Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dainiaus Rinkevičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Saulėtekio klinika“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. apylinkės teismo 2013 m. kovo 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Saulėtekio klinika“ ieškinį atsakovams 749-ajai daugiabučio namo Antakalnio g. 30 savininkų bendrijai ir L. S. dėl žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškovas su bendrija per vėlai pasirašė susitarimą dėl paslaugų ir išlaidų kompensavimo, nors tokio susitarimo pateikimas pasirašymui yra bendrijos, o ne ieškovo pareiga. Ieškovas kreipėsi su prašymu dėl šilumos įjungimo ne tik 2011-12-06, bet ir anksčiau, tačiau teismas to nevertino. Teismas klaidingai nustatė, kad hidraulinius išbandymus privalėjo atlikti ieškovas. Ankstesnio savininko skolos ieškovas negalėjo apmokėti dėl bendrijos neveikimo, nes bendrijos narių 2011-12-05 susirinkimo protokole nenurodyta, kokia konkreti galutinė skolos suma, kurią jis turėtų sumokėti.Teismas netinkamai vertino Valstybinės darbo inspekcijos 2012-03-26 išvadoje nurodytas aplinkybes dėl atsakovo L. S. darbo santykių bendrijoje ir ja nepagrįstai rėmėsi, sutikdamas su VDI dėl atsakovo, kaip eilinio bendrijos darbuotojo, statusu bei nustatydamas, kad šiam netaikytina civilinė atsakomybė. L. S. oficialiai nebuvo įdarbintas, jis neatidavė naujajai pirmininkei savo darbo sutarties, dėl ko į sutartį nebuvo galima įrašyti darbo sutarties nutraukimo fakto. Ieškovo teigimu, atsakovas L. S. niekada nebuvo darbo sutartyje nurodytas kaip šilumos ūkio prižiūrėtojas, pasibaigus jo pirmininkavimui bendrijai, taigi jis nebuvo teisėtas bendrijos darbuotojas. Žalą ieškovui L. S. padarė kaip eilinis bendrijos narys, pažeisdamas bendrijos įstatų 15.1 p. nurodytas bendrijos nario teises ir pareigas, t.y. nevykdydamas bendrijos narių susirinkimo ar bendrijos pirmininko sprendimų. Šis atsakovas vykdė neteisėtus veiksmus, t.y. nevykdė pirmininkės prašymų, jam pateiktų nurodymų atiduotų raktus nuo čiaupų spintos ir šilumos katilinės, tuo trukdydamas tiek bendrijai, tiek ieškovui pačiam pajungti šilumą.Teismas neteisingai nustatė momentą, nuo kurio buvo nutrauktas šildymas ginčo patalpoms, kas turi įtakos negautų pajamų apskaičiavimams. Bendrijos 2009-09-14 raštas „Dėl sutarties nevykdymo“, adresuotas UAB „JS Investicijos“, laikytinas tik įspėjimu apie galimą šilumos tiekimo nutraukimą, o ne šilumos nutraukimo fakto įrodymu. 2009 m. rugsėjo mėn. dar nebuvo paskelbtas šildymo sezonas, todėl šilumos nebuvo visame pastate ir jos išjungti ginčo patalpoje nereikėjo. Realiai šilumos tiekimas nei 2009 m., nei 2010 m. žiemą atjungtas nebuvo, nes nėra šilumos atjungimo akto ir nenustatytas asmuo, kuris vykdė atjungimą. Ankstesnis patalpų savininkas, pardavinėdamas patalpas, galimai pats buvo įsijungęs šildymą. Ieškovo atstovas, 2009 m. pabaigoje lankydamasis šiose patalpose, nes ketino patalpas įsigyti ir buvo pasirašęs su jų savininku preliminarią patalpų pirkimo-pardavimo sutartį, matė, kad patalpos suremontuotos ir šildomos, taip pat buvo tiekiamas šaltas bei karštas vanduo. Todėl teismas nepagrįstai nustatė, kad ginčo patalpa galėjo būti paveikta jau nuo 2009 m. šildymo sezono ir nepripažino, kad patalpa buvo apgadinta tik per ypatingai šaltą 2011 m. žiemą.Nesutinka su teismo išvada, kad ieškovas neįrodė negautų pajamų. Ieškinyje bei savo paaiškinime teismo posėdžio metu atstovas išdėstė žalos apskaičiavimą. Žala už trijų mėnesių prastovą ginčo patalpoje paskaičiuota realiai, o planuotas pelnas buvo numatytas iš anksto ir jis patikimai koreliuoja su buhalteriniais ieškovo ir ligonių kasų duomenimis. Ieškovas su Vilniaus teritorine ligonių kasa buvo sudaręs sutartį dėl dantų protezavimo išlaidų kompensavimo iš privalomojo sveikatos draudimo fondo. Ieškovo veikla yra vykdoma stabiliai, ką patvirtina byloje esantys finansiniai dokumentai ir pagrindiniai ieškovo metiniai finansiniai rodikliai. Ieškovas paskaičiavęs ir ieškinyje nurodęs 96 000 Lt žalos dydį, tikrai šias pajamas būtų gavęs, jeigu atsakovai nebūtų įvykdę neteisėtų veiksmų. Tai, kad ginčo patalpoje buvo galima gauti 96 000 Lt gryno pelno per tris prastovos mėnesius, byloja faktai, kad išsinuomotame ieškovo kabinete (duomenys neskelbtini) irgi buvo gautas grynasis pelnas, prilygstantis ginčo patalpos pelnui.UAB „Depexa“ buveinės įregistravimas (duomenys neskelbtini) neturėjo jokios įtakos planuojamam odontologijos paslaugų teikimui. UAB „Depexa“ buveinės įregistravimas yra netinkamas įrodymas, kad ieškovas neketino šiose patalpose teikti odontologinių paslaugas, juo labiau, kad UAB „Depexa“ įregistruotas ginčo patalpose jau po to, kai per beveik 3 mėnesius ieškovui nebuvo įjungta šiluma ir nebuvo aišku, kada ji bus pajungta, po to, kai ieškovas jau išsinuomojo kitą kabinetą (duomenys neskelbtini). Tvirtina, kad iš anksto ketino kabinetą naudoti būtent odontologijos paslaugų teikimui, o ne depiliacijos salonui, kurio pelnas būtų pakankamai kuklus ir nepadengtų patalpų įsigijimo išlaidų. Taigi teismas netinkamai nustatė aplinkybę, kad ieškovas neketino įkurti odontologijos klinikos Teismas nepagrįstai nustatė ir tai, kad ginčo kabinetas neturėjo leidimų teikti odontologijos paslaugas, o higienos paso iš viso negalėjo gauti, nes yra nebaigta statyba. Vykdyti komercinę veiklą nebaigtos statybos pastate nedraudžiama. Patalpos paskirties keitimo irgi nereikalaujama.Teismas nepagrįstai sprendė, kad žala ieškovo turtui nepadaryta, o medžiagų pirkimo sąskaitos, pateiktos į bylą, yra patalpų (duomenys neskelbtini) remonto sąnaudos – šios išsinuomotos patalpos jau buvo suremontuotos. Ginčo patalpos taip pat buvo geros būklės nuo 2009 m. užbaigus jų remontą, o toks remontas buvo atliktas kokybiškai ir brangiomis statybinėmis medžiagomis. Sienos apgadintos 2011 m. pabaigoje, esant dideliam šalčiui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Šioje byloje įrodinėjimo dalyką sudaro bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala, taip pat civilinės atsakomybės subjektų identifikavimas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad vien ta aplinkybė, jog ginčo patalpos kurį laiką nebuvo šildomos, nesudaro prielaidų nei solidariai, nei kiekvieno atsakovo individualiai civilinei atsakomybei taikyti. Teisėjų kolegija sutinka su tokia bylą nagrinėjusio teismo išvada, apeliacinio skundo argumentai, susiję su netinkamo įrodinėjimo instituto taikymu ar neteisingu įrodymų vertinimu, šios išvados nepaneigia.

Byloje nustatyta, kad apeliantui nuosavybės teise priklauso negyvenamosios, prekybinės paskirties 62,32 kv.m. bendro ploto patalpos daugiabučiame name, kurių indeksai nuo 25-1 iki 25-6, unikalus Nr. 1094-0016-5022:0008, esančios (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 164-165). Nuosavybės teisių įrašas viešame registre buvo atliktas 2011-11-24, įregistravimo pagrindas – turto pardavimo iš varžytinių 2011-09-20 aktas, patvirtintas teisėjos rezoliucija 2011-10-28 (t.1, b.l. 9-11, 114).

CK 4.83 str. 3 d. numato, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį. Daugiabučio namo Antakalnio g. 30, Vilniuje savininkai bendrąsias teises ir pareigas įgyvendina per jų įsteigtą 749-ąją daugiabučio namo Antakalnio g. 30 savininkų bendriją (t.1. b.l. 34-36, 88-93, 180-181). Ginčo atsiradimo laikotarpiu bendrijos pirmininke nuo 2011-01-25 buvo išrinkta V. V. (t.1, b.l. 159-160). Atsakovas L. S., ankstesnis šios bendrijos pirmininkas, po 2011-01-25 narių susirinkimo dirbo bendrijoje samdomu darbuotoju (bendrijos pirmininkės paaiškinimai teisme, t.1, b.l. 184, Valstybinės darbo inspekcijos surinkta medžiaga, t.1, b.l. 76-89). Nors 2009-02-26 su juo dėl pirmininko pareigų sudaryta darbo sutartis atitinkamai buvo pakeista (nurodytos naujos atsakovo pareigos) tik 2012-04-17 (t.2, b.l. 172-173), vien darbo santykių tinkamas neįforminimas, šalims susitarus dėl kitų darbo sutarties sąlygų ir abiems pripažįstant susiklosčiusius darbo santykius, nepaneigia darbo sutarties dėl kitų atsakovo L. S. pareigų bendrijoje sudarymo (DK 95 str., 99 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-10-02 nutartyje c.b. Nr. 3K-3-459/2013 yra pasisakęs, kad darbo sutarties sąlygos gali būti nustatytos ne tik rašytinėje darbo sutartyje, norminiuose teisės aktuose, bet gali būti teismo nustatytos ir iš darbo sutarties šalių elgesio, atliekamų veiksmų, kitų reikšmingų aplinkybių apie faktinį sutarties vykdymą, kurie sudaro pagrindą spręsti, jog darbo teisinių santykių metu buvo šalių susitarimas atitinkamą elgesį, veiksmus ir kt. vertinti kaip vieną sutarties sąlygų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai pagal šalių paaiškinimus 2011-01-25 bendrijos narių susirinkimo sprendimą 5-uoju klausimu, kuriame nurodoma, kokį darbą (funkcijas) L. S. atliks ir koks bus jo darbo užmokestis, pripažino šalių darbo sutarties dalimi, kuri nebuvo įforminta raštu, kaip to reikalaujama pagal DK 99 str. 2 d. Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovas L. S. niekada nebuvo darbo sutartyje nurodytas kaip šilumos ūkio prižiūrėtojas, pasibaigus jo pirmininkavimui bendrijai, ir dėl to ginčo laikotarpiu jis nebuvo teisėtas bendrijos darbuotojas, atmestini kaip nepagrįsti.

Apeliantas, tapęs patalpų šiame daugiabutyje savininku, taip pat išreiškė valią priimti jį į bendrijos narius, 2011-11-09 pateikęs bendrijos pirmininkui adresuotą prašymą (t.1, b.l. 115). Sutartį su bendrija dėl paslaugų teikimo ir išlaidų kompensavimo apelianto atstovas pasirašė 2011-11-11 (t.1, b.l. 130-132). Kadangi patalpos dėl ankstesnio savininko įsiskolinimo nebuvo šildomas, taip pat nebuvo tiekiamas vanduo (t.1, b.l. 38-66, t.2, b.l. 170), apeliantas 2011-11-29 ir 2012-12-06 pranešimais (t.1, b.l. 32, 118) bei elektroniniais laiškais (t.1, b.l. 33, 84-87) kreipėsi į bendriją (jos darbuotojus), prašydamas atnaujinti patalpų šildymą ir vandens tiekimą. Šildymo įjungimo klausimas buvo svarstomas ir bendrijos narių 2011-12-05 susirinkime (t.1, b.l. 67). Susirinkimo protokole užfiksuota, kad 25 buto (t.y. apeliantui priklausančių patalpų) savininkas sutiko sumokėti perskaičiuotą be delspinigių buto skolą, taip pat nurodytas sprendimas šildymą minėtoms patalpoms įjungti. 2012-01-11po atliktų ginčo patalpose įrengtų šilumos įrenginių hidraulinių išbandymų (t.1, b.l. 129), patalpos nuo 2012-02-02 pradėtos šildyti (t.1, b.l. 70).

Byloje keliamas atsakovo - daugiabučio namo savininkų bendrijos ir atsakovo - fizinio asmens, kuris taip pat buvo bendrijos narys ir kartu darbuotojas, vykdantis susirinkimu jam pavestas bendrųjų namo inžinerinių sistemų bei įrenginių techninės priežiūros funkcijas, komunalinių mokesčių administravimą ir buhalterio funkcijas, atsakomybės už bendrijos nariui (apeliantui) padarytą žalą klausimas. Padarytos materialinės žalos atlyginimas yra konstitucinis principas ir įstatyminė atsakingo už žalą asmens pareiga. Tačiau ši pareiga nėra absoliuti, jos įgyvendinimo sąlygas reglamentuoja Civilinio kodekso ir kitų specialiųjų įstatymų normos. Turtinė žala, kurios piniginė išraiška yra nuostoliai, tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos arba negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str.1d.). Nuostolių - tiek tiesioginių, tiek netiesioginių - dydį privalo įrodyti jų prašanti šalis. Apeliantas pareiškė solidarų reikalavimą abiems atsakovams dėl jam patalpų nešildymu padarytų nuostolių atlyginimo, t.y. dėl negautų pajamų iš ketintos vykdyti ginčo patalpose veiklos ir šių patalpų remonto išlaidų kompensavimo. Šį abiems atsakovams nukreiptą reikalavimą priteisti žalą (nuostolius), apeliantas kildina iš fakto, kad atsakovai, apeliantui tapus patalpų savininku, kelis mėnesius neatkūrė šilumos tiekimo ir tuo sukliudė jam gauti planuotas pajamas iš vykdomos medicininės veiklos, teikiant patalpose odontologijos paslaugas. Negautos pajamos įrodinėjamos kitose apelianto patalpose vykdomos analogiškos veiklos gautų ir negautų ginčo patalpose pajamų tapatumu, su darbuotojais sudarytomis darbo sutartimis, klientų sąrašais bei paskaičiavimais (suvestinėmis) (t.1, b.l. 71-83, t.2, b.l. 5-75,101-154). Taip pat esą patalpos dėl šiuo laikotarpiu jų nešildymo buvo sugadintos, tinkamos būklės atkūrimo kaštai įrodinėjami UAB „Finance property“ 2012-01-26 parengta Žalos įvertinimo ataskaita Nr. 120126V-01 (civilinės bylos priedas), 2012-01-05 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu (t.1, b.l. 119-128), 2012-03-22 statybos apdailos darbų paslaugų pirkimo-pardavimo sutartimi (t.2, b.l. 53-56), statybinių medžiagų įsigijimo 2012 m. vasario mėnesį sąskaitomis (t.2, b.l. 56-62)

Tokie apelianto pareikšti reikalavimai reiškia, kad byloje buvo sprendžiama dėl atsakovų solidariosios atsakomybės už žalą, kildinamą iš delikto arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.), t.y. laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadaryti kitam asmeniui žalos (CK 6.263 str. 1 d.), pažeidimo, nes jokios konkrečios įstatyminės pareigos pažeidimo, kuri galėtų sukelti deliktinės atsakomybės atsiradimą, apeliantas neįvardija. Taigi pripažinti atsakovų pareigą atlyginti jam žalą būtų galima tik nustačius visas bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas: atsakovų veikos neteisėtumą (veiksmus ar neveikimą); žalos padarymo faktą ir jos dydį; priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos; atsakovų kaltę (CK 6.246 str. – 6.249 str.). Bent vienos iš įvardintų sąlygų nenustačius, prielaidų civilinei atsakomybei taikyti neatsiranda.

Pirmiausiai aptartina, ar apeliantas patyrė tokią žalą, apie kurią kalba savo procesiniuose dokumentuose ir paaiškinimuose. Žala pripažįstamos realios ir tikėtinos, bet dėl kitų asmenų neteisėtų ir kaltų veiksmų negautos (prarastos) pajamos. Ar apeliantas pagrįstai tikėjosi tokių pajamų gavimo būtent iš ginčo patalpose vykdomos medicininės veiklos netrukus po patalpų įsigijimo varžytinėse, jeigu jos būtų šildomos, yra įrodymų vertinimo klausimas. Kolegijos nuomone, apelianto pateiktieji paskaičiavimai ir su jais susiję duomenys, darbo sutarčių su medicinos personalu sudarymas tokių aplinkybių nepatvirtina. Nors apelianto atstovas, kaip teigia, lankėsi šiose patalpose, kuomet su buvusiu jų savininku 2009-02-03 preliminaria sutartimi sulygo iki 2009-03-31 dienos įsigyti patalpas už 450 000 Lt kainą (t.3, b.l. 39-42), ši aplinkybė pati savaime nepatvirtina analogiškos patalpų būklės bei jų parengimo medicininės įstaigos veiklai pardavimo varžytinėse momentu, t.y. net po dviejų su puse metų, juolab, apelianto atstovas teisme pripažino, kad prieš įsigydamas patalpas 2011 m. rugsėjo mėnesį, jų neapžiūrėjo (t.2, b.l.187). Atsakovas bendrija, kuriam geriausiai ir žinoma faktinė situacija, teigia, kad dėl savininko UAB „JS investicijos“ įsiskolinimo už paslaugas bendrijai apšildymas buvo išjungtas nuo 2009 m. šildymo sezono. Priešingi apelianto argumentai, esą patalpos visą laiką buvo apšildomos ir jis pats tą matęs, nesuponuoja kitokio vertinimo. Pirma, preliminarioji sutartis dėl patalpų sudaryta 2009-02-03 (t.3, b.l. 39), o bendrijos įspėjimas dėl karšto vandens tiekimo ir šilumos nutraukimo parengtas žymiai vėliau - 2009-09-14 (t.2, b.l. 170). Antra, nepagrįsti teiginiai, kad be atjungimo atlikusių asmenų identifikavimo ar surašyto atjungimo akto šis pranešimas tėra deklaruojamas ketinimas atjungti, bet ne įvykusio atjungimo fakto patvirtinimas, apelianto atstovui derybose dėl patalpų įsigijimo pačiam įsitikinus komunalinių paslaugų į patalpas tiekimu. Preliminarios sutarties sudarymo ir pranešimo apie atjungimą laiko nesutapimo aspektą kolegiją jau įvardijo. Be to, nepaneigiama ir buvusio savininko galimybė savavališkai pajungti šildymą, patalpas apžiūrint potencialiems pirkėjams, tą nurodo pats apeliantas.

Taigi po patalpų įsigijimo varžytinėse neištaisius jų būklės pokyčių, atsiradusių per visą ilgą nešildymo, reikiamos priežiūros nebuvimo laikotarpį, atitinkamai neįrengus šių patalpų medicininės įstaigos poreikiams ir neįteisinus jose medicininių paslaugų teikimo - negavus reikiamų leidimų, kas taip pat užtrunka, neįdarbinus šias paslaugas teikiančio medicininio personalo, tokių pajamų gavimas, kurių per tris mėnesius nurodo negavęs apeliantas, net ir remiantis tikimybių pusiausvyros principu nebuvo tikėtinas. Darytina išvada, kad gauti tokias pajamas neįjungtas patalpų apšildymas ieškinyje įvardijamu laikotarpiu negalėjo sukliudyti.

Kita vertus, pagrįstai abejoti apelianto ketinimais šiose patalpose verstis būtent jo deklaruota odontologijos veikla leidžia ne tik patalpų išnuomavimas UAB „Depexa“ 2012-02-15 (po šildymo patalpoms įjungimo, t.2, b.l. 156-158), į ką atsižvelgė ir pirmosios instancijos teismas, vertindamas tokių apelianto nuostolių atsiradimo realumą, bet ir toks faktas, kad dėl kitų patalpų (duomenys neskelbtini), Vilniuje apeliantas 2011-12-05 sudarė ilgalaikę – net 10 metų - nuomos sutartį. Vadinasi, jis pats bent 10 metų nematė perspektyvų iš varžytinių įgytose patalpose vystyti tokią veiklą, kokią tik tris mėnesius, kaip tvirtina, jam sukliudė vykdyti atsakovai. Be to, išsinuomotos patalpos yra nepalyginamai didesnės už 2011-09-20 įgytas varžytinėse – 200 kv.m. (t.2, b.,l. 186). Apeliantas, siekdamas paneigti atsakovų išsakytas abejones dėl 2012 m. vasario mėn. įgytų statybinių medžiagų panaudojimo patalpose (duomenys neskelbtini) (t.2, b.l. 57-62), nurodė ir tai, kad šios patalpos buvo pakankamai gerai įrengtos ir iš karto pritaikytos tokia veiklai. Nepaisant to, darbo sutartys su personalu dirbti būtent toje vietoje buvo sudarytos tik po 4 mėnesių ar dar vėliau (t.2, b.l. 17-22). Aptartos aplinkybės suponuoja išvadą, kad apeliantas iš karto po varžytinių objektyviai nebuvo pasirengęs vykdyti tokios veiklos ir gauti tokių pajamų, kurias nurodo praradęs dėl atsakovų neteisėtų veiksmų. Tokiu atveju kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad apeliantas negautų 96 000 Lt pajamų fakto bei dydžio neįrodė. Nenustačius jau pirmosios civilinės atsakomybės sąlygos - padarytos žalos negautų pajamų forma, toks ieškinio reikalavimas negalėjo būti patenkintas.

Pasisakytina ir dėl reikalavimo kompensuoti apeliantui patalpų remonto 7763,90 Lt išlaidas. Nors antstolio ir turto vertintojų nustatyti patalpų defektai neginčytini, jų atsiradimas, kaip kolegija nurodė aukščiau, buvo sąlygotas patalpų ilgalaikio nešildymo ir nepriežiūros. Faktą, kad šių patalpų būklė negalėjo būti tokia pati, kaip buvo preliminarios sutarties sudarymo metu 2009-02-03, iš dalies patvirtina ir akivaizdi jų vertės (kainos) disproporcija 2009 m. vasarį (450 000 Lt) ir 2011 m. rugsėjį (pradinė varžytinių kaina 180 000 Lt), net ir priimant domjėn galimus rinkos pokyčius bei priverstinį jų pardavimą (CPK 718 str.). Varžytinėse pradinė jų pardavimo kaina pakilo iki 274 000 Lt, tačiau akivaizdu, kad nupirkęs šias patalpas gerokai pigiau, nei ketino, ir praėjus dviem su puse metams, apeliantas negalėjo turėti lūkesčių, kad patalpų būklė bus lygiavertė buvusiai jų būklei 2009 m. pradžioje.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovai (iš pradžių abu, vėliau tik atsakovas L. S.) nepagrįstai siejo galimybę pradėti šildyti apelianto patalpas su buvusios ankstesnio jų savininko skolos apmokėjimu - tokios įstatyminės pareigos apeliantas kartu su patalpomis neįgijo. Skolos apmokėjimas buvo galimas tik sutartiniu pagrindu ir, kaip matyti iš bylos, tokios derybos iš esmės vyko. Tačiau jų reikalavimas atlikti ilgai nešildytose patalpose hidraulinius bandymus nėra neteisėtas ar nepagrįstas. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas naudojantis bendrąja nuosavybe, taip pat bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą nustato Civilinis kodeksas (Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo, toliau - DNSDB įstatymo 4 str.). Pagal CK 4.82 str. 1 d. ir 5 d. butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui, priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja DNSB įstatymo 2 str. 5 d. 2 p., kur nustatyta, kad bendroji inžinerinė įranga yra daugiabučio namo vandentiekio, kanalizacijos, dujų, šilumos, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, ventiliacijos kameros, vamzdynai ir angos, šildymo radiatoriai, elektros skydinės, liftai, televizijos kolektyvinės antenos ir kabeliai, šilumos mazgai, karšto vandens ruošimo įrenginiai, katilinės ir kita bendro naudojimo inžinerinė techninė įranga bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti atskiriems gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, jeigu jie susiję su viso namo inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu ir jeigu jie nėra trečiųjų asmenų nuosavybė. Taigi namo bendrųjų inžinerinių konstrukcijų ir kitų bendrojo naudojimo objektų savininkai yra butų (patalpų) savininkai (valdytojai). Patalpų savininkai bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu, įgyvendina per bendriją - ne pelno organizaciją, ribotos civilinės atsakomybės juridinį asmenį (DNSB įstatymo 3 str. 1 d.). Tačiau ir jų pačių pareiga bendradarbiauti šiame procese nėra eliminuota, ypač turint bendrijos valdymo organo sutikimą ar įgaliojimą atlikti jiems priklausančiose patalpose esančių šilumos techninių įrenginių hidraulinius bandymus, konkrečioje šios bylos situacijoje tokia pareiga netenka išimtinai tik bendrijai, kaip nepagrįstai tvirtinama apelianto skunde. Pagal DNSB įstatymo 23 str. 2 d. 7 p., bendrijos pirmininkas kontroliuoja, kaip daugiabučio namo patalpų savininkai vykdo savo prievoles, susijusias su bendrojo naudojimo objektų priežiūra bei naudojimu, o savininkai savavališkai, be bendrijos valdybos (bendrijos pirmininko) ar jų įgalioto asmens leidimo negali reguliuoti, keisti, remontuoti namo bendrosios inžinerinės įrangos, bendrųjų konstrukcijų ir bendrojo naudojimo patalpų (DNSBĮ 29 str. 1 d. 7 p.). Taigi šiuo atveju pripažintina, kad bendrijos įgalinimus - nurodymą patikrinti šilumos sistemos veikimą, apeliantas turėjo ir 2012-01-11 jį įgyvendino (t.1, b.l. 129), o patalpos pradėtos šildyti nuo 2012-02-02 (t.1, b.l. 70).

Nors apeliaciniame skunde nėra keliamas atsakovo bendrijos netinkamai išspręstos civilinės atsakomybės klausimas, akcentuojant tik tai, kad reikalavimas atsakovui L. S. buvo reiškiamas ne kaip jos darbuotojui, o kaip bendrijos nariui, nevykdžiusiam bendrijos įstatų 15.1. p. ir DNSBĮ 29 str. nustatytų nariui pareigų, nei vieno iš atsakovų atsakomybei taikyti pagal tokiu pagrindu pareikštą reikalavimą nėra prielaidų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai analizavo specialųjį bendrijos teisinį statusą (ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo), kadangi ieškinyje solidarus reikalavimas buvo pareikštas ir šiam atsakovui. Bendrija, kaip specialus civilinės atsakomybės subjektas, turi ypatumų, kuriuos sąlygoja tai, kad namo bendrojo naudojimo objektų savininkas yra ne pati bendrija, o patalpų savininkai (CK 4.83 str. 6 d.). Įgyvendinant bendraturčių teises ir vykdant pareigas, tarp savininkų, kaip bendraturčių, susiklosto vidiniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai, o tarp bendrijos, kuri įgyvendina šių bendraturčių bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu ir naudojimu, ir trečiųjų asmenų susiklosto išoriniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai. Atsakomybės subjektu pagal daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų, kaip bendraturčių, tarpusavio prievoles atlyginti žalą, atsiradusią, jiems įgyvendinant namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, disponavimo teisę (CK 4.85 str.), gali būti tik bendraturčiai kaip bendrojo naudojimo objektų savininkai, bet ne bendrija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-14 nutartis c.b. Nr. 3K-3-152/2013). Atsakovui L. S. tiesioginė atsakomybė negali kilti nei kaip bendrijos darbuotojui, nei kaip bendrijos eiliniam nariui (fiziniam asmeniui). Dėl darbuotojo ir darbdavio atsakomybės santykio pasisakyta pirmosios instancijos teismo sprendime, kolegija motyvams pritaria ir jų nekartoja. Eiliniam bendrijos nariui įstatų 15.1. p. (t.1, b.l. 89) nustatyta pareiga laikytis įstatų, vykdyti bendrijos narių susirinkimo, bendrijos pirmininko ir revizijos komisijos pirmininko sprendimus sietina su jo, kaip patalpų ar buto savininko, asmeninėmis pareigomis bendrijai, naudojantis bendrąja daline nuosavybe ar ją išlaikant (CK 4.82 str. 3 d., 4.83 str.) ir negali būti interpretuojama kaip nariui deleguota pačios bendrijos pareiga, susijusi su bendrojo naudojimo įrenginių valdymu ir priežiūra. Kaip matyti iš šio atsakovo ir bendrijos pirmininkės elektroninio susirašinėjimo (t.1, b.l. 84-87), tuo klausimu vyko L. S., t.y. už šilumos ūkio priežiūrą atsakingo darbuotojo, ir bendrijos pirmininkės diskusija dėl atsakovo (bendrijos darbuotojo) pareigų atlikimo ir samdančio asmens (DNSBĮ 23 str. 2 d. 3 p. ir 4 p.) nurodymų vykdymo. Tačiau toks neteisėtas Darbo kodekso normų požiūriu atsakovo elgesys turėjo būti sprendžiamas per drausminės atsakomybės instituto taikymą (DK 236 str.) , o ne per žalos trečiajam asmeniui atlyginimą, jeigu tokia apskritai būtų padaryta. Šiuo konkrečiu atveju jau yra konstatuota, kad ieškinyje nurodoma žala apeliantui dėl atsakovų (ar atsakovo L. S.) neveikimo, pavėluotai įjungiant šildymą, neatsirado.

Taigi tokioje faktinėje situacijoje teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo pozicijai, kad teisinių prielaidų ieškovo reikalavimų patenkinimui šioje byloje nesusiklostė (CPK 185 str.). Tokie apelianto reikalavimai, nenustačius dėl atsakovų veiksmų (neveikimo) atsiradusios žalos, negali būti vertinamai kaip neteisėtas elgesys CK 6.246 str. 1 d. bei 6.263 str. 1 d. prasme. Atsiradusios neigiamos pasekmės pačioms patalpoms ir jų būklės atkūrimo kaštai yra pernelyg nutolę priežastiniu ryšiu nuo atsakovų neveikimo, nepagrįstai delsiant įjungti apšildymą. Kartu pažymėtina, kad ši išvada anaiptol nereiškia, jog ginamas galimai savavaldžiavusio atsakovo L. S. interesas - nepaneigiama apelianto teisė į kitų nuostolių atlyginimą.

Atsakovas L. S. prašo priteisti 2420 Lt su atstovavimu susijusių išlaidų. Pagal CPK 98 str. 2 d. ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatymo, didžiausia kompensuotina suma šiuo atveju galėtų būti 1500 Lt. Tokia suma atsakovui ir priteistina iš apelianto (CPK 93 str. 1 d.).

Iš apelianto taip pat priteistina 10,65 Lt procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidų šios instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus m. apylinkės teismo 2013 m. kovo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš UAB „Saulėtekio klinika“ 1500 Lt bylinėjimosi išlaidų L. S. naudai.

Priteisti iš UAB „Saulėtekio klinika“ 10,65 Lt procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidų valstybės naudai.