- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-01-20
- Bylos Nr.
- I-88-386/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-02416-2016-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Aušrelė Mažrimienė, Remigijus Arminas, Laimutė Jokubauskaitė
- Pareiškėjas
- R. M. V.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušrelės Mažrimienės,
2017 m. sausio 11 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. V. prašymą trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl termino atnaujinimo pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. M. V. (toliau – ir Pareiškėjas) prašo atnaujinti jam praleistą terminą pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Tauragės ir Pagėgių skyriui dėl S. V. nuosavybės teisėmis valdytos 3,35 ha žemės (duomenys neskelbtini) (b.l. 2-4 ir 32-33).
Pareiškėjas prašyme nurodo, kad 1944 m. gruodžio 31 d. Batakių valsčiaus Žemės komisijos nutarimu jo tėvui S. V. (zakristijonui) skirtas 3,35 ha žemės sklypas, kurį jam paliko O. T. už priežiūrą ir karšinimą. Tėvas mirė 1982 m. birželio 6 d. Jis (Pareiškėjas) 2015 m. sausio 26 d. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyrių, kad jam grąžintų 3,35 ha žemės. 2015 m. gegužės 29 d. raštu jam atsakyta, kad jis nėra pateikęs iki 2001 m. gruodžio 31 d. prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, turėtą iki žemės nacionalizacijos, bei nuosavybės teises įrodančių ir giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų. Lietuvos centriniame valstybės archyve jokių duomenų apie tėvo turėtą ir valdytą žemę nebuvo. Jis neturėjo nuosavybės teises įrodančių dokumentų, todėl 2016 m. vasario 10 d. pakartotinai kreipėsi į NŽT Tauragės ir Pagėgių skyrių dėl informacijos pateikimo ir jam išaiškinta, kad, jei neturi dokumentų, įrodančių nuosavybės teises, jis turi kreiptis į Tauragės rajono apylinkės teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Pareiškėjas nurodo, kad remontuodamas namo kaminą, kurį statė jo tėvas, rado Valstybinės žemės paskyrimo aktą Nr. 1326 (toliau – ir Aktas), kuriuo 1945 m. birželio 9 d. tėvas įgijo nuosavybę į žemę. Suprato, kad šis aktas atitinka dokumento, įrodančio nuosavybės teises sąvoką, kaip tai nurodyta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 12 punkte ir jam nebereikia kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Pareiškėjas pažymi, kad jis Tauragės apskrities viršininko administracijos Tauragės rajono žemėtvarkos skyriui, kuris tuomet buvo Mažonų seniūnijoje Tauragės rajone, laiku pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į tėvo žemę ir pateikė giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus, tačiau dėl nežinomų priežasčių šie dokumentai likviduojant Mažonų žemėtvarkos skyrių nebuvo perduoti NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriui.
Pareiškėjas teigia, kad terminas pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį įrodančius dokumentus yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Po tėvo mirties neturėjo galimybės sužinoti, kur yra nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai ir nepažinojo asmenų, galinčių patvirtinti žemės turėjimo aplinkybes. Radęs Aktą, siekia atkurti nuosavybės teises. Pareiškėjas pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas yra ne kartą akcentavęs, jog įstatymais nustatyti apribojimai neturi pažeisti pačios teisės esmės. Tokie apribojimai teismo yra pateisinami tik būtinais atvejais ir jie negali būti formalūs. Šiuo atveju, atsisakius atstatyti praleistą terminą, jam būtų apribota viena iš esminių teisių - teisė į nuosavybę. Spręsdamas termino atnaujinimo klausimus panašiais atvejais teismas turėtų atsižvelgti į tą faktą, kad šie klausimai yra labai aktualūs didelei visuomenės daliai (asmenims, siekiantiems atkurti nuosavybės teises) ir netaikyti per griežtų standartų vertinant termino praleidimo priežastis (Europos Žmogaus Teisių Teismo byla 1992-12-16 De Geouffre de la Pradelle V. France Serija, Nr. 253-B ir kt.).
Pareiškėjas teismo posėdžio metu prašė tenkinti jo prašymą. Paaiškino, kad jis daug kartų žodžiu kreipėsi į NŽT Tauragės ir Pagėgių skyrių dėl nuosavybės teisių atkūrimo.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu (b. l. 43-44) prašo netenkinti Pareiškėjo prašymo.
Nurodė, jog LTSR Liaudies Seimas 1940 m. liepos 22 d. priėmė deklaraciją „Dėl žemės nacionalizacijos“, kuria visa Lietuvos žemė paskelbta tautos, tai yra valstybės nuosavybe. Remiantis Batakių valsčiaus Žemės komisijos 1944 m. gruodžio 31 d. nutarimu, pareiškėjo tėvui S. V., P. (taip nurodyta pavardė) paskirtas 3,35 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini) naudotis neatlygintinai ir neribotam laikui, jam išduotas 1945 m. birželio 9 d. valstybinės žemės paskyrimo aktas Nr. 1326. Pažymi, kad šis dokumentas nėra nuosavybės teisę iki 1940 m. liepos 22 d. patvirtinantis dokumentas. Šiuo atveju, jeigu teismas ir pripažintų, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, termino atnaujinimas Pareiškėjui nesukeltų teisinių pasekmių, nes Pareiškėjas nėra subjektas, kuriam gali būti atkurtos nuosavybės teisės į LTSR valdžios jo tėvui paskirtos neatlygintinai naudotis 3,35 ha žemės.
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje sprendžiamas klausimas dėl praleisto termino atnaujinimo paduoti prašymą nuosavybės teisių atkūrimui ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus.
Nuosavybės teisių atkūrimą į išlikusį nekilnojamąjį turtą reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau - Atkūrimo įstatymas). Atkūrimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių, kurių nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas ir kurių nuosavybės teisės buvo pradėtos atkurti pagal Lietuvos Respublikos įstatymą “Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų”, nuosavybės teisių atkūrimo tęstinumo pripažinimo bei atkūrimo tvarką ir sąlygas įvertinant susiformavusius objektyvius visuomeninius turtinius santykius. Šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 punkte apibrėžta nekilnojamojo turto savininko sąvoka. Nekilnojamojo turto savininkas - asmuo, kurio nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas ir kuriam pagal šį Įstatymą atkuriamos nuosavybės teisės i išlikusį nekilnojamąjį turtą. LTSR Liaudies Seimas priėmė 1940 m. liepos 22 d. deklaraciją „Dėl žemės nacionalizacijos“, kuria visa Lietuvos žemė paskelbta tautos, tai yra valstybės nuosavybe. Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo nuostatomis, atkurti nuosavybės teises į žemę galima tik žemės savininkui, turėjusiam nuosavybės teisę į žemę iki 1940 m. liepos 22 d., arba mirusio savininko įpėdiniams.
Įstatymų leidėjas yra nustatęs galutinius prašymų atkurti nuosavybės teises, taip pat dokumentų, patvirtinančių šias teises bei giminystės ryšį su savininku, pateikimo terminus: prašymus atkurti nuosavybės teises buvo galima paduoti iki 2001 m. gruodžio 31 d. (Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis), o nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentams pateikti iki 2003 m. gruodžio 31 d. (Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalis). Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, piliečiams, praleidusiems šio įstatymo nustatytą prašymų, nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.
Teismų praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikomos tik išskirtinės, objektyvios, nuo pareiškėjų valios nepriklausančios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku realizuoti tam tikras teises. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą įstatymo numatytą terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik įstatymo nustatyto termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą įgyvendinti savo teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas prašymams ir dokumentams dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo pateikti nustatė ilgus (atitinkamai apie 10 ir 12 metų) terminus, kurie pretendentams elgiantis apdairiai ir rūpestingai, iš esmės buvo pakankami pareikšti kompetentingoms valstybės institucijoms savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje A63-529/2009, 2009 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-772/2009). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismų praktikoje minėti terminai atnaujinami tik ypatingais atvejais, kai nustatomos neabejotinai objektyvios, nuo pretendentų valios nepriklausančios priežastys, sukliudžiusios jiems realizuoti savo teises iki įstatymu nustatyto termino (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-18/201).
Pareiškėjas R. M. V. prašo atnaujinti jam praleistą terminą pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriui dėl tėvo S. V. nuosavybės teisėmis valdytos 3,35 ha žemės (duomenys neskelbtini) .
Iš NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriaus 2016 m. rugsėjo 2 d. ir 2016 m. rugsėjo 26 d. atsakymų Pareiškėjui matyti, kad NŽT Tauragės ir Pagėgių skyrius nėra gavęs Pareiškėjo 2003 m. balandžio 17 d. prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nes likviduojant Tauragės rajono žemėtvarkos skyrių Mažonų seniūnijoje toks prašymas nebuvo perduotas NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriui ir nėra gauti giminystės ryšį įrodantys dokumentai. Pareiškėjas pateikė teismui 2003 m. balandžio 17 d. prašymą, adresuotą Lietuvos centriniam valstybės archyvui, kuriuo prašė pateikti duomenis apie buvusios savininkės O. J., O. T. (nurodytos dvi pavardės) turėtą žemę Tauragės apskrities (duomenys neskelbtini) (b.l. 18 - 20). Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė, jog šis prašymas buvo suderintas, bet Tauragės rajono žemėtvarkos skyriuje neregistruotas, nes prašymą Lietuvos centriniam valstybės archyvui turėjo pateikti pats Pareiškėjas. NŽT Tauragės ir Pagėgių skyrius nurodė, jog yra gauti Pareiškėjo 2015 m. sausio 26 d. ir 2016 m. liepos 1 d. prašymai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 3,35 ha žemės (b.l. 6, 7).
NŽT Tauragės skyriaus vyr. žemėtvarkininkas K. E. 2003 m. vasario 28 d. pranešimu R. V. nurodė, kad jis privalo iki 2003 m. liepos 1 d. pristatyti giminystės ryšius įrodančius ir nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus. Praleidus šį terminą, jis praras teisę į nuosavybės teisių atstatymą. Trūksta dokumentų: 1. Archyvinės pažymos apie nuosavybę; 2. S. V. mirties liudijimo; 3. R. V. gimimo liudijimo (b. l. 17).
Pažymėtina, jog Pareiškėjui buvo išaiškinta, kokius dokumentus jis privalo pateikti, siekdamas atkurti nuosavybės teises, ir nurodytos pasekmės, jeigu praleis dokumentų pateikimo terminą. Po šio pranešimo Pareiškėjas pateikė tik 2003 m. balandžio 17 d. prašymą, adresuotą Lietuvos centriniam valstybės archyvui, kuriuo prašė pateikti duomenis ne apie jo tėvo o apie kito asmens nuosavybės teise turėtą žemę. Pareiškėjas prašyme teismui pripažino, jog neturėjo jokių dokumentų apie tėvo nuosavybės teise turėtą žemę ir nesikreipė į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nes nežino asmenų, žinojusių apie jo tėvo galimai turėtą žemę.
Remiantis Batakių valsčiaus Žemės komisijos 1944 m. gruodžio 31 d. nutarimu, S. V., Petro (šio asmens ir pareiškėjo R. M. V. pavardės yra skirtingos) paskirtas 3,35 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Tauragės apskrityje naudotis neatlygintinai ir neribotam laikui ir jam išduotas 1945 m. birželio 9 d. valstybinės žemės paskyrimo aktas Nr. 1326 (b.l. 8). Pareiškėjas pateikė 1942 m. spalio 22 d. Sklypo paėmimo sutartį dėl žemės sklypo suteikimo (duomenys neskelbtini) (b. l. 9-10) ir 1942 m. spalio mėn. (duomenys neskelbtini) ūkininkų sąrašą, kuriame yra nurodyta ir T. O., žemės sklypas 3,50 ha (b.l. 12). Pažymėtina, jog minėti dokumentai nėra nuosavybės teisę iki 1940 m. liepos 22 d., t. y. iki žemės nacionalizacijos, patvirtinantys dokumentai, todėl jais remtis nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jo tėvas iki žemės nacionalizacijos yra įgyjęs žemės (dovanojimo sutartis ar kt.) iš O. T. ar kito asmens.
Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, jog Pareiškėjas neatliko jokių aktyvių veiksmų, siekdamas atkurti nuosavybės teises į žemę ir Pareiškėjui negali būti atkurtos nuosavybės teisės į LTSR valdžios jo tėvui S. V. paskirtos naudotis 3,35 ha žemės, nes tuo metu žemė jau buvo nacionalizuota. Pareiškėjo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjo R. M. V. prašymą trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl termino atnaujinimo pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises bei dokumentus, įrodančius nuosavybės teises į žemę ir giminystės ryšį.
Sprendimas per mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.