimu.

Operatyvinės veiklos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 11 punkte kalbama apie asmenį, dėl kurio veiksmų yra atliekamas operatyvinis tyrimas. Šiuo atveju asmens duomenų tvarkymo ir saugojimo tikslai yra kiti ir negali būti tapatinami su asmenų, pažeidusių Kelių eismo taisykles, duomenų tvarkymu.

Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnis reglamentuoja nepriekaištingos reputacijos asmens sąvoką. Todėl saugotini duomenys gali būti tik apie paties pažeidėjo padarytus pažeidimus ir patį pažeidimą padariusį asmenį. Tačiau ir šiuo atveju nėra jokio teisnio pagrindo Kelių eismo taisyklių pažeidimo atveju sudaryti Kelių eismo atisyklių pažeidėjo genealoginį medį. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju programinės įrangos naudojimas atitinka Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintą asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijų, jog asmens duomenys gali būti tvarkomi be duomenų subjekto sutikimo, kai duomenis reikia tvarkyti dėl teisėto intereso, kurio siekia duomenų valdytojas arba trečiasis asmuo, kuriam teikiami asmens duomenys, ir jei duomenų subjekto interesai nėra svarbesni, yra nepagrįsta.

Sudarant Kelių eismo taisyklių pažeidėjo genealoginį medį yra tvarkomi ne tik pažeidėjo, bet ir daugelio kitų asmenų asmens duomenys, o tai niekaip nėra susiję nei su padarytu Kelių eismo taisyklių pažeidimu, nei su Policijos veiklos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies, Operatyvinės veiklos įstaytmo 7 straipsnio 1 dalies 11 punkto ar Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatomis. Tokie duomenys, sudarant teisės pažeidėjo genealoginį medį, galėtų būti tvarkomi tik asmeniui, dėl kurio atliekamas operatyvinis tyrimas, bet ne asmeniui, pažeidusiam Kelių eismo taisykles. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria panaikintas Nurodymo pirmasis punktas, įpareigojantis panaikinti naršyklės „POLIS-CDB“ posistemėje „Asmens duomenys“ (funkcija „Giminystės ryšiai“) esančią programinę priemonę, suteikiančią teisę apjungti iš Gyventojų registro gaunamus asmens duomenis ir, juos apjungus, sudaryti asmens genealoginį medį, yra nepagrįsta ir naikintina. O pareiškėjo skundas dėl šios nurodymo dalies panaikinimo atmestinas.

Tačiau pirmosios instancijos administracinis teismas priėjo prie pagrįstos išvados, kad skundžiamo Nurodymo 2 punkte suformuluotas nurodymas sunaikinti Kelių eismo taisyklių pažeidimų duomenų bazėje saugomus perteklinius asmens duomenis apie tuos Kelių eismo taisyklių pažeidimus bei juos padariusius asmenis, kurie saugomi ilgiau nei vienerius metus nuo tos dienos, kai pasibaigė nuobaudos vykdymas, yra pagrįstas.

Kai kurie Kelių eismo taisyklių pažeidimai yra reikšmingi ir praėjus daugiau nei vieneriems metams nuo tos dienos, kai pasibaigė nuobaudos vykdymas. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris per pastaruosius trejus metus ne mažiau kaip du kartus padarė administracinius teisės pažeidimus būdamas neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų.

Todėl asmens duomenų tvarkymo tikslai reikalauja, kad tokie asmens duomenys būtų saugomi ilgiau nei vienerius metus po nuobaudos vykdymo pasibaigimo. Todėl tokių duomenų saugojimas daugiau nei vienerius metus, kai pasibaigė nuobaudos vykdymas, neprieštarauja Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 4 straipsnio ir 5 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatoms. Nurodymas sunaikinti visus Kelių eismo taisyklių pažeidimų duomenų bazėje saugomus asmens duomenis apie tuos Kelių eismo taisyklių pažeidimus bei juos padariusius asmenis, kurie saugomi ilgiau nei vienerius metus nuo tos dienos, kai pasibaigė nuobaudos vykdymas, yra nepagrįstas ir prieštarauja Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 4 straipsnio ir 5 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatoms. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį nurodymo punktą panaikino.

Dėl to, kas pasakyta, trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

trečiojo suinteresuoto asmens R. Č. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 29 d. sprendimą pakeisti.

Sprendimo dalį, kuria panaikintas Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2006 m. vasario 8 d. nurodymo Nr. 2R-418(2.13) 1 punktas, nurodantis panaikinti naršyklės „POLIS-CDB“ posistemėje „Asmens duomenys“ (funkcija „Giminystės ryšiai“) esančią programinę priemonę, suteikiančią teisę apjungti iš Gyventojų registro gaunamus asmens duomenis ir, juos apjungus, sudaryti asmens genealoginį medį, panaikinti, ir šią Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nurodymo dalį palikti nepakeistą. Pareiškėjo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos skundo dalį dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2006 m. vasario 8 d. nurodymo 1 punkto panaikinimo atmesti.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 29 d. sprendimo dalį, kuria panaikintas Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2006 m. vasario 8 d. nurodymo Nr. 2R-418(2.13) 2 punktas, įpareigojantis sunaikinti Kelių eismo taisyklių pažeidimų duomenų bazėje saugomus perteklinius asmens duomenis apie tuos Kelių eismo taisyklių pažeidimus bei juos padariusius asmenis, kurie saugomi ilgiau nei vienerius metus nuo tos dienos, kai pasibaigė nuobaudos vykdymas, palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.