- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-26
- Bylos Nr.
- P-143-142-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Laimutis Alechnavičius, Anatolijus Baranovas (pran.)
- Atsakovas
- Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos
- Pareiškėjas
- V. A.
- Kategorijos
- 80.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A442 – 2681/2008 pagal pareiškėjos V. A. prašymą atsakovams Generalinei miškų urėdijai prie Aplinkos ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos, dėl tarnybinių nuobaudų panaikinimo ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja V. A. (toliau – pareiškėja) prašymu, kurį patikslino, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos generalinio miškų urėdo (toliau – Generalinis miškų urėdas) 2007 m. gruodžio 17 d. įsakymą Nr. 3P-19; 2) panaikinti Generalinio miškų urėdo 2008 m. sausio 7 d. įsakymą Nr. 3P-3; 3) panaikinti Generalinio miškų urėdo 2008 m. vasario 26 d. įsakymą Nr. 3P-28; 4) įpareigoti atsakovą Generalinę miškų urėdiją prie Aplinkos ministerijos (toliau – atsakovas, Generalinė miškų urėdija) grąžinti ją į tos pačios kategorijos valstybės tarnautojo pareigas; 5) priteisti iš Generalinės miškų urėdijos mėnesinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo 2008 m. vasario 27 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 6) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės turtinės žalos atlyginimą: vieno mėnesio darbo užmokesčio dydžio premiją už 2007 m. ir valstybinio socialinio draudimo išmokų nepadengtą darbo užmokesčio dalį – 15 procentų vidutinio darbo užmokesčio už 16 nedarbingumo dienų; 7) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėja nurodė, kad dalis atsakovo nurodytų aplinkybių neatitinka tikrovės. Atsakovo teiginiai dėl tarnybinių nusižengimų yra nekonkretūs. Dauguma ginčijamuose įsakymuose nurodytų jos veikų nelaikytinos tarnybiniais nusižengimais, atsižvelgiant į vidaus auditoriaus veiklos ypatumus ir šią veiklą reglamentuojančias teisės normas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. liepos 9 d. sprendimu pareiškėjos prašymą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas, vertindamas Generalinio miškų urėdo 2007 m. gruodžio 17 d. įsakymo Nr. 3P-19 teisėtumą, nurodė, kad 2007 m. lapkričio 12 d. rašytiniu pavedimu pareiškėjos buvo prašoma pateikti Generaliniam miškų urėdui tarnybinį pranešimą, nurodant, kokiuose atliktuose vidaus audituose yra nustatyti konkretūs teisės aktų pažeidimai, nurodant šių aktų pavadinimus. Pareiškėja šio nurodymo nevykdė, nes laikė jį neteisėtu ir reikalaujančiu pakeisti audito išvadas. Tačiau minėto pavedimo turinys patvirtina, kad juo nebuvo reikalaujama pakeisti audito išvadas, kurios jau buvo padarytos. Vadovo reikalavimas pareiškėjai buvo teisėtas (Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 5 str. 1 d., 5 str. 2 d. 1 – 3 p., 7 str. 1 d.). Teismas nurodė, kad Generalinis miškų urėdas 2007 m. lapkričio 21 d. pavedimu paprašė pareiškėjos pateikti jam 2007 m. atliktų vidaus auditų programas, patvirtintas Vidaus audito tarnybos vadovo. Pareiškėja nepagrįstai atsisakė pateikti šias programas, motyvuodama tuo, kad Generalinis miškų urėdas neturi teisės prašyti tokių dokumentų. Tačiau Generalinis miškų urėdas yra įstaigos vadovas ir atsako už jos veiklą. Pareiškėja be pagrindo nevykdė įstaigos vadovo nurodymo bei klaidingai aiškino Generalinės miškų urėdijos vidaus audito metodikos nuostatas. Metodikoje yra apriboti ir reglamentuoti Vidaus audito tarnybos vadovo, bet ne įstaigos vadovo įgaliojimai. Teismas nurodė, kad 2007 m. patikslinto Vidaus audito tarnybos metinio plano 20 punkte nurodytus auditus buvo numatyta pradėti 2007 m. lapkričio 8 d., o baigti 2007 m. gruodžio 13 d. 2007 m. gruodžio 4 d. teikime dėl pranešimo apie tarnybinį nusižengimą pareiškėja tvirtino, kad visi auditai yra atliekami laiku, tačiau iš tikrųjų ji tik 2007 m. lapkričio 27 d. pasirašė pranešimą apie numatomus minėtus auditus. Teismas nurodė, kad pareiškėja pažeidė Vidaus auditorių profesinės etikos taisyklėse numatytą kompetencijos ir profesionalumo principą, nes, teikdama suderinti Generaliniam miškų urėdui patikslintą metinį Vidaus audito tarnybos planą 2007 m., į šį planą įtraukė vidaus auditus, kuriems atlikti reikalingos specialios teisinės žinios. Pareiškėja įtraukė į 2007 m. metinį planą ir atliko vidaus auditą dėl Generalinėje miškų urėdijoje atliekamų viešųjų pirkimų ir iki šiol galiojančių sutarčių, susijusių su paslaugomis, turto įsigijimu ir nuoma, nors pareiškėja ir kita auditą atliekanti valstybės tarnautoja turi ekonominį išsilavinimą, o minėtam auditui atlikti turėjo būti pasitelkiami valstybės tarnautojai, turintys teisininko kvalifikaciją. Teismas nurodė, kad dėl prieš tai nurodytų aplinkybių 2007 m. gruodžio 17 d. įsakymu tarnybinė nuobauda pareiškėjai buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai. Teismas nurodė, kad kiti atsakovo 2007 m. gruodžio 17 d. įsakyme nurodyti pareiškėjos veiksmai yra susiję su pareiškėjos nuomonės išreiškimu ar informacijos pateikimu vadovui ir negali būti laikomi tarnybiniais nusižengimais. Teismas, vertindamas Generalinio miškų urėdo 2008 m. sausio 7 d. įsakymo Nr. 3P-3 teisėtumą, nurodė, kad bylos medžiaga bei liudytojų parodymais yra nustatyta, jog pareiškėja pažeidė auditoriaus veiklos objektyvumo ir nešališkumo principą, nes, vyriausiajai specialistei J. K. atliekant vidaus auditą dėl miškų urėdijų investicinių projektų koordinavimo bei lėšų panaudojimo, pareiškėja turėjo išankstinį nusistatymą ir, neįsigilinusi į audito medžiagą, siekė į audito ataskaitą įtraukti neigiamas išvadas, susijusias su vidaus kontrolės nepakankamumu ir Ekonomikos, finansų ir apskaitos skyriaus veikla. Dėl šio pažeidimo atsakovas pareiškėjai pagrįstai paskyrė nuobaudą. Teismas nurodė, kad kiti atsakovo 2008 m. sausio 7 d. įsakyme nurodyti pareiškėjos veiksmai yra susiję su pareiškėjai anksčiau paskirtos tarnybinės nuobaudos tyrimu. Šie veiksmai negali būti pagrindas skirti naują nuobaudą. Teismas, vertindamas Generalinio miškų urėdo 2008 m. vasario 26 d. įsakymo Nr. 3P-28 teisėtumą, nurodė, kad bylos medžiaga yra įrodyta, jog pareiškėja neužtikrino, kad Vidaus audito tarnybos dokumentai būtų tinkamai įforminami ir saugomi. Taip pat įrodyta, jog pareiškėja pateikė Generaliniam miškų urėdui savavališkai pakeistą Vidaus audito tarnybos 2005 – 2007 m. strateginį planą bei nevykdė pavedimo patvirtinti šį planą žyma „Tikra“. Pastarieji pareiškėjos veiksmai sudarė sąlygas nepasitikėti ja tiek kaip padalinio vadove, tiek kaip specialiste, nes įstaigos vadovui nebuvo teikiama teisinga informacija. Be to, pareiškėja, negavusi Generalinio miškų urėdo rašytinio sutikimo, leido tretiesiems asmenims naudotis Vidaus audito tarnybos darbo dokumentais. Teismas nurodė, kad atsakovas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėja prieš tai paminėtais veiksmais pažeidė Vidaus audito tarnybos vedėjo pareigybės aprašymo 5.1, 5.15, 11, 23 punktų reikalavimus. Teismas nurodė, kad atsakovo kaltinimai pareiškėjai dėl ne visų auditų atlikimo ar dėl auditų atlikimo ne laiku yra nepagrįsti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, dalies numatytų auditų vėliau buvo atsisakyta vidaus audito veiklos plane, o dėl dalies auditų pavėluoto atlikimo pareiškėjai jau buvo skirta nuobauda atsakovo 2007 m. gruodžio 17 d. įsakymu. Teismas nurodė, kad atsakovas apkaltino pareiškėją, jog ji fotografavo tarnybines funkcijas atliekančius valstybės tarnautojus bei darė garso įrašą be jų žinios. Tačiau atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad būtų nustatyti atvejai, kuriems esant turėtų būti taikomos Visuomenės informavimo įstatyme ar kituose įstatymuose numatytos išimtys dėl informacijos rinkimo. Todėl atsakovas neteisėtai konstatavo nurodytą pažeidimą. Jeigu asmenys manytų, kad yra pažeidžiamos jų teisės, naudojant atvaizdą ar kitaip neteisėtai skleidžiant informaciją, jie turėtų teisę patys ginti savo teises įstatymų nustatyta tvarka. Teismas nurodė, kad pareiškėjai negalėjo būti skirta nuobauda už kompiuterinės įrangos naudojimą asmeniniais tikslais 2007 m. sausio – liepos mėnesiais, nes dėl šio atvejo yra pasibaigę Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje numatyti tarnybinės nuobaudos skyrimo terminai (1 mėnuo nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, bet ne daugiau negu 6 mėnesiai nuo nusižengimo padarymo dienos). Teismas nurodė, kad, nepaisant paminėtų nepagrįstų kaltinimų pareiškėjai, jai pagrįstai skirta nuobauda – atleidimas iš pareigų, nes prieš tai paminėti kiti jos padaryti pažeidimai yra įrodyti. Šie pažeidimai laikytini šiurkščiais ir jie sudarė pagrindą atleisti pareiškėją iš pareigų už piktnaudžiavimą tarnyba (Valstybės tarnybos įstatymo 29 str. 3 d. 4 p., 29 str. 4 d., 29 str. 6 d. 4 p.). Teismas nurodė, kad atsakovas, atleisdamas pareiškėją iš pareigų, Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 7 straipsnio 5 dalies nepažeidė, nes pranešė Lietuvos Respublikos finansų ministerijai apie atleidimą 2008 m. vasario 26 d. Teismas taip pat nurodė, kad ginčijamus atsakovo įsakymus pripažinus teisėtais, nėra pagrindo priteisti pareiškėjai žalos atlyginimą. Taip pat nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimą priteisti vieno mėnesio darbo užmokestį, kuris buvo išmokėtas kitiems darbuotojams kaip paskatinimas švenčių proga. Valstybės tarnybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalis numato teisę, bet ne pareigą skatinti darbuotojus, todėl nesvarstytina atsakovo pareiga mokėti vienkartinę piniginę išmoką.
III.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. spalio 23 d. nutartimi pareiškėjos apeliacinį skundą patenkino iš dalies. Teismas pakeitė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 9 d. sprendimą ir pareiškėjos prašymą patenkino iš dalies. Teismas panaikino Generalinio miškų urėdo 2008 m. sausio 7 d. įsakymą Nr. 3P-3; pakeitė Generalinio miškų urėdo 2008 m. vasario 26 d. įsakymą Nr. 3P-28, kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš Generalinės miškų urėdijos Vidaus audito tarnybos vedėjos pareigų, ir laikė, kad pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas; grąžino pareiškėją į Generalinės miškų urėdijos Vidaus audito tarnybos vedėjos pareigas; priteisė pareiškėjai iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2008 m. vasario 27 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 9 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.
Teismas nurodė, kad dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinį skundą padavė tik pareiškėja, t. y. asmuo, kuriam buvo taikyta tarnybinė atsakomybė, todėl remiantis non reformatio in peius (draudimo keisti į blogąją pusę) principu apeliacinės instancijos teismas nevertina tų pareiškėjos veikų, kurių pirmosios instancijos teismas nepripažino pažeidimais. Teismas vadovavosi Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalimi, rėmėsi Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A8-281/2007. Teismas, vertindamas Generalinio miškų urėdo 2007 m. gruodžio 17 d. įsakymo Nr. 3P-19 teisėtumą, vadovaudamasis Vidaus audito ir kontrolės įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 5 straipsnio 2 dalimi, Vidaus audito tarnybos vedėjos pareigybės aprašymo 32 punktu, padarė išvadą, kad tai, jog pareiškėja į 2007 m. metinį planą įtraukė ir atliko vidaus auditą dėl Generalinėje miškų urėdijoje atliekamų viešųjų pirkimų ir galiojančių sutarčių, susijusių su paslaugomis, turto įsigijimu ir nuoma, nepasitelkusi valstybės tarnautojo, turinčio teisininko kvalifikaciją, negali būti pripažinta tarnybiniu nusižengimu. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl kitų pareiškėjos pažeidimų, už kuriuos Generalinio miškų urėdo 2007 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. 3P-19 jai buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, yra pagrįstos. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl pareiškėjos prašymo panaikinti šį įsakymą paliekama nepakeista. Teismas, vertindamas Generalinio miškų urėdo 2008 m. sausio 7 d. įsakymo Nr. 3P-3 teisėtumą, nurodė, kad pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai J. K., G. V., V. C. nepatvirtino aplinkybių, dėl kurių pareiškėjai šiuo įsakymu buvo paskirta tarnybinė nuobauda. Esant abejonių dėl šio tarnybinio nusižengimo padarymo fakto, visos abejonės turi būti traktuojamos pareiškėjos naudai. Surinkti įrodymai nepatvirtina aplinkybių, už kurias pareiškėjai buvo paskirta tarnybinė nuobauda, todėl Generalinio miškų urėdo 2008 m. sausio 7 d. įsakymas Nr. 3P-3, kuriuo pareiškėjai buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, naikinamas. Teismas, vertindamas Generalinio miškų urėdo 2008 m. vasario 26 d. įsakymo Nr. 3P-28 teisėtumą, vadovaudamasis Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, Generalinės miškų urėdijos vidaus audito metodikos 21 punktu, padarė išvadą, kad nėra duomenų, kad bylose, kurios buvo netinkamai suformuotos, auditą atliko pareiškėja, todėl atsakovas bei pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šį faktą traktavo kaip tarnybinį nusižengimą. Nei atsakovas, nei pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokių konkrečių teisės normų reikalavimams prieštaravo pareiškėjos atsisakymas pasirašyti ir patvirtinti pateiktų dokumentų kopijas, todėl dėl šio neveikimo jai tarnybinė nuobauda buvo paskirta nepagrįstai. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja, savavališkai pakeisdama Vidaus audito tarnybos 2005 – 2007 m. strateginį veiklos planą be Generalinio miškų urėdo rašytinio sutikimo bei leisdama tretiesiems asmenims naudotis Vidaus audito tarnybos darbo dokumentais be viešojo juridinio asmens vadovo sutikimo, padarė tarnybinį nusižengimą. Pareiškėja, pakeisdama Vidaus audito tarnybos strateginį planą, nesuderinusi šio pakeitimo raštu su Generaliniu miškų urėdu, pažeidė Generalinės miškų urėdijos Vidaus audito tarnybos vedėjo pareigybės aprašymo 11 punktą. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino surinktus įrodymus (pareiškėjos pateiktus susirašinėjimo su kitomis institucijomis dokumentus) ir padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėja pažeidė Generalinės miškų urėdijos vidaus audito metodikos 23 punktą. Kadangi konstatuota tik dalis pareiškėjos padarytų pažeidimų, už kuriuos jai Generalinio miškų urėdo 2008 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 3P-28 buvo paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos, todėl, teismo nuomone, tarnybinis nusižengimas nepripažintinas šiurkščiu (Valstybės tarnybos įstatymo 29 str. 4, 5 d.). Dėl to pareiškėjai nepagrįstai buvo paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos. Tačiau, atsižvelgiant į pareiškėjos kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybes ir padarinius, į tai, kad jai jau buvo paskirta tarnybinė nuobauda, teismas pripažino, jog pareiškėjai gali būti skiriama švelnesnė tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Todėl pareiškėja grąžinama į tarnybą, priteisiant jai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką. Teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog Valstybės tarnybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalis suteikia teisę, bet ne pareigą pareigūnams, priėmusiems asmenį į valstybės tarnybą, skatinti darbuotojus. Kadangi nenustatyti neteisėti Generalinės miškų urėdijos veiksmai dėl premijos neskyrimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjos prašymą priteisti jai turtinės žalos atlyginimą dėl nepaskirtos vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio premijos. Be to, taip pat netenkintinas pareiškėjos prašymas dėl turtinės žalos (skirtumo tarp darbo užmokesčio ir jai nedarbingumo metu mokėtos ligos pašalpos) bei neturtinės žalos atlyginimo. Apeliacinės instancijos teisme išnagrinėjus bylą nustatyta, kad pareiškėja padarė tarnybinius nusižengimus ir atsakovas turėjo teisę jai skirti tarnybines nuobaudas. Todėl nėra pagrindo atsakovo 2007 m. gruodžio 17 d. įsakymą Nr. 3P-19 ir 2008 m. vasario 26 d. įsakymą Nr. 3P-28 pripažinti neteisėtais veiksmais sprendžiant žalos atlyginimo klausimą. Nors nustatyta, kad Generalinio miškų urėdo 2008 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. 3P-3 pareiškėjai nepagrįstai buvo paskirta tarnybinė nuobauda, tačiau pareiškėjos pateikti dokumentai dėl jos sveikatos būklės nepatvirtina priežastinio ryšio tarp šiuo įsakymu neteisėtai paskirtos tarnybinės nuobaudos ir pareiškėjos sveikatos sutrikimo. Remdamasis išdėstytais motyvais, teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas: panaikinamas Generalinio miškų urėdo 2008 m. sausio 7 d. įsakymas Nr. 3P-3, kuriuo pareiškėjai buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, bei pakeičiamas Generalinio miškų urėdo 2008 m. vasario 26 d. įsakymas Nr. 3P-28, o pareiškėja grąžinama į tarnybą, priteisiant jai vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką. Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista.
IV.
Atsakovas 2008 m. lapkričio 24 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išsiuntė paštu prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A442 – 2681/2008 vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalies 10 punktu.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, kad teismas nusprendė grąžinti pareiškėją į Generalinės miškų urėdijos Vidaus audito tarnybos vedėjos pareigas, nors pareiškėja prašė grąžinti ją į tos pačios kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas. Generalinės miškų urėdijos Vidaus audito skyriuje įsteigtos dvi tos pačios kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigybės – skyriaus vedėjo ir skyriaus vedėjo pavaduotojo. Pastaroji pareigybė neužimta, o į vedėjo pareigybę buvo priimtas kitas asmuo. Teismui grąžinus pareiškėją į vedėjos pareigas, buvo viršyti pareikšti reikalavimai, nors pagal Civilinio proceso kodekso 417 straipsnį viršyti pareikštus reikalavimus turi teisę tik pirmosios instancijos teismas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Prašymas atmestinas.
Atsakovo prašymas dėl proceso atnaujinimo grindžiamas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktu. Todėl nagrinėjamu atveju turi būti patikrinta, ar šiame prašyme nurodytos faktinės bylos aplinkybės atitinka aplinkybes, su kuriomis yra siejama galimybė atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą.
ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodyta, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį.
Pasisakydama dėl ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto aiškinimo, kolegija pažymi, kad šios procesinės teisės normos taikymas sąlygojamas naujų įrodymų dėl esminio materialinės teisės normų pažeidimo padarymo akivaizdumo kriterijumi. Iš prašymo atnaujinti procesą matyti, kad jis yra grindžiamas faktine situacija, kuri atsirado po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 23 d. nutarties priėmimo, ir tuo, kad, atsakovo manymu, priimdamas tokią nutartį teismas viršijo pareiškėjos reikalavimų ribas. Šie atsakovo argumentai neatitinka ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodyto akivaizdumo kriterijaus, todėl prašymas negali būti pripažintas pagrįstu šio punkto taikymo prasme ir yra atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A442 – 2681/2008 pagal pareiškėjos V. A. prašymą atsakovams Generalinei miškų urėdijai prie Aplinkos ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos, dėl tarnybinių nuobaudų panaikinimo ir žalos atlyginimo.
Nutartis neskundžiama.