Kauno apylinkės teismo sprendimas

2024-03-07 · Civilinė byla Nr. e2YT-5983-359/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-03-07
Bylos Nr.
e2YT-5983-359/2024
Teisminio proceso Nr.
2-20-3-00220-2024-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintautas Kaulakis
Pareiškėjas
L. K., A. K., P. K.
Suinteresuotas asmuo
G. G. V., A. A. V., M. K., G. K., A. V., L. V., valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-5893-359-2024Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00220-2024-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. kovo 7 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Gintautas Kaulakis,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų L. K., A. K., P. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – G. G. V., A. A. V., M. K., G. K., A. V., L. V. ir valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai L. K., A. K., P. K. kreipėsi į teismą, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po sutuoktinio ir tėvo A. K., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, pareiškėjai priėmė palikimą faktiškai pradėdami jį valdyti.

Pareiškėjai L. K., A. K., P. K. teismui pateiktame pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sutuoktinis ir kitų pareiškėjų tėvas A. K. (santuokos sudarymo data – (duomenys neskelbtini)). Sutuoktiniai L. K. ir A. K. turėjo du vaikus, t. y. suinteresuotą asmenis- dukrą K., gim. (duomenys neskelbtini) ir sūnų P. K., gim. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja L. K. ir sutuoktinis A. K. po santuokos sudarymo įgijo turtą: 0,0596 ha žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 0,2987 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Kol vyras buvo gyvas jie abu valdė minėtą turtą, o po vyro mirties, pareiškėjai priėmė mirusiojo asmeninius daiktus taip pat visi tvarko ir prižiūri minėtus žemės sklypus, moka žemės mokesčius, viename iš sklypų visi pareiškėjai vykdo gyvenamojo namo statybą. Mirus sutuoktiniui ir tėvui A. K. įstatymo nustatyta tvarka palikimas nebuvo priimtas, t. y. per nustatytą laiko tarpą niekas iš pareiškėjų nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, bet pareiškėjai pakankamai aiškiai išreiškė valią priimti atsiradusį palikimą. Pareiškėjai nurodė, kad pateikti duomenys byloje patvirtina, kad pareiškėjai po A. K. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdami jį valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu.

Suinteresuoti asmenys G. G. V., A. A. V., M. K., G. K. per savo įstatyminius atstovus, suinteresuoti asmenys A. V., L. V. pateikė atsiliepimus į pareiškimą, kuriame nurodė, jog su pareiškimu sutinka. Nurodė, kad jie A. K. palikimą nepretenduoja. Patvirtina visas pareiškėjos pareiškime nurodytas aplinkybes. Prašo pareiškėjų pareiškimą tenkinti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog tuo atveju jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjai priėmė palikimą faktiškai paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui. VĮ Turto bankas nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo A. K. palikimo perėjimą valstybei. Prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, Turto banko atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, Tarnyba neturi duomenų apie A. K. palikimo perėjimą valstybei faktą, taip pat Tarnyba nesikreipė į notarą dėl palikėjo turto paveldėjimo valstybės vardu ir neturi tiesioginio suinteresuotumo dėl pareiškime pareikšto prašymo. Prašo priimti sprendimą teismo nuožiūra, Tarnybos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad pareiškėja L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra A. K. sutuoktinė, o pareiškėjai A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra A. K. vaikai. A. K. ir L. K. susituokė (duomenys neskelbtini). A. K. (duomenys neskelbtini) mirė. Santuokos metu A. K. ir L. K. įgijo turtą: (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Šiuo turtu pareiškėjai naudojasi, prižiūri ir juo rūpinasi ir po A. K. mirties – valdo abu sklypus, moka mokesčius, juos išlaiko, prižiūri, viename iš sklypų vykdo gyvenamojo namo statybas, ką patvirtina byloje pateikta 2023-08-01 statybos rangos sutartis. Iš pateiktos byloje VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto išrašo pažymos 2023-11-08 matyti, kad A. K. ir L. K. bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdo aukščiau nurodytą turtą. Iš 2023-11-03 VĮ Registrų centro testamentų registro pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad palikėjas A. K. testamento nebuvo sudaręs.

Paveldėjimo byla po A. K., mirties pradėta nebuvo ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas, ką patvirtina Kaišiadorių rajono 3-jo notarų biuro notaro Andriaus Bučinsko liudijimas 2023-11-06, Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jie po sutuoktinio ir tėvo A. K. mirties priėmė jo vardu atsiradusį palikimą faktiškai pradėdami valdyti paveldimą turtą.

Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Byloje prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. K., A. K. ir P. K. po A. K. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiškai pradėdami valdyti jo turtą.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio nuostatas, kad įgytų palikimą, įpėdinis jį turi priimti, tai turi būti padaroma per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinių sudaromas sandoris, kuriuo įpėdiniai išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis savo valią išreiškia veiksmais, liudijančiais savo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

Byloje esantys įrodymai: suinteresuotų asmenų atsiliepimuose nurodytos aplinkybės, pareiškėjų pareiškime nurodytos aplinkybės bei byloje esantys aukščiau nurodyti dokumentai patvirtina, kad L. K., A. K. ir P. K. iš karto po vyro ir tėvo A. K. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė mirusiojo palikimą, nes po jo mirties jie tvarkė mirusiojo turtą, pasiėmė mirusiojo asmeninius daiktus, nuotraukas, valdė ir tebevaldo žemės sklypus, viename iš sklypų stato gyvenamąjį namą, moka žemės mokesčius ir kitą, t. y. palikimą priėmė pradėję faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per įstatyme nustatytą terminą – tris mėnesius nuo palikėjo mirties. Mirusiojo A. K. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tokiais savo veiksmais L. K., A. K. ir P. K. išreiškė valią įgyti visas teises į palikimą.

Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo. VĮ Turto bankas ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos taip pat neprieštarauja šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui. Byloje nėra duomenų, kad po A. K. mirties palikimą priėmė ar pretenduotų priimti kiti asmenys – tokių aplinkybių nenurodė ir suinteresuoti asmenys. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, pareiškėjų rašytinius paaiškinimus, vadovaudamasis pirmiau nurodytomis teisės normomis, teismas sprendžia, kad L. K., A. K. ir P. K. po vyro ir tėvo A. K. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdami valdyti palikimą sudarantį turtą.

Pareiškėjai kita tvarka negali gauti prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra susijęs su turtinių teisių atsiradimu pareiškėjai, yra įrodytas, todėl pareiškėjų prašymas tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 444–448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjų L. K., A. K., P. K. pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą priėmė pradėdami faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjų paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas Gintautas Kaulakis