Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Prano Šimkaus ir Evaldo Vanago, apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2017 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžio, kuriuo:

E. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirtas laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė, pridedant jos dalį, subendrinta su Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme, ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. B. nuteistas už tai, kad 2017 m. rugpjūčio 5 d., dienos metu, tiksliai nenustatytą valandą, iš daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), antros laiptinės rūsio bendro naudojimo patalpų išsivarydamas pagrobė svetimą, A. D. priklausantį turtą – dviratį (duomenys neskelbtini) eurų vertės, tokiu būdu nukentėjusiajam A. D. padarydamas 200 eurų turtinę žalą.Apeliaciniu skundu E. B. prašo arba pakeisti skundžiamu nuosprendžiu skirtą bausmę į tokią, kuri nebūtų susijusi su laisvės atėmimu, arba ją sušvelninti. Nuteistojo vertinimu, jis yra nuteistas per griežtai. Nurodo, kad yra nepilnametis, todėl nesuvokdamas nei savo veiksmų, nei neigiamų pasekmių, spontaniškai padarė nusikaltimą, dėl kurio savo kaltę pripažįsta ir labai gailisi. Nori mokytis, įgyti specialybę, gyventi nenusikalstamą gyvenimą.Apeliaciniame skunde nuteistasis, užsimindamas ir apie to paties teismo 2017 m. gegužės 11 d. nuosprendį, kuriuo buvo pripažintas kaltu pagal BK 146 straipsnio 2 dalį, ir manydamas, kad ir tuomet jam buvo paskirta neteisinga bausmė, prašo ją pakeisti.Atsiliepimu į nuteistojo apeliacinį skundą Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorė Diana Suvaizdytė-Makšimienė prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą nuosprendį. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalies padarymą, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino tiek padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, tiek ir nuteistojo asmenybę, todėl bausmė nėra per griežta, atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį.Papildomai nurodo, kad anksčiau taikytos įstatymą švelninančios nuostatos jokios teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė ir nesustabdė nuo tolimesnių nusikalstamų veiksmų. Nurodo, kad nuteistojo teiginius apie siekį įgyti profesiją ir norą gyventi dorai paneigia kiti jį charakterizuojantys duomenys: (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, (duomenys neskelbtini) apygardos probacijos tarnybos probacijos skyriaus bei (duomenys neskelbtini) mokyklos raštai.

Apeliacinis skundas atmetamas.Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.Nuteistasis E. B. apeliaciniame skunde neginčija savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, tačiau nesutinka su jam skirta realia laisvės atėmimo bausme, manydamas, jog ji yra per griežta. Todėl teisėjų kolegija baudžiamąją bylą nagrinėja tik apeliacinio skundo ribose. BK 54 straipsnyje reglamentuojami bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. BK 54 straipsnio 1 dalyje suformuluota bendra taisyklė, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę nepilnamečiui, teismas, be bendrų bausmės skyrimo pagrindų, atsižvelgia ir BK XI skyriuje išdėstytas teisės normas bei į BK 91 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Pažymėtina, kad skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį. BK 80 straipsnyje numatyta nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtis: 1) užtikrinti, kad atsakomybė atitiktų šių asmenų amžių ir socialinę brandą; 2) riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymo šiems asmenims galimybes; 3) padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį derinant baudimą už padarytą nusikalstamą veiką su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu; 4) sulaikyti nepilnametį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo. Baudžiamajame įstatyme (BK XI skyrius) įtvirtintų nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtis, be kita ko, yra riboti laisvės atėmimo bausmės taikymo šiems asmenims galimybes, padėti nepilnamečiams pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti juos nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo. BK 91 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, jog kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba jeigu nepilnametis padarė sunkų arba labai sunkų nusikaltimą.Teisėjų kolegija, susipažinusi ir įvertinusi baudžiamojoje byloje esančius duomenis, reikšmingus bausmės individualizavimui, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam E. B. bausmę, BK bendrosios dalies normų, nustatančių bausmės skyrimo taisykles, reikalavimų nepažeidė, tinkamai vadovavosi BK 90 ir 91 straipsnių nuostatomis dėl bausmės skyrimo nepilnamečiams ypatumų bei BK 41 straipsnio 2 dalies, ir BK 80 straipsnio nuostatomis dėl bausmės paskirties.

BK 178 straipsnio 1 dalyje nustatytos viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės. Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas vienas nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), apelianto kaltės formą (tyčinė), į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, jog jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei savo noru atlygino nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), taip pat ir į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 13 dalis). Apeliantas, būdamas nepilnametis, nusikalto jau nebe pirmą, o trečią kartą. Turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, naują nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu. Matyti, jog anksčiau skirtos švelnesnės bausmės (nemokami auklėjimo pobūdžio darbai, laisvės apribojimo, ir laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas buvo atidėtas vieneriems metams) savo tikslų nepasiekė. Be to, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad byloje esantys duomenys patvirtina faktą, jog bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu apeliantas nepakankamai atsakingai žiūrėjo ir į teismo jam nustatytus įpareigojimus, kadangi net 4 kartus pažeidė įpareigojimą būti namuose nustatytu laiku. Kita vertus, nors apeliantas ir pradėjo studijuoti (duomenys neskelbtini) specialybę, tačiau ir šis įpareigojimas nebuvo vykdomas visiškai tinkamai, nes praleidinėjo pamokas be pateisinamų priežasčių. Be to, apeliantas baustas ir administracine tvarka dėl to, kad nepraėjus nė dviem savaitėms po to, kai jo atžvilgiu buvo priimtas to paties teismo 2017 m. kovo 2 d. baudžiamasis įsakymas, be gydytojo paskyrimo vartojo narkotinę medžiagą (b. l. 53). Visos šios aplinkybės išties rodo apelianto lengvabūdišką požiūrį į visuotinai priimtas elgesio taisykles, todėl įvertinęs šias nuteistąjį apibūdinančias bei kitas anksčiau minėtas aplinkybes, apylinkės teismas pagrįstai padarė išvadą, kad nuteistajam už padarytą tyčinę nusikalstamą veiką turi būti paskirta laisvės atėmimo bausmė, kuri savo dydžiu yra žymiai mažesnė nei BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytas šios bausmės vidurkis.Kaip jau minėta, apeliantas savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino visiškai. Byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas keturiems mėnesiams. Paskirtoji bausmė nėra aiškiai per griežta, atitinka siekiamus bausmės tikslus.Pagal BK 92 straipsnio 1 dalį nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

4.9. Nors šiuo atveju E. B. amžius, kaip akcentuoja ir pats apeliantas, taip pat padaryto nusikaltimo kaltės forma, už jį paskirtos bausmės rūšis ir dydis atitinka BK 92 straipsnyje 1 dalyje numatytas sąlygas, tačiau, įvertinus ne tik nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, padarymo aplinkybes, tačiau ir paties nuteistojo asmenybę, jam taikyti BK 92 straipsnio 1 dalies nuostatas, ir manyti, kad bausmės tikslai ir šį kartą bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad jis nors ir buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendis) paskiriant nemokamus auklėjimo pobūdžio darbus, tačiau tai nepaskatino jo susimąstyti apie nenusikalstamą gyvenimo būdą. Kaip minėta, praėjus vos pusmečiui, E. B., to paties teismo 2017 m. kovo 2 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, tačiau jis vis vien nekreipė dėmesio į jau skirtą palyginti švelnią pagal nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei bausmę – laisvės apribojimą ir toliau darė teisės pažeidimus. Be to, praėjus vėl vos dviem mėnesiams po minėto baudžiamojo įsakymo priėmimo, to paties teismo nuosprendžiu apeliantas nuteistas ir pagal BK 146 straipsnio 2 dalį. Nors šį kartą buvo skirta jau ir griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas, nepaisant to, jog bausmės vykdymas buvo atidėtas vieneriems metams, paskiriant nuteistajam auklėjimo poveikio priemones, tokia bausmė apelianto visiškai neprivertė susimąstyti apie tai, kad jis ir toliau veda nusikalstamą gyvenimo būdą, ir kad kaskart jam už padarytas nusikalstamas veikas yra skiriamos vis griežtesnės bausmės. Nagrinėjamoje situacijoje nuteistojo asmenybė bei apeliacinio skundo teiginiai, jog siekia gyventi dorai, teismui nebekelia pasitikėjimo, nes iš Probacijos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus rašto matyti, kad minėtu laisvės atėmimo bausmės vykdymo laikotarpiu, jis išties tinkamai nesilaikė jam teismo skirto įpareigojimo nustatytu laiku būti gyvenamojoje vietoje. Dar daugiau, nuteistojo teiginius, jog nori ir siekia įgyti profesiją, taip pat paneigia ir (duomenys neskelbtini) mokykla, kuri rašte nurodė, kad E. B. nors nuo 2017 m. rugsėjo 18 d. ir pradėjo studijuoti (duomenys neskelbtini) specialybę, tačiau jau praleido 115 pamokų, iš kurių net 99 nepateisintos, pažangumo vidurkis nesiekia 6 balų. Šiuo atveju svarbu paminėti ir tai, kad apeliantui jokios įtakos neturi ir artimųjų, nepaisant, kad su jais nuolat kildavo konfliktai, pastangos padėti jam. Matyti, kad pradžioje apeliantas gyveno su tėvu, tačiau jo neklausydavo, jam grasindavo. Po to, motina jam išnuomojo būstą, rūpinosi juo, vykdavo į probacijos tarnybą, tačiau jis vis vien ir su ja elgdavosi grubiai, neklausydavo. Nuo 2017 m. spalio 30 d. jaunuolis pradėjo gyventi ugdymo įstaigos bendrabutyje, kadangi nuomojamo buto šeimininkas paprašė išsikraustyti, nes kaimynai skundėsi dėl nuolatinio triukšmo, girtavimo jame. Vis tik ir ši gyvenamoji vieta nebuvo ilgalaikė, nes nuo 2017 m. lapkričio 28 d. apeliantas buvo apgyvendintas (duomenys neskelbtini) vaikų globos namuose.

4.10. Galiausia, nuteistojo skundą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas, siekdamas sužinoti ir įvertinti apeliantą, kaip asmenybę, sužinoti jo požiūrį į bausmę bei įvertinti padarytas išvadas, kvietė atvykti jį į posėdį, tačiau (duomenys neskelbtini) vaikų globos namai informavo, jog E. B. savavališkai pasišalino iš globos namų, todėl nesant duomenų apie jo buvimo vietą, nuo 2017 m. gruodžio 10 d. paskelbta jo paieška. Be to, ir 2017 m. gruodžio 4 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) pateikti duomenys rodo, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vis dar yra vidutinė (58 balai), nustatyti ir šie kriminogeniniai veiksniai: ankstyva kriminalinė patirtis; būdingas nusikaltimų modelis; gyvenimo sąlygos; ryšiai; gyvenimo stilius ir draugai; emocinės pusiausvyros nestabilumas, mąstymo ir elgesio problemos). Taigi, visos šios išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad nei socialiniai ryšiai su artimaisiais, nei bendravimas su įvairiais specialistais nuo paauglystės, nei galų gale teismo pastangos, jokių teigiamų pokyčių nuteistojo elgesiui įtakos nepadarė, priešingai, matyti, kad gana nekonkretus ir ekspresyvus jaunuolio elgesys bei požiūris į visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, skatina jį gyventi ne dorai, kaip jis teigia, o nusikalstamai, todėl teismo nuomone, nuteistojo neizoliuojant nuo visuomenės, toks požiūris, nebus keičiamas. Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas už nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, pagrįstai apeliantui skyrė sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę ir pagrįstai net nesvarstė švelnesnės bausmės skyrimo klausimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo E. B. apeliacinį skundą.