Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Kažys

teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamosios E. K. gynėjų Ingridos Botyrienės ir Rasos Aurelijos Kučinskaitės skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 22 d. nutarties, kuria E. K. kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas dviems mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2010 m. liepos 26 d.

Teisėjas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs įtariamosios gynėjų skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. įtariama tuo, kad ji nuo 2009 m. birželio mėnesio iki 2009 m. spalio 24 d., veikdama Lietuvos Respublikoje, vykdydama Rusijos Federacijoje su nenustatytais islamistinių teroristinių grupuočių nariais veikusių bendrininkų grupės narių Rusijos Federacijos piliečių A. M. bei A. M. duodamus nurodymus, teroro ir visuomenės įbauginimo dėl religinių įsitikinimų tikslu, siekdama kaip savižudė sprogdintoja nenustatytoje viešoje vietoje Rusijos Federacijoje susisprogdinti, taip sukeliant pavojų daugelio žmonių gyvybei ir sveikatai, vykdė parengiamuosius veiksmus šio sunkaus nusikaltimo padarymui, mokėsi gaminti sprogmenis ir juos detonuoti, 2009 m. rugpjūčio 14 d. gavusi 500 JAV dolerių perlaidą iš A. M. kelionei į Rusijos Federaciją reikalingą Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. 22413932 E. K. vardu, 2009 m. spalio mėnesį kreipėsi į Rusijos Federacijos konsulatą Klaipėdos mieste Rusijos Federacijos vizai gauti ir šią vizą gavusi, 2009 m. spalio 24 d. pasikėsino išvykti į Rusijos Federaciją teroro akto susisprogdinant vykdymui, tačiau buvo sulaikyta Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamento pareigūnų, t. y. įtariama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 250 str. 5 d., 21 str. 1 d. ir 250 str. 4 d.

Įtariamoji E. K. 2009 m. spalio 24 d. buvo sulaikyta Lietuvos Respublikos BPK 140 str. tvarka, kardomoji priemonė – suėmimas jai paskirta 2009 m. spalio 26 d., vėliau suėmimo terminas įtariamajai buvo tęsiamas.

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. liepos 22 d. nutartimi įtariamajai E. K. suėmimo terminą pratęsė dviems mėnesiams, motyvuodamas tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad E. K. suėmimo paskyrimo pagrindai ir sąlygos nėra išnykę. Ji įtariama padariusi sunkų nusikaltimą visuomenės saugumui, dėl ko jai gresia griežta laisvės atėmimo bausmė. Ši aplinkybė, bei tai, kad ji nesaistoma tvirtais socialiniais ryšiais, neturi darbo, nesimoko, teismo manymu, yra pagrindas manyti, jog būdama laisvėje E. K. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro bei teismo (Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p.). Be to, teismas nutartyje nurodė, kad nusikaltimo, kurio padarymu įtariama E. K. , pobūdis, pavojingumo bei sunkumo laipsnis leidžia pagrįstai manyti, kad E. K. , būdama laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. (Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 3 p.). Teismas taip pat nustatė, kad nėra išnykęs suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindas, numatytas Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 2 p., t. y., kad įtariamoji, būdama laisvėje, trukdys procesui.

Įtariamosios E. K. gynėjos skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 22 d. nutartį, nurodo, kad pačios griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimą apygardos teismas pagrindė iš esmės vieninteliu argumentu – inkriminuojamos nusikalstamos veikos sunkumu bei įstatyme numatyta gresiančia griežta laisvės atėmimo bausme. Tokia teismo argumentacija, anot gynėjų, yra formali, kadangi neparemta jokiais objektyviais ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis. Gynėjų teigimu, įstatymo įpareigojimas kardomosios priemonės, tame tarpe ir suėmimo, skyrimo klausimą nagrinėjančiai institucijai įsitikinti duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumu, yra neatsiejama nuo tokios institucijos pareigos išanalizuoti pareikšto įtarimo turinį bei įsitikinti įtarimo konkretumu, jame išdėstytų aplinkybių atitikimu baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos, kuri inkriminuojama įtariamajam, požymiams. Tuo tarpu, apygardos teismas šiuo atveju visiškai neanalizavo E. K. pareikšto įtarimo konkretumo bei jame išdėstytų veikos aplinkybių atitikimo Lietuvos Respublikos BK 21 str. 1 d., 250 str. 4 d. ir 5 d. numatytų nusikaltimų požymiams, klausimo, todėl teismas ne tik neturėjo teisinio pagrindo tęsti paskirtos pačios griežčiausio kardomosios priemonės – suėmimo termino, bet ir svarstyti duomenų tokiam įtarimui pareikšti pakankamumo klausimą.

Gynėjos skunde nurodo, kad teismas tik formaliai pažymėjo, jog byloje yra duomenų, leidžiančių manyti, kad E. K. įtariama padariusi jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas, tačiau, pažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 121 str. 2 d. reikalavimus, teismas visiškai neanalizavo ir nepasisakė, ar šie duomenys leidžia manyti, jog įtariamoji E. K. padarė jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas, be to, šių duomenų visiškai nevertino jų pakankamumo aspektu.

Gynėjos skunde nurodo, kad E. K. tvirti socialiniai ryšiai su šeimos nariais, teigiamai charakterizuojama asmenybė, tai, kad ji turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra jauno amžiaus, nuo vaikystės yra labai sunkios sveikatos būklės, neturi jokių patikimų ryšių užsienyje, nėra jokių duomenų apie ketinimą slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, akivaizdžiai rodo, kad nėra visiškai jokio objektyvaus pagrindo manyti, kad įtariamoji E. K. slėpsis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo. Be to, nors teismas nutartyje nurodė, kad E. K. iki sulaikymo nedirbo ir nesimokė, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad E. K. iki sulaikymo intensyviai ieškojo darbo, o jo nerado dėl Lietuvoje susiklosčiusios sunkios ekonominės situacijos, ji dalyvavo „Caritas“ veikloje, lankydavo Marijos Taikos Karalienės parapijos Caritas senelių globos namuose gyvenančius senelius.

Įtariamosios gynėjų nuomone, apygardos teismas, spręsdamas ilgą laiką besitęsiančio suėmimo termino pratęsimo klausimą, privalėjo atsižvelgti į tai, kad EŽTT ne kartą savo sprendimuose akcentavo, jog ilgainiui net ir pagrįsto įtarimo (kaltinimo) paties savaime nebeužtenka pratęsti paskirtos kardomosios priemonės terminą, o inkriminuojamos veikos sunkumas negali būti laikomas pakankamu suėmimo skyrimo (ar jo termino pratęsimo) pagrindu. Gynėjų teigimu, apygardos teismas nesivadovavo EŽTT suformuluotais išaiškinimais, nurodančiais, jog kuo ilgiau asmuo laikomas suėmime, tuo atidžiau turi būti tikrinami konkretūs faktai, įrodantys būtinybę toliau taikyti suėmimą, o niekuo nepagrįsti formalūs teiginiai, jog asmuo gali pasislėpti nuo teismo ar trukdyti teisingumo vykdymui, nesudaro pagrindo nuolat tęsti suėmimo terminą.

Gynėjos skunde nurodo, kad aukščiau paminėtos aplinkybės patvirtina, kad teismas, priešingai, nei reikalaujama Baudžiamojo proceso kodeksas, pačios griežčiausios kardomosios priemonės paskyrimo ar jos termino pratęsimo reikalingumo šiuo atveju neišnagrinėjo, o tik apsiribojo formaliu konstatavimu esant Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p., 2 p. numatytiems suėmimo skyrimo pagrindams. Jokiais objektyviais bylos duomenimis bei konkrečiais motyvais nepagrįstas ir skundžiamojoje nutartyje nurodytas pagrindas - pagrįstas manymas, kad E. K. , būdama laisvėje darys naujus nusikaltimus. Įtariamosios gynėjos pažymi, jog teismas, darydamas minėtas išvadas, neatsižvelgė ir į tai, kad įtariamosios veiksmai, nors ir yra kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos 21 str. 1 d., 250 str. 4 d., tačiau nebuvo pasiekę rengimosi stadijos, nes E. K. neatliko jokių konkrečių veiksmų, kurie sudarytų lengvinančias sąlygas kokiai nors konkrečiai nusikalstamai veikai padaryti.

Teismo posėdyje prokuroras prašė įtariamosios gynėjų skundą atmesti, įtariamoji ir jos gynėjos prašė skundą tenkinti.

Įtariamosios E. K. gynėjų skundas tenkinamas.

Kardomųjų priemonių paskirtis nustatyta Lietuvos Respublikos BPK 119 str. Minėtame straipsnyje nurodyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Lietuvos Respublikos BPK 121 str. 4 d. nurodyta, kad prokuroras, teisėjas ar teismas, spręsdamas, ar reikia skirti kardomąją priemonę, ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į įtariamojo nusikalstamos veikos sunkumą, įtariamojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į įtariamojo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės. Griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos numatyti Lietuvos Respublikos BPK 122 str. Minėto straipsnio pirmoje dalyje nurodyta, kad suėmimo pagrindas yra pagrįstas manymas, kad įtariamasis:

1) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo;

2) trukdys procesui;

3) darys Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. nurodytus naujus nusikaltimus.

Skiriant arba pratęsiant suėmimą Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. nurodytu pagrindu, būtina atsižvelgti į visas Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 2 d. nurodytas aplinkybes. Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 2 d. nurodyta, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

Kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis trukdys procesui, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog įtariamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nukentėjusiuosius; sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme.

Kardomoji priemonė – suėmimas Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 3 p. nurodytu pagrindu gali būti skiriama arba pratęsiama, jeigu asmuo įtariamas padaręs bent vieną iš Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat, jei yra duomenų, kad, būdamas laisvėje, asmuo, įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys.

Vilniaus apygardos teismas pratęsė įtariamajai E. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nustatęs visus Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. numatytus pagrindus, t. y. įtariamoji bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, trukdys procesui ir darys naujus nusikaltimus.

Pirmosios instancijos teismas 2010 m. liepos 22 d. nutartyje padarė išvadą, kad pagrįstai manytina, jog įtariamoji, būdama laisvėje, trukdys procesui (Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 2 p.). Tačiau ši teismo išvada visiškai neargumentuota ir nemotyvuota. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartyje, kuria buvo pratęstas suėmimo terminas E. K. iki 2010 m. liepos 26 d., toks suėmimo skyrimo pagrindas nebuvo nustatytas. Prokuroro 2010 m. liepos 15 d. pareiškime dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo nurodoma, kad byloje surinkti duomenys,kad paskutiniuoju metu net ir būdama suimta įtariamoji E. K. per kitus asmenis – motiną V. K. ir tetą I. J. , ieško kontaktų su kitais įariamaisiais A. M. ir A. M. , tam, kad išsiaiškinti jų procesinę poziciją ir jų parodymų turinį. Šie prokuroro prašyme išdėstyti argumentai nėra pagrįsti. Ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje baigtas, E. K. turi teisę susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga, tame tarpe ir su A. M. bei A. M. parodymais, esančiais byloje. Užbaigus ikiteisminį tyrimą ir surinkus visus bylos įrodymus, E. K. neturi galimybių nei slėpti, nei sunaikinti ar suklastoti kokius nors įrodymus, neturi galimybių kontaktuoti ir su kitais bylos įtariamaisiais, kurie yra suimti Rusijos Federacijoje. Byloje nėra duomenų, kad E. K. galėtų paveikti liudytojus, ekspertus ar kitus įtariamuosius, todėl Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 2 p., pratęsiant įtariamajai E. K. suėmimo terminą, pritaikytas nepagrįstai.

Taikydamas Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p. numatytus suėmimo skyrimo pagrindus, pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad E. K. įtariama padariusi sunkų nusikaltimą visuomenės saugumui, dėl ko jai gresia griežta laisvės atėmimo bausmė, įtariamoji nesaistoma tvirtais socialiniais ryšiais, neturi darbo, nesimoko, be to nusikaltimo, kurio padarymu įtariama E. K. , pobūdis, pavojingumo bei sunkumo laipsnis leidžia pagrįstai manyti, kad E. K. , būdama laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus, t. y. gali imtis priemonių užbaigti rengtą nusikaltimą.

Apygardos teismo išvados dėl Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p., 3 p. taikymo pagrįstos byloje surinktais duomenimis, tačiau šiuos faktinius duomenis pirmosios instancijos teismas vertino pernelyg formaliai. Nusikaltimai, kurių padarymu įtariama E. K. priskiriami labai sunkių ir sunkių nusikaltimų kategorijai. Tačiau vertinti E. K. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei galimybę daryti naujus nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d., būtina ne tik pagal tai, kokių Baudžiamajame kodekse numatytų nusikaltimų padarymu ji įtariama, bet ir pagal tai, kokius konkrečiai veiksmus atliko E. K. . Aukštesnės instancijos teisme sprendžiant kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, nėra iš esmės nagrinėjami ir vertinami įrodymai dėl įtariamosios kaltumo ar nekaltumo. Tačiau teismas privalo šiuos įrodymus patikrinti tiek, kad nustatyti, ar įtariamoji pagrįstai įtariama jai inkriminuojamų nusikaltimų padarymu. Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad E. K. , priėmusi, kaip ji pati aiškina, musulmonų tikėjimą, ne vieną kartą išreiškė kraštutinius, radikalius, agresyvius ketinimus apie kitatikių (ne musulmonų) žudymą, kerštą Rusijos Federacijos kariškiams už jų veiksmus Čečėnijoje, kalbėjo apie galimą susisprogdinimą Rusijos Federacijos karinėse bazėse, taip nužudant daug žmonių. Tačiau religiniai, rasiniai ar kitokie įsitikinimai, mintys, pažiūros, ketinimai, sumanymai, kad ir kokie jie kraštutiniai, agresyvūs bebūtų, net, jeigu jų realizavimas būtų labai pavojingas, negali būti baudžiami, kol asmuo nieko konkretaus nepadaro. Tyčios padaryti nusikaltimą iškėlimas nėra nusikaltimas, nusikaltimas yra tik tuo atveju, kai padaroma nusikalstama veika. E. K. yra inkriminuojama, kad ji interneto ir telekomunikacijų pagalba bendravo su bendrininkais, ketindama įvykdyti teroro aktą, iš internetinio tinklapio atsisiuntė į naudojamą kompiuterį internetines knygas apie sprogmenis ir šaudmenis, mokėsi pasigaminti sprogstamąjį įrenginį, suderino planą su bendrininkais A. M. bei A. M. , kaip šie perveš E. K. į Rusijos Federacijos Čečėnijos Respubliką ir ten perduos ją apmokymams teroro aktui susisprogdinant teroristinės grupuotės nariams, atvykimui į Rusijos Federaciją E. K. iš A. M. gavo 500 JAV dolerių perlaidą, įsigijo Lietuvos Respublikos piliečio pasą, gavo Rusijos Federacijos vizą, įsigijo autobuso bilietą į Maskvą ir 2009 m. spalio 24 d. iš Klaipėdos išvyko į Rusijos Federaciją teroro akto susisprogdinant strateginės reikšmės objekte – Rusijos Federacijos karinėje bazėje – vykdymui, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, nes Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamento pareigūnų buvo sulaikyta.

Susipažinus su pareikštais įtarimais ir byloje esančiais įrodymais, matyti, kad realiai jokios itin pavojingos veikos E. K. nepadarė, jos veiksmai buvo kontroliuojami Valstybės saugumo departamento pareigūnų ir tikėtinai nusikalstami ketinimai buvo profesionaliai ir laiku užkardyti, neleidžiant E. K. išvykti į Rusijos Federaciją. Teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą iš esmės, spręs, ar E. K. ketinimai padaryti nusikaltimą liko tik tyčios iškėlimo stadijoje (tai nėra nusikaltimo padarymo stadija), ar perėjo į rengimosi padaryti nusikaltimą, ar kitą nusikaltimo padarymo stadiją, už ką yra numatyta baudžiamoji atsakomybė.

Kaip minėta, šioje baudžiamojo proceso stadijoje nėra sprendžiamas E. K. kaltumo klausimas iš esmės, tačiau, įvertinus konkrečius E. K. padarytus veiksmus, pasikeitusias sąlygas (asmenys, su kuriais E. K. bendravo ir pas kuriuos vyko – A. M. bei A. M. yra suimti), nėra pagrindo daryti išvadą, kad E. K. , būdama laisvėje, galėtų padaryti nusikaltimą, kurio pagal inkriminuojamą įtarimą, nebaigė arba daryti naujus nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. Pratęsiant kardomosios priemonės – suėmimo terminą E. K. , Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 3 p. pritaikytas nepagrįstai.

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad E. K. , siekdama išvengti gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, nes neturi tvirtų socialinių ryšių, turto, nedirba, nesimoko, turi patikimus ryšius užsienyje. Šios teismo išvados grindžiamos faktiniais duomenimis, kurie apibūdina E. K. elgesį ryšius iki ją sulaikant. Susipažinus su baudžiamojoje byloje esančiais faktiniais duomenimis, matyti, kad E. K. nesutardavo su savo motina, prieš pastarosios valią buvo išvykusi į Vokietiją, kur, pasak jos, priėmė islamo tikėjimą, internetinio ryšio pagalba intensyviai bendravo su užsienyje esančiais asmenimis. Teismo išvada, kad E. K. niekur nesimokė ir nedirbo nėra visiškai teisinga, E. K. mokėsi vidurinėje mokykloje, Klaipėdos statybininkų mokykloje, Klaipėdos Salio Šėmerio suaugusiųjų vidurinėje mokykloje, visose mokymo įstaigose E. K. iš esmės charakterizuojama teigiamai. E. K. nesimokė ir nedirbo neilgą laiko tarpą, jos nebuvimas santuokoje ir registruoto turto neturėjimas paaiškinamas labai jaunu įtariamosios amžiumi, ji buvo sulaikyta ir suimta dvidešimties metų amžiaus. Byloje esantys faktiniai duomenys rodo, kad E. K. būnant suimtai, iš esmės keičiasi jos mąstymas, vertybių suvokimas, santykiai su motina. Iš pačios E. K. parodymų, teismo psichiatrijos teismo psichologijos ekspertizių aktų, informacijos, gautos tikrinant gaunamus ir siunčiamus laiškus, matyti, kad E. K. pradėjo kritiškai vertinti savo ankstesnes ekstremistines, agresyvias religines pažiūras, artimiau ėmė bendrauti su motina. 2010 m. gegužės 12 d. – 2010 m. gegužės 31d. atliktos teismo psichiatrijos teismo psichologijos ekspertizės akte konstatuota, kad E. K. nebūdingas agresyvus elgesys, asocialios nuostatos, nekonstatuotas nei padidintas įtaigumas ar paklusnumas, nei agresyvumas, nei polinkis fantazuoti, intelektiniai gebėjimai normos ribose, konstatuotas mišrus asmenybės sutrikimas. Tos aplinkybės, kad E. K. intensyviai bendravo internetinio ryšio pagalba su užsienyje gyvenančiais asmenimis, negalima laikyti viena iš sąlygų, numatytų Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 2 d., rodančių, jog įtariamoji galėtų slėptis užsienyje nuo ikiteisminio tyrimo ir teismo, nes šiuolaikinėmis internetinio ryšio priemonėmis su užsienyje gyvenančiais asmenimis bendrauja absoliuti dauguma E. K. amžiaus žmonių.

Kardomoji priemonė – suėmimas yra išimtinė kardomoji priemonė, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 7 d. suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 str. numatytų tikslų. Šiuo metu nėra pagrįstas manymas, kad E. K. bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p.). Lietuvos Respublikos BPK 119 str. numatyti kardomųjų priemonių tikslai gali būti pasiekti ir taikant E. K. kitas kardomąsias priemones – namų areštą, dokumentų paėmimą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ar kt.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 22 d. nutartį panaikinti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.