- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-30
- Bylos Nr.
- A-261-562-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Roma Sabina Alimienė, Stasys Gagys (pran.)
- Pareiškėjas
- V. P., G. O.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Advokatai
- Almantas Paškauskas
- Kategorijos
- 11.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. P., V. P. ir G. O. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. P., V. P. ir G. O. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
V. P., V. P. ir G. O. (toliau – ir pareiškėjos, apeliantės) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą bei prašė:
1. Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. rugpjūčio 29 d. įsakymą Nr.30-1531 „Dėl valdybos 2001-04-19 sprendimo Nr.780V“ „Dėl žemės sklypo Laurų g.21 ribų ir ploto tvirtinimo“ pakeitimo“ pagal pareiškėjų reiškiamus reikalavimus ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr.1057 106 punktą Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus 2003 m. kovo 13 d. rašte Nr.31/03/17-661 „Dėl žemės sklypo ribų, ploto ir naudojimo sąlygų nustatymo pil.V. P., S. P.“ išdėstytą prašymą bei įpareigoti atsakovą pakeisti Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001 m. balandžio 19 d. sprendimą Nr.780V „Dėl žemės sklypo Laurų g.21 ribų ir ploto tvirtinimo“ taip :
1.1. iš savivaldybės valdybos sprendimu suformuoto 10.000 kv.m. ploto žemės sklypo, išimti Laurų g.21 namų valdos 2000 kv.m. žemės sklypo plotą, į kurį Vilniaus apskrities viršininko 1998 m. spalio 29 d. sprendimu Nr.01-117 jau yra atkurtos nuosavybės teisės pretendentui V. P. (V. P.) ir kuris yra užimtas statiniais (sklypas nėra laisvas, nes pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnį yra valstybės išperkamas);
1.2. prie likusios žemės sklypo 8000 kv.m. ploto dalies, kurios pagal geodezinių darbų įmonės UAB „Kagema“ specialistų 2007 m. kovo 5 d. sudarytą žemės sklypo Ml:1000 planą ribų posūkio taškai plane yra pažymėti skaičiais 3, 4, 5, 6, 7, 8, 31, 11, 12, 30, 27, 26, 25 ir 3, prijungti laisvą (neužstatytą) ir nepatenkančią į valstybinės reikšmės miško teritoriją žemę, kurios ribos pagal tiksliuosius geodezinius matavimus 2006 m. birželio 5 d. yra suderintos su Generalinės miškų urėdijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos VĮ „Nemenčinės miškų urėdija, taip, kad žemės sklypų dalys nepatektų į valstybinės reikšmės miško teritoriją:
1.2.1. 1686 kv.m. ploto žemės sklypą, geodezinių darbų įmonės UAB „Kagema“ specialistų 2007 m. kovo 5 d. sudarytame žemės sklypo Ml:1000 plane pažymėtą raide „A“, kurio ribų posūkio taškai (LKS - 1994 koordinačių sistemoje) plane pažymėti skaičiais 15, 16, 17, 18, 19, 20, 28, 29, 30 ir 15;
1.2.2. 1148 kv.m. ploto žemės sklypą, geodezinių darbų įmonės UAB „Kagema“ specialistų 2007 m. kovo 5 d. sudarytame žemės sklypo Ml:1000 plane pažymėtą raide „B“, kurio ribų posūkio taškai (LKS - 1994 koord. sistemoje) plane pažymėti skaičiais 1, 2, 3, 25, 26, 27, 22, 23, 24 ir 1;
1.2.3. 306 kv.m. ploto žemės sklypą, geodezinių darbų įmonės UAB „Kagema“ specialistų 2007 m. kovo 5 d. sudarytame žemės sklypo Ml:1000 plane pažymėtą raide „C“, kurio ribų posūkio taškai (LKS - 1994 koordinačių sistemoje) plane pažymėti skaičiais 8, 9,10, 11,31 ir 8;
1.2.4. 324 kv.m. ploto žemės sklypą, geodezinių darbų įmonės UAB „Kagema“ specialistų 2007 m. kovo 5 d. sudarytame žemės sklypo Ml:1000 plane pažymėtą raide „D“, kurio ribų posūkio taškai (LKS-1994 koordinačių sistemoje) plane pažymėti skaičiais 12, 13, 14, 15, 30 ir 12 ir nuosavybės teisių atkūrimui suformuoti pareiškėjams grąžintiną natūra ne mažesnį kaip 10781 kv.m. ploto žemės sklypą, kurio ribų, pagal geodezinių darbų įmonės UAB „Kagema“ specialistų 2006 m. gegužės 30 d. sudarytą žemės sklypo M1:1000 planą, posūkio taškai, pažymėti skaičiais nuo Nr. 1 iki Nr.21, 2006 m. birželio 5 d. yra suderinti su Generalinės miškų urėdijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos VĮ „Nemenčinės miškų urėdija“ taip, kad žemės sklypo dalys nepatenka į valstybinės reikšmės miško teritoriją; organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus (nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje), parengti ir patvirtinti žemės sklypo planą; pasiūlyti žemės sklypo specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarime Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“; pasiūlyti architektūrinius-urbanistinius apribojimus ir sąlygas; nustatyti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą bei pobūdį, pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų nustatymo ir dokumentus (duomenis) perduoti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui.
2. Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 106 punktą Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2003 m. kovo 13 d. rašte Nr.31/03/17-661 „Dėl žemės sklypo ribų, ploto ir naudojimo sąlygų nustatymo pil.V. P., S. P.“ išdėstytą prašymą, suformuoti nuosavybės teisių atkūrimui pareiškėjams natūra grąžintiną ne mažesnį kaip 4068 kv.m. ploto žemės sklypą, kurio ribų, pagal geodezinių darbų įmonės UAB „Kagema“ specialistų 2006 m. gegužės 30 d. sudarytą žemės sklypo Ml:1000 planą, posūkio taškai yra pažymėti skaičiais nuo Nr. 1 iki Nr. 18, bei suderinti su Generalinės miškų urėdijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos VĮ „Nemenčinės miškų urėdija“ taip, kad žemės sklypo dalys nepatenka į valstybinės reikšmės miško teritoriją; organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus (nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje), parengti ir patvirtinti žemės sklypo planą; pasiūlyti žemės sklypo specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarime Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“; pasiūlyti architektūrinius-urbanistinius apribojimus ir sąlygas; nustatyti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą bei pobūdį, pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų nustatymo ir dokumentus (duomenis) perduoti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui.
3. Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 106 punktą Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2003 m. kovo 13 d. rašte Nr.31/03/17-661 „Dėl žemės sklypo ribų, ploto ir naudojimo sąlygų nustatymo pil.V. P., S. P.“ išdėstytą prašymą, nuosavybės teisių atkūrimui suformuoti pareiškėjams grąžintiną natūra ne mažesnį kaip 12744 kv.m. ploto žemės sklypą, kurio ribų, pagal geodezinių darbų įmonės UAB „Kagema“ specialistų 2006 m. gegužės 30 d. sudarytą žemės sklypo Ml:1000 planą, posūkio taškai yra pažymėti skaičiais nuo Nr. 1 iki Nr.21 bei suderinti su Generalinės miškų urėdijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos VĮ „Nemenčinės miškų urėdija“ taip, kad žemės sklypo dalys nepatenka į valstybinės reikšmės miško teritoriją; organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus (nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje), parengti ir patvirtinti žemės sklypo planą; pasiūlyti žemės sklypo specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarime Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“; pasiūlyti architektūrinius - urbanistinius apribojimus ir sąlygas; nustatyti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą bei pobūdį, pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų nustatymo ir dokumentus (duomenis) perduoti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. gegužės 25 d. sprendimu pareiškėjų skundo dalį dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2006 m. rugpjūčio 29 d. įsakymo Nr. 30-1531 panaikinimo atmetė, bylos dalį dėl Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001 m. balandžio 19 d. sprendimo 780V „Dėl žemės sklypo Laurų g. 21 ribų ir ploto tvirtinimo“ pakeitimo nutraukė, o kitą pareiškėjų skundo dalį paliko nenagrinėta.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu pareiškėjos prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 25 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
III.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pareiškėjų V. P., V. P. ir G. O. apeliacinį skundą patenkino iš dalies – panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 25 d. sprendimo dalį, kuria buvo palikti nenagrinėtais pareiškėjų skundo reikalavimai įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių atlikti administracines procedūras, reikalingas pareiškėjų nuosavybės teisių atkūrimui į 4068 kv. m. bei 12744 kv. m. ploto žemės sklypus pagal Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2003 m. kovo 13 d. rašte Nr. 31/03/17-661 išdėstytą prašymą, ir perdavė šioje dalyje administracinę bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo. Likusioje dalyje Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 25 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Teismas konstatavo, jog nors byloje nėra duomenų, kad Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001 m. balandžio 19 d. sprendimas Nr. 780V po jo priėmimo būtų įteiktas (išsiųstas) pareiškėjoms, tačiau, pareiškėjoms apie šį sprendimą bei jo turinį tapo žinoma administracinės bylos Nr. I-2079-10/05 nagrinėjimo metu, t. y. 2005 m. Todėl laikytina, jog skundo dėl šio Vilniaus miesto savivaldybės valdybos sprendimo pakeitimo padavimo terminas suėjo dar 2005 m. ir pirminio skundo šiuo metu nagrinėjamoje administracinėje byloje padavimo metu (2006-12-28, t.1, b.l. 3) buvo praleistas bei nebuvo prašoma jo atnaujinti. Teismas pabrėžė, jog pareiškėjos pateikė tik prašymą atnaujinti skundo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. rugpjūčio 29 d. įsakymo Nr. 30-1531 padavimo terminą (t.1, b.l. 9).
Teismas pabrėžė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. rugpjūčio 29 d. įsakymas Nr. 30-1531 – buvo priimtas vykdant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. spalio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-2079-10/05 (administracinė byla Nr. I-2079-10/05, b.l. 163 – 166, 178-180). Šiuo teismo sprendimu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius buvo įpareigotas pakeisti Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001 m. balandžio 19 d. sprendimą Nr. 780V „Dėl žemės sklypo Laurų g. 21 ribų ir ploto tvirtinimo“ taip, kad žemės sklypo Laurų g. 21 dalys nepatektų į valstybės reikšmės miškų teritoriją.
Teismas padarė išvadą, kad ginčydamos šį Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą pareiškėjos nepateikė jokių įrodymų bei argumentų, kad jis būtų nepagrįstas ir neteisėtas, t. y. šiuo įsakymu būtų netinkamai įvykdytas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. spalio 17 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstytas įpareigojimas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų (jų pareiškėjos nepateikia ir apeliaciniame skunde), jog, priešingai nei nustatyta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. spalio 17 d. sprendime, konkrečios ginčijamu atsakovo įsakymu patvirtinto žemės sklypo dalys vėl patenka į valstybinės reikšmės miškų teritoriją. Taip pat pažymėjo, jog faktas, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija ginčijamu 2006 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 30-1531 tinkamai įvykdė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. spalio 17 d. sprendimą yra konstatuotas ir šio teismo išduotame 2006 m. liepos 1 d. vykdomajame rašte, kuriame padaryta atitinkama antstolio žyma apie teismo sprendimo įvykdymą (administracinė byla Nr. I-2079-10/05, b.l. 180).
Teisėjų kolegija nustatė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2003 m. kovo 13 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių su prašymu nustatyti ar buvusiam savininkui F. P. (F. P.)priklausiusi žemė (40 ha), esanti Laurų g. 21, Vilniuje, į kurią bus atkuriamos nuosavybės teisės V. P. ir S. P., nėra priskirta valstybės išperkamai ir yra grąžinama, ir, esant galimybei, suformuoti žemės sklypo ribas (t.1, b.l. 31). Tačiau nuo 2003 m. kovo 13 d. iki pareiškėjoms paduodant skundą teismui šis klausimas iš esmės nebuvo išspręstas. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimo Nr. 1475 redakcija) patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punktas numatė, kad savivaldybė per mėnesį nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo pateikimo žemėtvarkos skyriui pagal nustatytąja tvarka patvirtintus teritorijos detaliuosius planus pateikia informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri nepriskirta valstybės išperkamai žemei, o tuo atveju, kai teritorijos detalusis planas nepatvirtintas arba jo nėra, - apie nesuplanuotas miesto teritorijas. Be to, pagal šio punkto nuostatas žemėtvarkos skyrius, miesto nesuplanuotų arba jau suprojektuotų pagal teritorijos detaliuosius planus teritorijų kartografinėje medžiagoje pažymėjęs turėtų žemės sklypų ribas, per 20 darbo dienų pateikia ją savivaldybės valdybai, prašydamas jos suformuoti žemės sklypų ribas, per mėnesį organizuoti žemės sklypų kadastrinius matavimus, atlikti kitas reikiamas administracines procedūras, o savivaldybės valdyba parengtus žemės sklypų planus pateikia tvirtinti savivaldybės tarybai, kuri šiuos žemės sklypų planus tvirtina artimiausiame savivaldybės tarybos posėdyje.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika tokios kategorijos bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS(4)–172/2002, Administracinių teismų praktika Nr. 3, p. 184-187), pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalį išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka iki priimant sprendimą dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo taikoma ginčams, kurie kyla dėl institucijų (pareigūnų) jau atliktų konkrečių veiksmų (priimtų sprendimų), susijusių su nuosavybės teisių į žemę atkūrimu, suformuojant žemėnaudą, parengiant dokumentus žemės privatizavimui ir nuomai, kai pareiškėjas su šiais sprendimais nesutinka. Tais atvejais, kai valstybės ar savivaldybės institucija (pareigūnas) iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo procese vengia atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus arba vilkina atlikti tokius veiksmus (nerengia teritorijos detaliojo plano, grąžintino žemės sklypo plano ir panašiai), toks neveikimas skundžiamas tiesiogiai teismui, netaikant išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teisme stadijos, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 11 dalies 1 ir 2 punktų nuostatomis.
Teismas padarė išvadą, jog atsakovui vengiant atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus (nesprendžiant klausimų, susijusių su V. P. ir S. P. grąžintinų žemės sklypų ribų formavimu) pareiškėjos įgijo teisę tokį atsakovo neveikimą skųsti tiesiogiai administraciniam teismui, netaikant išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teisme stadijos. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, kad pareiškėjos nesilaikė išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos, pripažino nepagrįstais. Dėl šios priežasties konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjų skundo antrąjį bei trečiąjį reikalavimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 4068 kv. m. bei 12744 kv. m. ploto sklypų ir nevertino atsakovo veiksmų (neveikimo) teisėtumo (t.y. nepagrįstai netyrė ir nenagrinėjo ar buvo pagrindas vykyti administracines procedūras dėl šių žemės sklypų grąžinimo, ar šie sklypai patenka į valstybės išperkamą žemę ir pan.)
Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad nors pareiškėjos turėjo teisę dėl atsakovo neveikimo tiesiogiai kreiptis į administracinį teismą, jos iš esmės yra papildomai pasinaudojusios ir ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka. Pareiškėjos ginčydamos atsakovo vilkinimą atlikti nuosavybės teisių į žemę atkūrimo veiksmus buvo pateikusios atitinkamus skundus (t.1, b.l. 41-42, t.2, b.l. 29-31) tiek Vilniaus apskrities viršininko administracijai, tiek ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, kurioms, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 122 punktu bei Žemės reformos įstatymo 18 straipsniu ikiteismine tvarka pavesta nagrinėti skundus, susijusius su nuosavybės teisių į žemę atkūrimu iki apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo. Šie pareiškėjų skundai nurodytose institucijose buvo išnagrinėti ir dėl jų priimti atitinkami sprendimai – Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2006 m. lapkričio 28 d. sprendimas Nr. 20-906 (t.1, b.l. 44) bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2007 m. sausio 12 d. sprendimas Nr. 3B-(7.5)-P-1084-34 (t.2, b.l. 32-35).
IV.
Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos administracinis teismas nagrinėjo pareiškėjų V. P., V. P. ir G. O. skundą dalyje, kurioje pareiškėjos prašė:
1) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 106 punktą Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2003 m. kovo 13 d. rašte Nr.31/03/17-661 „Dėl žemės sklypo ribų, ploto ir naudojimo sąlygų nustatymo pil. V. P., S. P.“ išdėstytą prašymą, suformuoti nuosavybės teisių atkūrimui pareiškėjams natūra grąžintiną ne mažesnį kaip 4 068 kv. m. ploto žemės sklypą, kurio ribų, pagal geodezinių darbų įmonės UAB „Kagema“ specialistų 2006 m. birželio 30 d. sudarytą žemės sklypo M1:1000 planą, posūkio taškai yra pažymėti skaičiais nuo Nr. 1 iki Nr. 18, bei suderinti su Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos VĮ „Nemenčinės miškų urėdija“ taip, kad žemės sklypo dalys nepatenka į valstybinės reikšmės miško teritoriją; organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus (nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje), parengti ir patvirtinti žemės sklypo planą; pasiūlyti žemės sklypo specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarime Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“; pasiūlyti architektūrinius-urbanistinius apribojimus ir sąlygas; nustatyti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą bei pobūdį, pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų nustatymo ir dokumentus (duomenis) perduoti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui;
2) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 106 punktą Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2003 m. kovo 13 d. rašte Nr.31/03/17-661 „Dėl žemės sklypo ribų, ploto ir naudojimo sąlygų nustatymo pil. V. P., S. P.“ išdėstytą prašymą, nuosavybės teisių atkūrimui suformuoti pareiškėjams grąžintiną natūra ne mažesnį kaip 12 744 kv.m. ploto žemės sklypą, kurio ribų, pagal geodezinių darbų įmonės UAB „Kagema“ specialistų 2006 m. gegužės 30 d. sudarytą žemės sklypo M1:1000 planą, posūkio taškai yra pažymėti skaičiais nuo Nr. 1 iki Nr. 21 bei suderinti su Generalinės miškų urėdijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos VĮ „Nemenčinės miškų urėdija“ taip, kad žemės sklypo dalys nepatenka į valstybinės reikšmės miško teritoriją; organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus (nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje), parengti ir patvirtinti žemės sklypo planą; pasiūlyti žemės sklypo specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarime Nr.343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“; pasiūlyti architektūrinius - urbanistinius apribojimus ir sąlygas; nustatyti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą bei pobūdį, pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų nustatymo ir dokumentus (duomenis) perduoti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui.
Skunde ir jo patikslinimuose paaiškino, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, pažeisdamas Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 32-34 punktus, 106 punktą ir kitų norminių aktų nuostatas, 2006 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 30-1531 „Dėl valdybos 2001 04 19 sprendimo Nr.780V „Dėl žemės sklypo Laurų g. 21 ribų ir ploto tvirtinimo“ pakeitimo“, patvirtino namų valdos Laurų g. 21 žemės sklypo 1,00 ha ribas, skirtas grąžinti V. P.. V. P. ir S. P. 1991 m. birželio 11 d. buvo pareiškusios valią atkurti nuosavybės teises natūra į savo tėvo F. P. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 40 ha žemėvaldą prie Laurų g. 21 namo, Vilniuje. Pareiškėjų nuomone, dokumentų nuosavybės teisėms atkurti pakanka. Pareiškėjos yra V. P., mirusio 1995 m. vasario 26 d., ir S. P. (S. P.), mirusio 1995 m. birželio 7 d., turto paveldėtojos. V. P. gyvena F. P. iki nacionalizacijos turėtos žemėvaldos vietoje, nuosavybės teise priklausančiame Laurų g. 21 name, Vilniuje. Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 1998 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1056V jai buvo suformuotas 0,20 ha namų valdos žemės sklypas ir dokumentai perduoti Vilniaus apskrities viršininko administracijai. Vilniaus apskrities viršininko 1998 m. spalio 29 d. sprendimu Nr.01-117 V. P. paveldėtojai V. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,20 ha namų valdą prie Laurų g. 21, Vilnius. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2001 m. sausio 2 d. raštu Nr. 31/01/17-4 kreipėsi į Vilniaus miesto merą su prašymu dėl žemės sklypo ribų, ploto ir naudojimo sąlygų nustatymo V. P.. Vilniaus miesto savivaldybės valdyba 2001 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. 780V patvirtino Laurų g. 21 individualios namų valdos 1,00 ha žemės sklypo ribas ir dokumentus perdavė Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui.
Kaip teigia pareiškėjos, suformuoto žemės sklypo nedidelė dalis pateko į valstybinės reikšmės miško teritoriją. Į suformuoto 1,00 ha žemės sklypo plotą yra įtrauktas Vilniaus apskrities viršininko 1998 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. 01-117 V. P. grąžintas namų valdos 0,20 ha žemės sklypas. Tačiau į suformuoto 1,00 ha žemės sklypo plotą nepateko virš 0,30 ha laisvos (neužstatytos) ir nepatenkančios į valstybinio miško teritoriją, t. y. grąžintinos natūra žemės dalis. Minėtas Vilniaus miesto savivaldybės valdybos sprendimas buvo priimtas dviem savaitėm vėliau po Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarimo paskelbimo, kuriuo pripažinta, jog Piliečių nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo 5 str. 2 d. nuostatos prieštarauja Konstitucijos 23 str. 3 d. Pareiškėjų manymu, šis Konstitucinio teismo nutarimas suteikė galimybę V. P. ir S. P. turto paveldėtojams lygiomis teisėmis pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą mirusiųjų V. ir S. P. vardu nepriklausomai nuo to, turi pretendentai namą ar kitą pastatą nuosavybės teise turėtos žemėvaldos vietoje, ar jo neturi.
Žemesnės instancijos teismas
Paaiškino, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija, matydama Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001 m. balandžio 19 d. sprendimo Nr. 780V trūkumus ir galimas neigiamas pasekmes, 2005 m. kovo 17 d. raštu Nr. (31)-1.2-895 kreipėsi į Vyriausybės atstovą Vilniaus apskrityje, kuris su pareiškimu kreipėsi į teismą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. spalio 17 d. sprendimu adm. byloje Nr. I-2079-10/05 įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių pakeisti Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001 m. balandžio 19 d. sprendimą Nr. 780V taip, kad suformuoto žemės sklypo dalys nepatektų į valstybinės reikšmės miškų teritoriją.
Pabrėžė tai, kad Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2003 m. vasario 18 d. atliko buvusio savininko F. P. turėtos žemėvaldos kartografiją ir 2003 m. kovo 13 d. raštu Nr.31/03/17-661 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių dėl žemės sklypo ribų, ploto ir naudojimo sąlygų nustatymo. Vilniaus miesto savivaldybės meras 2003 m. balandžio 1 d. raštu Nr.01-34-656-(3.6) informavo, kad buvusio savininko F. P. iki nacionalizacijos dalis turėto žemės sklypo Laurų g. 21 patenka į teritoriją, kurioje galimas žemės sklypo formavimas ir grąžinimas natūra. Pareiškėjos daug kartų (2005 m. gruodžio 16 d. raštu Nr. VP/16, 2006 m. vasario 10 d. raštu Nr. VP/10, ir 2006 m. birželio 8 d. raštu Nr. POZ/607, kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių, prašydamos įvykdyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. spalio 17 d. sprendimą, Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2003 m. kovo 13 d. rašte Nr.31/03/17-661 išdėstytą prašymą dėl grąžintinos žemės natūra sklypų formavimo. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus taip pat buvo prašoma įvykdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 106 p. numatytas nuostatas ir suformuoti žemės sklypą pagal geodezinių matavimų įmonės UAB „Kagema“ specialistų sudarytą žemės sklypo planą M 1:1000, kur sklypo plotas yra 10 781 kv. m., o žemės sklypo ribos yra suderintos su VĮ „Nemenčinės miškų urėdija“ taip, kad nepatektų į valstybinio miško teritoriją. Be to, į šį žemės sklypo plotą (10 781 kv. m.) nepatenka Laurų g. 21 namų valda, kuri, V. P. buvo grąžinta 1998 m. Pareiškėjų nuomone, toks žemės sklypo planas buvo sudarytas laikantis norminių aktų reikalavimų, yra įvykdomas, nepažeidžia kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų, atitinka visų suinteresuotų šalių interesus ir lūkesčius, kadangi taip suformuotas sklypas gali būti grąžintas pareiškėjams bendrosios dalinės nuosavybės teise, su kuo visi pareiškėjai sutinka.
Šalies argumentai
Pareiškėjos nurodė, jog siekiant nustatyti, kuri turėtos 40 ha žemėvaldos teritorijos dalis nėra užimta statiniais ir nepatenka į valstybinės reikšmės mišką (nėra išperkama), yra laisva (neužstatyta) bei gali būti grąžinta pareiškėjams natūra, kreipėsi į VĮ Registrų centrą, Aplinkos ministeriją, Valstybinės miškotvarkos tarnybą, Nemenčinės miškų urėdiją bei, gavusios iš minėtų institucijų duomenis, 2006 m. balandžio 26 d. raštu kreipėsi į kadastrinių ir geodezinių darbų įmonę UAB „Kagema“. Šios įmonės specialistai atliko tiksliuosius geodezinius matavimus turėtos žemėvaldos teritorijoje ir sudarė žemės sklypų planus taip, kad į juos nepatenka valstybinio miško teritorija bei jie nėra užimti statiniais. Šie žemės sklypų planai 2006 m. birželio 8 d. raštu Nr. POZ/607 buvo pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir jos buvo prašoma įvykdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo 106 punkto nuostatas bei suformuoti grąžinimui natūra laisvą (neužstatytą) žemę, tačiau jos atsakymas nebuvo gautas. Pareiškėjų vertinimu, atsakovas vilkina atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus. Kaip nurodė pareiškėjos, UAB „Kagema“ matavimų duomenimis, buvusio žemės savininko valdytoje žemėje yra laisvų žemės plotų, į kuriuos gali būti atkurta nuosavybė – 4 068 kv. m. ir 12 744 kv. m. dydžio, neskaitant priskirto Laurų g. 21 namų valdos sklypo.
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija su skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 30-1531 buvo pakeistas Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001 m. balandžio 19 d. sprendimas Nr. 780V taip, kad sklypo dalys nepatektų į valstybinės reikšmės mišką. Priimant Vilniaus miesto valdybos 2001 m. balandžio 19 d. sprendimą Nr. 780V, remtasi Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus prašymu, pažyma, pateikta informacija ir kartografine medžiaga. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2001 m. sausio 2 d. raštu Nr. 31/01/17-4 „Dėl žemės sklypo ribų ploto ir naudojimo sąlygų nustatymo pil. V. P.“ informavo, kad prie statinių Laurų g. 21 suteiktas žemės sklypas ir išlikęs laisvos (neužstatytos) žemės sklypo plotas yra nuosavybės teisėmis turėtos žemės vietoje ir prašė parengti žemės sklypo planą bei nustatyti sklypo ribas ir plotą iki 1,000 ha. Teigia, kad Vilniaus miesto savivaldybė negalėjo pažeisti piliečių, siekiančių atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą Laurų g. 21, teisių, kadangi Vilniaus miesto savivaldybės valdyba 2001 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. 780V nuosavybės klausimų nesprendė.
Paaiškino, kad Vilniaus miesto savivaldybės valdyba, priimdama sprendimą, nesivadovavo pareiškėjo nurodytu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarimu pripažintomis netekusiomis galios Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 3 punkto normomis. Aplinkybė, jog yra keli piliečiai, turintys teisę atkurti nuosavybės teises į šią žemę, negalėjo būti kliūtis vykdyti nuosavybės grąžinimą į suformuotą žemės sklypą. Sprendžiant nuosavybės teisių į žemės sklypą perdavimo klausimą, Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius privalėjo vadovautis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 34 punktu. Šios normos pagrindu Vilniaus apskrities viršininko administracija turi galimybę atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus atkuriant piliečiams nuosavybės teises į žemę. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius nuo Vilniaus miesto valdybos 2001 m. balandžio 19 d. sprendimo Nr. 780V (pakeistas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 30-1531) priėmimo iki šiol nėra grąžinęs suformuoto žemės sklypo pretendentams. Daro išvadą, jog Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius vilkina nuosavybės grąžinimą pretendentams.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotasis asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepimuose paaiškino, jog atsižvelgiant į tai, kad į F. P. iki nacionalizacijos turėtą žemę pretendentų paveldėtojai pageidauja susigrąžinti natūra, Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2003 m. vasario 18 d. atliko buvusio savininko F. P. turėtos žemėvaldos kartografiją ir 2003 m. kovo 13 d. raštu Nr. 31/03/17-661 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės direktorių dėl žemės sklypo ribų, ploto ir naudojimo sąlygų nustatymo. Vilniaus miesto savivaldybės meras 2003 m. balandžio 1 d. raštu Nr.01-34-656-(3.6) informavo, kad buvusio savininko F. P. iki nacionalizacijos dalis turėto žemės sklypo Laurų g. 21 patenka į teritoriją, kurioje galimas žemės sklypo formavimas ir grąžinimas natūra, o kita kartografuoto žemės sklypo dalis priskirta valstybės išperkamajai, nes patenka į valstybinės reikšmės miško plotą ir yra užstatyta statiniais. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2005 m. balandžio 29 d. raštu Nr. A51-2923-(2.5-MPD-o) informavo, kad F. P. iki nacionalizacijos turėtos žemės ties Laurų g. 21 dalis priskirta valstybės išperkamajai žemei, o likusioje laisvoje (neužstatytoje) bei grąžintinoje natūra žemės sklypo dalyje yra Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr.780V „Dėl žemės sklypo Laurų g. 21 ribų ir ploto tvirtinimo“ suformuotas žemės sklypas bei daugiau laisvo (neužstatyto) grąžintino natūra žemės ploto nėra. Minėtu sprendimu suformuotas 1,00 ha namų valdos žemės sklypas Laurų g. 21, iš kurio 0,20 ha neatlygintinai suteikta V. P. Vilniaus apskrities 1998 m. spalio 29 d. sprendimu Nr.01-117. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įgyvendinimo tvarkos 34 p. 5 d. nustatyta, kad kai prie statinių, esantis naudojamas žemės sklypas yra nuosavybės teise turėtoje žemėje ir yra didesnis kaip 0,2 ha, piliečio pageidavimu jam grąžinamas natūra šis didesnis prie statinių naudojamas žemės sklypo plotas, taip pat prie šio naudojimo žemės sklypo išlikęs savininko turėtas laisvas (neužstatytas) žemės sklypo plotas, o minėtos tvarkos 34 p. 6 d. nustatyta, kad grąžinama laisva (neužstatyta) žemė suformuojama atskirais žemės sklypais. Atsižvelgiant į tai ir į tą aplinkybę, kad V. P. turto paveldėtojai yra pastatų Laurų g. 21 savininkai, o pagal namų valdos Laurų g. 21 kadastro duomenis naudojamas žemės sklypas yra 0,2076 ha ir minėti asmenys turėtos žemės vietoje pastatų neturi, Vilniaus apskrities viršininko administracija (2004 m. gruodžio 2 d. raštu Nr. (360)-1.2-3846, 2004 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. 31/04-17-3987) vadovaudamasi teisės aktų reikalavimais, kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių dėl minėto Vilniaus miesto valdybos sprendimo peržiūrėjimo, tačiau tai padaryti buvo atsisakyta.
V.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. birželio 25 d. sprendimu pareiškėjų V. P., V. P. ir G. O. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė, kad V. P. (miręs 1995 m. vasario 27 d.) ir S. P. (miręs 1995 m. birželio 7 d.) 1991-1992 m. laikotarpiu pateikė prašymus atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko F. P. 40 ha ploto turėtą žemės sklypą buvusiame Lipniškių kaime, Vilniuje. Pareiškėjos pareiškusios valią atkurti nuosavybės teises į žemę natūra turėtoje vietoje - F. P. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 40 ha žemėvaldą prie Laurų g. 21 namo, Vilniuje.
V. P. Vilniaus apskrities viršininko 1998 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. 01-117 (t. I, b. l. 23) buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,20 ha namų valdai prie Laurų g. 21, Vilniuje. Vilniaus miesto savivaldybės valdyba 2001 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. 780V (t. I, b. l. 25) patvirtino Laurų g. 21, Vilniuje individualios namų valdos 1,00 ha žemės sklypo ribas. Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-2079-10/05 2005 m. spalio 17 d. sprendimu (t. I, b. l. 27-28) įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių pakeisti Vilniaus miesto savivaldybės 2001 m. balandžio 19 d. sprendimą Nr. 780V „Dėl žemės sklypo Laurų g. 21 ribų ir ploto tvirtinimo“ taip, kad jo dalys nepatektų į valstybinės reikšmės miškų teritoriją. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2006 m. rugpjūčio 29 d. priėmė įsakymą Nr. 30-1531 (t. I, b. l. 13), kuriuo pakeitė Vilniaus miesto valdybos 2001 m. balandžio 19 d. sprendimą Nr. 780 V „Dėl žemės sklypo Laurų g. 21 ribų ir ploto tvirtinimo“.
Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius atliko buvusio savininko F. P. turėtos žemėvaldos kartografiją ir 2003 m. kovo 13 d. raštu (t. I, b. l. 31) kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių su prašymu nustatyti, ar buvusiam savininkui F. P. priklausiusi žemė (40 ha), esanti Laurų g. 21, Vilniuje, į kurią bus atkuriamos nuosavybės teisės V. P. ir S. P., nepriskirta valstybės išperkamai ir yra grąžinama, ir, esant galimybei, suformuoti žemės sklypo ribas, per mėnesį organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus (nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje) ir parengti žemės sklypo planą bei atlikti kitus veiksmus. Vilniaus miesto savivaldybės meras 2003 m. balandžio 1 d. raštu Nr. 01-34-656-(3.6) (t. I, b. l. 32) informavo, kad buvusio savininko F. P. iki nacionalizacijos turėto žemės sklypo dalis (buv. Lipolaki vienkiemis) patenka į teritoriją, kurioje galimas žemės sklypo formavimas ir grąžinimas natūra, o likusi žemė priskirta valstybės išperkamai žemei, t. y. patenka į valstybinės reikšmės miško plotą ir yra užstatyta statiniais. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2005 m. balandžio 29 d. raštu Nr. A51-2923-(2.5-MPOD-0) informavo Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių, kad laisvo (neužstatyto) grąžintino natūra žemės ploto buvusio savininko F. P. iki nacionalizacijos turėtame žemės sklype, išskyrus Vilniaus miesto valdybos 2001 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. 780V suformuotą 1,00 ha ploto žemės sklypą, nėra (t. II, b. l. 49).
Teismas nurodė, kad pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoj vietoje pilietis nepageidauja. Minėto įstatymo 13 straipsnis numato, kad žemė, priskirta valstybinės reikšmės miškams, yra valstybės išperkama ir natūra negrąžinama. Pagal Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalį miestų miškai yra valstybinės reikšmės miškai. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punkte įtvirtinta, kad savivaldybės administracijos direktorius, gavęs iš žemėtvarkos skyriaus kartografinę medžiagą, kurioje pažymėtos savininko turėtų žemės sklypų ribos miesto detaliai nesuplanuotose teritorijose, savo įsakymu paskiria atsakingus savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypų riboms formuoti. Šios ribos formuojamos žemėtvarkos skyriaus pateiktoje kartografinėje medžiagoje, atsižvelgiant į savininko turėtos žemės ribas.
Teismas nustatė, kad pareiškėjos teismine tvarka ginčijo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. rugpjūčio 29 d. įsakymą Nr.3 0-1531 „Dėl valdybos 2001-04-19 sprendimo Nr. 780V“ „Dėl žemės sklypo Laurų g. 21 ribų ir ploto tvirtinimo“ pakeitimo“ bei prašė įpareigoti atsakovą pakeisti Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001 m. balandžio 19 d. sprendimą Nr. 780V „Dėl žemės sklypo Laurų g.21 ribų ir ploto tvirtinimo“. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. gegužės 25 d. sprendimu (t. III, b. l. 154-162) adm. byloje Nr. I-2826-9/2007 pareiškėjų skundo dalį dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. rugpjūčio 29 d. įsakymo Nr. 30-1531 panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.), o bylą dalyje dėl Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001 m. balandžio 19 d. sprendimo Nr. 780V nutraukė dėl praleisto apskundimo termino (Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 6 p.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. vasario 29 d. nutartimi (t. III, b. l. 208-222) minėtas pirmosios instancijos sprendimo dalis paliko nepakeistas. Teismas pabrėžė, kad teismine tvarka nenustatyta, kad Vilniaus miesto valdyba sprendimu patvirtino mažesnį nei turėjo būti namų valdos žemės sklypo dalį ar kad savivaldybė atliko kitokio pobūdžio neteisėtus veiksmus.
Atsakovas savo poziciją taip pat grindžia tuo, kad iki nacionalizacijos F. P. priklausiusio žemės sklypo didžioji dalis patenka į valstybinių miškų teritoriją. Aplinkos ministerija 2006 m. kovo 15 d. rašte (t. I, b. l. 83) nurodė, kad Valstybinė miškotvarkos tarnyba nustatė, jog pareiškėjų nurodytų žemės sklypų dalys patenka į valstybinės reikšmės miškų plotus, t. y. patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išreikštą nuomonę, kad minimi žemės sklypai negali būti grąžinami natūra.
Žemesnės instancijos teismas
Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamųjų turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 16 punktas numato su kuo turi būti suderintas žemės sklypo planas. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjų pateikti kadastriniai matavimai nesuderinti su apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento teritoriniu žemėtvarkos skyriumi (Taisyklių 16.5 p.), todėl iš esmės gali būti naudojami tik kaip orientacinio (informacinio) pobūdžio medžiaga žemės sklypų formavimo procese. Formuojamo sklypo ribų suderinimas su VĮ Nemenčinės miškų urėdija (t. I, b. l. 95) šiuo atveju, kolegijos nuomone, nėra laikytinas pakankamu. Pagal teisės aktų nustatyta tvarka nesuderintus planus teismas negali nustatyti konkrečių įpareigojimų viešojo administravimo subjektui, nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto savivaldybės administracijai.
Teismas padarė išvadą, kad kitos pareiškėjų nurodytos aplinkybės nagrinėjamu atveju skundo pagrįstumo taip pat neįrodo. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatavo, kad nėra juridinio pagrindo tenkinti pareiškėjų skunde suformuluotų reikalavimų.
VI.
Pareiškėjos V. P., V. P. ir G. O. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą patenkinti.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Teismo sprendimo turinys neatitinka ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies 1-4 punktų reikalavimų.
2. Teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 29 d. nutarčiai. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog atsakovui vengiant atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus (nesprendžiant klausimų, susijusių su V. P. ir S. P. grąžintinų žemės sklypų ribų formavimu) pareiškėjos įgijo teisę tokį atsakovo neveikimą skųsti tiesiogiai administraciniam teismui, netaikant išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teisme stadijos. Dėl šios priežasties darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjų skundo reikalavimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 4068 kv.m. bei 12744 kv.m. ploto sklypų ir nevertino atsakovo veiksmų (neveikimo) teisėtumo (t.y. nepagrįstai netyrė ir nenagrinėjo ar buvo pagrindas vykdyti administracines procedūras dėl šių žemės sklypų grąžinimo, ar šie sklypai patenka į valstybės išperkamą žemę ir pan.). Todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo nagrinėti pareiškėjų reikalavimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 4068 kv.m. bei 12744 kv.m. ploto laisvus žemės sklypus, tačiau motyvuojamojoje sprendimo dalyje aptariamų 4068 kv.m. bei 12744 kv.m. ploto žemės sklypų teismas net nepaminėjo.
3. Teismas be pagrindo išsamiai pasisakė dėl Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. rugpjūčio 29 d. įsakymo Nr.3 0-1531 ir dėl savivaldybės valdybos 2001 m. balandžio 19 d. sprendimo Nr.780V, nors po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 29 d. nutarties priėmimo, ginčo šioje dalyje nėra.
4. Teismas pagal ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies nuostatas privalėjo nurodyti argumentus, dėl kurių teismas atmetė pareiškėjų įrodymus, esančius administracinėje byloje, tomas I, b.l. 38 ir 79; tomas I, b.l. 40 ir 78; tomas II, b.l. 36; tomas II b.l. 20 ir 86; tomas II, b.l. 21 ir 85. Dėl šių įrodymų svarbos sprendžiant administracinę bylą iš esmės pareiškėjų atstovas pasisakė teismo posėdžio metu bei ABTĮ 57 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka pateikė teismui 2008 m. birželio 11 d. rašytinį paaiškinimą.
5. Neargumentuotai atmetęs pareiškėjų įrodymus, teismas nepagrįstai taikė Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 straipsnio nuostatas spręsdamas, jog žemė yra valstybės išperkama ir natūra negrąžinama dėl to, jog patenka į valstybinės reikšmės miško teritoriją.
6. Teismas išvadą, jog iki nacionalizacijos F. P. priklausiusio žemės sklypo didžioji dalis patenka į valstybinių miškų teritoriją, klaidingai rėmė bylos I-jame tome esančiais dokumentais (t.I, b.l. 13; t. I, b.l. 23; 1.1, b.l. 25; t.I b.l. 27-28; t.I, b.l. 83; t. I, b.l. 95), neturinčiais reikšmės nagrinėjamoje byloje dėl pareikštų reikalavimų grąžinti natūra 4068 kv.m. bei 12744 kv.m. ploto žemės sklypus.
7 . Teismas išvadą, jog žemė yra valstybės išperkama ir natūra negrąžinama, pagrindė aplinkybe, jog Aplinkos ministerija 2006 m. kovo 15 d. rašte (t.I, b.l. 83) nurodė, kad Valstybinė miškotvarkos tarnyba nustatė, jog pareiškėjų nurodytų žemės sklypų dalys patenka į valstybinės reikšmės miškų plotus, t.y. patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išreikštą nuomonę, kad minimi žemės sklypai negali būti grąžinami natūra. Tačiau šis raštas yra ne galutinis, bet tarpinis pareiškėjoms atsakymas į jų 2006 m. vasario 9 d. paklausimą Nr. VP/77 dėl miško ribų ir žemės sklypo ribų koregavimo.
8. Rašte nurodyta, jog į miško teritoriją patenka tik atskiros žemės sklypu dalys, todėl teismas neturėjo pagrindo tvirtinti, kad žemės sklypai natūra negrąžintini.
9. Siekdamos ištaisyti Aplinkos ministerijos 2006 m. kovo 15 d. rašte nurodytus trūkumus, pareiškėjos 2006-04-26/POZ raštu papildomai kreipėsi į geodezinių darbų įmonę UAB „KAGEMA“ ir pateikę jiems minėtą Aplinkos ministerijos 2006 m. kovo 15 d. raštą Nr.(12-2)-D8-2274 ir jo priedą, o geodezinės darbų įmonės licencijuotų (adm. bylos tomas II, b.l. 36) specialistų prašė atlikti valstybinės reikšmės miško ribų tikslinimą prie Laurų g. 23 ir Laurų g. 23A , Antakalnio sen., Vilniuje, suderinant miško ribas su VĮ Nemenčinės miškų urėdija bei atsižvelgiant į 2006 m. kovo 15 d. Aplinkos ministerijos rašte pateiktus duomenis. Atlikus patikslintus geodezinius matavimo darbus, pareiškėjos prašė sudaryti aptariamos teritorijos žemės sklypų planus taip, kad jų dalys nepatektų į valstybinės reikšmės teritoriją.
10. Tiksliųjų geodezinių matavimų specialistai įvykdė Aplinkos ministerijos 2006 m. kovo 15 d. rašte nurodytas pastabas bei pateikė pareiškėjoms 4068 kv.m. ploto (adm.bylos tomas II, b.l. 20 ir 86) bei 12744 kv.m. ploto (adm.bylos tomas II, b.l. 21 ir 85) žemės sklypų planus, kurių ribos nepatenka į valstybinio miško teritoriją. Šiuos dokumentus ir duomenis pareiškėjos 2006 m. birželio 7 d. raštu Nr.POZ/1542-607 persiuntė Aplinkos ministerijos valstybinės miškotvarkos tarnybai registruotu laišku su įteikimu ir gavo pranešimą, kad dokumentai įteikti.
11. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos valstybinė miškotvarkos tarnyba 2006 m. liepos 11 d. raštu Nr.330 informavo, kad pagal buvo pakoreguoti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenys <...> bei priedu pateikė Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro kartografinės duomenų bazės 2006 m. liepos 11 d. Nemenčinės miškų urėdijos, Liepynės girininkijos M 1:5000 fragmentą Nr.P0607-0021 (žr. adm.bylos tomas I, b.l. 40 abi pusės ir tomas I, b.l. 78 ).
12. Minėti įrodymai patvirtina, jog atsakovas turi galimybę pareiškėjams grąžinti natūra žemės sklypus, kurių 4068 kv.m. ploto (tomas II, b.l. 20 ir 86) bei 12744 kv.m. ploto (adm.bylos tomas II, b.l. 21 ir 85) žemės sklypų dalys nepatenka į valstybinės reikšmės miško teritoriją.
13. Nurodyti įrodymai ir atlikti darbai patvirtina, jog atsakovas pats privalėjo atlikti nurodytus darbus, tačiau tokių darbų atsakovas nepagrįstai nevykdė ir/ar jų neorganizavo nuo Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus 2003 m. kovo 13 d. gauto rašto Nr.31/03/17-661 (t.I, b.l. 31).
14. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2004 m. gegužės 29 d. nutartyje yra konstatavęs, jog teritorijų priskyrimo miškams teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos miškų įstatymas. Pagal galiojantį ginčo teisinių santykių teisinį reguliavimą tam tikros teritorijos priskyrimas miškui nėra siejamas su įgaliotų valstybės institucijų valiniais sprendimais. Teritorija yra miškas, jeigu ji pagal faktinę padėtį atitinka nurodytus įstatyme kriterijus (adm. byla Nr.A14 - 499-2004; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis „Administracinių teismų praktika“ Nr. 5/2004).
15. Atsakovas nepateikė įrodymų, kurie paneigtų pareiškėjo pateiktus žemės sklypų planuose esamus tiksliuosius geodezinius matavimus, o atsakovo atstovės pateiktas 2008 m. birželio 10 d. „Teritorijų planavimo suvestinio skaitmeninio žemėlapio“ aptariamos teritorijos ištrauka (T.IV, b.l. 17) patvirtina ir/ar papildo UAB „KAGEMA“ planuose esamus duomenis, jog prie Laurų g. 23 ir Laurų g. 23A namų yra laisvos (neužstatytos) žemės plotai, kuriuose atsakovas turi galimybę suformuoti grąžintinus žemės sklypus.
16. Atsakovui nuo 2003 metų vilkinant atlikti jo kompetencijai norminiais aktais priskirtus veiksmus, pareiškėjai neturėjo kitokių teisėtų ir jiems prieinamų priemonių įrodyti, jog atsakovas turi galimybę suformuoti jiems natūra grąžintinus žemės sklypus, todėl buvo priversti kreiptis į geodezinių matavimų licencijuotus specialistus, nes patys tokių specialių žinių neturi.
17. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog pats atsakovas bei jo vadovaujama įstaiga taip pat neatlieka minėtų tiksliųjų geodezinių matavimo darbų, o tokiems darbams atlikti yra sudarę sutartį su privačia bendrove, teikiančia tokias paslaugas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų pateikti teismui UAB „KAGEMA“ sudaryti žemės sklypų planuose esami duomenys ne tik nepažeidžia teisės normų, bei neatima iš atsakovo darbų organizavimo proceso, tačiau sutaupė biudžeto lėšas.
18. Pareiškėjos neprašė teismo įpareigoti atsakovą patvirtinti UAB „KAGEMA“ pateiktų žemės sklypo planų.
19. Pagal ABTĮ 90 straipsnį bylose dėl administravimo subjekto vilkinimo, teismas savo sprendimu gali įpareigoti atsakovą per teismo nustatytą laiką priimti atitinkamą sprendimą arba įvykdyti kitokį teismo patvarkymą, todėl dėl aukščiau nurodytų argumentų negalima sutikti su teismo sprendime padaryta išvada, kad nėra juridinio pagrindo tenkinti pareiškėjų skunde suformuluotų reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
20. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. vasario 29 d. nutartimi perdavęs aptariamoje dalyje administracinę bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo, pareiškėjų skundo reikalavimus pripažino priimtinais ir įvykdomais, t. y. įpareigojant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių atlikti administracines procedūras, reikalingas pareiškėjų nuosavybės teisių atkūrimui į 4068 kv.m. bei 12744 kv.m. ploto žemės sklypus pagal Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2003 m. kovo 13 d. rašte Nr.31/03/17-661 išdėstytą prašymą.
Šalies argumentai
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 29 d. nutartimi grąžinus bylą dėl skundo reikalavimų įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių atlikti administracines procedūras, reikalingas pareiškėjų nuosavybės teisių atkūrimui į 4068 kv. m. ir 12744 kv. m. ploto žemės sklypus pagal Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2003 m. kovo 13 d. rašte Nr. 31/03/17-661 išdėstytą prašymą, nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, Vilniaus apygardos administracinis teismas turėjo iš naujo nustatyti ir nagrinėti visas reikšmingas bylai aplinkybes.
Šalies argumentai
Pareiškėjai be pagrindo teigia, kad teismas nepagrįstai išsamiai pasisakė dėl Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001 m. balandžio 19 d. sprendimo Nr. 780V bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. rugpjūčio 29 d. įsakymo Nr. 30-1531, nes šios aplinkybės yra svarbios siekiant įvertinti, ar buvo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vilkinimas atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus.
Nurodė, kad iš teritorijų planavimo suvestinio skaitmeninio žemėlapio matyti, kad iki nacionalizacijos F. P. turėto žemės sklypo didžioji dalis patenka į valstybinės reikšmės miškų teritoriją, t. y. valstybės išperkama (Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 str. 2 d. ir 13 str. ). Be to, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 str. 3 p. numatyta, kad žemė išperkama valstybės, jeigu ji pagal teritorijų planavimo dokumentus yra užimta kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų - įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, komplekso (energetika, transportas, ryšiai, statyba, švietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultūros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, krašto, civilinė ir priešgaisrinė sauga) teritorijų. F. P. iki nacionalizacijos turėta žemė pagal Vilniaus miesto tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519 patvirtintą Vilniaus miesto bendrąjį planą priskirta miškams ir miškingoms teritorijoms. Taigi išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad prašoma natūra grąžinti teritorija turi visuomeninį poreikį. Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas vienoje iš savo nutarčių išaiškino, kad jeigu yra požymiai, jog pašomas grąžinti natūra žemės sklypas turi visuomenės poreikį (pvz. toks poreikis įžvelgiamas iš miesto bendrojo ar teritorijos specialiojo planų), žemės grąžinimas natūra nėra galimas (Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2003 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-11-263-2003). Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gruodžio 16 d. apžvalgoje Nr. 2 „Teismų praktikos administracinėse bylose dėl nuosavybės teisių atkūrimo apibendrinimas ir teisės taikymo rekomendacijos“ išaiškinta, kad tuo atveju, kai teritorijoje, kurioje yra prašomas grąžinti sklypas, detalusis planas nėra patvirtintas, žemės grąžinimas natūra negalimas, kol toks detalusis planas bus patvirtintas ir jame bus atitinkamos nuorodos į apibūdinančias visuomenės poreikį aplinkybes. Teismas taip pat pažymėjo, jog žemės sklypas vertinamas kaip negrąžinamas natūra, o valstybės išperkamas, jeigu administracinis aktas, kuriuo buvo patvirtintas bendrasis planas, nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Remiantis 1997 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Piliečių nuosavybės teisių į iškuksį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punktu pareiškėjų pateikti žemės planai gali būti naudojama tik kaip informacinė medžiaga, o ne kaip dokumentas, kurio pagrindu daroma išvada, kad žemė yra laisva, formuojami žemės sklypai, atliekami kadastriniai matavimai. Ši išimtinė funkcija yra suteikta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui. Teisės aktai nenumato galimybės formuoti sklypus nuosavybės tiesių atkūrimui pagal asmenų pateiktus žemės sklypo planus. Be to, teisės aktai, reguliuojantys nuosavybės teisių atkūrimo procesą, numato, kad tik savivaldybės administracijos direktoriui yra priskirta laisvos (neužstatytos) žemės formavimo ir nustatymo funkcija.
Pabrėžė, kad pareiškėjų pateikti kadastriniai matavimai nėra suderinti teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. šie kadastriniai matavimai nėra suderinti su apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento teritoriniu žemėtvarkos skyriumi pagal Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymą Nr. 522. Tik savivaldybės administracijos direktoriaus kompetencijai yra priskirtos funkcijos nustatyti kokio ploto žemės sklypas yra laisvas. Todėl teismas negali iš anksto įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių įpareigoti konkretaus dydžio žemės sklypą, nes toks įpareigojimas prieštarautų teisės aktų nuostatoms, jog laisvos žemės plotus nustato savivaldybės administracijos direktorius. Pareiškėjų reikalavimas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių suformuoti konkretaus dydžio žemės sklypus neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2004 m. liepos 9 d. nutartyje adm. byloje Nr. A2-647-04 nurodė, kad pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo, Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 nustatytas procedūras, sprendžiant ginčo žemės teisinės padėties klausimus, dabartiniame etape turi būti suformuotas pats sklypas, patvirtintas jo dydis, ribos bei apribojimai ir tai privalo padaryti atsakovas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paliko nepakeistą pirmos instancijos teismo sprendimą ir sprendimo motyvus, kad „pareiškėjo prašymas įpareigoti atsakovą patvirtinti žemės sklypo dydį pagal jo iniciatyva paruoštus žemės sklypo planą negali būti tenkinamas, nes žemės sklypų suformavimas, žemės sklypų dydžio, ribų ir apribojimų nustatymas ir patvirtinimas yra atsakovo kompetencija ir turi būti atliekama laikantis atitinkamų reikalavimų“.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. birželio 23 d. nutartyje adm. byloje Nr. A5-1051/2006 konstatavo, kad pareiškėjų pateikti žemės sklypo brėžiniai gali būti naudojami tik kaip informacija, formuojant žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui natūra. Atsakovas, atsižvelgdamas į šią informaciją ir teisės aktuose numatytus reikalavimus, keliamus žemės sklypų formavimui, galėtų formuoti didesnius arba mažesnius žemės sklypus grąžinimui. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, konstatuotina, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino atsakovo atsisakymo atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus pagrįstumą ir teisėtumą, pagrįstai įpareigojo atsakovą atlikti laisvos (neužstatytos) žemės sklypų formavimo darbus, numatytus Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir šio įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punkte.
Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apeliančių atstovas paaiškino apeliacinio skundo argumentus ir prašė apeliacinį skundą patenkinti.
Atsakovo atstovė prašė apeliacinio skundo netenkinti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
VII.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliantės skundą grindžia tuo, kad teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai įvertino faktines aplinkybes bei neteisingai taikė bei aiškino teisės aktus.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagristu. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl faktinių aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo bei aiškinimo vertintini kartu.
Bylos ginčas yra dėl Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymo. Šiuo punktu nustatyta, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Taip šio įstatymo 13 straipsniu nustatyta, kad žemė, priskirta valstybinės reikšmės miškams, yra valstybės išperkama ir natūra negrąžinama. Pagal Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalį miestų miškai yra valstybinės reikšmės miškai.
Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punkte įtvirtinta, kad savivaldybės administracijos direktorius, gavęs iš žemėtvarkos skyriaus kartografinę medžiagą, kurioje pažymėtos savininko turėtų žemės sklypų ribos miesto detaliai nesuplanuotose teritorijose, savo įsakymu paskiria atsakingus savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypų riboms formuoti. Šios ribos formuojamos žemėtvarkos skyriaus pateiktoje kartografinėje medžiagoje, atsižvelgiant į savininko turėtos žemės ribas.
Apeliantės nurodo, kad atsakovas netinkamai įvykdė Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punkto reikalavimą, nes suformavo mažesnį žemės sklypą nei realiai galima buvo suformuoti, esant laisvam žemės sklypo plotui.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius atliko buvusio savininko F. P. turėtos žemėvaldos kartografiją ir 2003 m. kovo 13 d. raštu (t. I, b. l. 31) kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių su prašymu nustatyti, ar buvusiam savininkui F. P. priklausiusi žemė (40 ha), esanti Laurų g. 21, Vilniuje, į kurią bus atkuriamos nuosavybės teisės V. P. ir S. P., nepriskirta valstybės išperkamai ir yra grąžinama, ir, esant galimybei, suformuoti žemės sklypo ribas, per mėnesį organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus (nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje) ir parengti žemės sklypo planą bei atlikti kitus veiksmus. Vilniaus miesto savivaldybės meras 2003 m. balandžio 1 d. raštu Nr. 01-34-656-(3.6) (t. I, b. l. 32) informavo, kad buvusio savininko F. P. iki nacionalizacijos turėto žemės sklypo dalis (buv. Lipolaki vienkiemis) patenka į teritoriją, kurioje galimas žemės sklypo formavimas ir grąžinimas natūra, o likusi žemė priskirta valstybės išperkamai žemei, t. y. patenka į valstybinės reikšmės miško plotą ir yra užstatyta statiniais. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2005 m. balandžio 29 d. raštu Nr. A51-2923-(2.5-MPOD-0) informavo Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių, kad laisvo (neužstatyto) grąžintino natūra žemės ploto buvusio savininko F. P. iki nacionalizacijos turėtame žemės sklype, išskyrus Vilniaus miesto valdybos 2001 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. 780V suformuotą 1,00 ha ploto žemės sklypą, nėra (t. II, b. l. 49).
Bylos įrodymai patvirtina, kad Vilniaus m. valdyba 2001 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. 780 V patvirtino namų valdos, esančios Laurų g. 21 Vilniuje, žemės sklypo dydį - 1,000 ha.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. spalio 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2079-10/05 įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių pakeisti Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001 m. balandžio 19 d. sprendimą Nr. 780V taip, kad suformuoto žemės sklypo dalys nepatektų į valstybinės reikšmės miškų teritoriją.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr.3 0-1531 „Dėl valdybos 2001-04-19 sprendimo Nr. 780V“ „Dėl žemės sklypo Laurų g. 21 ribų ir ploto tvirtinimo“ pakeitimo“ buvo patikslintos suformuoto namų valdos žemės sklypo ribos (b.l.65 1t.). Pareiškėjos ginčijo šiuos aktus, tačiau šioje byloje buvo nustatyta, kad jų naikinti nėra pagrindo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. gegužės 25 d. sprendimu (t. III, b. l. 154-162) adm. byloje Nr. I-2826-9/2007 pareiškėjų skundo dalį dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. rugpjūčio 29 d. įsakymo Nr. 30-1531 panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą, o bylą dalyje dėl Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001 m. balandžio 19 d. sprendimo Nr. 780V nutraukė dėl praleisto apskundimo termino (Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 6 p.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. vasario 29 d. nutartimi minėtas pirmosios instancijos sprendimo dalis paliko nepakeistas (t. III, b. l. 208-222).
Tokiu būdu pagrindinė procedūra bei ginčas dėl žemės sklypo formavimo, esančio Lauro g.21, Vilniuje, pagal Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2003 m. kovo 13 d. prašymą Nr.31/03/17-661 yra užbaigtas.
Esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui dėl namų valdos žemės sklypo dydžio šis ginčas iš naujo negali būti nagrinėjamas. Todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino, kad nėra pagrindo įpareigoti atsakovą iš naujo formuoti pareiškėjų prašomų žemės sklypų.
Tačiau atsakovas, patvirtinęs grąžintino žemės sklypo ribas ir plotą, privalėjo atlikti ir kitus veiksmus, numatytus Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punkte, tai yra patvirtinęs žemės sklypų planus ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo pateikimo dienos kartu su kitais dokumentais (duomenimis) privalėjo juos pateikti žemėtvarkos skyriui. Atsakovas šių veiksmų nėra atlikęs, todėl įpareigotinas juos atlikti per tris mėnesius nuo šios nutarties priėmimo dienos.
Šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, tenkinant apeliacinį skundą iš dalies, nes pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai bylą išsprendė, todėl naikinti sprendimo nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
V. P., V. P. ir G. O. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 25 d. sprendimą ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją per tris mėnesius nuo šios nutarties priėmimo dienos pateikti Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui nuosavybės teisių atkūrimui į žemės sklypą, esantį Lauro g.21, Vilniuje, šio skyriaus 2003 m. kovo 13 d. rašte Nr.31/03/17-661 nurodytus dokumentus.
Nutartis neskundžiama.