Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2016-03-04 · Byla Nr. A2.6.-1468-295/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-03-04
Bylos Nr.
A2.6.-1468-295/2016
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-10170-2015-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Valdas Bugelevičius
Pažeidėjas
V. O.
Advokatai
Marekas Paškevičius
Kategorijos
  • 2.7.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A 2.6.–1468-295/2016Teisminio proceso Nr. 4-68-3-10170-2015-7Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.3. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖSTEISMASNUTARIMAS2016 m. kovo 4 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valdas Bugelevičius,sekretoriaujant Živilei Osipovai,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. O.,

administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui advokato padėjėjui Marekui Paškevičiui (Marek Paškevič),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs V. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. gruodžio 19 d., apie 23:26 val., V. O., Vilniuje, Olandų gatvėje, vairavo automobilį „Volvo S80“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai nustatytas lengvas 0,43 promilės (pritaikius paklaidą - 0,41 promilės) girtumas.

Šiais savo veiksmais V. O. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir - ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

V. O. savo kaltę jai inkriminuojamu administraciniu teisės pažeidimu pripažino visiškai ir patvirtino, kad 2015 m. gruodžio 19 d., apie 23:26 val., ji vairavo automobilį „Volvo S80“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), kurį sustabdžius policijos pareigūnams, alkoholio kiekio matuokliu buvo patikrintas jos blaivumas ir nustatytas 0,43 promilių girtumas. V. O. teigimu, tą vakarą, ji, nuvykusi iš vakarėlio pasiimti savo draugo, vakarėlio šeimininkų primygtiniu reikalavimu išgėrė vieną taurę vyno, o vėliau nepagalvojusi apie pasekmes, iš karto sėdo už automobilio vairo ir vairavo automobilį. Dėl padaryto pažeidimo V. O. nuoširdžiai gailisi, ir mano, kad šis pažeidimas yra padarytas atsitiktinai, nepagalvojus, kad toks nedidelis išgerto alkoholio kiekis gali duoti tokį nepalankų jai rezultatą, nes išgėrusi alkoholio, ji nesijautė girta ar apsvaigusi, ką vėliau patvirtino ir atlikti kraujo tyrimai bei medicininė apžiūra, todėl ji drąsiai sėdo už automobilio vairo. Gailėdamasi dėl padaryto pažeidimo, V. O. prašo teismo neatimti jai teisės vairuoti transporto priemones, kadangi ji gyvena užmiestyje, o mokosi mieste, todėl teisė vairuoti transporto priemones jai yra gyvybiškai reikalinga.

Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. O. pateiktų specialisto išvados ir Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto turinio matyti, kad V. O. 2015 m. gruodžio 20 d. 00:35 val. kreipėsi į Vilniaus priklausomybės ligų centro Apsvaigimo nustatymo kabinetą, kur iš jos tyrimams buvo paimtas kraujas, kurį ištyrus, V. O. kraujyje rasta 0,30 promilės etilo alkoholio ir padaryta išvada, kad ji yra „vartojusi alkoholį. Alkoholio koncentracija kraujyje (0,30%o promilės) med. apžiūros metu nesiekia draudžiamos ribos <...>“.

Kad sustabdžius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. O. vairuojamą automobilį ir patikrinus jos blaivumą, buvo nustatytas lengvas 0,43 promilės (pritaikius paklaidą - 0,41 promilės) girtumas, patvirtinama policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu (b.l. 6) bei alkoholio matuoklio parodymų kvitu, iš kurio turinio matyti, kad tikrinimas alkoholio matuokliu buvo atliktas 2015 m. gruodžio 19 d. 23:26 val. (b.l. 8).

Nors objektyviai apsvaigimo nuo alkoholio faktas nustatomas medicininės apžiūros metu, vadovaujantis Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 ir Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodika ir Bendros asmens būklės įvertinimo metodika, patvirtintomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505, tačiau administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. O. sveikatos priežiūros įstaigoje buvo apžiūrėta ir kraujas iš jos buvo paimtas praėjus daugiau kaip valandai laiko po tikrinimo alkoholio matuokliu, t.y. V. O. medicininė apžiūra buvo atlikta ir kraujas paimtas, pažeidžiant norminiais aktais nustatytus reikalavimus (Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 10 punktas), todėl kraujo tyrimu gauti duomenys negali būti pagrindu išvadai padaryti, kad alkoholio matuokliu įvykio vietoje atlikto tyrimo rezultatas yra netikslus, o automobilį V. O. vairavo, neapsvaigusi nuo alkoholio, kadangi alkoholio koncentracija jos kraujyje neviršijo įstatymais leistino alkoholio kiekio. Akivaizdu, kad praėjus tam tikram laiko tarpui, alkoholio koncentracija kraujyje mažėja, todėl teismas neturi pagrindo abejoti nei alkoholio matuoklio parodymais, nei kraujo tyrimo, atlikto praėjus daugiau kaip valandai po tikrinimo alkoholio matuokliu, rezultatais ir atsižvelgdamas į alkoholio matuoklio parodymus, daro išvadą, kad V. O., pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį neblaivi, kai nustatytas lengvas 0,41 promilės girtumo laipsnis, ir jos padaryta veika atitinka požymius administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje.

V. O. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, o jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

ATPK 20 straipsnyje numatyta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų, o ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Tačiau ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Taigi, ATPK 30¹ straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų. Ši išimtis taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga ir protinga. Teismų praktikoje ne kartą yra pabrėžta, kad teisingumo principas reiškia ir tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas), t.y. pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-4-2013; 2AT-29-2013).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. O. savo kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino visiškai ir gailėjosi jį padariusi, todėl teismas neturi pagrindo netikėti V. O. teiginiais, kad pažeidimą ji padarė atsitiktinai, nepagalvojusi apie savo poelgio pasekmes, o iš pažeidėjos paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, galima daryti išvadą, kad ji supranta savo kaltę ir elgesio netinkamumą, bei suvokia tokio savo elgesio priežastis ir būtinumą ateityje elgtis tinkamai bei teisėtai.

ATPK 126 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), – užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki keturių šimtų trisdešimt keturių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių, t.y. be įstatymo sankcijoje numatytos baudos pažeidėjui dar turi būti taikoma ir būtina papildoma nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.

Spręsdamas dėl nuobaudos, numatytos ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, paskyrimo, teismas pažymi, kad V. O. buvo nustatytas minimalus (0,41 promilės) girtumas, kuriam esant kyla atsakomybė numatyta ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, ir ši aplinkybė apsprendžia jos padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą, todėl atsižvelgdamas į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį ir pavojingumą bei į pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į tai, kad V. O. anksčiau administracinėn atsakomybėn traukiama nebuvo (b.l. 5), bei į tai, kad pažeidėja gyvena užmiestyje ir teisė vairuoti transporto priemones jai yra reikalinga tenkinant būtinuosius poreikius, teismas daro išvadą, kad ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyta būtinoji papildoma administracinė nuobauda V. O. yra aiškiai per griežta ir neproporcinga, o ATPK 20 straipsnyje nurodyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti ir neskiriant jai papildomos nuobaudos, numatytos ATPK 126 straipsnio 1 dalyje – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo (ATPK 30¹ straipsnis), o paskyrus ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudą, kurios dydis turi būti artimas įstatyme numatytam minimalaus ir maksimalaus dydžių vidurkiui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 ir 287 straipsniais,

nutaria:

V. O. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalį, ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, paskirti jai 361 € (trijų šimtų šešiasdešimt vieno euro) dydžio baudą, netaikant papildomos administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Bauda turi būti sumokėta per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą nuorašo įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Jeigu baudos per nurodytą terminą sumokėti pažeidėjas negali, jis turi teisę kreiptis dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Nustatytu terminu nesumokėjus baudos ir nepaprašius jos mokėjimo išdėstyti, paskirta bauda bus išieškota priverstine tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302² – 302⁵ straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui.

Teisėjas (parašas) Valdas Bugelevičius