Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės K. A. ieškinį atsakovui D. P. dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

- pripažinti atsakovą D. P. nepilnamečio vaiko M. A., gim. (duomenys neskelbtini), tėvu, o vaiką M. A. – atsakovo D. P. vaiku;

- nustatyti vaiko M. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su motina K. A.;

- priteisti iš atsakovo D. P. nepilnamečio sūnaus M. A., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės, pinigus pervedant į asmeninę K. A. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“, išieškant šias sumas iš atsakovo darbo užmokesčio ar kitų pajamų;

- vaiko išlaikymui skirtų pinigų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę;

- priteisti iš atsakovo valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas.

VšĮ „Vaikų ir paauglių socialiniame centre“ ieškovė gyvena jau 6 mėnesius (nuo 2018‑11‑19). Jei buvo teikiamos socialinės priežiūros paslaugos, socialinio darbuotojo ir psichologo konsultacijos, pozityvios tėvystės mokymai. Pagalbos šeimai vadovės J. K. ieškovė charakterizuojama teigiamai. Pasak jos, rūkanti, vartojanti alkoholį ar kitaip apsvaigusi ieškovė nebuvo pastebėta. Jokių neigiamų pastabų darbuotojai apie šią motiną neturi. Teigiama, kad ji pasižymėjo, kaip bendraujanti, iniciatyvi, pozityvi, draugiška, geranoriška. Ji labai tikslingai mąsto apie ateitį, ieško galimybių kuo skubiau grįžti į darbą, kad pakaktų lėšų sūnui išlaikyti, taip pat ieško būdų išsinuomoti būstą, kurį galėtų išlaikyti iš savo kuklaus biudžeto. Berniuko biologinis tėvas įstaigoje vaiką kartais aplanko, atveža lauktuvių, bet nuolatinio išlaikymo jam neteikia. Atsižvelgiant į tai, kad vaikas nuolat gyvena su motina, kuri tinkamai prižiūrį mažametį, mano, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus. Atsižvelgiant į vaiko interesus, nusistovėjusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir jeigu bus pripažinta ieškovo tėvystė vaiko atžvilgiu, neprieštarauja ieškovės prašymui priteisti nepilnamečiui vaikui išlaikymą po 200,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis.

3. Teismo posėdyje ieškovė K. A. prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad su atsakovu gyveno kartu dar apie 4 mėnesius po vaiko gimimo. Atsakovas pripažino, kad jis tėvas. Norėjo eiti pas notarą dėl tėvystės, bet atsakovas vis atidėliodavo. Po išsiskyrimo, atsakovas atvažiuodavo vaiko aplankyti, atveždavo sauskelnių, žaislų vaikui. Pinigų neduodavo. Buvo kokius penkis kartus atvažiavęs. Centro darbuotojams jis prisistatydavo tėvu. Dabar ji išsinuomojusi ir centre nebegyvena. Žino, kad atsakovas turi dar du vaikus.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė A. K. nurodė, kad vieno atvejo posėdžio metu dalyvavo ir atsakovas, kur jis pasakė pripažįstantis tėvystę ieškovės sūnui. Palaiko ieškovės reikalavimą dėl tėvystės. Prieš posėdį gavo duomenų, kad atsakovas turi dar du išlaikytinius. Išlaikymas gali būti mažinamas iki 150,00 Eur.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovas D. C. nurodė, kad sutinka iš dalies dėl išlaikymo dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas turi dar du vaikus, į proporcingumo principą, išlaikymo dydis turi būti 150,00 Eur.

Liudytoja I. V. nurodė, kad pažįsta ieškovę, kuri yra jos sugyventinio D. P. pirmoji sugyventinė. Žino, kad ieškovė turi sūnų, kuris yra jos sugyventinio sūnus. Žmogus dalyvavo gimdyme ir tuo metu gyveno kartu, pats pasakė, kad jo vaikas. Buvo su juo nuvažiavę aplankyti sūnaus, ji likdavo mašinoje, o sugyventinis eidavo vienas aplankyti sūnaus. Atsakovui žinoma apie tai, kad ieškovė kreipėsi į teismą. Šiek tiek su juo apie tai kalbėjo. Jis visą laiką sutiko, kad tai jo vaikas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

4. Nustatyta, kad nepilnamečio M. A., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo įraše motina yra įrašyta ieškovė K. A., o vaiko tėvo grafoje duomenys apie tėvą nenurodyti.

5. Dėl tėvystės nustatymo.

Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) numatytos įrodymų priemonės; jei atsakovas atsisako ekspertizės, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali tokį atsakovo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – CK, 3.148 str. 1-2 d. d.). DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Dėl to jis pripažįstamas turinčiu didesnę įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė gali būti nustatoma remiantis vien šiuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų. Tuo atveju, jeigu šalys atsisako ekspertizės (arba dėl tam tikrų objektyvių priežasčių nėra galimybės jos atlikti), pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas iki vaiko gimimo, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, atsakovo pripažinimas tėvystės ir kitos aplinkybės, kurias įrodinėti galima visomis CPK išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis.

Kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, atsakovui ieškinys ir šaukimas į teismo posėdį buvo įteikti tinkamai. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį neteikė ir ieškinyje nurodytų aplinkybių neginčija, į teismo posėdį neatvyko (prašymo jį konvojuoti neteikė). Tokia atsakovo pozicija vertintina kaip ieškinio pripažinimas, nes būdamas suinteresuotas ir žinodamas nagrinėjamo ginčo pasekmes, jis elgiasi pasyviai. Bylos duomenimis, kad ieškovė ir atsakovas susipažino 2015 metais ir bendravo artimai. Ieškovė pastojo ir (duomenys neskelbtini) pagimdė sūnų M. A.. Ieškovė ir atsakovas kartu gyveno tik iki vaikui sukako keturi mėnesiai. Atsakovas dalyvavo vaiko gimdyme, pasitiko ieškovę ir sūnų iš gimdymo namų, tačiau tėvystės neįteisina iki šiol. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba pateikė duomenis, kad atvejo vadybos 2018-11-23 posėdžio metu dalyvavo atsakovas D. P., kuris nurodė pripažįstąs, kad M. A., gim. (duomenys neskelbtini), yra jo biologinis sūnus. Tai gi, nors atsakovas iš esmės sutinka dėl jo tėvystės fakto, tačiau šio klausimo geranoriškai nesiima spręsti. Dabartinė atsakovo sugyventinė I. V., teisme apklausta liudytoja, patvirtino, kad atsakovas niekada neslėpė ir ji žinojo apie jo sūnų su ieškove.Atsakovas yra aplankęs sūnų su ieškove po gimdymo globos įstaigoje.Todėl atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą, atsakovo pasyvią poziciją ir šalių paaiškinimus teisme, pripažintina esant įrodyta, kad atsakovas D. P. yra nepilnamečio M. A., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o nepilnametis M. A., gim. (duomenys neskelbtini), yra atsakovo D. P. sūnus (CK 3.148 str. 1 d.)

Nustatant nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą tėvams gyvenant skyrium, teismas įvertina vaiko prisirišimą prie kiekvieno iš tėvų, brolių, seserų, kitų giminaičių. Taip pat būtina išsiaiškinti su kuriuo iš tėvų ir kiek laiko vaikas gyvena nuo pat gimimo, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena bylos nagrinėjimo metu (Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo teisėjų senato nutarimas Nr. 35). Nustatyta, kad nepilnametis šalių sūnus M. A., gim. (duomenys neskelbtini), nuo pat gimimo gyvena su savo motina (ieškove) K. A. ir nėra jokių duomenų, kad motina netinkamai juo rūpinasi ar neužtikrina būtiniausių gyvenimo, ugdymo ir kitų sąlygų. Savo ruožtu, atsakovas su nepilnamečiu vaiku bendrauja tik retkarčiais, o šiuo metu atlieka įkalinimo bausmę. Byloje nesant ginčo, teismo vertinimu, nepilnamečio šalių sūnaus gyvenamosios vietos nustatymas su motina nagrinėjamu atveju labiausiai atitinka vaiko interesus. Atsižvelgiant į išdėstytą, M. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina kartu su ieškove K. A. jos gyvenamojoje vietoje (CK 3.169 str. 1-2 d.).

Vaiko kilme yra grindžiamos vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos; vaiko kilmė patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas (CK 3.137 str. 2- 3 d. d.). CK 3.192 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ši pareiga tenka tiek vaiko motinai, tiek vaiko tėvui, nesvarbu su kuriuo iš jų nepilnamečiai vaikai gyvena.

Atsakovas D. P. atsiliepimo į ieškinį neteikė, į teismo posėdį neatvyko ir aplinkybės, kad neteikia sūnui išlaikymo neginčijo. Šalių sūnui gyvenant su motina, iš skyrium gyvenančio vaiko tėvo priteisiamas išlaikymas, nes pareigą teikti išlaikymą nepilnamečiui savo vaikui turi abu tėvai. CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Ieškovė šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, o jos pajamas per mėnesį sudaro 180,00 Eur vaiko priežiūros išmoka ir 50,00 Eur vaiko pinigų išmoka. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas šiuo metu atlieka įkalinimo bausmę ir turi dar du nepilnamečius išlaikytinius. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-22 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-22492-131/2014 buvo nutraukta atsakovo D. P. ir J. P. santuoka bendru sutuoktinių sutikimu ir patvirtina jų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią atsakovas įsipareigojo kiekvieną mėnesį skirti nepilnamečiam vaikui V. P., gim. (duomenys neskelbtini), 144,81 Eur (500,00 Lt) išlaikymą iki jos pilnametystės. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-10-14 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-30415-967/2014 be kitų klausimų išsprendimo nusprendė priteisti iš atsakovo D. P. išlaikymą sūnui D. P., gim. (duomenys neskelbtini), po 150,02 Eur (518,00 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės. Darytina išvada, kad šalių turtinė padėtis panaši ir atsakovas turi prisidėti prie savo sūnaus išlaikymo, tačiau ne ieškovės reikalaujama suma. Teismo vertinimu, išlaikymo priteisimas po 200,00 Eur neužtikrintų proporcingumo tarp nepilnamečio vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai, taip pat galimai pažeistų kitų atsakovo nepilnamečių vaikų interesus.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos poziciją, į tai, kad atsakovas turi tris nepilnamečius vaikus, iš atsakovo priteisiamas išlaikymas sūnaus M. A., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2019-07-15) iki vaiko pilnametystės, pinigus pervedant į asmeninę K. A. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“, išieškant šias sumas iš atsakovo darbo užmokesčio ar kitų pajamų (CK 3.155 str., 3.156 str., 3.159 str., 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str., 3.198 str., 3.200 str.). Vadovaujantis CK 3.208 straipsniu, jeigu išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama motina (ieškovė) (CK 3.185 str., 3.190 str.). Ieškovė išlaikymą gali naudoti tik išimtinai nepilnamečio vaiko interesams tenkinti (CK 3.203 str.).

9. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).

I. V. garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu byloje buvo suteikta antrinės teisinės pagalbos paslaugų už 291,46 Eur sumą. Ieškovės ieškinys buvo tenkintas iš dalies (patenkinta apie 90 proc. reikalavimų), todėl proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai valstybei iš atsakovo priteistina 262,31 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (291,46 Eur x 90 proc.) (CPK 96 str., 99 str.). Kadangi ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleista, ieškinį tenkinus iš atsakovo valstybei taip pat priteistina 115,50 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185, 259, 263-270 str., teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad atsakovas D. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) yra M. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)) tėvas, o M. A. yra D. P. sūnus.

Nustatyti nepilnamečio M. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)) gyvenamąją vietą su motina K. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) motinos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo D. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur (vieno šimto eurų 00 ct) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2019-07-15) iki jo pilnametystės, pinigus pervedant į asmeninę K. A. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“, išieškant šias sumas iš atsakovo darbo užmokesčio ar kitų pajamų. Priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę K. A..

Priteisti iš atsakovo D. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 115,50 Eur (vieną šimtą penkiolika eurų 50 ct) žyminio mokesčio valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo bankas AB Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovo D. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 262,31 Eur (du šimtus šešiasdešimt du eurus 31 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo bankas AB Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5630).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nustatyti tėvystę įsiteisėjimo dienos sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nustatymą.