Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-03-02 · Administracinė byla Nr. I1-1525-331/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2020-03-02Vilniaus apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-05-26Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-03-02
Bylos Nr.
I1-1525-331/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04061-2019-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Henrikas Sadauskas (pirm.)
Pareiškėjas
D. J.
Atsakovas
Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-1525-331/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04061-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 2 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas,dalyvaujant pareiškėjui D. J.,

viešame teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (iki reorganizacijos Lukiškių tardymo izoliatoriaus kalėjimo), dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas pateiktu skundu prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN) 9000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir po 54 Eur už kiekvieną pradelstą negydymo dieną nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki gydymo pradėjimo (b. l. 1-16).

2. Paaiškino, kad 2018 m. lapkričio 6 d. Laisvės atėmimo vietų ligoninėje jam buvo diagnozuotas pėdų nagų grybelis. 2018 m. lapkričio 13 d. pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus PN Sveikatos priežiūros tarnybą dėl nagų grybelio gydymo, tačiau jam buvo atsakyta, kad šiuo metu reikiamų vaistų („Terbinafino“ tablečių), kurie jam buvo rekomenduoti Laisvės atėmimo vietų ligoninės gydytojo, įstaigoje nėra, išskyrus pakaitinį gydymo tepalą, kurio pareiškėjas atsisakė. Teigia, kad neatsisakė skirto gydymo, liga progresavo. Pareiškėjas ne kartą su skundais dėl netinkamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo kreipėsi į Vilniaus PN, Kalėjimų departamentą, Seimo kontrolieriaus įstaigą. Mano, kad Vilniaus PN jam nesuteikė tinkamo gydymo, iš jo buvo atimta galimybė pačiam nusipirkti reikiamų vaistų, taip pat, pareiškėjui jokių vaistų perduoti neturėjo teisės ir jo artimieji, esantys laisvėje. Dėl šių aplinkybių jautėsi nejaukiai, patyrė vidinę įtampą, jo šalinosi kiti nuteistieji.

Atsiliepimas

3. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN, nesutinka su pareiškėjo skundu, prašo skundą atmesti. Atsiliepime (b. l. 52-56) paaiškino, kad pareiškėjas skundžiasi, kad jam Vilniaus PN Sveikatos priežiūros tarnybos medikai neskyrė 2018 m. lapkričio 6 d. Laisvės atėmimo vietų ligoninės gydytojo rekomenduoto vaistinio preparato „Terbinafino“ tablečių. Pareiškėjui buvo pateiktas Vilniaus PN 2019 m. sausio 7 d. atsakymas, kuriuo pareiškėjui išaiškinta, jog norimų „Terbinafino“ tablečių šiuo metu (ginčui aktualiu laikotarpiu) įstaigos vaistinėje nėra, o atsiradus galimybėms šio vaisto bus įsigyjama ir jis pareiškėjui bus paskirtas. Kaip nurodyta minėtame Vilniaus PN atsakyme, pakaitinio gydymo šio preparato tepaline forma pareiškėjas atsisakė. Taip pat kaip nurodyta Vilniaus PN Sveikatos priežiūros tarnybos pareiškėjui pateiktame 2019 m. spalio 1 d. rašte Nr. 42-3000 pareiškėjas nuo 2018 m. lapkričio 13 d. į šeimos gydytoją dėl sveikatos būklės pablogėjimo ar vaistų būtinumo nesikreipė, todėl darytina išvada, jog pareiškėjui sveikatos būklė nebuvo pablogėjusi ir gydymas nebuvo būtinas. Mano, kad gydytojai neturi pareigos skirti vaistus ar atlikti tyrimus jei pats asmuo į juos nesikreipia. Be to, nei 2019 m. birželio 21 d., nei 2019 m. liepos 25 d. profilaktinio patikrinimo metu, pareiškėjas šeimos gydytojai nusiskundimų dėl sveikatos būklės pablogėjimo neišsakė.

3.1. Pabrėžia, jog asmenų esančių laisvės atėmimo vietose gydymas ir vaistai yra apmokami biudžeto lėšomis, o ne PSDF fondo lėšomis, todėl atsižvelgiant į turimas lėšas, pirmiausia įsigyjami gyvybiškai būtini vaistai, o esant galimybei ir kiti preparatai. Vilniaus PN vaistai buvo įsigyjami pagal Vaistinių preparatų ir medicinos prekių įsigijimo, laikymo ir įtraukimo į apskaitą laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašą, patvirtintą Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2019 m. vasario 26 d. direktoriaus įsakymu Nr. V-101. Atkreipia dėmesį, kad specialistų rekomendacijos yra rekomendacinio pobūdžio, todėl nesant rekomenduotų vaistų, pareiškėjui yra skiriami kiti turimi analogiški preparatai tai ligai gydyti. Teigia, kad Vilniaus PN nuteistieji turėjo galimybę gydytojo rekomenduotus vaistus įsigyti savo lėšomis, taip pat ir pareiškėjui buvo tokia galimybė, jei jis buvo nepatenkintas skiriamais vaistais įstaigos lėšomis.

3.2. Teigia, kad pareiškėjas žalą kildina iš neva nekokybiškai suteiktų gydymo paslaugų Vilniaus PN, tačiau pareiškėjas nėra pasinaudojęs Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 str. 3 d. nustatytu privalomu ikiteisminiu ginčo nagrinėjimu dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo (Pacientu sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją prie sveikatos apsaugos ministerijos). Nėra nustatyta Vilniaus PN Sveikatos priežiūros tarnybos specialistų teiktose sveikatos priežiūros paslaugose jokių aplaidumo, neveikimo, nerūpestingumo požymių. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl tariamai patirtos neturtinės žalos visiškai nepagristi.

3.3. Mano, kad pataisos įstaigoje pareiškėjas buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir kiti asmenys, jokių išimčių, kad būtų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje, nebuvo. Be to, tam tikras suimtųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama laisvės atėmimo bausmės atlikimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Byloje ginčas kilo dėl 9000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas teigia patyręs dėl Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN neteisėtų veiksmų, t. y. neskyrus gydytojo rekomenduoto vaistinio preparato.

5. Nustatyta, kad pareiškėjui 2018 m. lapkričio 11 d. Laisvės atėmimo vietų ligoninėje gydytojo dermatologo diagnozuotas pėdų nagų grybelis. Dermatologas rekomendavo skirti „Terbinofino“ tabletes, tačiau nurodė, kad šiuo metu Vilniaus PN vaisto nėra, o tepalo pareiškėjas atsisakė. 2018 m. lapkričio 12 d. gydytojas pareiškėjui išaiškino, kad šiais metais Vilniaus PN nėra lėšų „Terbinofino“ tabletėms pirkti. 2018 m. lapkričio 13 d. pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus PN Sveikatos priežiūros tarnybą dėl minėto grybelio gydymo, tačiau jam buvo atsakyta, kad šiuo metu reikiamų vaistų („Terbinafino“ tablečių), kurie jam buvo rekomenduoti Laisvės atėmimo vietų ligoninės gydytojo, įstaigoje nėra, išskyrus pakaitinį gydymo tepalą, kurio pareiškėjas atsisakė (b. l. 36-42).

5.1. 2018 m. gruodžio 3 d. pareiškėjas su skundu kreipėsi į Vilniaus PN direktorių dėl nepaskirto gydymo. 2019 m. sausio 7 d. Vilniaus PN atsakė, kad pareiškėjas buvo konsultuotas dermatologo, rekomenduotas gydymas „Terbinafino“ tabletėmis, kurių šiuo metu vaistinėje nėra, tačiau įsigijus vaistą jis bus skirtas pareiškėjui. 2018 m. gruodžio 27 d. pareiškėjas kreipėsi į Kalėjimų departamentą su skundu dėl netinkamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės. Direktorius nurodė tinkamai atsakyti pareiškėjui. 2018 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga gavo pareiškėjo skundą dėl Vilniaus PN pareigūnų veiksmų (neveikimo), galimai nepagrįstai nepateikiant atsakymo pareiškėjui, tačiau 2019 m. sausio 29 d. pažyma Nr. 4D-2018/1-1817 Seimo kontrolierius nutraukė skundo nagrinėjimą, nes keliamos problemos buvo išspręstos gera valia ( b. l. 18-22).

5.2. 2019 m. sausio 7 d. Seimo kontrolierius informavo pareiškėją, kad persiunčia skundą Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai dėl pareiškėjui teiktų sveikatos paslaugų prieinamumo ir kokybės įvertinimo. (b. l. 23-25). 2019 m. sausio 16 d. raštu Nr. D2-407-(1.20.) Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba atlikusi Vilniaus PN neplaninį asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimą dėl pareiškėjui nuo 2018 m. spalio mėn. iki 2018 m. gruodžio 27 d. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų atitikties teisės aktų reikalavimas, konstatavo, kad Įstaiga neužtikrino Laisvės atėmimo vietų ligoninės pacientui paskirto gydymo „Terbinafino“ tabletėmis, kaip alternatyvą pasiūlė gydymą „Terbinafino“ tepalu, kuris nėra tinkamas nagų grybeliui gydyti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatyta tvarka, pacientas (nuteistasis), gavęs rašytinį pataisos įstaigos direktoriaus leidimą, gali įsigyti reikalingus vaistinius preparatus savo lėšomis, tačiau Įstaiga tokios galimybės pacientui nepasiūlė. Vadovaujantis teisės aktais, paciento (nuteistojo) artimieji vaistinių preparatų jam perduoti negali. Tarnyba pasiūlė parengti ir įstaigos direktoriaus įsakymu patvirtinti pacientų (nuteistųjų) vaistinių preparatų įsigijimo savo lėšomis tvarką; Vilniaus PN tinklalapyje atnaujinti nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašą, pagal šiuo metu galiojančias teisės aktų nuostatas (b. l. 29-32).

5.3. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos (toliau – Sveikatos tarnyba) direktorius 2019 m. kovo 19 d. Įsakymu Nr. T4-57-(1.34.) nustatė, kad pareiškėjui asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant Lietuvos Respublikos teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimus, įspėjo Ligoninę dėl nurodytų pažeidimų (b. l. 33-34).

5.4. Vilniaus PN Direktorius 2019 m. rugsėjo mėn. raštu informavo pareiškėją, kad vaistai yra skiriami ir išduodami esant medicininėms indikacijoms ir pacientų skundams sveikatos būkle. Nuo 2018 m. lapkričio 13 d. pareiškėjas į šeimos gydytoją dėl sveikatos būklės pablogėjimo ar vaistų būtinumo nesikreipė, todėl darytina išvada, jog pareiškėjui sveikatos būklė nebuvo pablogėjusi ir gydymas nebuvo būtinas. Be to, nei 2019 m. birželio 21 d., nei 2019 m. liepos 25 d. profilaktinio patikrinimo metu, pareiškėjas šeimos gydytojai nusiskundimų dėl sveikatos būklės pablogėjimo neišsakė. Pareiškėjas informuotas, kad pablogėjus sveikatai kreiptųsi pas gydytoją, nustačius, kad medikamentinis gydymas reikalingas, bus išduoti vaistai (b. l. 35, 58).

6. Asmenų esančių laisvės atėmimo vietose gydymas ir vaistai yra apmokami biudžeto lėšomis, o ne PSDF fondo lėšomis, todėl atsižvelgiant į turimas lėšas, pirmiausia įsigyjami gyvybiškai būtini vaistai, o esant galimybei ir kiti preparatai. Vilniaus pataisos namuose vaistai įsigyjami pagal Vaistinių preparatų ir medicinos prekių įsigijimo, laikymo ir įtraukimo į apskaitą laisvės atėmimo įstaigose tvarkos aprašą, patvirtintą Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. gruodžio 12 d. direktoriaus įsakymu Nr. V-538 „Dėl Vaistinių preparatų įsigijimo, laikymo ir įtraukimo į apskaitą laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo”, (toliau - Aprašas), iš viešąjį konkursą laimėjusių didmeninių vaistų prekybos įmonių. Atsižvelgiant į turimas lėšas, pirmiausia yra įsigyjami gyvybiškai būtini vaistai (insulinai, inhaliatoriai, širdies - kraujagyslių sistemą veikiantys vaistai, virškinimo sistemą veikiantys vaistai, psichotropinės medžiagos). Esant gydytojo rekomendacijoms, rekomenduojamus vaistus įsigyjama atsižvelgiant į turimas galimybes. Jeigu rekomenduojamo vaisto nėra Kalėjimų departamento patvirtintame vaistų sąraše, tada yra organizuojamas papildomas viešojo pirkimo konkursas.

7. 2019 m. vasario 26 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-101 buvo patvirtintas Vaistinių preparatų įsigijimo, laikymo ir įtraukimo į apskaitą laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašas (toliau - Aprašas). Aprašas nustato vaistų ir vaistinių medžiagų (toliau - vaistiniai preparatai) įsigijimo, laikymo, išdavimo vartoti, įtraukimo į apskaitą ir nurašymo Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžiose laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarką. Aprašo 5 punkte nustatyta, kad „ Viešąjį pirkimą vaistinių preparatų tiekėjui parinkti organizuoja, skelbia ir pirkimo procedūrą vykdo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau - Kalėjimų departamentas) už viešuosius pirkimus atsakingas administracinis padalinys. Viešojo pirkimo būdu įsigyjamų vaistinių preparatų sąrašus sudaro Kalėjimų departamento Sveikatos priežiūros skyrius, apibendrinęs įstaigų pateiktus pasiūlymus“, 41 punkte nustatyta, kad „Suimtieji ir nuteistieji, pageidaujantys už asmeninėse sąskaitose turimas lėšas įsigyti gydančio gydytojo paskirtus ar rekomenduojamus vaistinius preparatus ir medicinos priemones, turi raštu kreiptis su prašymu įstaigoje nustatyta tvarka“, Aprašo 42-50 punktuose reglamentuotas nuteistųjų asmeninių vaistinių preparatų ir medicinos priemonių priėmimas, laikymas ir apskaita. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo”,

8. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau - Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo”, nenumato, kad nuteistiesiems gali būti perduoti vaistiniai preparatai. Taisyklių 83 punktas reglamentuoja, kad siuntiniu gali būti perduoti šie daiktai: drabužiai, avalynė, patalynė (išskyrus antklodę, Čiužinį ir pagalvę), informacijos laikmena, rankinis arba stalinis laikrodis, taksofono kortelė, spauda, vokai, pašto ženklai ir rašymo popierius. T. T. 18 priedo „Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas“ (nauja redakcija, galiojanti nuo 2018 m. spalio 19 d.) 1.15. papunktį - nuteistasis gali įsigyti ir turėti gydytojo rekomenduotus vaistinius preparatus (ne didesnėse nei 200 ml/g gamintojo pakuotėse, ne daugiau kaip 2 pakuotės), gavus rašytinį pataisos įstaigos direktoriaus leidimą.

9. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad jam kalint Vilniaus pataisos namuose buvo paskirtas gydymas nuo kojų nagų grybelio, tačiau pareiškėjas paskirto gydymo negavo.

10. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Administracinių teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą (LVAT administracinėse bylose Nr. A444-619/2008, Nr. A525-1953/2013, Nr. A-3070-556/2018).

11. Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius jo nurodytos institucijos – Vilniaus PN – neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pažymėtina, kad neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui privalu nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, reglamentuojančios skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos. Nustačius neteisėtus valstybės institucijos veiksmus, būtina įvertinti, kaip šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, ir ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų (pareigūnų) neteisėtų veiksmų.

12. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo skunde nurodytų argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (LVAT administracinėje byloje Nr. A-1730-858/2018).

13. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjui 2018 m. lapkričio 11 d. Laisvės atėmimo vietų ligoninėje gydytojo dermatologo diagnozuotas pėdų nagų grybelis paskirtas gydymas „Terbinofino“ tabletėmis, tačiau kadangi Vilniaus PN vaistų nebuvo, o tepalo pareiškėjas atsisakė, minėtų vaistų pareiškėjas negavo. Šios aplinkybės atsakovės atstovas neginčija ir su ja sutinka. Iš teismui pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad pareiškėjo apžiūros metu (2018 m. lapkričio 9 d. ) minėta diagnozė gydytojo buvo patvirtinta (b. l. 39-40), kad tą pačią dieną pareiškėjui buvo pasiūlyta naudoti tepalą, tačiau pareiškėjas atsisakė (b. l. 40). Pareiškėjas teismo posėdyje aiškino, kad jokio alternatyvaus gydymo gydytojas nesiūlė, nėra jokio dokumento ar parašo, kad jis atsisakė gydymo. Tuo tarpu Sveikatos tarnyba 2019 m. kovo 18 d. išvadoje ir Direktorius 2019 m. kovo 19 d. Įsakymu Nr. T4-57-(1.34.) nustatė, kad pareiškėjui asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant Lietuvos Respublikos teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimus, įspėjo Ligoninę dėl nurodytų pažeidimų (b. l. 29-34). Išvadoje konstatuota, kad pareiškėjui nuo 2018 m. spalio 19 d. iki 2018 m. gruodžio 27 d. Vilniaus PN neužtikrino Laisvės atėmimo vietų ligoninės gydytojo dermatovenerologo paskirto gydymo ir paciento neinformavo, kad paskirtus vaistus gali įsigyti savo lėšomis, tuo pažeidė: 1) Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatą - pacientas turi teisę į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas; 2) Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo”, 18 priedo „Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas“ (nauja redakcija, galiojanti nuo 2018 m. spalio 19 d.) 1.15. papunktį - nuteistasis gali įsigyti ir turėti gydytojo rekomenduotus vaistinius preparatus (ne didesnėse nei 200 ml/g gamintojo pakuotėse, ne daugiau kaip 2 pakuotės), gavus rašytinį pataisos įstaigos direktoriaus leidimą; 3) Sveikatos priežiūros tarnybos nuostatų, patvirtintų Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2018 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 3-57, 4.1 ir 4.2 papunkčių reikalavimus - sveikatos priežiūros tarnybos uždaviniai: užtikrinti tinkamą nuteistųjų sveikatos priežiūrą ir užtikrinti nuteistiesiems ligoniams tapatų, kaip ir laisvėje esantiems ligoniams, gydymą, 5.1.3 ir 5.13 papunkčių reikalavimus - sveikatos priežiūros tarnybos funkcijos užtikrinti gydymo tęstinumą ir aprūpinti nuteistuosius būtinojo sąrašo vaistais ir kitomis medicininės paskirties prekėmis.

14. Be to šeimos gydytojo teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-1013 (toliau – ir Lietuvos medicinos norma MN 14:2005), šios normos 29.1.2. papunktyje, kaip pakaitinį gydymą (kol bus nupirktos paskirtos Terbinafino tabletės) pacientui siūlė Terbinafino kremą, kuris, pagal Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos registruotas vaisto terapines indikacijas, nurodytas Vaistinio preparato charakteristikų santraukoje, yra neskirtas (netinkamas) nagų grybeliui gydyti, tuo šeimos gydytoja V. G. pažeidė Lietuvos medicinos normos MN 14:2005 11.3 papunktį - savarankiškai diagnozuoti ligas, gydyti pacientus pagal šios medicinos normos reikalavimus bei rekomenduoti profilaktikos priemones. Paciento tyrimo, gydymo, profilaktinio darbo rezultatus įrašyti į medicinos dokumentus. 2018 m. lapkričio 9 d. pareiškėjui atsisakius siūlyto pakaitinio gydymo Terbinafino tepalu ir atsisakymo nepatvirtinus parašu, šeimos gydytoja V. G. apie tai neinformavo Sveikatos priežiūros tarnybos viršininko, o šis minėtos informacijos nepatvirtino parašu, todėl pažeidė paciento sutikimo ar atsisakymo nuo gydymo arba kai pacientas atsisako parašu patvirtinti atsisakymą nuo gydymo patvirtinimo kitų asmenų (liudytojų) parašais tvarkos, patvirtintos Vilniaus PN direktoriaus nuostatas, kad atsisakius pasirašyti sutikimą, gydymo skyrėjas, vykdytojas ar procedūros atlikėjas apie tai praneša Sveikatos priežiūros tarnybos viršininkui. Sveikatos priežiūros tarnybos viršininkas parašu patvirtina apie atsisakymą.

15. Teismas, įvertinęs anksčiau nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad Vilniaus PN neužtikrino pareiškėjui tinkamo gydymo, nors pareiškėjas ne kartą kreipėsi į institucijas su prašymais užtikrinti jam reikiamą gydymą, Sveikatos tarnyba išnagrinėjusi pareiškėjo skundą nustatė, kad pareiškėjui asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant aukščiau minėtų Lietuvos Respublikos teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimus, įspėjo ligoninę dėl padarytų pažeidimų, tačiau atsakovas vis tiek nesiėmė veiksmų užtikrinti pareiškėjui tinkamą gydymą, tik formaliai atsirašinėjo, teigdamas, kad pareiškėjas nuo 2018 m. lapkričio 13 d. į šeimos gydytoją nesikreipė dėl sveikatos būklės pablogėjimo ar vaistų būtinumo.

16. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, kurių pareiškėjas nebūtų patyręs, jei gydymo Vilniaus PN sąlygos atitiktų teisės aktų reikalavimus, todėl atsakovei kilo pareiga kompensuoti pareiškėjo patirtus neigiamus išgyvenimus, sumokant jam piniginį ekvivalentą.

18. Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, visų pirma, atsižvelgia į pažeidimų pobūdį bei trukmę – pareiškėjui nuo 2018 metų spalio mėnesio nebuvo užtikrinta teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, taigi, pareiškėjo teisių pažeidimas nebuvo atsitiktinis ar epizodinis. Teismas vertina ir tai, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, įrodančių, kad padaryti pažeidimai sukėlė jam nepataisomų padarinių, be to teismo posėdyje pareiškėjas minėjo, kad priteisiama suma nėra svarbi, svarbu, kad gautų tinkamą gydymą, o iš byloje esančių duomenų negalima daryti išvados, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningo Vilniaus PN elgesio jo atžvilgiu, siekio išskirti jį iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Todėl, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodoma 9 000 Eur suma akivaizdžiai viršija jo patirtus neturtinius praradimus ir nėra adekvati nustatytų pažeidimų mastui. Teismas, atsižvelgęs į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, įvertinęs pirmiau minėtų reikšmingų aplinkybių visumą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei gyvenimo sąlygas, konstatuoja, kad teisinga satisfakcija pareiškėjui už jo patirtą neturtinę žalą nagrinėjamu atveju laikytina 200 Eur suma.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis, tuo kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo D. J. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui D. J. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitoje dalyje skundą atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Henrikas Sadauskas