Vilniaus apygardos teismo nutartis

Teisejas M.Misiunas Procesinio sprendimo kategorija 2.1.6.2.; 2.1.12.2.3.2.

NUTARTIS

2008 m. vasario 13 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla, pagal nuteistojo A. M. apeliacini skunda del Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2007 m. lapkricio 7 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. keturiems menesiams laisves atemimo. Vadovaujantis LR BK 75 str. bausmes vykdymas atidetas vieneriems metams, ipareigojant nuteistaji bausmes vykdymo atidejimo laikotarpiu be institucijos, prižiurincios bausmes vykdymo atidejima, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Taip pat nuosprendžiu priteista iš A. M. 4 194,57 Lt turtines žalos ir 35 000 Lt neturtines žalos atlyginimo nukentejusiajai K. L..

Aprašomoji dalis

nustate:

A. M. nuteistas už tai, kad vairuodamas keliu transporto priemone pažeide keliu eismo saugumo taisykles, del ko ivyko eismo ivykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, t.y. jis, 2005-12-02 apie 23.57 val., vairuodamas automobili “VW Golf”, v.n. (duomenys neskelbtini) ties pastatu, esanciu Pelesos g. 24, Vilniuje, pažeide Keliu eismo taisykliu 53, 54, 173 punktu reikalavimus: atsiradus kliuciai ir iškilus gresmei eismo saugumui nesugebejo vairuojamo automobilio sustabdyti ir suvaldyti, išvažiavo i priešingos krypties eismo juosta, kur susidure su automobiliu “(duomenys neskelbtini)”, v.n. (duomenys neskelbtini) kuri vairavo B. P., del ko buvo sunkiai sutrikdyta automobilio “VW Golf” keleives K. L. sveikata. Tokiais savo veiksmais A. M. padare nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 281 str. 3 d.

Taip pat skunde teigiama, kad teismas visiškai neatsižvelge i aplinkybe, jog eismo ivykio metu buvo prastos oro salygos, kurioms esant vairuoti transporto priemone buvo itin sudetinga. Teismas nuosprendyje patvirtino nukentejusiosios paaiškinimus, jog kelio bukle buvo gera, taciau neivertino to, kad nukentejusioji K. L. klydo vertindama ir kitas ivykusio eismo ivykio aplinkybes bei bylos nagrinejimo metu nurode, jog „temperatura nebuvo minusine“, taciau kaip patvirtina Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažyma apie meteorologines salygas (Nr. (8.12)-B8-844), eismo ivykio metu oro temperatura buvo apie 7 - 8 laipsnius šalcio. Teismas taip pat neatsižvelge i tai, kad kelio danga buvo slidi. Tai patvirtina B. P. bylos nagrinejimo metu duoti parodymai, kuriuose jis teigia mates, kaip kaltinamajam stengiantis grižti i savo eismo juosta, automobilis slydo ir važiavo šiek tiek skersas. Nuteistojo manymu, teismas privalejo atsižvelgti i mineta pažyma apie meteorologines salygas bei B. P. parodymus, o ne vadovautis suinteresuoto bylos baigtimi asmens parodymais.

Nuteistojo manymu, teismas nenagrinejo jo pateiktu paaiškinimu apie kliuti ant kelio, neatsižvelge i aplinkybe, jog kelio ženklas, turintis ispeti eismo dalyvius apie šia kliuti, neatspindejo šviesos, todel tamsiu paros metu kliuties nebuvo imanoma pastebeti iš didesnio atstumo.

Skunde teigiama, kad teismas neištyre VPK VP EPT NVESTS specialisto išvadoje Nr. 11-1898 (06) nurodyto fakto, kad tiketina, jog eismo ivykio kilima salygojo tai, kad priešpriešinio prasilenkimo metu abu vairuotojai, dalyvave eismo ivykyje, nevažiavo važiuojamosios dalies dešiniosiomis pusemis ir nebuvo palike saugaus šoninio prasilenkimo intervalo. Todel teismas, nagrinedamas A. M. kalte, privalejo atsižvelgti ir i kito vairuotojo B. P. veiksmus eismo ivykio metu ir ivertinti taip pat ir jo kalte.

Taip pat nuteistojo manymu, teismas, nustatydamas neturtines žalos dydi, neteisingai vadovavosi LR CK nuostatomis, neatsižvelge i susiformavusia teismu praktika ir neteisingai nustate bei priteise neturtines žalos dydi. Apylinkes teismas neatsižvelge i tai, kad A. M. yra labai jauno amžiaus ir vis dar mokosi, todel niekur nedirba ir jokiu pajamu bei turto neturi. Be to, nuteistojo teigimu, jis po eismo ivykio aplanke nukentejusiaja tiek ligonineje, tiek sanatorijoje, perdave jai 500 Lt vertes auksini papuošala ir, jeigu butu leidusi turtine padetis, nukentejusiajai gydantis butu padejes finansiškai ir atlygines del eismo ivykio patirta žala. Be to, A. M. nurodo, kad teismas turejo ivertinti nukentejusiosios pasveikimo galimybes ir patirtu sužalojimu itaka nukentejusiosios galimybei užsitikrinti pilnaverti gyvenima. Išrašuose, kurie pateikti iš sanatorijos ir VU ligonines Santariškese medicininiu dokumentu, konstatuota, kad nukentejusioji K. L. neteko 60 proc. klausos. Bylos nagrinejimo metu nukentejusioji K. L. nurode, kad turejo isigyti ortopedines priemones, klausos aparata, taciau veliau byloje pateiktoje Vairuotojo sveikatos patikrinimo medicinineje pažymoje Nr. 177 , išduotoje praejus beveik metams laiko nuo eismo ivykio, nurodyta, kad nukentejusioji K. L. nenaudoja klausos priemoniu ir gali vairuoti be jokiu apribojimu del medicininiu priežasciu. Šie medicinos istaigu išduoti pažymejimai prieštarauja vienas kitam ir sukelia pagristas abejones del nukentejusiosios sveikatos bukles, taciau teismas nepagristai atsisake patikrinti šia aplinkybe ir pašalinti prieštaravimus, atsiradusius šiu dvieju medicinos istaigu dokumentuose. Taip pat ta aplinkybe, kad nukentejusioji jau po eismo ivykio igijo vairuotojo pažymejima, leidžia daryti išvada, kad eismo ivykio metu atsirade sveikatos sutrikimai netrukde nukentejusiajai igyti vairuotojo pažymejimo, ir todel, nuteistojo manymu, nukentejusiosios eismo ivykio metu patirti sužalojimai netrukdo jai gyventi pilnaverti gyvenima.

Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistasis A. M. ir jo gynejas praše apeliacini skunda patenkinti, prokurore, nukentejusioji K. L. ir jos atstovas praše apeliacini skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. M. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir išsamiai ištyres bei tinkamai ivertines byloje esancius irodymus, prieme teiseta ir pagrista nuosprendi, teisingai kvalifikavo A. M. padaryta nusikalstama veika ir paskyre jam tinkama bausme.

A. M. kalte, padarius nusikaltima, numatyta LR BK 281 str. 3 d., irodyta byloje esanciais nukentejusiosios, liudytoju parodymais, ivykio vietos apžiuros protokolu, specialistu išvadomis, kitais bylos dokumentais.

Ištyres byloje esancius irodymus, teismas nustate, kad 2005-12-02 apie 23.57 val. A. M., vairuodamas automobili “VW Golf”, v.n. (duomenys neskelbtini) pažeide Keliu eismo taisykliu 53, 54, 173 punktu reikalavimus ir del to ivyko eismo ivykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta K. L. sveikata. A. M. padare šiuos Keliu eismo taisykliu pažeidimus: nesilaike visu butinu atsargumo priemoniu, sukele pavoju kitu eismo dalyviu saugumui, siekdamas išvengti nuostolingu padariniu arba juos sumažinti, nesieme visu butinu priemoniu, atsiradus kliuciai ir iškilus gresmei eismo saugumui, nesuletino greicio, nesustabde transporto priemones, neapvažiavo kliuties nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Del šiu minetu KET pažeidimu A. M. ir padare nusikaltima, numatyta LR BK 281 str. 3 d.

Nukentejusioji K. L. ir liudytojas E. P. parode, kad A. M. vairuojamas automobilis prieš eismo ivyki važiavo viršydamas leistina greiti. Kad važiavo 70 km/h greiciu ikiteisminio tyrimo metu tvirtino ir pats A. M., nors teisme jis savo parodymus pakeite ir teige, jog važiavo 50-60 km/h greiciu. Byloje nebuvo tiksliai nustatyta, kokiu greiciu važiavo A. M. vairuojamas automobilis VW Golf iki eismo ivykio. Taciau, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme A. M. nebuvo inkriminuotas Keliu eismo taisykliu 174 punkto reikalavimu pažeidimas, t.y. gyvenvieteje leistino greicio viršijimas. Pagal bylos duomenis, priežastiniame ryšyje su eismo ivykio kilimu ir atsiradusiomis sunkiomis pasekmemis buvo A. M. padaryti Keliu eismo taisykliu 53, 54, 173 punktu reikalavimu pažeidimai.

Apeliantas skunde nurodo, jog teismas neatsižvelge i tai, kad eismo ivykio metu buvo prastos oro salygos, kurioms esant vairuoti transporto priemone buvo itin sudetinga. Teismas sutinka su nuteistuoju, kad nukentejusioji K. L., duodama parodymus apie oro salygas ivykio metu, sakydama, jog temperatura nebuvo minusine, galejo klysti. Nukentejusioji ivykio metu patyre sunku kuno sužalojima, stresa, ilgai gydesi, todel tiksliai gali ir neprisiminti ivykio metu buvusiu oro salygu. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos 2007-08-20 pažymoje nurodyta, kad 2005 m. nakti iš gruodžio 2 i 3 d. Pelesos gatveje oro temperatura buvo 23 val. – minus 7,4; 2 val. – minus 8 laipsniai. Taciau, byloje yra 2005-12-03 keliu eismo ivykio vietos apžiuros protokolas, kuriame neužilgo po eismo ivykio užfiksuota, jog eismo ivykio vietoje apžiuros metu buvo ukanota, kelio danga šlapia (b. l. 5-6). Pažymetina, jog žiemos metu kelio danga mieste yra barstoma, todel protokole ir nurodyta, kad ji buvo ne slidi, o šlapia. Be to, atkreiptinas demesys i tai, kad nuteistasis pats pabreže, jog ivykio metu buvo prastos oro salygos, vairuoti buvo sudetinga. Todel, suvokdamas vairavimo salygu sudetinguma, A. M. vairuodamas privalejo imtis visu butinu atsargumo priemoniu, kad nesukeltu eismo ivykio, ko jis nepadare.

Taip pat nuteistasis skunde nurodo, kad kelio ženklas, turintis ispeti eismo dalyvius apie kliuti ant kelio, neatspindejo šviesos, todel tamsiu paros metu kliuties nebuvo imanoma pastebeti iš didesnio atstumo, ka patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas O. Z.. Kolegija konstatuoja, jog apylinkes teismas pagristai atsisake apklausti liudytoja O. Z., kadangi jo parodymais nebuvo remtasi kaltinime, nes jie nepripažinti reikšmingais sprendžiant A. M. kaltes klausima. Be to, pažymetina, kad apklaustas ikiteisminio tyrimo metu O. Z. parode, jog 2005-12-02 apie 23.30 val., važiuodamas Pelesos gatve, mate viduryje eismo juostos stovejusia tvorele ir ja apvažiavo. Liudytojai B. P. ir E. P. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme teige, jog kelio ruožas, kuriame stovejo apie kliuti ispejantis kelio ženklas, buvo gerai apšviestas. Tokiu budu darytina išvada, kad kelias buvo pakankamai apšviestas ir A. M., jeigu butu važiaves laikydamasis Keliu eismo taisykliu reikalavimu, kliuti ant kelio galejo apvažiuoti saugiai, kaip ta padare O. Z..

Atmestinas A. M. argumentas, jog del kilusio eismo ivykio taip pat kaltas ir priešpriešine eismo juosta važiaves liudytojas B. P.. 2006-11-16 specialisto išvadoje Nr. 11-1898(06) nurodyta, kad tiketina, jog techniniu požiuriu eismo ivykio kilima salygojo tai, kad priešpriešinio prasilenkimo metu automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas B. P. ir automobilio VW Golf vairuotojas A. M. nevažiavo važiuojamosios dalies dešiniosiomis pusemis, palikdami saugu šoninio prasilenkimo intervala. Pažymetina, kad A. M. važiavo ne savo eismo juosta. Liudytojas B. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme tvirtino, kad pamates jo važiavimo krypties juosta artejanti automobili, vengdamas smugio, pasuko kairiau. Taigi, B. P. nepažeide Keliu eismo taisykliu nevažiuodamas arciau dešiniosios puses krašto, kadangi automobili kairiau pasuko, noredamas išvengti susidurimo su A. M. vairuojamu automobiliu. Todel, darytina išvada, kad tik A. M. veiksmai, pažeidžiant Keliu eismo taisykliu reikalavimus, buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmemis.

Be to, pažymetina, kad A. M. 2005-12-02 ivykio metu vairavo automobili neturedamas teises vairuoti.

Apeliacines instancijos teismo nuomone, Vilniaus miesto 3 apylinkes teismas tinkamai išsprende neturtines žalos nukentejusiajai atlyginimo klausima.

Remiantis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d., neturtine žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta del nusikaltimo, asmens sveikatai ar asmens gyvybes atemimo, taigi nukentejusioji K. L. turi teise reikalauti neturtines žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos CK 6.248 str. 2 d., 3 d. nurodyta, kad kalte gali pasireikšti ne tik tycia, bet ir neatsargumu, asmuo laikomas kaltu jeigu jis nebuvo tiek rupestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis salygomis buvo butina. Byloje irodyta, jog del kaltininko A. M. nevykdytu saugaus eismo reikalavimu, nurodytu Keliu eismo taisykliu 53, 54, 173 punktuose, kilo eismo ivykis, kurio metu K. L. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Šio ivykio pasekoje nukentejusioji K. L. patyre dvasinius išgyvenimus, emocine depresija, dvasini sukretima.

Nustatant neturtines žalos dydi remiamasi Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. itvirtintais neturtines žalos dydžio nustatymo kriterijais: atsižvelgiama i jos pasekmes, šia žala padariusio asmens kalte, jo turtine padeti, padarytos turtines žalos dydi bei kitas turincias reikšmes bylai aplinkybes, taip pat i sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Iš bylos medžiagos matyti, kad del neatsargiu A. M. veiksmu ivyko autoivykis, del kurio kilo sunkios pasekmes – jo metu buvo sunkiai sutrikdyta sveikata K. L.. Nukentejusiajai eismo ivykio metu buvo padarytas galvos smegenu sutrenkimas su kaukoles pamato vidurines duobes abipusiais lužiais su ausu bugneliu plyšimu, trauminiu smegenu pabrinkimu. Kuri laika po eismo ivykio K. L. visiškai negirdejo dešiniaja ausimi. Šiuo metu jai yra padaryta plastine ausies operacija ir istatytas ausies implantas, taciau vis tiek ji dešiniaja ausimi girdi nepilnai, jai padaryti sužalojimai jau nebepataisomi. Iki šiol nukentejusioji jaucia galvos skausma, užima, dvasini diskomforta, nepatogumus.

Apeliacines instancijos teismas konstatuoja, kad nors A. M. mokosi, todel niekur nedirba ir jokiu pajamu bei turto neturi, taciau jis yra jauno amžiaus, sveikas žmogus, galintis dirbti ir atlyginti nukentejusiajai padaryta turtine bei neturtine žala.

Atsižvelgiant i nurodytas aplinkybes, apylinkes teismo K. L. priteista neturtines žalos suma yra pagrista.

Nuteistasis A. M. teigia, kad po eismo ivykio lankydamas nukentejusiaja K. L. ligonineje, jis jai perdave 500 Lt vertes auksini papuošala, noredamas atlyginti del eismo ivykio patirta žala. Ta apeliacines instancijos teismo posedyje patvirtino ir pati nukentejusioji. Todel, laikytina, kad A. M. atlygino dali padarytos turtines žalos ir ši suma iš apylinkes teismo nuosprendžiu K. L. priteistos turtines žalos sumos turi buti eliminuojama.

Rezoliucinė dalis

nutare:

nuteistojo A. M. apeliacini skunda patenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2007 m. lapkricio 7 d. nuosprendi dalyje del turtines žalos atlyginimo nukentejusiajai K. L.. Priteisti nukentejusiajai K. L. iš A. M. 3 694,57 Lt turtines ir 35 000 Lt neturtines žalos atlyginimo, iš viso 38 694,57 Lt.

Kita nuosprendžio dali palikti nepakeista.