Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 30 d. nutarties V. T. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Valstybės įmonės Vilniaus miškų urėdijos (toliau - Institucija) įgaliotas pareigūnas 2009 m. kovo 25 d. surašė V. T. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad 2006 m. spalio 16 d., Kalvelių girininkijos 63 miško kvartalo 7 ir 10 miško sklypuose, 676 miško kvartalo 17 miško sklype bei 64 miško kvartalo 13a miško sklype, valstybei priklausančiame miške be leidimo ir be nenukirsto valstybinio miško pardavimo sutarties buvo nukirsti 22 medžiai, kurių tūris 18,01 kietmetrių. Institucijos miškui padaryta 1251,4 Lt žala, aplinkai - 360 Lt žala. Be to, neturint Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento raštiško leidimo savavališkai iškirstiems medžiams, augusiems miško žemėje, ir pagamintai apvaliajai medienai ištraukti ar išvežti, pagrobta 17,26 kubinių metrų medienos už 2477,41 Lt. Pagrobta mediena buvo surasta ir grąžinta Institucijai. Tokiu būdu buvo pažeisti Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1286 patvirtintų Nenukirsto valstybinio miško skyrimo ir pardavimo taisyklių 10 ir 28 punktų, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. 733 „Dėl savavališkai iškirstų medžių ir krūmų, augusių miško žemėje, ir pagamintos apvaliosios medienos ištraukimo arba išvežimo tvarkos pakeitimo“ 6 punkto reikalavimai.

Institucija, išnagrinėjusi V. T. administracinio teisės pažeidimo bylą, 2009 m. balandžio 10 d. nutarimu pripažino jį kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 62 straipsnio 2 dalyje, 62² straipsnio 2 dalyje ir 69 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus ir paskyrė 4000 Lt baudą. Nustatė, kad V. T. atsakomybę sunkina tai, kad pažeidimą padarė būdamas pareigūnu bei veikdamas asmenų grupėje.

II.

V. T., nesutikdamas su Institucijos 2009 m. balandžio 10 d. nutarimu, pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą, kuriuo prašė nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Nurodė, kad 2006 m. lapkričio 7 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl miško savavališko kirtimo ir medienos pagrobimo. Teigė, kad šio tyrimo metu V. J. davė melaginus paaiškinimus apie tai, kad jis iš V. J. už 8 pušis gavo 960 Lt, o už 64 kvartalo 13a sklype atliktą neteisėtą 14 sausuolių ir išvartų malkoms pasisavinimą jis išrašė pinigų priėmimo kvitą 400 Lt. Nurodė, kad savavališkai nukirstos žalios pušys buvo pažymėtos baltos spalvos dažais, tačiau jis tokių dažų neturėjo, nes šie dažai išduodami tik su girininko žinia. Be to, medžiai kirtimui žymimi tik raudonos ar mėlynos spalvos dažais arba kleimais. Teigė, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra jokių duomenų apie tai, jog jis savo veiksmais naikino ar žalojo valstybiniame miške augančius medžius ar krūmus. Tuo tarpu faktinių aplinkybių visuma patvirtina, kad iškirstos medienos vežimu rūpinosi V. J., kuris savavališkai nukirstus medžius ir pasisavino. Nurodė, kad drausminių nuobaudų už atliekamą darbą nėra turėjęs, yra gavęs padėką už iniciatyvų darbą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. liepos 30 d. nutartimi V. T. skundą atmetė. Teismas nustatė, kad dėl administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytų veikų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, iš kurio medžiagos matyti, jog M. T. (M. T.) nukirto 22 medžius, o V. J. medieną užvaldė ją pargabendamas į namus, tačiau tiek M. T., tiek V. J. teigė, kad tai darė būdami įsitikinę, jog veikia teisėtai, t. y. turėdami girininko pavaduotojo V. T. sutikimą. Teismas nustatė, kad šis jų įsitikinimas buvo pagrįstas objektyviomis aplinkybėmis, nes pats V. T. dažais pažymėjo kirstinus medžius ir juos kleimavo, nors teisę išduoti leidimus kirtimui turi tik girininkas, o kleimuoti galima tik vykdant girininko nurodymus. Teismas konstatavo, kad ATPK nenumato bendrininkavimo instituto, tačiau, nors V. T. ir neatliko tiesioginių veiksmų, susijusių su medžių kirtimu ir gabenimu, ir atsižvelgiant į tai, kad medžiai savavališkai iškirsti ir išvežti su jo, kaip girininko pavaduotojo, žinia ir sutikimu, galima daryti išvadą, jog V. T. yra tinkamas ATPK 62 straipsnio 2 dalyje, 62² straipsnio 2 dalyje ir 69 straipsnio 2 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų subjektas.

III.

V. T., nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 30 d. nutartimi, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo nutartį panaikinti ir bylą nutraukti. Savo skundą grindžia tuo, kad byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog: jis savo tiesioginiais veiksmais savavališkai kirto, naikino ar žalojo valstybiniame miške augančius medžius ar krūmus, nes bylos medžiaga nustatyta, kad šiuos veiksmus atliko V. J. ir M. T.; naudodamasis tarnybine padėtimi, leido tai daryti V. J.; dažais pažymėjo kirstinus medžius (tuo tarpu medžiai buvo sukleimuoti anksčiau, tačiau per klaidą ne visi kleimai buvo pašalinti); asmeniškai rūpinosi savavališkai nukirstų medžių ištraukimu ar išvežimu be leidimo ir davė V. J. F. P. (F. P.) vardu išduotus miško nuosavybės dokumentus; pasisavino iškirstus sausuolius ar žalius medžius. Teigia, kad įrodžius aplinkybę, jog davė leidimą V. J. iškirsti medžius, jis turėtų būti traukiamas ne administracinėn, o drausminėn atsakomybėn. Nurodo, kad V. J. ir M. T. paaiškinimai yra prieštaringi, nukreipti prieš jo asmenį, o priimant ginčijamą nutartį buvo remiamasi tik suinteresuotų bylos baigtimi liudytojų, kurie net nebuvo apklausti teismo posėdžio metu, paaiškinimais. Teigia, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas jam keršijant už tai, kad jis išėjo vaiko priežiūros atostogų. Mano, kad nepagrįstai buvo nubaustas maksimalia 4000 Lt bauda, nes pažeidimai nebuvo padaryti asmenų grupės - V. J. ir M. T. nebuvo patraukti administracinėn atsakomybėn. Nurodo, kad dėl jam inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų padarymo nėra įrodyta jo kaltė, be to, Institucija nutarimą priėmė jau suėjus senaties terminui.

Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

k o nstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

V. T. buvo pripažintas kaltu dėl ATPK 62 straipsnio 2 dalyje, 62² straipsnio 2 dalyje ir 69 straipsnio 2 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymo.

Administracinės atsakomybės senaties institutas ATPK nėra išsamiai apibrėžtas, tačiau niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip nei įstatymų numatytais pagrindais ir tvarka (ATPK 7 straipsnis). Siekiant paisyti šios nuostatos, nesant atitinkamų normų, reikalingų nagrinėjamam visuomeniniam santykiui reglamentuoti, paprastai vadovaujamasi įstatymo analogija. Administracinių teismų praktikoje vertinama, kad taikant administracinės atsakomybės senatį, turi būti vadovaujamasi ATPK 35 straipsniu ir Baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 1 dalyje 1 punkto a papunktyje apibrėžtu apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminu, kai padarytas baudžiamasis nusižengimas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N17-240/2006, 2008 m. gruodžio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-1434/2008 ir kt.). Suprantama, kad žmogaus teisių apsaugos požiūriu būtų nepateisinama, jeigu atsakomybė už administracinį teisės pažeidimą galėtų būti taikoma ilgesnį laiko tarpą, nei Baudžiamajame kodekse numatytas laiko tarpas, per kurį gali būti priimamas apkaltinamasis nuosprendis padarius baudžiamąjį nusižengimą. Minėtame Baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktyje (nuo 2004 m. liepos 5 d. iki 2010 birželio 15 d. galiojusi straipsnio redakcija) numatyta, jog asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję dveji metai, kai padarytas baudžiamasis nusižengimas.

Analizuojamu atveju nuo administracinio teisės pažeidimo padarymo dienos (2006 m. spalio 16 d.) iki 2 metų senaties termino suėjimo dienos (2008 m. spalio 16 d.) V. T. nebuvo paskirta administracinė nuobauda (ją Valstybės įmonė Vilniaus miškų urėdija paskyrė tik 2009 m. balandžio 10 d. nutarimu). Pažymėtina, jog po tokios aplinkybės (administracinės atsakomybės senaties termino suėjimas) nustatymo negali būti iš esmės sprendžiamas administracinių teisės pažeidimų padarymo ar nepadarymo klausimas, todėl apeliacinio skundo argumentai šiuo atveju teisiškai nebereikšmingi ir dėl jų nepasisakoma.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. T. apeliacinį skundą tenkinti.

Valstybės įmonės Vilniaus miškų urėdijos 2009 m. balandžio 10 d. nutarimą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 30 d. nutartį panaikinti bei administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 62 straipsnio 2 dalyje, 62² straipsnio 2 dalyje ir 69 straipsnio 2 dalyje, bylos teiseną V. T. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.

Teisėjai Antanas Ablingis Ričardas Piličiauskas Virgilijus Valančius