Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Eglei Mikelionienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A.O. (A.O.), jo atstovei advokatei Svietlanai Baracevičienei, institucijos, paskyrusios nuobaudą, atstovui Tomui Barysui, 2009 m. kovo 2 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A.O. skundą dėl Klaipėdos teritorinės muitinės 2008-12-3 nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2008 m. spalio 30 d. Klaipėdos teritorinės muitinės Nidos kelio posto pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad A.O. 2008 m. sausio 30 d. 07.45 val. iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities, vykdamas per Klaipėdos teritorinės muitinės Nidos kelio postą lengvuoju automobiliu „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir slėpdamas nuo muitinės kontrolės automobilio prietaisų skydelio priekyje už magnetofono bei po viršutiniais rūbais, gabeno į Lietuvos Respubliką 20 pakelių (400 vienetų) cigarečių „Glamour super slim“ su rusiškomis banderolėmis bei 29 pakelius (580 vienetų) cigarečių „Saint George“ su rusiško pavyzdžio banderolėmis. A.O. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 210 straipsnio 3 dalį.

2008 m. gruodžio 3 d. Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūno (toliau – ir Institucijos) nutarimu A.O. pagal ATPK 210 straipsnio 3 dalį paskirta 1 750 litų bauda su neteisėtai gabentų cigarečių „Glamour super slim“ (20 pakelių (400 vienetų) ir „Saint George“ (29 pakelių (580 vienetų) konfiskavimu.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir jo atstovė Svietlana Baracevičienė skundą, remdamiesi jame išdėstytais motyvais, prašo patenkinti.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 297 straipsnio 1 dalis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

A.O. patrauktas administracinėn atsakomybėn už pažeidimą, numatytą ATPK 210 straipsnio 3 dalyje. ATPK 210 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų, išskyrus kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus, šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, nuodingąsias ir stipriai veikiančias, psichotropines ar narkotines medžiagas, jų pirmtakus (prekursorius), gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip išvengiant šios kontrolės, kai neteisėtai gabenamų prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų, išskyrus kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus, šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, nuodingąsias ir stipriai veikiančias, psichotropines ar narkotines medžiagas, jų pirmtakus (prekursorius), vertė yra iki penkių minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio sumos.

Kaip matyti iš Institucijos surinktos medžiagos – administracinio teisės pažeidimo protokolo (b.l. 32), daiktų (prekių) ir dokumentų paėmimo protokolo (b.l. 33), muitinės pareigūnų paaiškinimų (b.l. 42, 43, 46, 47) – administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo 2008 m. spalio 30 d. apie 7.45 val. atvyko į Klaipėdos teritorinės muitinės Nidos kelio postą lengvuoju automobiliu „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš Rusijos Federacijos. Jis žodžiu deklaravo, kad draudžiamų, ribojamų prekių, viršijančių leidžiamą įvežti normą, neviršija. Poste atlikus minėto automobilio muitinį tikrinimą ir nenustačius jokių pažeidimų, A.O. su keleiviu I.P. išvažiavo Klaipėdos link. Pravažiavus pasienio ruožą, už įvažiuojamojo kelio į Nidą, buvo sustabdytas Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų ir grąžintas į postą pakartotinai patikrinti. Pakartotinai detaliai patikrinus automobilį prietaisų skydelyje, už automobilinio magnetofono ir po A.O. viršutiniais rūbais buvo rastos paslėptos cigaretės: 20 pakelių (400 vienetų) cigarečių „Glamour super slim“ su rusiškomis banderolėmis bei 29 pakeliai (580 vienetų) cigarečių „Saint George“ su rusiško pavyzdžio banderolėmis. A.O. 2008 m. spalio 30 d. 10.02 val. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.

Lietuvos Respublikos muitinės įstatymas nustato, jog prekės turi būti pateikiamos muitinei muitinės postų muitinio tikrinimo vietose (46 straipsnio 1 dalies 1 punktas), išimtys, kada neprivaloma pateikti prekių, numatytos minėto įstatymo 48 straipsnyje. Vadinasi, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, vykdamas per Klaipėdos teritorinės muitinės Nidos kelio postą, turėjo pateikti prekes muitiniam patikrinimui. Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio matyti, jog 2008 m. spalio 30 d. 07.45 val. iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities atvyko automobilis „Audi 100“, vairuojamas A.O. su keleiviu I.P., kurie žodžiu deklaravo, jog draudžiamų, ribojamų prekių gabena leistiną keleiviams normą. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo deklaravo 2 butelius degtinės po 0,5 l 40 procentų „Polskaja“ ir 10 pakelių (200 vienetų) cigarečių „LD super lights“, tačiau po pakartotinio patikrinimo buvo rasti 49 pakeliai nedeklaruotų cigarečių.

Pažeidimo padarymo metu Tarybos reglamento (EEB) Nr. 918/83, nustatančio bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą, 46 straipsnis nustatė, jog atleidimas nuo importo muitų taikomas tokiam žemiau išvardytų prekių kiekiui, kurį gali įvežti vienas keleivis: 200 cigarečių ir destiliuotų ir spiritinių gėrimų, kurių alkoholio koncentracija yra didesnė kaip 22 % tūrio: 1 litrą (valstybės narės gali reikalauti, kad tas kiekis būtų įvežamas viename butelyje).

A.O. teismo posėdžio metu neneigia vežęs aukščiau nurodytą kiekį cigarečių, tačiau nurodo, jog minėtas cigaretes nebuvo įvežtos iš Rusijos Federacijos. Paaiškino, kad šias cigaretes buvo palikęs prie ženklo „Pasienio ruožas“, po medžiu, kai važiavo nuo Nidos pusės Rusijos Federacijos link, o grįžtant atgal cigaretes pasiėmė. Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai jį sustabdė ir patikrino po to, kai pasiėmė paliktas Lietuvos teritorijoje cigaretes.

Liudytoju apklaustas I.P. nepatvirtino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens versijos, kad aptiktas cigaretes A.O. buvo palikęs prie kelio ženklo „Pasienio ruožas“ ir jas pasiėmė iki Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų sustabdymo. Liudytojas paaiškino, kad vykdami į Rusijos federaciją ir grįždami iš jos, buvo sustoję vienoje vietoje, nes „dėl sveikatos problemų jam reikėjo į mišką“. Tačiau liudytojas negalėjo paaiškinti, dėl kokios priežasties sustojo A.O., jis nematė fakto, kad sustojimo metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo būtų padėjęs bei paėmęs cigaretes.

Liudytojas V.B. (Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriaus pareigūnas) parodė, jog A.O. vairuojama transporto priemonė buvo stebima nuo Nidos kelio posto, išvažiavusi po muitinės kontrolės atlikimo. Liudytojas patvirtino, kad minėta transporto priemonė nuo Klaipėdos teritorinės muitinės Nidos kelio posto iki jos sustabdymo ties Nida ir grąžinimo pakartotiniam patikrinimui nebuvo sustojusi. Tokias pat pažeidimo nustatymo aplinkybes liudytojas V.B. nurodė tarnybiniame pranešime (b.l. 46).

Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriaus pareigūno A.K. tarnybiniu pranešimu (b.l. 47) nustatyta, kad išvažiuojantį iš Nidos kelio posto automobilį „Audi 100“, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutarta pakartotinai patikrinti. Išvažiavęs iš Nidos kelio posto automobilis buvo stebimas ir iki sulaikymo niekur nebuvo sustojęs, todėl miške pasiimti cigarečių su Rusijos Federacijos banderolėmis negalėjo. Pakartotinai tikrinant automobilį, buvo rastos nedeklaruotos akcizinės prekės transporto priemonėje ir pas A.O. Detalaus patikrinimo metu A.O. paaiškino, kad cigaretes pirko Rusijos Federacijoje savo reikmėms.

Liudytojo A.L. (pareigūno, surašiusio administracinio teisės pažeidimo protokolą) parodymais nustatyta, kad Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai sustabdė ir pakartotiniam tikrinimui grąžino automobilį „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamą A.O. Nidos kelio posto angare buvo atliktas detalus patikrinimas, kurio metu automobilio prietaisų skydelyje, už automobilio magnetofono, ir po viršutiniais rūbais rastos cigaretės. Dėl kontrabandos gabenimo buvo surašytas protokolas. Liudytojas parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo be akcento kalbėjo lietuviškai, kaltę dėl pažeidimo pripažino.

Pažymėtina, jog A.O. savo poziciją keitė. Protokolo dėl administracinio teisės pažeidimo surašymo metu jis paaiškino esantis kaltas (b.l. 35). 2008 m. lapkričio 12 d. paaiškinime (b.l. 39, 40) nurodė, jog „pravažiavus kelio ženklą „Pasienio ruožas“ aš paėmiau man priklausančius daiktus ir padėjau ten, kur jie buvo rasti“, t.y. minėtame paaiškinime nenurodė, kas ir kada, A.O. teigimu, padėjo cigaretės prie kelio ženklo „Pasienio ruožas“. Šios aplinkybės aiškiai neišdėstytos ir teismui pateiktame skunde bei jo patikslinime. Tik teisminio nagrinėjimo metu A.O. paaiškino, jog cigaretes buvo palikęs tą pačią dieną prieš įvažiuodamas į Rusijos Federaciją ir jas pasiėmė grįždamas į Klaipėdą, tačiau buvo sustabdytas Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų ir grąžintas pakartotiniam tikrinimui. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo negalėjo įtikinamai paaiškinti, kodėl, jo teigimu, pasiimtas paliktas Lietuvoje cigaretes reikėjo slėpti už automobilio magnetofono ir po viršutiniais rūbais. Jis teigė, kad toks daiktų (t.y. cigarečių) padėjimas nėra draudžiamas.

Aptarti įrodymai paneigia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens versiją, kad pakartotinės muitinės kontrolės metu aptiktos cigaretės nebuvo įvežtos į Lietuvos Respubliką.

Dėl įrodymų teisėtumo

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir jo atstovė kelia abejones dėl administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų įrodymų teisėtumo. Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 1 ir 2 dalyse yra apibrėžta, kokie duomenys gali būti įrodymais, t.y. įrodymams yra keliama turinio ir formos reikalavimų vienovė, todėl faktiniai duomenys, neatitinkantys šių reikalavimų, negali būti laikomi leistinais įrodymais, nes jie turi būti gauti teisėtais metodais iš teisėtų šaltinių. Todėl teismas, nagrinėdamas bylą, įrodymus, kuriais savo poziciją grindžia šalys, privalo ištirti jų leistinumo aspektu, t.y. ar jie buvo gauti teisėtais metodais iš teisėtų šaltinių, tuo tikslu, jei reikia, šalims pasiūlius pateikti papildomus duomenis ir pan.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas, be kitų reikalavimų, suponuoja ir tai, kad „<...> visos valstybės valdžią įgyvendinančios ir kitos valstybės ir savivaldybių institucijos, visi pareigūnai turi veikti remdamiesi teise, paklusdami Konstitucijai ir teisei; konstitucinis teisinės valstybės principas reikalauja, kad jurisdikcinės ir kitos teisės taikymo institucijos siektų nustatyti objektyvią tiesą ir sprendimus priimtų tik teisės pagrindu“ (2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyse (administracinėse bylose A3-1143-02, P-98-03, Nr. A1–495–05, Nr. I1-4-05 ir kt.) taip pat atkreipė dėmesį, kad teisėtumo principas yra vienas esminių principų, kurio privalo laikytis viešojo administravimo subjektai savo veikloje ir kuris reiškia, kad visa viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti teisės normų reikalavimus.

Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte reglamentuota teisė muitinės pareigūnui stabdyti, apžiūrėti ir tikrinti transporto priemones, gabenamas prekes bei su jų gabenimu susijusius dokumentus ir jas gabenančius asmenis, jeigu sprendžiant pagal teisės aktuose nustatytus rizikos požymius yra pagrindo manyti, kad gabenamoms prekėms taikomos ar taikytinos muitinės priežiūros priemonės. Muitinės pareigūnas, turintis įgaliojimus vykdyti operatyvinę veiklą ir (arba) atlikti ikiteisminį tyrimą, turi teisę įtardamas, kad asmenys daro arba yra padarę muitų teisės aktų pažeidimus, tokius asmenis persekioti, sulaikyti, pristatyti į muitinės ar teisėsaugos institucijų patalpas jų asmenybėms nustatyti, protokolams, aktams ar kitiems dokumentams surašyti ar jų turimiems daiktams apžiūrėti. Muitinės kriminalinės tarnybos svarbiausi uždaviniai ir funkcijos yra reglamentuoti Muitinės kriminalinės tarnybos nuostatų, patvirtintų Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2001 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 623 (2005 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1B-709 redakcija) 6, 7 punktuose. Nuostatų 6.2 punktas nustato, jog Muitinės kriminalinės tarnybos vienas iš svarbiausių uždavinių – organizuoti ir vykdyti teisės aktų, už kurių įgyvendinimą atsakinga muitinė, pažeidimų prevenciją, išaiškinimą ir tyrimą. Tarnyba įgyvendindama jai pavestas funkcijas taiko Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo numatytus operatyvinius veiksmus ir priemones su muitinės veikla susijusioms nusikalstamoms veikoms išaiškinti (7.2 punktas), renka, analizuoja ir vertina informaciją apie kontrabandos ir kitų su muitinės veikla susijusių nusikaltimų ir pažeidimų tendencijas (7.3 punktas), organizuoja ir vykdo prevencinio pobūdžio priemones kontrabandos ir kitų su muitinės veikla susijusių nusikaltimų ir pažeidimų užkardymui (7.5 punktas) ir atlieka kitas funkcijas.

Liudytoju apklaustas Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnas V.B. parodė, jog 2008 m. spalio 30 d. apie 06.45 val. kartu su Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnais pastebėjo įtartiną automobilį „Audi 100“, todėl buvo priimtas sprendimas toliau stebėti transporto priemonę. Liudytojas paaiškino, jog minėtas automobilis buvo anksčiau patekęs į rizikos grupę. Po valandos minėtas automobilis grįžo iš Rusijos Federacijos pro Nidos postą, todėl toks trumpas laiko tarpas dar labiau padidino rizikos faktorių. Automobiliui pradėjus važiuoti Nidos gyvenvietės link jis buvo sustabdytas ir grąžintas detaliam patikinimui. Akivaizdu, jog pagal aukščiau paminėtą teisinį reglamentavimą Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai turėjo teisę atlikti transporto priemonės stebėjimą ir ją sustabdę – grąžinti pakartotiniam patikrinimui, todėl byloje esantys įrodymai yra teisėtais būdais gauti įrodymai.

Dėl procesinių pažeidimų

Administracinio teisės pažeidimo protokolas yra administracinių teisės pažeidimo bylų teisenos procesinis dokumentas, kuriuo konstatuojamas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas bei kitos su juo susijusios aplinkybės. Pagal ATPK 260 straipsnyje keliamus reikalavimus protokolo turiniui darytina išvada, kad tai procesinis dokumentas, kuriuo: 1) pradedama administracinė byla; 2) formuluojamas kaltinimas; 3) fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą (ATPK 256 straipsnio 2 dalis).

Administracinio teisės pažeidimo protokolu formuluojamas kaltinimas, nutarimu dėl administracinio teisės pažeidimo konstatuojama asmens kaltė dėl konkretaus administracinio teisės pažeidimo, todėl šiuose procesiniuose dokumentuose turi būti aiškiai suformuluotas kaltinimas (kokiais veiksmais, ką pažeidė asmuo), nurodomas konkretus teisės norminis aktas, jo straipsnis, dalis, punktas, kurį asmuo kaltinamas pažeidęs.

Iš teisės normos, nustatančios atsakomybę už kontrabandą, turinio matyti, jog atsakomybė priklauso nuo gabenamų prekių vertės. Pažymėtina, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodyta gabentų cigarečių vertė, tačiau suformuluotas kaltinimas dėl kontrabandos pagal ATPK 210 straipsnio 3 dalies pažeidimo. Pareigūnas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą, A.L. teismo posėdžio metu paaiškino, jog kompiuterine sistema rašant administracinio teisės pažeidimo protokolą automatiškai buvo surašytas daiktų (prekių) ir dokumentų paėmimo protokolas Nr. 8LK1001263, kuriame ir nurodyta gabenamų prekių vertė – 183,49 Lt. Šių protokolų surašymo laikas vienodas. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ginčija konfiskuotų prekių vertę manydamas, jog mažesnė konfiskuotų prekių vertė lemia kitokį veikos kvalifikavimą. Liudytojas A.L. parodė, jog gabenamų prekių vertė buvo nustatyta pagal prekių muitinio įvertinimo informacinės sistemos programinės įrangos „PREMI“ duomenis, atnaujinamus kas mėnesį. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo jokių įrodymų dėl gabenamų prekių vertės nepateikė. Kontrabanda gabentų prekių vertė iki 5 MGL užtraukia atsakomybę pagal ATPK 210 straipsnio 3 dalį. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už tuos pačius veiksmus, kai gabenamų prekių vertė neviršija 50 MGL, o 1 dalyje – neviršija 250 MGL. Tokiu būdu net ir nustačius, kad gabenamų prekių vertė buvo mažesnė nei 183,49 Lt, tai veikos kvalifikacijos nekeistų.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skundą inter alia grindžia ir procesinių teisių pažeidimu.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 272 straipsnis reglamentuoja traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens teises. Asmuo, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, turi šias teises: 1) susipažinti su bylos medžiaga; 2) dalyvauti ją nagrinėjant; 3) duoti paaiškinimus; 4) teikti įrodymus; 5) pareikšti prašymus; 6) nagrinėjant bylą, naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginimą išsilavinimą, pagalba; 7) kalbėti gimtąja kalba ir naudotis vertėjo paslaugomis; 8) gauti dėl jo priimto nutarimo nuorašą; 9) apskųsti nutarimą.

Dėl paskirtos nuobaudos

ATPK 210 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta nuobauda – bauda nuo penkių šimtų litų iki trijų tūkstančių litų su kontrabandos daiktų, taip pat gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti arba jiems slėpti, konfiskavimu ar be konfiskavimo.

ATPK 30 straipsnis reglamentuoja nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles. Jame numatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 30² straipsnio 1 dalis nustato, jog skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. A.O. paskirtas sankcijoje numatytos baudos vidurkis – 1 750 litų bauda, nenustačius pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Administracinę nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas (ATPK 237 straipsnis).

Teismas, išnagrinėjęs bylą, A.O. kaltę lengvinančių aplinkybių nenustatė.

Kiekvienos teisinės sankcijos pritaikymas pirmiausia reiškia tam tikrų suvaržymų paskyrimą, negatyvių pasekmių atsiradimą asmeniui, kurio atžvilgiu ta sankcija taikoma. Negatyvių padarinių buvimas yra būtina sąlyga, priešingu atveju nuobaudos būtų beprasmiškos ir nepasiektų ATPK 20 straipsnyje numatytų nuobaudos tikslų – nubaudimo ir auklėjimo, todėl realizuodamas šias įstatymo nuostatas ir atsižvelgdamas į pažeidimo mastą, pobūdį, teismas konstatuoja, kad paskirta nuobauda yra pagrįsta.

Nustatytų faktinių bei teisinių aplinkybių pagrindu skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

skundą atmesti.

Klaipėdos teritorinės muitinės 2008 m. gruodžio 3 d. nutarimą, kuriuo A.O. pagal ATPK 210 straipsnio 3 dalį paskirta nuobauda – 1 750 (vieno tūkstančio septynių šimtų penkiasdešimt ) litų bauda, palikti nepakeistą.

Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.