Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-01-18 · Civilinė byla Nr. 2S-776-275/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-01-18
Bylos Nr.
2S-776-275/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Kutrienė (pran.), Neringa Švedienė, Marijonas Greičius
Ieškovas
I., I. M.
Atsakovas
A. M., A.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Danutė Kutrienė Civilinė byla Nr. 2S-776-275/2011

Teisėja Audronė Bugelevičienė Procesinio sprendimo kategorija 110.1.;

121.17.; 122.4.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2011 m. sausio 18 d.,

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Danutės Kutrienės,kolegijos teisėjų Neringos Švedienės ir Marijono Greičiaus,sekretoriaujant Inesai Ulevičiūtei,dalyvaujant ieškovei I. M.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėdama atsakovo A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovui A. M. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kt., išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė I. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. M. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu sūnumi nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) įpareigoti atsakovą gyventi skyrium; 2) nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove bei paskirti ieškovę laikina sūnaus turto tvarkytoja uzufrukto teisėmis; 3) įpareigoti atsakovą netrukdyti ieškovei naudotis vaikui priklausančiu butu; 4) priteisti iš atsakovo 500 Lt laikiną išlaikymą nepilnamečiam sūnui. Nurodė, kad atsakovo agresyvus, žeminantis, nepagarbus elgesys su ieškove, fizinio ir psichinio smurto naudojimas, spaudimas palikti vaiką ir išsikelti iš vaiko buto sukuria vaikui ir ieškovei nesaugią aplinką. Vaikas ypatingai jautriai reaguoja į susidariusią situaciją, bando ginti motiną, verkia. Atsakovo gyvenimas tame pačiame bute daro neigiamą įtaką nepilnamečio vaiko psichikai. Ieškovė taip pat nurodė, kad sūnus mokosi 2 klasėje, yra aktyvus vaikas, jo poreikiams užtikrinti reikia piniginių lėšų.

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2010-05-19 nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo A. M. laikiną išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. M., gimusiam 2001-01-16, kas mėnesį mokamomis periodinėmis 300 Lt dydžio išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki galutinio sprendimo šioje byloje priėmimo. Paskyrė ieškovę I. M. nepilnamečiui sūnui A. M. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Įpareigojo atsakovą A. M. gyventi skyrium nuo ieškovės I. M. ir nepilnamečio sūnaus A. M., gyvenančių (duomenys neskelbtini), nuo šios nutarties priėmimo iki galutinio sprendimo šioje byloje priėmimo. Likusioje dalyje prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas konstatavo, kad ieškovė teismui pateikė duomenis, kurie sudaro teismui pakankamą pagrindą manyti, jog, nesiėmus prašomos laikinosios apsaugos priemonės - įpareigoti atsakovą gyventi skyrium, gali būti nepagrįstai pažeidžiami nepilnamečio vaiko ar vieno iš sutuoktinių interesai. Vadovaudamasis CK 3.65 str. 2 d. 4 p. nuostatomis ir susipažinęs su ieškovės išdėstytais motyvais dėl laikino išlaikymo nepilnamečiam sūnui priteisimo bei atsižvelgęs į nepilnamečio vaiko interesus, teismas sprendė, kad iš atsakovo priteistinas laikinas išlaikymas nepilnamečiui sūnui A. M. po 300 Lt kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki galutinio sprendimo šioje byloje priėmimo.

Šalies argumentai

Atsakovas A. M. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010-05-19 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės. Nurodo, kad nepaisant galimybės taikyti CK 3.65 str. 2 d. nurodytas laikinąsias apsaugos priemones tik esant realiai grėsmei vaiko ar sutuoktinio interesams, teismas skundžiama nutartimi įpareigojo atsakovą A. M. gyventi skyrium nuo ieškovės ir nepilnamečio sūnaus nuo nutarties priėmimo iki galutinio sprendimo byloje priėmimo pasirėmęs vien ieškovės ieškinio teiginiais apie tariamą atsakovo psichinio bei fizinio smurto taikymą ieškovės atžvilgiu. Nors ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas ją nuolat žemina ir necenzūriniais žodžiais užgaulioja, ne kartą naudojo prieš ją ne tik psichinį, bet ir fizinį smurtą, tačiau nepateikė teismui nei vieno įrodymo, galinčio patvirtinti tokius jos teiginius (prie ieškinio nėra pridėta nei vieno ieškovės kreipimosi į policiją, vaiko teisių apsaugos tarnybą, kitas kompetentingas institucijas, nėra pateikta ir išrašų iš medicininių dokumentų apie ieškovės kreipimąsi medicininės pagalbos dėl šeimoje tariamai patiriamo smurto ir pan.). Dar labiau, ieškovė ieškinyje pripažįsta, kad į teisėsaugos institucijas dėl atsakovo veiksmų (nenurodyta nei kada, nei kokiomis aplinkybėmis) kreipėsi tik vieną kartą, tačiau ir tada pareiškimą atsiėmė. Atsiradus finansinėms problemoms šeimoje, atsakovui tapus bedarbiu ir reikšmingai pablogėjus jo sveikatai, ne atsakovas, o ieškovė pradėjo reikalauti atsakovo išsikraustymo iš namų, kadangi finansiškai nepajėgus ir ligotas vyras tapo jai našta. Ne atsakovas, o ieškovė pradėjo kelti skandalus namuose, žeminti atsakovą dėl jo finansinio nepajėgumo, reikalauti skyrybų. Todėl ieškovės ieškinio teiginiai didžiąja dalimi yra išgalvoti, niekuo nepagrįsti, o pats skyrybų procesas pradėtas tuo metu, kai atsakovas yra neįgalus tinkamai pasirūpinti savo teisių gynyba. Apeliantas pažymi, kad remiantis CPK 148 str. 1 d., tik išimtiniais atvejais teismas turi teisę priimti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepranešus atsakovui. Tačiau ieškiniu ieškovė neprašo apriboti atsakovo valdžią vaiko atžvilgiu ar atskirti atsakovą nuo vaiko. Pačios ieškovės ieškinyje išdėstyta atsakovo bendravimo su vaiku tvarka yra labai plati ir palanki atsakovui, kas dar kartą patvirtina, jog nėra jokio realaus pavojaus vaiko ar kito sutuoktinio interesams iš atsakovo pusės, o atvejis, kuriam esant ieškovė prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nebuvo išimtinis. Todėl teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai priėmė skundžiamą nutartį ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones nepranešus atsakovui. CK 3.65 str. 2 d. 1 p. nurodyta laikinoji apsaugos priemonė taikoma, kai kitas sutuoktinis turi galimybe gyventi skyrium, pvz. turi nuosavybės teise jam priklausančią gyvenamąją patalpą, ją nuomojasi ar jo finansinė padėtis leidžia nuomotis kitą gyvenamąją patalpą. Tokios galimybės nesant, vaikas gali būti laikinai perduotas artimųjų giminaičių priežiūrai ir pan. Remiantis pačios ieškovės į bylą pateiktais dokumentais, šiuo metu atsakovas neturi jokio nuosavo nekilnojamojo turto, būdamas bedarbiu, jis neturi finansinės galimybės nuomotis kitos gyvenamosios vietos, negu šeimos būstas (duomenys neskelbtini). Tačiau rimčiausia priežastis, dėl kurios atsakovas neturi galimybės išsikelti iš nuolatinės gyvenamosios vietos, ieškotis kitos gyvenamosios vietos ir kraustytis į pastarąją, yra atsakovo sunki sveikatos būklė, nesenai patirta kojos trauma ir atsinaujinusios problemos su stuburu, veikiančios atsakovo gebėjimą judėti ir valdyti savo kūno dalis (kojas ir rankas). Ieškovės siūlymas atsakovui išsikraustyti gyventi pas pagyvenusį tėvą į Ukmergę neleistų atsakovui tęsti pradėtą gydymą Vilniuje (vasarą VGPUL yra numatyta varžtų pašalinimo iš kojos operacija), apribotų jo bendravimo su sūnumi galimybes, dalyvavimą teismo posėdžiuose ir atsakovo teisių gynybą teisme. Todėl atsakovo įsitikinimu, teismas priėmė skundžiamą nutartį neįvertinęs jo objektyvaus negalėjimo šiuo metu apsigyventi skyrium nuo šeimos. Remiantis CK 3.192 str. 2 d., išlaikymo vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kaip buvo minėta, atsakovas šiuo metu yra bedarbis, yra registruotas darbo biržoje, nekilnojamojo turto neturi, kitų pajamų neturi. Atsakovas turi rimtų sveikatos problemų, kurios šiuo metu riboja jo galimybes dirbti ir išlaikyti vaiką. Nurodytos aplinkybės liudija apie atsakovo sunkią turtinę padėtį ir apie realų nesugebėjimą šiuo metu laikinai teikti sūnui 300 Lt išlaikymą, nustatytą teismo. Atsakovas neatsisako savo pareigos išlaikyti savo sūnų, juo rūpintis, bet atsižvelgiant į savo turtinę padėtį bei sveikatos būkle, pagal išgalę galėtų teikti sūnui tik 130 Lt išlaikymą.

Atsiliepimas

Ieškovė I. M. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą, atsakovo A. M. atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovas atskirąjį skundą pateikė praleidęs nutarties apskundimo terminus, todėl jis turi būti atmestas, o nutartis palikta nepakeista. CPK 124 str. 1 d. numatyta, kad atsisakymas priimti ieškinio nuorašą arba pasirašyti apie jų gavimą pažymoje prilyginamas jų įteikimui. Kaip matyti iš atsakovo kartu su atskiruoju skundu pateiktos 2010-06-04 pažymos, 2010-06-04 atsakovas atsisakė priimti dokumentus. Taigi atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti 2010-06-04. CPK 335 str. bei skundžiamoje nutartyje numatyta, kad atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos. Taigi atsakovas atskirąjį skundą turėjo pateikti iki 2010-06-11. Kadangi atsakovas skundą pateikė tik 2010-06-16, tai jis buvo pateiktas suėjus nutarties apskundimo terminui. Prašydamas atnaujinti praleistą terminą, tuo atveju jeigu teismas nustatytų, kad atsakovas praleido terminą atskirajam skundui paduoti, atsakovas netiesiogiai pripažino, kad minėtą terminą visgi pažeidė. CPK 75 str. nustato procesinių terminų praleidimo pasekmes - teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Remiantis minėta nuostata, darytina išvada: kadangi atsakovas pateikė atskirąjį skundą praleidęs apskundimo terminus, tai jo teisė skųsti nutartimi nustatytas laikinąsias apsaugos priemones išnyko, atsižvelgiant į tai pateiktas skundas turi būti atmestas. Teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu, todėl pastarojo teiginys dėl realios grėsmės vaiko ar sutuoktinio interesams nebuvimo yra nepagrįstas ir atmestinas. Atsakovo kvestionuojamos grėsmės realumą, papildimai patvirtina jau po skundžiamos nutarties priėmimo atlikti veiksmai, kurių minėta nutartimi buvo siekiama išvengti. Visų pirma, atsakovas netgi po procesinių dokumentų, kurių tarpe buvo ne tik skundžiama nutartis, bet ir antstolio raginimas įvykdyti teismo nustatytą įpareigojimą gyventi skyrium nuo ieškovės ir nepilnamečio sūnaus, įteikimo sąmoningai atsisakė jo laikytis. Todėl ieškovė buvo priversta 2010-06-30 kreiptis į antstolį, kuris 2010-07-02 pateikė teismui pareiškimą dėl baudos už įpareigojimo nevykdymą skyrimą. Antra, atsakovas ne tik nesilaikė teismo nustatyto įpareigojimo gyventi skyrium nuo nepilnamečio vaiko ir ieškovės, bet realizavo savo ankstesnius grasinimus, t.y. 2010-06-28 įsiveržė į kambarį, kuriame kartu su nepilnamečiu sūnumi A. M. miegojo ieškovė, puolė ją įžeidinėti, grasinti, kad tuo atveju, jeigu ji neišsikraustys iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio vaikui, tai jai bus prastai. Taip pat jis kelis kartus sudavė jai per veidą. Viskas vyko nepilnamečio vaiko akivaizdoje, kuris labai jautriai reagavo į situaciją, kai tėvas skriaudė jo motiną - verkė, bandė laikyti tėvo ranką, ginti motiną. Po šio incidento, vaikas ilgai negalėjo užmigti, buvo neramus. Dėl tokių atsakovo veiksmų ieškovė kreipėsi į policiją ir Vaikų teisių apsaugos tarnybą. Kadangi atsakovas ne tik geranoriškai nevykdo teismo įpareigojimo, bet, turėdamas galimybę nevaržomai patekti į butą bet kuriuo paros metu, faktiškai ir realiai sukelia vaikui ir ieškovei nesaugumo būseną, tai egzistuoja reali grėsmė, sąlygojanti įpareigojimo gyventi skyrium taikymo būtinybę. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovo teiginys dėl realios grėsmės vaiko ir ieškovės interesams, taigi ir dėl pagrindo pritaikytai laikinąjai apsaugos priemonei nebuvimo yra visiškai nepagrįstas, o grėsmės atsiradimo galimybė egzistavo nutarties priėmimo momentu bei buvo realizuota atsakovo veiksmais po jos priėmimo. Atsakovas nurodo, kad skyrybų procesas yra sąmoningai inicijuotas tuo metu, kai jis yra neįgalus tinkamai pasirūpinti savo teisių gynyba. Toks teiginys yra ne tik visiškai nesusijęs su atskirojo skundo objektu, bet taip pat yra visiškai nepagrįstas. Kaip matyti iš ieškinyje ir atsiliepime išdėstytų aplinkybių, kreipimasis į teismą dėl santuokos nutraukimo buvo vienintelė apsaugos nuo atsakovo nuolatinių patyčių, žeminimo, fizinio ir psichinio smurto, naudojamo vaiko akivaizdoje, vaiko psichikos žalojimo, priemonė. Atsakovo teiginys, kad teismas priėmė skundžiamą nutartį neįvertinęs jo objektyvaus negalėjimo šiuo metu apsigyventi skyrium nuo šeimos, yra visiškai nepagrįstas, todėl atmestinas. Atsakovas nurodo, kad teismas neįvertino jo objektyvaus negalėjimo šiuo metu apsigyventi skyrium nuo šeimos. Tačiau pažymėtina, kad ilgą laiką iki ieškinio pateikimo lygi dabar, atsakovas praktiškai visus savaitgalius leidžia tėvo sodyboje, esančioje Ukmergėje. Patirta kojos trauma netrukdo jam nei iki jos nuvažiuoti, nei riboja jo galimybių bendrauti, juolab tinkamai realizuoti savo teisės į teisminę gynybą. Nagrinėjamu atveju, teismas įvertino realią grėsmę, kurią kelia atsakovo gyvenimas kartu su ieškove jos ir nepilnamečio vaiko interesams, kuris dėl atsakovo netinkamo elgesio su ieškove reaguoja labai jautriai. Taigi, vadovaudamasis prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, teismas priėmė pagrįstą ir motyvuotą, vaiko interesus užtikrinančią nutartį, kurios naikinti nėra jokio pagrindo. Atsakovo prašymas laikino išlaikymo dydį sumažinti iki 130 Lt per mėnesį neatitinka vaiko poreikių, pažeidžia jo prigimtines teises, yra neteisėtas, todėl atmestinas. Teismų praktikoje formuojama nuostata, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad išlaikymas turi užtikrinti būtinas sąlygas vaikui augti, vystytis, realizuoti ir tobulinti įgimtus ir įgytus gebėjimus. Atsakovo siūlomas laikino išlaikymo dydis - 130 Lt, yra nepakankamas net minimalių fiziologinių vaiko poreikių tenkinimui. Orientaciniai kriterijai, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Taigi atsakovo reikalavimas laikiną išlaikymą 9 metų vaikui sumažinti iki 130 Lt per mėn. prieštarauja teismų praktikoje suformuluotiems principams, akivaizdžiai neatitinka vaiko poreikių, todėl turi būti atmestas.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu pateiktas atsakovo A. M. pasirašytas 2010-01-10 prašymas, kuriuo prašoma nenagrinėti atsakovo A. M. atskirojo skundo dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010-05-19 nutarties. Atsakovas nurodo, kad nori šį atskirąjį skundą atsiimti. Apeliantas taip pat pareiškė, kad jam yra žinomos CPK numatytos atskirojo skundo atsisakymo procesinės pasekmės.

Prašymas tenkintinas, kadangi apeliantas turi teisę atsisakyti nuo atskirojo skundo (CPK 308 str. 1 d., 338 str.). Teismas neturi pagrindo nepriimti atsisakymo nuo skundo, nes šis apelianto veiksmas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir viešajam interesui (CPK 42 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Kolegija konstatuoja, kad apeliantui yra žinomos CPK 308 str. 3 d. įtvirtintos skundo atsisakymo procesinės pasekmės, t.y. kad atsisakius atskirojo skundo, vėl kreiptis į teismą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, taip pat atsisakęs atskirojo skundo asmuo jį paduoti pakartotinai neturi teisės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 308 str. 2 d., 338 str., kolegija

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Priimti apelianto A. M. atsisakymą nuo atskirojo skundo ir apeliacinį procesą byloje dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 19 d. nutarties nutraukti.

Kolegijos pirmininkė Danutė KutrienėKolegijos teisėjai Neringa ŠvedienėMarijonas Greičius