Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2006-03-14 · Baudžiamoji byla Nr. 2K-199/2006

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-03-14
Bylos Nr.
2K-199/2006
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Benediktas Stakauskas (pirm.), Gintaras Goda, Vytautas Masiokas (pran.)
Nuteistasis
E. Š.
Nukentėjusysis
I. F., Č. F., K. U.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 2K-199/2006Procesinio sprendimo kategorija 1.1.10.1.
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. kovo 14 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Benedikto Stakausko, Gintaro Godos ir pranešėjo Vytauto Masioko,

sekretoriaujant D. Kučinskienei,dalyvaujant prokurorui R. Žukauskui,nuteistajam E. Š.,gynėjui advokatui V. Latušinskiui,nukentėjusiųjų I. F. ir Č. F. atstovui advokatui P. Makauskui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų I. F., Č. F. ir K. U. kasacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 31 d. nuosprendžio, kuriuo E. Š. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant nuteistąjį per šį laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Taip pat skundžiamas Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 13 d. nuosprendis, kuriuo Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 31 d. nuosprendis pakeistas: iš nuosprendžio nustatomosios dalies pašalinta aplinkybė, kad E. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 171 punkto reikalavimus bei, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, nuteistajam uždrausta dvejus metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nukentėjusiųjų atstovo, prašiusio nukentėjusiųjų kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu E. Š. nuteistas už tai, kad 2003 m. lapkričio 5 d., apie 7.40 val., Šalčininkų rajone, 15-jame kelio Šalčininkai–Vilnius kilometre, vairuodamas automobilį VW Passat ,,duomenys neskelbtini“, pažeidė KET 52, 53, 161, 164, 171, 180.3 punktų reikalavimus, t. y. lenkdamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą sunkvežimį su puspriekabe, išvažiavo į ištisine linija atskirtą priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su ta eismo juosta priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu Audi 80 ,,duomenys neskelbtini“, vairuojamu N. U. Eismo įvykio metu N. U. žuvo vietoje, o Ž. Š., važiavusiai automobiliu VW Passat keleivio vietoje, padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu iš Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendžio nustatomosios dalies pašalinta aplinkybė, kad E. Š. pažeidė KET 171 punkto reikalavimus. Kolegija konstatavo, kad teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje nepagrįstai nustatė, kad E. Š. pažeidė KET 171 punkto reikalavimus, nes iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis laikėsi pakankamo atstumo nuo priešais važiuojančio automobilio, į jį neatsitrenkė, taigi šio punkto prasme nesudarė pavojaus eismo saugumui.

Šalies argumentai

Kasaciniu skundu nukentėjusieji prašo abiejų instancijų teismų nuosprendžius pakeisti – panaikinti nuteistajam BK 75 straipsnio taikymą. Kasatoriai įsitikinę, kad atidėjus bausmės vykdymą, bausmės tikslai nebus pasiekti. Jų nuomone, teismas, atidėdamas paskirtos bausmės vykdymą, nepakankamai įvertino šios bylos aplinkybes, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir jos padarinius. Nors apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad KET buvo itin šiurkščiai pažeistos ir sukėlė itin sunkius padarinius, tačiau vis tiek tinkamai neįvertino, ar nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Kasatoriai įsitikinę, kad, atsižvelgiant į nusikaltimo pobūdį, į visas nustatytas bylos aplinkybes, nepaskyrus E. Š. realios laisvės atėmimo bausmės, bausmės tikslai lieka neįgyvendinti, taip pat neįgyvendintas teisingumo principo užtikrinimas skiriant bausmę. Bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, t. y. ji turi atitikti veikos pobūdį ir laipsnį. Teismai netyrė BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų bausmės tikslų padaryto nusikaltimo kontekste, nors BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodoma apie bausmės tikslų pasiekimą atleidžiant nuteistąjį nuo realaus bausmės atlikimo.

Be to, teismai nepagrįstai nenustatė sunkinančių E. Š. atsakomybę aplinkybių. BK 281 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė už KET pažeidimą, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Taigi, kasatorių nuomone, liko teisiškai neįvertinti Ž. Š. padaryti sužalojimai, nes prie sunkių padarinių teismas jų nepriskyrė. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas šiuos padarinius pripažinti E. Š. atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Šią aplinkybę pripažįstant atsakomybę sunkinančia, BK 60 straipsnio 2 dalies nuostata pažeista nebus, nes, veiką kvalifikavus pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, Ž. Š. padaryti kūno sužalojimai liko už šio straipsnio 5 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties ribų.

Taip pat kasatoriai teigia, kad teismas nepagrįstai pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad jis pripažino savo kaltę, siūlė pagalbą nukentėjusiesiems, nuoširdžiai gailisi. Kasatoriai pažymi, kad nuteistasis vis dar nėra atlyginęs žalos, be to, iš jo apeliacinio skundo turinio sprendžia, kad jis nepripažįsta padaręs veiką, nes skunde nurodo, kad žuvusioji pati iš dalies kalta dėl kilusių padarinių, nes nebuvo prisisegusi saugos diržu.

Be to, kasatoriai mano, kad nepagrįstai iš nuosprendžio nustatomosios dalies pašalintas KET 171 punkto reikalavimų pažeidimas, nes eismo įvykio schema ir pats nuteistasis patvirtina, kad jis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, taigi akivaizdu, kad šis KET punktas buvo pažeistas. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs visos padarytų KET pažeidimų visumos, teisiškai nepagrįstai nepanaikino BK 75 straipsnio taikymo, nes KET 171 punkto pažeidimas, be jau minėtų aplinkybių, dar labiau padidina padarytos veikos pavojingumo laipsnį, paties nuteistojo pavojingumą visuomenei bei kilusių itin sunkių padarinių mastą.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į E. Š. padaryto nusikaltimo padarinius (vienas žmogus žuvo, o kitas nesunkiai sužalotas), paskyrė jam laisvės atėmimo bausmę. Tačiau šis teismas, įvertinęs tai, kad nusikaltimas neatsargus, E. Š. socialinius ryšius (dirba, charakterizuojamas teigiamai, turi šeimą, kurioje auga du mažamečiai vaikai, be to, ją ir išlaiko), jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino ir nuoširdžiai gailisi), padarė išvadą, kad paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, todėl laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo, paskirdamas įpareigojimą.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nukentėjusiųjų apeliacinį skundą, sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad E. Š. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, bei, atsižvelgęs į tai, kad jis itin grubiai pažeidė KET reikalavimus, vadovaudamasis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, uždraudė dvejus metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

Kasatorių argumentas, kad teismas Ž. Š. padarytą sužalojimą turėjo pripažinti E. Š. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, nepagrįstas, nes nesunkaus sveikatos sutrikdymo negalima pripažinti sunkiais padariniais BK 60 straipsnio 1 dalies 11 punkto prasme. Ž. Š. padarytas sužalojimas E. Š. buvo inkriminuotas, tačiau galutinį nusikalstamos veikos kvalifikavimą lėmė sunkesnės pasekmės – N. U. mirtis.

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra: kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Šiame punkte nustatytos dvi savarankiškos lengvinančios aplinkybės. Viena iš jų yra kaltininko prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis. Norint konstatuoti šią kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę teismui nepakanka nustatyti, jog kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas savo noru. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos veikos yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti atsiradusias pasekmes.

E. Š. esmines bylos aplinkybes pripažino, kritiškai vertino savo elgesį, siūlė pagalbą, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas pagrįstai pripažino prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. E. Š. iš tiesų neatlygino padarytos žalos, tačiau teisėjų kolegija atkreipia kasatorių dėmesį į tai, kad jie šioje byloje nereiškė civilinio ieškinio, neaiškus jo dydis, todėl negalima kaltininko kaltinti, jog jis nepadarė to, dėl ko nebuvo pareikštos pretenzijos. Be to, žalos neatlyginimas nedraudžia teismui taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatų.

Ta aplinkybė, kad E. Š. kėlė versiją, jog žuvusioji pati iš dalies kalta dėl kilusių pasekmių, nes nebuvo prisisegusi saugos diržu, yra jo gynybos pozicija ir nepaneigia jo parodymų, kuriais esmines bylos aplinkybes jis pripažino.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo motyvais, kuriais remiantis iš nuosprendžio nustatomosios dalies pašalintas KET 171 punkto reikalavimų pažeidimas, todėl jų nekartoja.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad žemesnės instancijos teismai pagrįstai ir teisingai konstatavo, kad E. Š. paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, todėl BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos pritaikytos tinkamai.

Teisėjų kolegija atkreipia kasatorių dėmesį į tai, jog BK 75 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta sąlygų visuma, kurioms esant, pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo laikui, teismas gali atleisti nuteistąjį nuo paskirtos laisvės atėmimo bausmės arba panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę. Bet kokiu atveju, pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo laikui, sprendimą dėl nuteistojo atleidimo nuo paskirtos laisvės atėmimo bausmės arba nuosprendžio vykdymo turės priimti teismas, įvertinęs jo elgesį per bausmės vykdymo atidėjimo laiką bei įpareigojimų vykdymą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Nukentėjusiųjų I. F., Č. F. ir K. U. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Benediktas StakauskasGintaras GodaVytautas Masiokas