Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Algirdo Jaliniausko, Rimo Švirino,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. K. (toliau – E. K.) skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2016 m. gegužės 30 d. nutarimą Nr. 93-389 taikyti nuteistajam E. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. 2013 m. kovo 26 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK ) 104 straipsnį (Lietuvos Respublikos 1993-06-10 įstatymo Nr. I-180 redakcija) ir nuteistas 8 (aštuonerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2012 m. spalio 16 d., bausmės pabaiga – 2021 m. balandžio 16 d..2016 m. gegužės 30 d. Komisijos nutarimu Nr. 93-389 nutarta E. K. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, taikant intensyvią priežiūrą, tačiau Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 20 d. nutartimi šį Komisijos nutarimą patvirtinti atsisakė.Skundu apygardos teismui nuteistasis E. K. prašo panaikinti 2016 m. birželio 20 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – patvirtinti 2016 m. gegužės 30 d. Komisijos nutarimą Nr. 93-389 taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

3.1. Nuteistojo teigimu, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra prieštaringas, todėl turi būti panaikintas. Pasak E. K., nors pirmosios instancijos teismas ir konstatuoja, kad, sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamas tik jo elgesys ir veikla jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje, tačiau čia pat įvertina ir jo padaryto nusikaltimo pobūdį, kas jau buvo padaryta 2013 metais Kauno apygardos teismui priimant apkaltinamąjį nuosprendį jo atžvilgiu.

3.2. Skundu pabrėžiama, kad apylinkės teismas analizuojamu atveju visiškai nepagrįstai konstatavo, kad pataisos namuose drausminėmis nuobaudomis jis buvo baustas net keturis kartus, kadangi, sutinkamai su Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 149 straipsnio 9 dalimi, šios nuobaudos jau nebegalioja, todėl ir negali būti vertinamos sprendžiant jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Nepagrįsta ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad pataisos namuose jis buvo paskatintas tik vieną kartą, kadangi po jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra svarstymo, jis buvo paskatintas dar vieną kartą už sektoriaus gyvenamųjų patalpų remontą.

3.3. Akcentuojami ir pirmosios instancijos teismo galimai nepagrįstai nustatyti nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksniai, nurodant, kad analogiški veiksniai yra konstatuojami visiems nuteistiesiems, kuriems lygtinis paleidimas nėra taikomas, tačiau nėra aišku, kokiais duomenimis remdamasis teismas konstatuoja jų egzistavimą.

Nuteistojo E. K. skundas atmetamas. BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. K. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu iš esmės vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, taikant jo atžvilgiu intensyvią priežiūrą. Tačiau, vien šių formalių pagrindų, priešingai nei teigiama E. K. skunde, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nepakanka. Sutinkamai su aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. 2016 m. gegužės 19 d., atlikus nuteistojo E. K. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta, jog jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 21 balą, kas prilyginama žemai rizikos grupei, tačiau, įvertinus tai, jog šiuo metu nuteistasis siekia būti lygtinai paleistas jo atžvilgiu taikant intensyvią priežiūrą, neabejotina, jog jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).Sutinkamai su 2016 m. gegužės 19 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriami keli E. K. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – nuteistojo mąstymas ir elgesys, gyvenimo stilius ir draugai bei emocinė gerovė, neabejotinai galintys paskatinti nuteistąjį nusikalsti ir ateityje (tokiu būdu akivaizdu, kad nuteistojo kriminogeninius veiksnius, priešingai nei tai traktuoja nuteistasis, nustato ne teismas, bet Socialinio tyrimo išvadą teikiantis asmuo). Sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką savo galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Ir nors, nuteistojo teigimu, jo atžvilgiu nustatyti kriminogeniniai veiksniai skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo sureikšminti nepagrįstai, kadangi juos iš esmės galima pritaikyti visiems asmenims, tačiau tokie nuteistojo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Sutinkamai su aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio nuostatomis, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, turi būti įvertinama ne tik tai, ar nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, ar yra pateikęs komisijai prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, bet ir jo nusikalstamo elgesio rizika bei pažanga ją mažinant. Tuo tarpu nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų 15.2 punktas). Tokiu būdu, neabejotina, jog vertinant nuteistojo pažangą, jos kontekste vertinami ir nuteistajam nustatyti kriminogeniniai veiksniai, sprendžiant, ar jiems esant vis tik yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistasis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nebenusikals. Tuo tarpu nuteistojo skunde įvardijami (kam neprieštarauja ir aukštesnysis teismas) jo pakartotinį nusikalstamumą mažinantys veiksniai, sutinkamai su aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, gali būti vertinami tik neigiamą jo elgesiui įtaką darančių veiksnių kontekste, sprendžiant jų reikšmę išimtinai teigiamai nuteistojo elgesio korekcijai. Šiuo aspektu vertinant E. K. nustatytų kriminogeninių veiksnių įtaką tolimesnei jo elgesio korekcijai, visų pirma atkreiptinas dėmesys į jo mąstymą bei elgesį. Nors skundu apygardos teismui su šio kriminogeninio veiksnio įtaka tolimesnei E. K. elgesio korekcijai ir nesutinkama, išskiriant itin teigiamas savo, kaip nuteistojo, savybes, tačiau jų, aukštesniojo teismo įsitikinimu, nepakanka neabejotinai spręsti, jog E. K. būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir nebenusikals. Konstatuojant šią išvadą, pažymėtina, kad skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, E. K., atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, režimo reikalavimus pažeidė penkis kartus, iš jų net keturis kartus jis buvo baustas įvairaus pobūdžio ir sunkumo drausminėmis nuobaudomis. Ši aplinkybė, net ir įvertinus 2015 m. rugsėjo 2 d. nuteistajam paskirtą paskatinimą, vis tik neigiamai jį charakterizuoja ir parodo, kad nuteistasis vis dar nėra linkęs prisitaikyti prie bendrųjų elgesio taisyklių, yra linkęs jas pažeidinėti. Šią išvadą sustiprina dar ir tai, kad nors bausmę E. K. atlieka nuo 2012 m. spalio 16 d., tačiau pirmasis paskatinimas jam buvo paskirtas tik 2015 m. rugsėjo 9 d., ko rezultate darytina pagrįsta išvada, jog nuteistojo pokyčiai teigiama linkme pastebimi tik nuo šio laiko. Be to, nuteistam asmeniui skiriami paskatinimai tik parodo, jog jis pataisos namuose elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo ir nesudaro pakankamo pagrindo švelninti nuteistojo teisinę padėtį, jo atžvilgiu taikant lygtinio paleidimo institutą vien tik šiuo pagrindu. Tuo tarpu E. K. skunde įvardijama vėlesnė jo pažanga (po nuteistojo svarstymo Komisijoje) analizuojamu atveju esminės reikšmės sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą neturi, kadangi pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju vertino tik tas aplinkybes, kurios Komisijai buvo žinomos svarstant E. K. lygtinio paleidimo klausimą. Vertinant nuteistojo mąstymą, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad greitą veikimą jis vis dar vertina kaip ryžtingo ir savimi pasitikinčio žmogaus požymį, kas leidžia pagrįstai manyti, jog nuteistajam nėra svetimas spontaniškumo jausmas, be to, E. K. naudojo smurtą ar grasino juo, siekdamas, kad kiti paklustų, vis dar ignoruoja savo elgesio pasekmes platesne prasme, įvardindamas tik tas pasekmes, kurios yra susijusios su juo pačiu ar jam artimais asmenimis, vis dar išlieka tikimybė, jog nuteistajam pavartojus alkoholio ar narkotinių medžiagų jis išreikš savo pyktį nusikalstamumu.

8.1. Šiame kontekste nors ir sutiktina su nuteistojo argumentais, kad nėra nei vieno idealaus žmogaus, todėl aukščiau aptartos jo mąstymą bei elgesį apibūdinančios aplinkybės negali būti pripažįstamos pakankamu pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui jo atžvilgiu, tačiau įvertinus šias aplinkybes kitų duomenų – apibūdinančių E. K. padaryto nusikaltimo pobūdį, jo pastangas mažinant galimo pakartotinio nusikalstamumo priežastis, visumoje, pagrindo manyti, jog E. K. būdamas laisvėje tinkamai prisitaikys prie bendrųjų visuomenės elgesio taisyklių, tokiu būdu laikysis įstatymų ir nebenusikals, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nėra.

Abejonių pakankama nuteistojo elgesio korekcija aukštesniajam teismui kelia ir nuteistojo gyvenimo stilius ir draugai bei jo emocinė gerovė (patiriamas stresas naujose situacijose), kas, sutinkamai su 2016 m. gegužės 19 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vėlgi priskiriami nuteistojo pakartotinį nusikalstamumą galintiems paskatinti kriminogeniniams veiksniams. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis nustatyta, kad nusikaltimas, už kurio padarymą šiuo metu E. K. atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jis įvykdė bendrininkaudamas su kitu asmeniu, kas, apygardos teismo įsitikinimu, ne tik neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, bet ir pabrėžia saugaus nuteistojo gyvenimo stiliaus bei socialių draugų pasirinkimo būtinybę. Ir nors šiuo metu E. K. vengia destruktyvių grupių, neformaliąsias nuteistųjų bendrijos taisykles vertina kritiškai, supranta poreikį turėti bendras visų pripažintas elgesio vertybes, tačiau jis puikiai bendrauja tiek su pataisos namų administracija, tiek ir su kitais nuteistaisiais, kas leidžia pagrįstai manyti jog aptariamas kriminogeninis veiksnys (bendravimas su netinkamais asmenimis), neabejotinai galintis paskatinti nuteistąjį nusikalsti ir ateityje, vis dar yra aktualus. Nors E. K. analizuojamu atveju nesutinka ir su šiais jam nustatytais kriminogeniniais rizikos veiksniais, teigdamas, kad Komisija jų neįžvelgė, jo elgesį vertino išimtinai teigiamai, dėl ko nusprendė taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra jo atžvilgiu, tačiau, skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos duomenimis, Komisija šiuo klausimu taip pat nebuvo vieninga – 2 iš 6 Komisijos narių pasisakė prieš nuteistojo lygtinį paleidimą, kas leidžia pagrįstai teigti, jog Komisijos nuomonė dėl pakankamos nuteistojo elgesio pažangos, net ir įvertinus E. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimą nuo 32 iki 21 balo, nėra vienareikšmė. Netaikant lygtinio paleidimo E. K. atžvilgiu, ne mažiau svarbu įvertinti ir nuteistojo darbo patirtį bei išsilavinimą. Kaip matyti iš 2016 m. gegužės 19 d. Socialinio tyrimo išvadoje nustatytų E. K. asmenybę charakterizuojančių aplinkybių, nuteistasis yra įgijęs spec. vidurinį išsilavinimą ir suvirintojo specialybę. Nuo 2015 m. sausio 5 d. iki 2015 m. spalio 26 d. dirbo VĮ „Mūsų amatai“ kantų trynėjo pareigose, iš darbo buvo atleistas dėl savo sveikatos būklės ir nors, paties nuteistojo teigimu, jis norėtų dirbti, bet negauna jį tenkinančio darbo pasiūlymo, tačiau tikėti tokiais nuteistojo teiginiais bei jų kontekste spręsti apie pakankamą nuteistojo motyvaciją dirbti vis tik teisinio pagrindo nėra. Konstatuojant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad pataisos namuose nuteistasis išdirbo vos kiek daugiau nei 9 mėnesius, dirbti pradėjo praėjus net dvejiems metams nuo jo bausmės pradžios. Nors nuteistasis turi įgijęs tik vieną specialybę, tačiau nesiekia pasinaudoti pataisos namuose esančiomis galimybėmis įgyti dar vieną ar kelias specialybes, tokiu būdu padidindamas savo integracijos į visuomenę galimybes lygtinio paleidimo atveju. Tuo tarpu sutinkamai su BVK 111 straipsnio nuostatomis, nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. Atkreiptinas dėmesys ir į E. K. įvykdyto nusikaltimo pasekmes – atimta žmogaus gyvybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas laikosi pozicijos, kad žmogaus gyvybė ir orumas, kaip išreiškiantys žmogaus vientisumą ir jo nepaprastą esmę, yra aukščiau įstatymo. Atsižvelgiant į tai, žmogaus gyvybė ir orumas vertintini kaip ypatingos vertybės, todėl Konstitucijos paskirtis yra užtikrinti šių vertybių gynimą ir gerbimą. Šie reikalavimai keliami visų pirma pačiai valstybei. Esant tokiam teisiniam aiškinimui, akivaizdu, kad žmogaus gyvybei bei jos apsaugai teikiama ypatinga reikšmė, ką neabejotinai patvirtina ir įstatymų leidėjas už nusikaltimus, susijusius su tyčiniu žmogaus gyvybės atėmimu, numatydamas itin griežtas, išimtai su realiu laisvės atėmimu susijusias, bausmes, todėl ir sprendžiant lygtino paleidimo klausimą asmenims, nuteistiems už tyčinį kito žmogaus gyvybės atėmimą, lygtinio paleidimo sąlygos, įtvirtintos BVK 157 straipsnio 1 dalyje turi būti vertinamos itin kruopščiai, o paleidžiant tokį asmenį lygtinai, neturi likti nė menkiausios abejonės, jog asmuo, išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiame kontekste, nepaisant BVK 157 straipsnio 1 dalies formuluotės, negali būti sumenkinama ir bausmės paskirtis, įtvirtinta BK 41 straipsnyje – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis taip, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nors Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad E. K. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą, juolab, kad šis teistumas nuteistajam nėra pirmas. Tokiu būdu, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam E. K. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, dėl ko, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jos aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo E. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.