Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovo Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Evelinai Talailienei,

išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei G. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams M. B., D. D., trečiasis asmuo Šeimyna „Mano vaikystė“, išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl neterminuoto valdžios apribojimo, nuolatinės globos ir gyvenamosios vietos vaikams nustatymo, globėjo skyrimo ir išlaikymo jiems priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas ieškiniu prašo: 1) neterminuotai apriboti motinos valdžią M. B., vaikų L. B., gim. 2009-10-22, ir K. D., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; 2) neterminuotai apriboti tėvo valdžią D. D., dukters K. D., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; 3) nustatyti L. B. ir K. D. nuolatinę globą; 4) paskirti L. B. ir K. D. nuolatiniu globėju Šeimyną „Mano vaikystė“; 5) nustatyti L. B. ir K. D., globos ir gyvenamąją vietą Šeimynos „Mano vaikystė“ buveinės adresu; 6) priteisti iš M. B., sūnaus L. B. išlaikymui po 115 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 7) priteisti iš tėvų M. B. ir D. D., dukters K. D. išlaikymui po 115 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 8) nepilnamečiams L. B. ir K. D. priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti globėją Šeimyną „Mano vaikystė“.

Ieškinyje nurodė, kad atsakovė M. B. ir atsakovas D. D., turi nepilnametę dukrą K. D., gim. (duomenys neskelbtini). Tėvai santuokos sudarę nebuvo, mergaitė tarpusavio sutarimu gyveno su mama. Atsakovė M. B. turi nepilnametį sūnų L. B., gim. (duomenys neskelbtini). Vaikui tėvystė nėra nustatyta. Iki 2016-02-23 vaiko tėvu buvo laikomas D. B., kuris nuginčijo savo tėvystę. Atsakovės M. B. ir jos sutuoktinio D. B., šeima ne kartą buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą Kauno mieste ir Kauno rajone, kadangi atsakovams trūko socialinių įgūdžių, gebėjimo tinkamai rūpintis vaikais, jie turėjo girtavimo problemų. M. B. su D. B. yra sudarę santuoką, kuri nėra nutraukta, tačiau šeima gyvena atskirai nuo 2014 m. lapkričio mėn. Faktiškai iširus šeimai, vaikai L. B. ir K. D. išėjo gyventi su mama, o sūnus G. B. liko gyventi su tėvu. Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-12-16 įsakymu Nr. ĮS-2627 D. B. įtrauktas į Kauno rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, jam teikiamos socialinės paslaugos auginant sūnų. M. B. Kauno miesto socialinių paslaugų centras nuo 2015-05-14 teikia socialines paslaugas, o Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-09-03 įsakymu Nr. A1-971 atsakovė yra įtraukta į Kauno miesto savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Nepilnamečiai K. D. ir L. B. 2015-01-14 buvo paimti iš motinos namų dėl socialinės grėsmės pavojaus, kadangi M. B. paliko vaikus jų močiutės priežiūrai ir išėjo kelioms dienoms nežinia kur, o neįgali močiutė prašė paimti vaikus, nes ji nebepajėgi jais rūpintis. Vaikai tuo pagrindu buvo laikinai apgyvendinti Vaikų gerovės centre „Pastogė“. Mama buvo informuota apie susidariusią padėtį, tačiau ji vaikais nepasirūpino. Vaikų gerovės centre „Pastogė“ 2015-01-19 vykusio susitikimo metu nustatyta, kad M. ir D. B. sūnus G. B. po faktinio tėvų išsiskyrimo, tarpusavio sutarimu liko gyventi su tėvu, o L. B. ir K. D. išsikraustė gyventi su mama į močiutės butą Kaune. K. D. tėvo D. D. gyvenamoji vieta nebuvo žinoma. M. B. motinos Z. P. teigimu, dukra, atsikrausčiusi gyventi pas ją, savo vaikais nesirūpino, prie jų išlaikymo neprisidėjo, nuolat pradingdavo nežinia kur, o ji dėl sveikatos būklės ir pajamų stygiaus jau nebepajėgianti ir nebenorinti rūpintis anūkais. Atsakovė 2015-01-19 susitikime su vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistais nedalyvavo, į specialistų telefono skambučius po vaikų paėmimo iš šeimos neatsakydavo, kur ji tuo metu gyveno nebuvo žinoma. Vaikų gerovės centro „Pastogė“ darbuotoja informavo, kad bendravo telefonu su vaikų mama, kuri teigė atvyksianti į susitikimą, tačiau neatvyko, vėliau telefono nebekėlė, vaikų savaitgalį nelankė. Įvertinus situaciją buvo nutarta nepilnamečiams nustatyti laikinąją globą Vaikų gerovės centre „Pastogė“; įpareigoti motiną apsigyventi Kauno rajono Krizių centre arba nurodyti kitą galimą jos ir vaikų gyvenamąją vietą, D. B. įpareigotas spręsti klausimą dėl tėvystės nuginčijimo L. B.. Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius 2015-01-21 įsakymu Nr. ĮS-59 L. B. ir įsakymu Nr. ĮS-60 K. D. nustatė laikinąją globą Vaikų gerovės centre „Pastogė“. Buvo tikimasi, kad tėvai išnaudos visas galimybes spręsti šeimos problemas, tačiau padėčiai nesikeičiant, vaikų globėją nutarta pakeisti į labiau vaikų interesus atitinkantį - fizinį asmenį K. K., kuris ruošė dokumentus savo šeimynos steigimui. Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius 2015-02-06 įsakymu Nr. ĮS-174 L. B. ir įsakymu Nr. ĮS-175 K. D. nustatė laikinąją globą jo šeimoje. K. K. įsteigus šeimyną „Mano vaikystė“, Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius 2015-03-03 įsakymu Nr. ĮS-366 ir įsakymu Nr. ĮS-367 nepilnamečių globėją pakeitė į K. K. šeimyną „Mano vaikystė“. Nuo to laiko iki dabar vaikai globojami šeimynoje „Mano vaikystė“. Globa atitinka vaikų interesus, globėjas tinkamai vykdo pareigas, vaikams užtikrinamos jų teisės ir teisėti interesai, globėjas tinkamai augina globotinius, rūpinasi jų sveikata, ugdymu. Atsakovas D. D. gyvena užsienyje. Vaiko teisių specialistams bendraujant su juo telefonu, jis sutiko pasirūpinti savo dukra. Elektroniniu paštu bendrauta su atsakovu D. D. dėl galimybės jam bendrauti su dukra, kuri ilgą laiką jo nematė ir nelaiko savo tėvu. Atsakovas sudarė atstovavimo sutartį su advokate, kuri pradėjo rinkti dokumentus dėl nepilnametės K. D. gyvenamosios vietos nustatymo pas tėvą. Nepilnametei išduotas siuntimas į Kauno rajono krizių centrą psichologo konsultacijoms, tikslu paruošti ją bendravimams su tėvu. Atsakovas D. D. į Lietuvą grįžo kelioms dienoms. 2015-03-24 ir 2015-03-25 dienomis buvo numatytas jo ir dukros susitikimas Kauno rajono Krizių centre stebint socialiniam darbuotojui. Tačiau 2015-03-24 susitikimo metu mergaitė nuo tėvo nusisuko, tėvo kalbinama nereagavo, atsisakė bendrauti, paprašė nutraukti susitikimą. Susitikimas numatytas 2015-03-25 taipogi neįvyko, kadangi K. D. atsisakė išvykti iš namų susitikti su tėvu. D. D. atvežtas dovanas dukrai perdavė globėjui K. K.. Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje 2015-05-11 vykusio susitikimo metu dalyvavusi atsakovė M. B. paaiškino, kad susirado darbą, tačiau ji turi daug skolų (apie 700 eurų), kurias nori išsimokėti, todėl dabar galimybės auginti vaikus ji neturi. Prieš susitikimą bendraujant su atsakovu D. D. paaiškėjo, kad atsakovei M. B. nesugebėjus susitvarkyti gyvenimo, jis bandysiąs auginti dukrą pats. Tačiau nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio žinių apie D. D. Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius neturi. Jis nebuvo susisiekęs ir su dukros globėju (buvo duotas kontaktinis telefono numeris). Duomenų apie jo kreipimąsi į teismą dėl dukros gyvenamosios vietos nustatymo pas jį, nėra. Per laikotarpį nuo laikinosios globos nepilnamečiams nustatymo mama vaikus lankė keletą kartų. D. D. dukrą matė tik vieną kartą, tačiau su ja kontakto neužmezgė nors dukra ir buvo ruošiama susitikimui su tėvu. Pastangų atnaujinti ryšius su dukra atsakovas nedėjo. Kauno miesto socialinių paslaugų centras 2015-10-07 rašte yra nurodęs, kad socialinio darbo metu, pas M. B. apsilankyta 10 kartų, iš jų 9 kartus nieko nerasta. Atsakovė į socialinių paslaugų centrą buvo atvykusi 2 kartus. Telefonu su ja bandyta susisiekti 33 kartus, į 26 skambučius neatsiliepta. M. B. numatytus įsipareigojimus vykdė tik iš dalies - dėl žalingo alkoholio vartojimo problemos yra kreipusis į Kauno apskrities Priklausomybės ligų centrą, jai suleisti ilgalaikio poveikio antialkoholiniai vaistai, taipogi paskirtos psichologo ir socialinio darbuotojo konsultacijos į kurias atsakovė nenuvyko. Socialinio darbo metu M. B. buvo motyvuojama lankyti savo vaikus, domėtis jų ugdymu, sveikata, tačiau ji nerodė ir nerodo motyvacijos susigrąžinti vaikus, pati niekada neinicijuoja susitikimų su socialine darbuotoja, suderintus susitikimus atšaukia dėl neaiškių priežasčių. Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2015-01-19 inicijavo Vaiko laikinosios globos plano sudarymą apie kurį atsakovė žinojo, tačiau neatvyko. Ji raštiškai kviesta neatvyko ir į 2015-01-19 ir 2015-11-30 vykusias vaikų globų peržiūras. M. B. dalyvavo tik 2015-05-11 vykusiame susitikime. Atsakovas D. D. nedalyvavo nei viename Vaiko teisių apsaugos skyriaus organizuotame susitikime, teisindamasis tuo, kad gyvena užsienyje ir turi nuolatinį darbą. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išraše 2016-01-19 nurodyta, kad M. B. nėra teista. Tačiau ji yra bausta 4 kartus už administracinės teisės pažeidimus. Atsakovė 2014-05-15 bausta pagal ATPK 181 str. 1 d., nes turėdama 2.39 promilių girtumą kartu su neblaiviu sutuoktiniu D. B., kuris vairavo automobilį turėdamas 3,27 promilių girtumą, važiavo su vaikais namo. Vaikai ir jų drabužėliai buvo nešvarūs, neprižiūrėti, vaikai išsigandę verkė. Tokiu elgesiu motina nevykdė savo pareigos dorai prižiūrėti vaikų, rūpintis jų sveikata. M. B. 2014-09-16 bausta pagal ATPK 178 str. 1 d., ir 174 str., kadangi viešojoje vietoje šlitinėjo būdama neblaivi, vartojo necenzūrinius žodžius, jai nustatytas 2,79 promilių girtumas. Ji taipogi bausta 2014-12-13 pagal ATPK 183 str. 1 d., nes būdama neblaivi viešojoje vietoje vartojo necenzūrinius žodžius. Atsakovė M. B. savo gyvenimo būdo ir požiūrio į gyvenimą nepakeitė, nejaučia atsakomybės savo vaikams, neturi motyvacijos susigrąžinti vaikų į šeimą, užtikrinti jiems tinkamų sąlygų augti, neteikia jiems išlaikymo ir nėra duomenų, kad ateityje padėtis gali pasikeisti. Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus siunčiamų laiškų M. B. neatsiima, į kviečiamas vaikų laikinosios globos peržiūras neatvyksta. Telefonu suderinus susitikimo laiką, atsakovė nesiteikia atvykti (pasiteisindavo darbo užimtumu, liga arba daugiau su ja nebepavykdavo susisiekti). Atsakovė šiai dienai neturi jokių pajamų, niekur nedirba ir nėra registruota darbo biržoje (2015-11-17 išbraukta be teisės registruotis 6 mėn.). Nėra duomenų, kad ateityje padėtis gali pasikeisti, todėl tikslinga neterminuotai apriboti motinos valdžią. Atsakovas D. D. noro susigrąžinti dukrą į savo šeimą nebereiškia, nesidomi mergaitės gyvenimu, sveikata, ugdymu, neteikia išlaikymo ir nėra duomenų, kad ateityje padėtis gali pasikeisti, todėl tikslinga neterminuotai apriboti tėvo valdžią.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė, patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes.

Atsakovė M. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. 2016-11-15 vykusio teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškiniu sutinka. Paaiškino, jog šiuo metu neturi galimybės auginti vaikų, kadangi laukiasi kūdikio, gyvena su sugyventiniu, tačiau neturi sąlygų kartu auginti vaikų. Galbūt, kai susitvarkys gyvenimo sąlygas, pasiims vaikus gyventi pas save.

Atsakovas D. D. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.

Trečiasis asmuo Šeimyna „Mano vaikystė“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Trečiojo asmens atstovas paaiškino, kad atsakovė M. B. buvo keletą kartų atvykusi aplankyti vaikų, tačiau atveža jiems ne būtinų daiktų, o saldainių. Atsakovas D. D. nebeatvyksta lankyti dukters. Vaikai apie savo tėvus praktiškai nebekalba, ryšys nesusiformavęs arba nutrūkęs.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė su ieškiniu sutiko, palaikė institucijos pateiktą išvadą.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Tėvų pareiga dorai auklėti, prižiūrėti vaiką, rūpintis jo sveikata, išsimokslinimu, išlaikyti jį, sudaryti palankias sąlygas jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Civilinio kodekso 3.155 straipsnis).

Civilinio kodekso 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas, motina ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas vaikams, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaiku, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu, nesirūpina vaikais. Kiekvienu nustatytu atveju teismas gali priimti sprendimą riboti tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai. Visais išvardytais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė. Esant tėvų kaltei, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas, kurią ir prašo taikyti ieškovas. To paties straipsnio antroji dalis numato, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokios priemonės turėtų būti taikomos tik išskirtinėmis aplinkybėmis ir ginant geriausius vaiko interesus, t. y. šių priemonių taikymą teismas pripažįsta išimtiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2008). Pažymėtina, kad teismas spręsdamas tėvų valdžios apribojimo klausimą, visų pirma turi atsižvelgti į šeimos santykių teisinio reglamentavimo principą – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, įtvirtintą tiek Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalyje, tiek Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Taip pat pažymėtina, kad tėvų valdžios ribojimo būdai – laikinai ar neterminuotai – nėra tolygūs. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra gerokai griežtesnė sankcija, o laikinas tėvų valdžios apribojimas suprantamas kaip prevencinė priemonė, skatinanti vaiko tėvus pakeisti gyvenimo būdą ir nustatomas konkrečiam laikui turint vilties, kad tėvai pasitaisys ir vėliau galės tinkamai auklėti savo vaikus.

Iš byloje pateiktų dokumentų nustatyta, jog nepilnametės K. D., gim. (duomenys neskelbtini), motina yra atsakovė M. B., tėvas – atsakovas D. D. (1 t., b. l. 13), nepilnamečio L. B., gim. (duomenys neskelbtini) motina yra atsakovė M. B., tėvas – nenustatytas (2 t., b. l. 14).

Byloje nustatyta, jog nepilnamečiams L. B. ir K. D. likus be tėvų globos 2015-03-03 Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais buvo nustatyta laikinoji globa, šiuo metu vaikų laikinuoju globėju paskirta Šeimyna „Mano vaikystė“ (1 t., b. l. 43, 57).

Byloje surinkti duomenys – telefoninių pokalbių aprašymai (b. l. 15-17), vaikų paėmimo ir jų laikino apgyvendinimo aktai (b. l. 18-19), Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnybos raštas (b.l. 20), susitikimo protokolai (b. l. 21, 22), tarnybinis pranešimas (b. l. 23), Kauno miesto socialinių paslaugų centro raštas dėl M. B. šeimos (b. l. 24), susitikimo protokolas (b. l. 25), 2015-05-11 vaiko globos peržiūros aktai (b. l. 26-27, 28-29), Kauno miesto socialinių paslaugų centro 2015-10-07 raštas dėl M. B. (b. l. 30-31), Kauno apskrities priklausomybės ligų centro pažymos dėl M. B. (b. l. 32-33), Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio Garliavos policijos nuovados raštas dėl M. B. administracinių nuobaudų (b. l. 37-40), Kauno miesto socialinių paslaugų centro raštai (1 t. b. l. 96-101, 2 t., b. l. 15-18, 32-35, 36, 37-40) patvirtina ieškinyje išdėstytas aplinkybes, jog atsakovė M. B. nesirūpina nepilnamečiais vaikais K. D. ir L. B., jų sveikata, išsimokslinimu, išlaikymu, nesudaryti palankių sąlygų jų visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, veda gyvenimo būdą, kuris prieštarauja nepilnamečių vaikų interesams ir teisei į saugią aplinką. Teismas sprendžia, jog savo elgesiu atsakovė daro žalingą įtaką vaikams, vengia atlikti savo pareigas vaikams, juos visiškai paliko be priežiūros.

Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą byloje (1 t., b. l. 93-95), kurioje nurodė, jog atsižvelgiant į aplinkybes, kad M. B. yra nusišalinusi nuo vaikų auklėjimo, per visą globos laikotarpį vaikus aplankė kelis kartus, 1 kartą dalyvavo vaikų globos peržiūroje, neteikė jiems išlaikymo, su socialiniais darbuotojais bendradarbiavo ir bendradarbiauja minimaliai, nėra žinoma kur šiai dienai gyvena, neturi pajamų, yra bausta administracine tvarka dėl vaikų nepriežiūros bei girtavimo viešoje vietoje, įvertinus visus duomenis, mano, jog ieškinys yra pagrįstas.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, akivaizdu, kad atsakovė M. B. yra visiškai nusišalinusi nuo nepilnamečių vaikų K. D. ir L. B. auginimo ir priežiūros, neatliko ir neatlieka tėvų pareigų, numatytų Civilinio kodekso 3.155 straipsnyje, motinos ryšys su vaiku yra nutrūkęs, nes atsakovė su vaiku nebendrauja jiems esant laikinoje globoje. Atsakovei M. B. teiktos socialinės paslaugos nedavė teigiamo rezultato. Atsakovė savo vaikais nesirūpina, jų neišlaiko, nesidomi jų gyvenimu, ugdymu, pasiekimais.

Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, pagrįstai leidžiančių tikėtis, jog atsakovės gyvenimo būdas iš esmės pasikeis, atsakovė ims domėtis vaikais, todėl nei atskyrimas nuo motinos, nei laikinas motinos valdžios apribojimas negali būti taikomi. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad šiuo atveju vaikų interesus geriausiai atitiktų neterminuotas motinos valdžios apribojimas atsakovei M. B.. Dėl šių aplinkybių konstatuotina, kad yra pagrindas siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų interesus neterminuotai apriboti atsakovei motinos valdžią (Civilinio kodekso 3.180 straipsnis, Civilinio proceso kodekso 178, 185, 186, 197 straipsniai).

Atsakovei neterminuotai apribojus motinos valdžią vaikų atžvilgiu, jai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaikais, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaikų interesams (Civilinio kodekso 3.180 straipsnio 3 dalis).

Byloje pateikti duomenys – Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyriaus raštas (1 t., b.l. 53), elektroninis laiškas (1 t., b.l. 54), advokatės S. S. prašymas (1 t., b. l. 56), patvirtina, jog nepilnametės K. D. tėvas D. D. gyvena Jungtinėje Karalystėje, buvo pareiškęs norą bendrauti su dukra, ir ją pasiimti gyventi į savo šeimą. Iš ieškovo atstovės paaiškinimų, ieškinyje nurodytų aplinkybių, trečiojo asmens atstovo paaiškinimų, nustatyta jog vėliau kontaktai su atsakovu D. D. nutrūko, pati K. D. nenori bendrauti su savo biologiniu tėvu, kurio nepažįsta, D. D. neieškojo galimybių bendrauti su dukra.

Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, jog D. D. yra visiškai nusišalinęs nuo nepilnametės dukters K. D. auginimo ir priežiūros, neatliko ir neatlieka tėvo pareigų, numatytų Civilinio kodekso 3.155 straipsnyje, tėvo ryšys su vaiku yra nesusiformavęs. Atsakovas savo dukra nesirūpina, jos neišlaiko, nesidomi jos gyvenimu, ugdymu, pasiekimais. Nėra duomenų, pagrįstai leidžiančių tikėtis, jog atsakovo gyvenimo būdas iš esmės pasikeis, atsakovas ims domėtis vaiku. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad šiuo atveju vaiko interesus geriausiai atitiktų neterminuotas tėvo valdžios apribojimas atsakovui D. D.. Dėl šių aplinkybių konstatuotina, kad yra pagrindas siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus neterminuotai apriboti atsakovui tėvo valdžią (Civilinio kodekso 3.180 straipsnis, Civilinio proceso kodekso 178, 185, 186, 197 straipsniai).

Atsakovui neterminuotai apribojus tėvo valdžią vaiko atžvilgiu, jam sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaiko interesams (Civilinio kodekso 3.180 straipsnio 3 dalis).

Dėl nuolatinės vaiko globos ir gyvenamosios vietos nustatymo, nuolatinio globėjo paskyrimo.

Nepilnamečių vaikų K. D. ir L. B. tėvams neterminuotai apribojus valdžią vaikų atžvilgiu, nepilnamečiai vaikai į motinos ar tėvo šeimas negali grįžti. Be tėvų globos likusiam vaikui, kuris esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą nustatoma nuolatinė globa (rūpyba) (Civilinio kodekso 3.256 straipsnis). Civilinio kodekso 3.183 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, tuo pačiu sprendimu skiria vaikui nuolatinę globą (rūpybą) ir nustato jo gyvenamąją vietą.

Trečiasis asmuo Šeimyna „Mano vaikystė“ globoja nepilnamečius vaikus K. D. ir L. B. nuo 2015 m. vasario mėn. (1 t., b. l. 42-43, 55-56), pateikė sutikimus tapti nuolatiniu vaikų globėju (1 t., b. l. 51, 71). Iš Kauno rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus globojamo vaiko aplankymo aktų (t. 1, b. l. 44-45, 46-49, 66-69), nustatyta, jog globėjas užtikrina vaikams fizinį saugumą, svarbiausius raidos, sveikatos, emocinius poreikius, globos kokybė gera, suteikiamas reikiamas ugdymas, auklėjimas, globa atitinka vaikų poreikius.

Įvertinus byloje pateiktus duomenis, nesant kitų asmenų, išreiškusių norą globoti nepilnamečius K. D. ir L. B., nepilnametečiams L. B. ir K. D. nustatytina nuolatinė globa šeimynoje, nuolatiniu globėju skirtina šeimyna „Mano vaikystė“ (Civilinio proceso kodekso 407 straipsnis, Civilinio kodekso 3.183 straipsnio 4 dalis, 3.251 straipsnio 1 dalis, 3.257 straipsnio 3 punktas, 3.260 straipsnis), šeimynoje „Mano vaikystė“ nustatytina vaikų globos ir gyvenamoji vieta (CK 3.265 straipsnis).

Globėjui išaiškintinos globėjo teisės ir pareigos, numatytos Civilinio kodekso 3.240, 3.243 - 3.246 straipsniuose. Globėjui išaiškintina, kad jis privalo: užtikrinti globojamo (rūpinamo) vaiko fizinį ir psichinį saugumą; rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; auklėti vaiką, sprendžiant klausimus, susijusius su vaiko interesais; bendradarbiauti su suinteresuotomis valstybės ir savivaldos institucijomis; palaikyti ryšius su artimais vaiko giminaičiais, informuoti juos, jei jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, mokymąsi, sveikatą ir kitą; rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgiant į jo amžių, sveikatą, išsivystymą, polinkius; rengti savarankiškam gyvenimui, darbui šeimoje, visuomenėje ir valstybėje. Globėjas yra vaiko atstovas pagal įstatymą ir gina jo teises ir teisėtus interesus. Globėjas turi teisę teismo tvarka reikalauti grąžinti jam vaiką iš bet kurių asmenų, laikančių jį pas save neteisėtai (Civilinio kodekso 3.271, 3.272 straipsniai). Globojamo vaiko išlaikymui skirtomis lėšomis disponuoja vaiko globėjas uzufrukto teise ir tik vaiko interesams tenkinti (Civilinio kodekso 3.275, 3.185 straipsniai).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo periodinėmis išmokomis.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (Civilinio kodekso 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Atsakovams tenka pareiga išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis. Antra vertus, išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti nustatoma protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Ieškovas, patikslinęs ieškinio reikalavimus, prašo atsižvelgiant į atsakovės M. B. turtinę padėtį ir išlaikytinių skaičių, priteisti iš jos nepilnamečiams vaikams išlaikymą po 80,00 Eur per mėnesį iki vaikų pilnametystės. Iš atsakovo D. D. ieškovas prašo priteisti išlaikymą nepilnametei K. D. periodinėmis išmokomis po 115,00 Eurų per mėnesį, iki jos pilnametystės.

Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovai iki šiol neteikė išlaikymo nepilnamečiams vaikams.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, jog atsakovai neteikia išlaikymo nepilnamečiams vaikams, į minimalius vaikų poreikius, bei atsakovų amžių, galimybes ieškoti darbo ir gauti pajamas, ieškinio reikalavimai dėl išlaikymo priteisimo tenkintini visiškai, iš atsakovės M. B. priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams K. D. ir L. B. periodinėmis išmokomis po 80,00 Eur kiekvieną mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės. Iš atsakovo D. D. priteitinas išlaikymas nepilnametei dukrai K. D. periodinėmis išmokomis po 115,00 eurų per mėnesį iki dukros pilnametystės. Išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriamas globėjas Šeimyna „Mano vaikystė“, priteistas išlaikymas kasmet indeksuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (Civilinio kodekso 3.196, 3.200, 3.208 straipsniai).

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Patenkinus reikalavimą dėl motinos valdžios apribojimo, iš atsakovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei: iš kiekvieno po 20,50 Eur žyminio mokesčio už neturtinius ieškinio reikalavimus, iš atsakovės M. B. priteistina 57,60 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, iš atsakovo D. D. priteistina 41,40 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, iš kiekvieno atsakovo priteistina po 3,44 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 80 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 265 straipsniais, 268 - 270 straipsniais, 402 straipsniu, 406 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią M. B., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) vaikų L. B., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) ir K. D., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią D. D., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) dukters K. D., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nustatyti L. B., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) ir K. D., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) nuolatinę globą.

Paskirti L. B., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) ir K. D., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) nuolatiniu globėju Šeimyną „Mano vaikystė“, juridinio asmens kodas: 303537962, adresas: (duomenys neskelbtini).

Nustatyti L. B., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) ir K. D., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) globos ir gyvenamąją vietą Šeimynos „Mano vaikystė“, juridinio asmens kodas: 303537962, adresas: (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš M. B., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų L. B., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) ir K. D., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) išlaikymui kiekvienam vaikui po 80,00 Eur (aštuoniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2016-02-17) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš D. D., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) dukters K. D., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 115 Eur (vieną šimtą penkiolika eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2016-02-17) iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečiams L. B., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) ir K. D., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti globėją Šeimyną „Mano vaikystė“, juridinio asmens kodas: 303537962.

Priteisti iš M. B., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) 81,54 Eur (aštuoniasdešimt vieną eurą 54 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidas bei žyminį mokestį valstybei sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660.

Priteisti iš D. D., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) 65,34 Eur (šešiasdešimt penkis eurus 34 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidas bei žyminį mokestį valstybei sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.