Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, A-822-1321-10

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2010-10-21
Bylos Nr.: A-822-1321-10
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Stasys Gagys (pirm.), Skirgailė Žalimienė (pran.), Dainius Raižys
Pareiškėjas: I. M.
Trečiasis asmuo: V. M., SB „Amaliai“, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
Atsakovas: Kauno miesto savivaldybės ir trečiojo suinteresuoto asmens sodininkų bendrijos „Amaliai“, Kauno miesto savivaldybei

Kategorijos

14.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. A822-1321/2010Procesinio sprendimo kategorija 14.3.3 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. spalio 21 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,

dalyvaujant pareiškėjai I. M., pareiškėjos atstovei advokatei R. G., atsakovo atstovei V. B., trečiajam suinteresuotam asmeniui V. M., trečiojo suinteresuoto asmens SB „Amaliai“ atstovui advokatui G. Č. ir SB „Amaliai“ pirmininkui Morkui V. S.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės ir trečiojo suinteresuoto asmens sodininkų bendrijos „Amaliai“ apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 22 d. sprendimo administracinėje pagal pareiškėjos I. M. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji suinteresuotieji asmenys V. M., SB „Amaliai“, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (Kauno apskrities viršininko administracijos teisių perėmėja)

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja I. M. (toliau – ir pareiškėja) prašė įpareigoti atsakovą Kauno miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir atsakovas) pateikti Kauno miesto tarybai sprendimo projektą „Dėl žemės sklypų Juodgrūdžių take 3 ir Šventagaršvių take 3 detaliojo plano patvirtinimo“ ir įpareigoti Kauno miesto Savivaldybę patvirtinti žemės sklypų Nr. () ir Nr. 324 (Šventagaršvių takas Nr. 3) Kaune, ribų keitimo, prijungiant sodų bendrijos žemę ir teritorijos tvarkymo režimo reglamento nustatymo detalųjį planą.

Pareiškėja skunde nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso sodų bendrijoje „Amaliai“ (toliau – SB „Amaliai“) du sklypai – Nr. 323 ir Nr. 324. Minėtus sklypus skiria Juodgrūdžių tako kelio atkarpa. 2002-06-22 ji kreipėsi į SB „Amaliai“ pirmininką su prašymu, kad Juodgrūdžių kelio atkarpa, skirianti sklypus, būtų išformuota. Jos prašymas 2002-08-08 buvo svarstytas Sodininkų bendrijos valdybos posėdyje ir nutarta leisti prijungti kelio atkarpą, sumokant 3000 Lt (tris tūkstančius litų). 2002-08-20 ji sumokėjo 3000 litų už 50 m kelio atkarpą (tai patvirtina ir kvitas Nr. 0204034). Mokėtinos sumos dydį nustatė Sodininkų bendrijos „Amaliai“ valdyba. 2002-10-12 visuotiniame SB „Amaliai“ susirinkime vienas iš darbotvarkės klausimų buvo leisti bendrijos nariams išsipirkti bendros paskirties žemės plotus. Susirinkime ir buvo nutarta leisti jai išsipirkti sklypo Nr. 323 nuomojamos žemės dalį prie Juodgrūdžių tako ir Juodgrūdžių tako atkarpą tarp jai priklausančių sklypų Nr. 323 ir Nr. 324. Šios dalies išsipirkimui neprieštaravo ir gretimų sklypų savininkai, duodami rašytinius sutikimus. Tuo tikslu ji parengė detalųjį planą adresu SB „Amaliai“ skl. Nr. 323, Kmynų t. 2/Juodgrūdžių t. 3 ir skl. Nr. 324, Šventagaršvių t. 3. Šis parengtas detalaus plano brėžinys buvo pateiktas Kauno apskrities viršininko administracijai 2003 metais. Dėl nežinomų priežasčių buvo vilkinama detalaus plano patvirtinimo procedūra, todėl 2008-03-12 pareiškėja kreipėsi su pareiškimu į Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos skyrių, kad pateiktų informaciją apie esamą situaciją. 2008-03-28 raštu Nr. 40-2-550, buvo informuota, kad 2006 metais į Urbanistikos skyrių kreipėsi su daugkartiniais prašymais naujai išrinktas pirmininkas M. V. S., kuris prašė netvirtinti žemės sklypų Juodgrūdžių take Nr. 3 ir Šventagaršvių take Nr. 3, Kauno m., detaliojo plano. Urbanistikos skyrius informavo, kad detalusis planas bus teikiamas tvirtinti Kauno miesto savivaldybės tarybai tik planavimo organizatoriui pateikus SB „Amaliai“ sutikimą dėl papildomai išperkamos žemės prijungimo tarp sklypų Nr. 323 ir 324. Ginčo situacijoje nei viename Teritorijų planavimo įstatymo straipsnyje, nei Detaliųjų planų rengimo taisyklėse nėra nurodyta sąlyga, kad organizatorius gautų pakartotinai sutikimus, nes priešingu atveju detalusis planas negali būti teikiamas patvirtinti.

Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad atsisakius tvirtinti detalųjį planą, privaloma organizatoriui pateikti motyvuotą atsakymą. Pareiškėja pažymėjo, kad ji nebuvo informuota, dėl kokių motyvų miesto plėtros ir ekologijos komitetas nepritarė sprendimo projektui, taip pat kodėl projektas nebuvo pateiktas Kauno miesto savivaldybės tarybai svarstyti. Pažymėjo, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos reglamente, kuris patvirtintas 2004-04-15 sprendimu Nr. T-l86, yra nurodyta svarstytinų klausimų ir sprendimų projektų pateikimo Tarybai tvarka. Vieno komiteto išdėstyta pozicija negali būti pagrindu atsisakyti teikti detalųjį planą svarstyti ir tvirtinti Tarybai. Sutinkamai su 2004 m. gegužės 3 d. LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. Dl-239 patvirtintu „Detaliųjų planų taisyklių“, galiojusių detalaus plano parengimo ir priežiūros metu, 50 p. detaliuosius planus tvirtina savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius tarybos pavedimu. Detalusis planas patvirtinamas per 20 darbo dienų nuo detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus prašymo tvirtinti detalųjį planą pateikimo dienos. Taisyklės nustato supaprastintą detaliųjų planų rengimo tvarką. Pagal 62 p., supaprastinta tvirtinimo tvarka yra procedūra, kai detalųjį planą tvirtina savivaldybės tarybos įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius per 10 darbo dienų. Atsakovo veiksmuose yra aiškūs vilkinimo atlikti viešojo administravimo funkcijas požymiai.

Atsiliepimas

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija paaiškino, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso SB „Amaliai“ esantys žemės sklypai: 347 kv. m žemės sklypas Nr. 323 (Kmynų takas 2/Juodgrūdžių takas 3) ir 471 kv. m žemės sklypas Nr. 324 (Šventagaršvių takas 3). Pareiškėja organizavo šių žemės sklypų detalųjį planavimą, kuriuo planuojama prie nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų prijungti faktiškai naudojamas SB „Amaliai“ žemės sklypo dalis, o prie žemės sklypo Nr. 324 prijungti Juodgrūdžių kelio atkarpą. Detalusis planas buvo rengiamas atsižvelgiant į SB „Amaliai“ 2002 m. spalio 10 d. visuotinio sodininkų susirinkimo protokolą Nr. 16. Šio protokolo 7.3 p. nuspręsta leisti išsipirkti I. M. sklypo Nr. 323 nuomojamos žemės dalį prie Juodgrūdžių tako ir Juodgrūdžių tako atkarpą tarp jai priklausančių sklypų Nr. 323 ir Nr. 324. Parengtas detalusis planas buvo nustatyta tvarka suderintas, viešai apsvarstytas (2003 m. sausio 23 d. svarstymo su visuomene posėdžio ataskaita Nr. 19), patikrintas teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje (2005 m. lapkričio 10 d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas Nr. TP-673) bei pateiktas tvirtinti Kauno miesto savivaldybei. Rengiant detalųjį planą tvirtinimui, buvo gauti SB „Amaliai“ pirmininko prašymai netvirtinti parengto detaliojo plano, nes tokiu būdu bus pažeistos kitų bendrijos narių teisės – galimybė naudotis Juodgrūdžių tako dalimi. SB „Amaliai“ pirmininko raštuose nurodyta, jog šis takas yra pagrindinis įvažiavimas į sodų teritoriją iš Biruliškių plento, ir juo naudojasi daugiau kaip 50 sodininkų bendrijos narių. LR Sodininkų bendrijų įstatymo 6 str. 1 d. nurodyta, jog mėgėjiško sodo teritoriją sudaro sodininkų naudojama nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomų sklypų ir bendrojo naudojimo žemė. Bendrojo naudojimo žemę bendrijos gali nuomoti ar išsipirkti iš valstybės. Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjiško sodo teritorijoje taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443, 3.1 p. nustatyta, jog sodininkų bendrijų nariai ir kiti asmenys turi teisę pirkti mėgėjiško sodo teritorijoje esančius suteiktus ir jų naudojamus valstybinės žemės sklypus, tuo tarpu bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypus turi teisę pirkti sodininkų bendrijos (minėto nutarimo 3.2 p.). Atsižvelgiant į šias teisės aktų nuostatas, daro išvadą, jog Juodgrūdžių tako atkarpą kaip sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo žemę turi teisę pirkti ne pareiškėja, o sodininkų bendrija „Amaliai“. Tačiau sodininkų bendrija išreiškė prieštaravimą parengto detaliojo plano sprendiniams, kuriuo numatyta sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo žemės dalį prijungti prie nuosavybės teise valdomo žemės sklypo. Todėl Kauno miesto savivaldybė pagrįstai atsisakė tvirtinti parengtą detalųjį planą, kol nebus gautas SB „Amaliai“ pritarimas.

Tretysis suinteresuotas asmuo V. M. pritarė pareiškėjai ir prašė skundą tenkinti, kadangi, jo nuomone, atsakovas vilkina atlikti jam priskirtas funkcijas.

Atsiliepimas

Trečiojo suinteresuoto asmens SB „Amaliai“ atstovas M. V. S. paaiškino, kad skundas turi būti atmestas, kadangi kelias reikalingas žmonėms, tai yra pagrindinis kelias, kuriuo patenkama į Biruliškių plentą. Teigia, kad susirinkimo protokolas, kuriuo leista prisijungti kelio ruožą, yra suklastotas.

Trečiojo suinteresuoto asmens SB „Amaliai“ atstovas advokatas G. Č. paaiškino, kad skundas atmestinas. SB „Amaliai“ visuotinis susirinkimas negalėjo perleisti teisių į Juodgrūdžių taką. Susirinkimo protokolas neturi sudedamųjų dalių, neaišku kas ir kaip susirinkime dalyvavo, kas pasirašė. Atsakovas pagrįstai atsisako tvirtinti planą, nes tai prieštarautų teritorijų planavimo įstatymui, kuriame numatyta kada rengiami detalieji planai. Šio įstatymo 13 str. numato, kad specialiųjų planų rengimo objektas yra – susisiekimo sistemos ir jų dalys, todėl pareiškėja turėjo ruošti specialųjį planą.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. spalio 22 d. sprendimu pareiškėjos I. M. skundą tenkino. Kauno miesto savivaldybės administraciją įpareigojo pateikti Kauno miesto tarybai sprendimo projektą „Dėl žemės sklypų Juodgrūdžių take 3 ir Šventagaršvių take 3 detaliojo plano patvirtinimo“ per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, taip pat Kauno miesto savivaldybė buvo įpareigota priimti sprendimą dėl žemės sklypų Nr. 323 (Kmynų takas Nr. 2/Juodgrūdžių takas Nr. 3) ir Nr. 324 (Šventagaršvių takas Nr. 3), Kaune, detaliojo plano patvirtinimo.

Teismas nustatė, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso SB „Amaliai“ esantys žemės sklypai: 347 kv. m žemės sklypas Nr. 323 (Kmynų takas 2/Juodgrūdžių takas 3) ir 471 kv. m žemės sklypas Nr. 324 (Šventagaršvių takas 3). Iš bylos duomenų (b.l. 12) nustatė, kad pareiškėja kreipėsi į Kauno sodų bendriją „Amaliai“, prašydama patenkinti jos prašymą dėl Juodgrūdžių kelio atkarpos tikslu ją išsipirkti. Toks prašymas yra pagrįstas tuo, kad šiuose dviejuose sklypuose buvo pastatyti pareiškėjai priklausantys statiniai, tarpusavyje funkciškai susiję, todėl ūkinės veiklos plėtojimo pagrindais buvo būtina apjungti šiuos žemės sklypus tam, kad žemę galima būtų racionaliau naudoti pagal jos paskirtį.

2002-08-08 Sodininkų bendrijos „Amaliai“ valdybos posėdyje, įvykusiame 2002-08-08, protokole Nr. 2 užfiksuota, kad dalyvaujant 4 vaidybos nariams šis prašymas apsvarstytas ir nuspręsta leisti prijungti kelio sodo atkarpą, padengiant kelio rengimo išlaidas, kaina – 3000 litų. 2002-08-20 iš I. M. sodų bendrija „Amaliai“ priėmė 3000 litų. 2002-10-12 sodų bendrijos „Amaliai“ visuotinio sodininkų susirinkimo protokolu Nr. 16, dalyvaujant 381 nariams, renkamosios valdžios atstovui – Seimo nariui– ir kt., nutarta leisti išsipirkti I. M. sklypo Nr. 323 nuomojamos žemės dalį prie Juodgrūdžių tako ir atkarpą tarp jai priklausančių žemės sklypų Nr. 323 ir 324. „Už“ balsavo 336 nariai, prieš 5 nariai, susilaikė – 41 narys. Gretimų sklypų naudotojai (b. l. 17 ir 18) davė sutikimus šios kelio dalies išsipirkimui. Gavusi nustatyta tvarka bendrijos sutikimą, pareiškėja laikantis įstatyme nustatytos tvarkos tapo detalaus plano organizatore. Ji pateikė prašymą rengti sklypų detalųjį planą. Buvo išduota 2002-11-08 numatomo rengti detalaus plano išvada, 2002-11-05 išduotos techninės sąlygos, pradėta detalaus planavimo procedūra, atlikti visi būtini derinimai. Detalusis planas buvo rengiamas atsižvelgiant į SB „Amaliai“ 2002 m. spalio 10 d. visuotinio sodininkų susirinkimo protokolą Nr. 16. Šio protokolo 7.3 p. nuspręsta leisti išsipirkti I. M. sklypo Nr. 323 nuomojamos žemės dalį prie Juodgrūdžių tako ir Juodgrūdžių tako atkarpą tarp jai priklausančių sklypų Nr. 323 ir Nr. 324. Parengtas detalusis planas buvo nustatyta tvarka suderintas, viešai apsvarstytas (2003 m. sausio 23 d. svarstymo su visuomene posėdžio ataskaita Nr. 19), patikrintas teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje (2005 m. lapkričio 10 d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas Nr. TP-673) bei pateiktas tvirtinti Kauno miesto savivaldybei. Rengiant planą tvirtinimui, buvo gautas naujojo sodų bendrijos „Amaliai“ pirmininko prašymas netvirtinti parengto detalaus plano. Kauno miesto Savivaldybės manymu, jog kol negautas SB „Amaliai“ pritarimas, plano tvirtinti negalima.

Teismas nustatė, kad Sodininkų bendrijos įstatymo (2003-12-18 IX-1934) (toliau – ir Įstatymas) 15 str. numato, jog bendrijos narių susirinkimas turi išimtinę teisę nustatyti disponavimo bendrijos turtu ir lėšomis tvarką. LR Vyriausybės 2004-11-15 nutarimu Nr. 1444 3.1. p. nustatyta, kad sodininkų bendrijų nariai turi teisę pirkti suteiktus ir jų naudojamos žemės sklypus, o bendro naudojimo valstybinės žemės sklypus turi teisę pirkti sodininkų bendrijos. Teismas nustatė, jog sodininkų bendrija „Amaliai“ 2002 metais šia savo teise pasinaudoti atsisakė ir visuotinio bendrijos narių susirinkimo nutarimu šią teisę perdavė pareiškėjai. Atsižvelgiant į Sodininkų bendrijos „Amaliai“ įstatų (įregistruoti 2006-04-14) (toliau – ir Įstatai) 6.1 p. bendrijos visuotinis narių susirinkimas nustato disponavimo bendrijos narių turto ir lėšomis tvarką, sprendžia bendrijos turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausymus. Teismas padarė išvadą, kad sodininkų bendrija „Amaliai“ 2002 metais laikantis Įstatyme bei Įstatuose nustatytos tvarkos LR Sodininkų bendrijos įstatyme nustatyta forma davė pareiškėjai sutikimą išsipirki kelio dalį.

Teismas, spręsdamas ginčą, vertino, kokia apimtimi ir dalimi galima trukdyti vėlesniam jau nurodytų aktų pagrindu prasidėjusiam detalaus planavimo procesui, kurio organizatorė yra pareiškėja, kai pasikeitus bendrijos pirmininkui, jo nuomonė pasikeičia ir yra kitokia, nei buvo suformuota ankstesnės 2002-08-08 bendrijos valdybos bei visuotinio surinkimo narių susirinkimo, įvykusio 2002-10-15, ir kuriame dalyvavo 381 iš 650 bendrijos narių, nutarimas. Iš bylos duomenų matyti, kad naujasis pirmininkas 2006 metais, t.y. jau po keturių metų nuo minėto susirinkimo nutarimo priėmimo, pilnai parengus detalųjį planą ir jam praėjus per priežiūros institucijas, kreipėsi į Kauno miesto Savivaldybės urbanistikos skyrių su prašymu netvirtinti šio detalaus plano (b. l. 33). 2006-05-18 prašyme nurodoma, kad 2005-11-26 įvykęs pakartotinis narių susirinkimas (t.y. po 3 metų) panaikino valdybos narių posėdžio protokolo punktą, kuriuo leista I. M. išsipirkti kelio atkarpą. Nurodoma, kad prie šio prašymo pridedamas 2005-11-26 protokolo išrašas, tačiau teismas nustatė, kad iš tiesų pridėtas 2005-05-16 išrašas, kuriuo pripažinti neteisėtais sprendimai leidžiantys privatizuoti Juodgrūdžių tako dalį. Teismas nustatė, kad protokole pažymėta (b.1.35), kad iš 350 narių dalyvavo 110. Teismo vertinimu, tai reiškia, kad toks susirinkimas yra niekinis, jame nedalyvavo būtinas sprendimams priimti asmenų skaičius. Teismas atkreipė dėmesį, kad nėra vardinio dalyvavusių 381 narių sąrašo, pažymėjo, kad pati sodininkų bendrija „Amaliai“ prie vėlesnių savo visuotinių susirinkimų protokolų (b.l. 35, 36) nepridėjo nei vieno vardinio sąrašo, tuo patvirtindama, kad pagal juose nusistovėjusią tvarką tokių sąrašų jie nesudarinėja, arba kad neskiria jiems saugomosios reikšmės. Teismas pažymėjo, kad M. tapimą detalaus plano organizatore teisėtu daro ne narių sąrašas, bet bendrijos visuotinio susirinkimo narių sprendimas, įformintas protokolu. Toks dokumentas jai buvo išduotas, ji pateikė Kauno miesto savivaldybei, jis buvo priimtas ir jo trūkumai nenustatyti. Vėliau pirminis nutarimas, kurio pagrindu pareiškėja įgijo teisę detaliai planuoti savo žemės sklypus juos apjungiant, buvo įvardytas kaip suklastotas. Teismo nuomone, toks įvertinimas gali būti nustatytas tik įstatymų numatytu būdu, surinktais duomenimis baudžiamojoje byloje, tokių įrodymų šioje byloje nėra, todėl tvirtinti, kad pirminis nutarimas yra suklastotas, nėra jokio įstatyminio pagrindo.

Nors ir nėra duomenų, kad 2002-08-08 valdybos ir 2002-10-12 visuotinio narių susirinkimo sprendimai būtų tinkamai panaikinti vėlesniais susirinkimais, kuriuose nedalyvavo nė pusė bendrijos narių, būtinų kvorumui pagal įstatus, tačiau teismas iškėlė abejonę, ar apskritai galimas toks prieš tai buvusių susirinkimų nutarimų naikinimas, kai prieš tai buvę susirinkimų nutarimai yra sukūrę asmenims teisines pasekmes. CK 2.33 straipsnis apibrėžia, jog juridinis asmuo yra savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme. 2.48 straipsnis nustato, kad juridiniai asmenys turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja nuosavybės ar patikėjimo teise, 2.81 straipsnis nustato, kad juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus. CK 2.82 straipsnis nustato juridinių asmenų organų kompetenciją ir funkcijas. Šiam ginčui spręsti reikšmingiausia norma yra CK 2.82 str. 4 d., kuri nustato, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Ieškinį gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai, jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose numatyti asmenys (Tokiems ieškiniams nustatomas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas. Jis pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą, jeigu šis kodeksas ir kiti įstatymai nenustato kitokio ieškinio senaties termino ir kitokios sprendimo nuginčijimo tvarkos). Kaip matyti, nors dabartinė bendrijos narių grupė nesutinka su 2002 metų visuotinio susirinkimo nutarimais, iki šiol jokia teisme byloje nebuvo iškelta dėl valdybos sprendimo bei bendrijos narių priimto susirinkimo pripažinimo negaliojančiu, teismas tokių duomenų byloje neturi. Teismas pabrėžė, kad bendrija vykdė 2002-08-08 SB „Amaliai“ bendrijos nutarimą ir 2002-10-12 ginčijamo susirikimo nutarimus. Nustatė, kad I. M. 2002-08-20 kasos kvitu (b. l. 14) į bendrijos kasą įnešė 3000 litų už kelio atkarpą, t.y. ji tą kelio dalį netgi išsipirko. Pinigai buvo priimti, tuo pripažįstant susirikimo nutarimų vykdymą. Pažymėjo, kad iki šiol šie pinigai pareiškėjai nebuvo grąžinti. Taigi, teismo vertinimu, minimi valdybos ir visuotinio susirinkimo nutarimai, kurie buvo pagrindu valstybės institucijoms rengti detalųjį planą, derinti ir teikti priežiūros institucijai, nepripažinti negaliojančiais teismine tvarka. Visuotinio bendrijos narių susirinkimo nutarimas yra teisines pasekmes sukeliantis teisinis aktas, kurio pagrindu atsiranda tam tikros teisės ir pareigos konkrečiam asmenų ratui.

Pažymėjo, kad jau 1994-07-16 LR Konstitucinis teismas yra išdėstęs tam tikrų administracinių aktų ar kitų aktų, kurie sukelia teisines pasekmes, negaliojimo sąlygas. Norminiai aktai yra tie, kuriuose esama visuotinai privalomų bendro pobūdžio taisyklių, ir čia svarbiausia ne tai, kokia konkrečia žodine forma atitinkama taisyklė suformuluota, o tai, kad remiantis teksto turiniu, būtų galima neabejotinai suprasti, kad kalbama apie tam tikriems subjektams skirtą nuorodą esant tam tikroms aplinkybėms veikti atitinkamu būdu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994 m. sausio 19 d. nutarimas Nr. 7- 116). Pažymėjo, jog teisinio reguliavimo srityje egzistuoja bendra taisyklė, kad teisės norma atgal negalioja. Tai reiškia, kad aktai paprastai netaikomi faktams ir teisinėms pasekmėms, atsiradusioms iki šių norminių aktų įsigaliojimo, jei teisiniai faktai jau įvykę, tokiu pat būdu jau nėra galimybės įsiterpti į įvykusių teisinių faktų pagrindu atsiradusius teisinius santykius. Visi tokio pobūdžio ginčai turi būti sprendžiami tik Konstitucijos ir įstatymų nustatyta tvarka, t. y. juos turi spręsti teismas. Teismas padarė išvadą, kad tiek CK nuostatų, tiek ir paminėto Konstitucinio Teismo nutarimo pagrindu SB „Amaliai“ susirinkimų sprendimai, kurių pagrindu pareiškėja įgijo teisę susiplanuoti konkrečia teritoriją, galioja tol, kol jie neužginčyti įstatymo nustatyta tvarka.

2002 m. buvo pateiktas pareiškėjos prašymas rengti detalųjį planą (b. l. 75), 2002-11-08 buvo išduota numatomo rengti detalaus plano išvada, reg. Nr. 3699 (b. l. 76), 2002-11-05 išduotos sąlygos (b. l. 77), Valstybinės teritorijų planavimo priežiūros skyrius patikrino teritorijų planavimo aktą –2003-02-20 ir siūlė jį tvirtinti. Minimas planas buvo pakartotinai pateiktas teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai (patikrinimo aktas 2005-11-10). Išvada taip pat teigiama – planas turi būti tvirtinamas. Todėl Kauno miesto Savivaldybė turėjo įvertinti ir svarbius teisinius aspektus, kad detalaus planavimo procedūra pradėta vykdyti galiojančio SB „Amaliai“ bendrijos visuotinio susirinkimo nutarimo pagrindu, kuris neabejotinai prilygsta individualiam teisines pasekmes įtvirtinančiam aktui ir turi juridinę reikšmę, aktas teismine tvarka nebuvo panaikintas ir, kad jokių pasiūlymų viešo svarstymo metu iš bendrijos nebuvo gauta, nors apie rengiamą svarstymą buvo viešai skelbta įstatymų nustatyta tvarka (2003-01-23 buvo parengta viešo svarstymo su visuomene ataskaita, jokių pasiūlymų nebuvo gauta, prieštaravimų nepateikta, nors bendrijai buvo gerai žinoma, kad toks detalusis planas yra rengiamas). Taigi, matyti, jog detalaus planavimo procese bendrija taip pat pripažindama savo susirinkimo nutarimo teisėtumą nesinaudojo LR Teritorijų planavimo Įstatyme ir teritorijų dokumentų svarstymo su visuomene nuostatuose numatytomis teisėmis reikšti pastabas ir pretenzijas dėl detalaus plano sprendinių. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas padarė išvadą, kad atsakovas šioje situacijoje elgėsi ne įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nepriimdamas jokio sprendimo pareiškėjos atžvilgiu, įžvelgiamas aiškus vilkinimas atlikti veiksmus. Nustatė, kad nėra jokių kliūčių atlikti prašomus veiksmus, todėl teismas nutarė nustatyti terminą, per kurį Kauno miesto savivaldybės administracija turi pateikti Kauno miesto tarybai sprendimo projektą „Dėl žemės sklypų Juodgrūdžių take 3 ir Šventagaršvių take 3 detaliojo plano patvirtinimo“. Teismo vertinimu, argumentas, kad pareiškėja privalėjo rengti specialųjį planą, yra visiškai nepagrįstas ir atmestinas. Detaliuoju planu siekiama nustatyti teritorijų režimą, o ne susisiekimo sistema. Planavimo dokumentų sąrašas yra apibrėžtas ir baigtinis. Teismo vertinimu, Bendrija savo interesams ginti pasirinkusi netinkamą būdą.

III.

Kauno miesto savivaldybė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 22 d. sprendimą administracinėje ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas neatsižvelgė ir nevertino argumentų, jog SB „Amaliai“ 2002 m. spalio 12 d. visuotinis sodininkų susirinkimo priimtas sprendimas negali būti laikomas sutikimu su parengto detaliojo plano sprendiniais. Susirinkimo sprendime nėra išreikšta nuomonė dėl SB „Amaliai“ bendrojo naudojimo teritorijos dalių, kurias numatoma prijungti prie pareiškėjos žemės sklypų, pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo (iš žemės ūkio į kitą), taip pat dėl teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo. Visi šie parametrai buvo nustatyti būtent detaliajame plane, apie kurį bendrija nebuvo informuota, detaliojo plano sprendiniai nebuvo su ja suderinti, nors buvo planuojama bendrijos naudojama teritorija.

2. Mano, kad nepagrįstai teismas byloje pateiktus SB „Amaliai“ prašymus netvirtinti parengto detaliojo plano vertino kaip pasikeitusią sodininkų bendrijos pirmininko nuomonę. Atkreipia dėmesį, jog šiuose raštuose aiškiai nurodyti argumentai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą: patvirtinus parengtą detalųjį planą bus panaikintas tiesioginis įvažiavimas iš Biruliškių plento į sodų bendrijos teritoriją, kuriuo naudojasi apie 50 sodininkų, tokiu būdu bus apsunkintas naudojimasis jiems priklausančiu turtu. Ginčo detaliojo plano rengimo metu minėtų teritorijų planavimo tikslų nebuvo pasiekta, t.y. nebuvo suderinti detaliojo planavimo organizatorės (pareiškėjos) bei planuojamos teritorijos naudotojos (sodininkų bendrijos) interesai, o patvirtinusi parengtą detalųjį planą Kauno miesto savivaldybė pažeistų minėtas LR teritorijų planavimo įstatymo 3 str. nuostatas, o kartu ir dalies sodininkų bendrijos narių teises ir žymiai pablogintų jų padėtį, lyginant su esama situacija.

3. Mano, kad teismas klaidingai vertino patį bendrijos narių susirinkimo sprendimą. Atkreipia dėmesį, jog bendrija pritarė, kad pareiškėja išsipirktų „sklypo Nr. 323 nuomojamos žemės dalį prie Juodgrūdžių tako ir Juodgrūdžių tako atkarpą tarp jai priklausančių sklypų Nr. 323 ir Nr. 324“. Analizuojant detaliojo plano projekto sprendinius akivaizdu, jog taip pat planuojama prijungti 184 kv. m žemės sklypo dalį, esančią tarp Juodgrūdžių tako ir žemės sklypo Nr. 324 (plane žymima a1), taip pat Juodgrūdžių tako dalį, esančią tarp žemės sklypo Nr. 324 bei pareiškėjai nepriklausančio žemės sklypo Nr. 327 (Juodgrūdžių takas 5). Dėl šių teritorijų prijungimo prie pareiškėjos žemės sklypų sodininkų bendrija sutikimo nebuvo davusi. Be to, LR teritorijų planavimo įstatymo redakcijos, galiojusios detaliojo plano rengimo metu, 16 str. nustatė, jog detaliojo planavimo organizatoriais gali būti žemės savininkai, naudotojai, valstybinės žemės valdytojai bei savivaldybės valdybos (merai). Tačiau ginčo detaliuoju planu taip pat suplanuota 161 kv. m teritorija, besiribojanti su Šventagaršvių taku (Al), nors pareiškėja nebuvo nei šios teritorijos savininkė, nei teisėta naudotoja.

4. Nesutinka su teismo argumentu, jog byloje reikšminga tai, kad pareiškėja išsipirko kelio atkarpą į bendrijos kasą įmokėdama 3000 Lt. Pabrėžia, jog nei pats kelias, nei jo užimamas žemės sklypas nebuvo suformuoti ir įregistruoti teisės aktų nustatyta tvarka kaip nekilnojamojo turto objektai, todėl apskritai negalėjo būti pirkimo-pardavimo sutarties dalyku. Be to, CK 6.393 str. 1 d. numato, jog nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notarinės formos, o 2 d. nustatyta, jog formos nesilaikymas sutartį daro negaliojančia. Todėl, atsakovo vertinimu, pareiškėjos įmoka sodininkų bendrijai nesukėlė jokių teisinių pasekmių ir nesukels tol, kol viešame registre nebus įregistruotos sodininkų bendrijos teisės į tariamai parduotą turtą.

5. Nesutinka su teismo išvada, jog pareiškėjos prašymas išsipirkti kelio atkarpą yra pagrįstas, nes, jog greta kelio esančiuose sklypuose buvo pastatyti pareiškėjai priklausantys statiniai, kurie yra tarpusavyje funkciškai susiję, todėl ūkinės veiklos plėtojimo pagrindais buvo būtina apjungti šiuos žemės sklypus tam, kad žemę būtų galima racionaliai naudoti pagal jos paskirtį. Atkreipia dėmesį, pagal parengto detaliojo plano sprendinius pareiškėjai priklausančių žemės sklypų sujungimas nenumatomas. Nėra aišku, kuo paremti teismo teiginiai apie funkcinį pastatų (gyvenamojo namo bei sodo pastato, kuris taip pat rekonstruotas į gyvenamąjį namą) ryšį bei racionalų žemės naudojimą. Mano, kad šie teismo argumentai nėra pagrįsti, byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad pareiškėjai priklausantys gyvenamieji namai yra funkciškai susiję, Nekilnojamojo turto registre jie taip pat nėra registruoti kaip priklausiniai. Be to, teismas atsižvelgė tik į pareiškėjos interesus, tačiau nevertino aplinkybės, kad po tokio pareiškėjos žemės sklypų padidinimo žymiai pablogėtų kitų sodininkų galimybė naudotis jiems priklausančiais žemės sklypais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartyje Nr. 3K-3-256/2008 yra pažymėta, jog „sprendžiant klausimą dėl privataus žemės sklypo savininko teisės nupirkti įsiterpusį valstybinės žemės plotą, ši jo teisė negali būti įgyvendinama pakeičiant kitų žemės sklypų savininkų teises taip, kad pastarųjų nuosavybės valdymas pasunkėtų“.

6. Byloje esantys pareiškėjos raštai patvirtina, jog pareiškėja su prašymu patvirtinti detalųjį planą kreipėsi 2003 m. birželio 2 d. bei 2005 m. lapkričio mėnesį. Pagal tuo metu galiojusios LR teritorijų planavimo įstatymo redakcijos 20 str. 5 d., detalusis planas patvirtinamas per 20 darbo dienų nuo prašymo pateikimo dienos. Kauno miesto savivaldybė per nustatytą terminą detaliojo plano nepatvirtino. Tokiu atveju pareiškėja, vadovaujamasi LR administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 2 d., kurioje numatyta, kad jeigu viešojo ar vidaus administravimo subjektas vilkina atitinkamo klausimo nagrinėjimą ir nustatytu laiku jo neišsprendžia, toks neveikimas (vilkinimas) gali būti apskųstas per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas klausimo išsprendimo laikas. Pareiškėja su skundu į teismą kreipėsi 2008 m. gegužės 5 d., t. y. žymiai praleidusi įstatymų nustatytą terminą skundui paduoti, atnaujinti šio termino neprašė. Šios aplinkybės buvo nurodytos bylos nagrinėjimo metu, todėl teismas, vadovaudamasis LR administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 6 p., turėjo šią administracinę bylą nutraukti, nes skundas buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus. Tačiau teismo sprendime šie atsakovo motyvai nebuvo vertinami ir dėl jų nebuvo pasisakyta.

Sodininkų bendrija „Amaliai“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 22 d. sprendimą administracinėje ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Pagal LR kelių įstatymo 17 str. 1 d. naudotis keliais bei jų infrastruktūra turi teisę visi juridiniai ir fiziniai asmenys vadovaudamiesi Civiliniu kodeksu, kelių įstatymu ir kitais teisės aktais. Patvirtinus detalųjį planą, kuriuo Juodgrūdžių kelio atkarpa būtų prijungta prie pareiškėjai I. M. priklausančio žemės sklypo Nr. 324, būtų pažeistos sodininkų bendrijos „Amaliai“ sodininkų teisės naudotis šiuo keliu, būtų sutrikdytas susisiekimas, taip pat būtų pažeistas viešasis interesas. Pagal LR sodininkų bendrijų įstatymo 6 str. 7 d. mėgėjiško sodo teritorija turi būti tvarkoma taip, kad prireikus į ją galėtų patekti atlikdami pareigas priešgaisrinės saugos, policijos, greitosios pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų darbuotojai. Išformavus Juodgrūdžių kelio atkarpą, skiriančią pareiškėjai priklausančius žemės sklypus Nr. 323 ir Nr. 324, specialiosioms tarnyboms būtų sunkiau pasiekti sodininkų bendriją „Amaliai“ iš Biruliškių plento.

2. Juodgrūdžių kelio atkarpa, kurią pareiškėja I. M. nori išformuoti ir prijungti prie jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Nr. 324, įeina į LR teritorijų planavimo įstatyme (Teritorijų planavimo įstatymo 13 str.) apibrėžtus specialiojo teritorijų planavimo objektus. Išformuojant kelio atkarpą yra keičiama susisiekimo sistema, todėl turi būti parengtas specialusis planas, kuriame turi būti numatytos susisiekimo infrastruktūros tvarkymo kryptys. Todėl pirmiausia turėjo būti parengtas specialusis planas, juo turėjo būti nustatyta susisiekimo infrastruktūra, o vėliau rengiamas detalusis planas. Pagal LR teritorijų planavimo įstatymo 19 str. 2 d. 4 p. detaliojo teritorijų planavimo vienas iš uždavinių yra suformuoti žemės juostas komunikacinių koridorių ir susisiekimo komunikacijų įrengimui, inžinerinės bei miesto infrastruktūros plėtrai. Lingvistiniu metodu aiškinant šią normą detalaus teritorijų planavimo uždaviniu negali būti susisiekimo komunikacijų panaikinimas, o tik suformavimas. Todėl detaliuoju planu negali būti naikinama Juodgrūdžių kelio atkarpa. Jei būtų išformuota Juodgrūdžių kelio atkarpa, skirianti pareiškėjai I. M. priklausančius žemės sklypus Nr. 323 ir Nr. 324, būtų pakeista susisiekimo infrastruktūra, todėl ginčo atveju reikalingas specialusis planas.

3. Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjiško sodo teritorijoje taisyklių 3.2 p. nurodyta, kad bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypus gali pirkti sodininkų bendrijos, todėl pareiškėja I. M. neturi teisės pirkti bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypo.

4. Pagal LR teritorijų planavimo įstatymo 26 str. 5 d. detalusis planas tvirtinti neteikiamas, jeigu valstybinės teritorijų planavimo priežiūros institucijos išvada dėl detaliojo plano yra neigiama. Pareiškėjos parengtas detalusis planas 2003-02-20 buvo pateiktas patikrinti Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, kaip to reikalauja Teritorijų planavimo įstatymo 27 str. 1 d. 3 p. nuostatos. Kadangi patikrinimo akto galiojimas pasibaigė, jis buvo teikiamas pakartotinai patikrinti 2005-10-28. Patikrinimo aktas Nr. TP-673 buvo pakartotinai patvirtintas 2005-11-10. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akte Nr. TP-673 yra nurodyta, kad patikrinimo aktas galioja 1 metus nuo jo patvirtinimo. Yra praėję beveik 4 metai nuo patvirtinimo dienos, todėl akivaizdu, kad šis patikrinimo aktas nebegalioja, dėl to ir detalusis planas negali būti tvirtinamas. Kauno apygardos administracinis teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad Patikrinimo aktas Nr. TP-673 negalioja ir savo sprendimu įpareigojo Kauno miesto savivaldybę priimti sprendimą dėl žemės sklypų Nr. 323 (Kmynų takas Nr. 2/Juodgrūdžių takas Nr. 3) ir Nr. 324 (Šventagaršvių takas Nr. 3), Kaune, detaliojo plano patvirtinimo.

5. Kauno apygardos administracinis teismas vadovavosi sodininkų bendrijos „Amaliai“ 2006-04-14 įstatų redakcija, įsigaliojusia jau po visuotinio sodininkų susirinkimo sprendimų priėmimo dėl kelio išsipirkimo. Tačiau sprendime yra kalbama apie sodininkų bendrijos „Amaliai“ veiksmus, atliktus iki šių įstatų įsigaliojimo. Todėl Kauno apygardos administracinis teismas negalėjo vadovautis 2006-04-14 sodininkų bendrijos įstatų redakcija.

Atsiliepimas

Pareiškėja I. M. atsiliepimu prašo apeliacinius skundus atmesti. Remiasi pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais. Papildomai pažymi, kad ginčo atveju, siekiant sujungti du sklypus, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsniu, pareiškėja pagrįstai siekė patvirtinti detalųjį planą, specialaus plano rengti šiuo atveju nereikia, nes ji nesiekia suplanuoti SB „Amaliai“ susisiekimo sistemos. Be to, pareiškėjos vertinimu, reikšminga tai, jog detalusis planas netvirtinamas ne todėl, kad nebegalioja patikrinimo aktas, o dėl to, jog nesivadovaujama SB „Amaliai“ visuotinio susirinkimo sprendimu. Atsiliepdama į argumentą dėl galimai praleisto termino pareiškėja pažymi, kad dar 2006 m. (praėjus metams po patikrinimo akto priėmimo) buvo sprendžiamas galimumo tvirtinti šį planą klausimas. 2008-03-28 Kauno miesto savivaldybės urbanistikos skyrius raštu pareiškėją informavo, jog parengtas detalusis planas bus tvirtinamas, jai pateikus naują SB „Amaliai“ sutikimą dėl papildomo išperkamos žemės prijungimo tarp sklypų Nr. 323 ir Nr. 324. Manydama, kad iš jos nepagrįstai reikalaujama pateikti minėtus dokumentus, ji nuo pastarojo rašto gavimo nepraleidžiant ABTĮ 33 straipsnyje nustatyto termino ir kreipėsi į administracinį teismą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundai tenkintini iš dalies.

Ginčas kilęs dėl atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos įpareigojimo pateikti Kauno miesto tarybai sprendimo projektą „Dėl žemės sklypų Juodgrūdžių take 3 ir Šventagaršvių take 3 detaliojo plano patvirtinimo“ ir Kauno miesto savivaldybės įpareigojimo patvirtinti žemės sklypų Nr. 323 Kmynų takas Nr.2/Juodgrūdžių takas Nr. 3) ir Nr. 324 (Šventagaršvių takas Nr. 3) Kaune, ribų keitimo, prijungiant sodų bendrijos žemę ir teritorijos tvarkymo režimo reglamento nustatymo detalųjį planą.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkte (Lietuvos Respublikos 2004 m. sausio 27 d. įstatymo Nr. IX-1983 redakcija) nustatyta galimybė besiribojančių žemės sklypų savininkams pirkti valstybinės žemės sklypus nuosavybės teise be aukciono, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjai kreipusis į teismą įsigaliojo to paties įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 2 punkto (2008 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. X-1797 redakcija) nuostata, pagal kurią nustatyta galimybė pirkti valstybinės žemės sklypus nuosavybės teise be aukciono, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jie suteikti sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams, taip pat kiti mėgėjiško sodo teritorijoje esantys žemės sklypai - jų naudotojams.

Pagal Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalį (2003 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. IX-1935 redakcija) teise pirkti valstybinę žemę gali pasinaudoti ir sodininkų bendrijos, sodininkų bendrijų nariai ar besiribojančių sklypų savininkai Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarime Nr. 692 dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 6 dalį (Lietuvos Respublikos 2004 m. sausio 27 d. įstatymo Nr. IX-1983 redakcija) parduodamų valstybinės žemės sklypų dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentus, maksimalius parduodamų valstybinės žemės sklypų dydžius nustato Žemės reformos ir kiti įstatymai, o pagal to paties įstatymo 8 dalį valstybinės žemės sklypų pirkimo-pardavimo ar kitas įstatymų numatytas valstybinės žemės perleidimo privačion nuosavybėn sutartis sudaro bei perleistų žemės sklypų perdavimo–priėmimo aktus pasirašo apskrities viršininkas arba jo paskirtas apskrities viršininko administracijos darbuotojas. Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos 2.15 punkte nustatytas vienas iš atvejų, kai žemės sklypą turi teisę įgyti besiribojančių žemės sklypų savininkas: 1) tai turi būti laisvi valstybinės žemės plotai, 2) juose nenumatyta (negalima) suformuoti naujų žemės sklypų ir 3) šie valstybinės žemės plotai yra įsiterpę tarp privačių žemės sklypų.

LR sodininkų bendrijų įstatymo (2003 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. IX-1934 redakcija) 6 straipsnio 1 dalies nustato, kad mėgėjiško sodo teritoriją sudaro sodininkų naudojama nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomų sklypų ir bendrojo naudojimo žemė, kuri teisės aktais buvo skirta mėgėjiškai sodininkystei plėtoti (kolektyviniams sodams steigti) arba priskirta pagal vėliau patikslintą bendrijos teritorijos žemėtvarkos projektą ar kitą teritorijų planavimo dokumentą, bendrojo naudojimo žemę bendrijos gali nuomoti ar išsipirkti iš valstybės; to paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad mėgėjiško sodo teritorijoje žemės sklypai formuojami ir pertvarkomi pagal žemėtvarkos projektą ar kitą teritorijų planavimo dokumentą Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, o 7 dalyje nustatyta, kad mėgėjiško sodo teritorija turi būti tvarkoma taip, kad prireikus į ją galėtų patekti atlikdami pareigas priešgaisrinės saugos, policijos, greitosios pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų darbuotojai.

Pirmosios instancijos teismas yra nustatęs, kad 2002 m. spalio 12 d. sodų bendrijos „Amaliai“ visuotinio sodininkų susirinkime (protokolas Nr. 16) buvo nutarta leisti išsipirkti I. M. sklypo Nr. 323 nuomojamos žemės dalį prie Juodgrūdžių tako ir atkarpą tarp jai priklausančių žemės sklypų Nr. 323 ir 324. Taip pat pirmosios instancijos teismas yra nustatęs, kad keli gretimų sklypų naudotojai (b. l. 17 ir 18) davė sutikimus šios kelio dalies išsipirkimui. Visų pirma, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sureikšmino 2002 m. spalio 12 d. sodų bendrijos „Amaliai“ visuotinio sodininkų susirinkimo sprendimą, neatsižvelgdamas į tai, kad duoti leidimą parduoti žemės sklypą yra ne sodininkų bendrijos kompetencija, nes pagal Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos 2.15 punktą teisė duoti leidimą parduoti žemės sklypą numatyta apskrities viršininko administracijai. Dėl šios priežasties 2002 m. spalio 12 d. sodų bendrijos „Amaliai“ visuotinio sodininkų susirinkime (protokolas Nr. 16) priimtas sprendimas dėl leidimo išsipirkti, kuriuo iš esmės rėmėsi pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos nuomone, nesudaro pakankamo pagrindo valstybinės žemės pirkimui, taip pat abejotina, ar minėtas sprendimas gali sudaryti pakankamą pagrindą ginčo detaliojo plano sprendiniams. Pirmosios instancijos teismas iš esmės nenagrinėjo ginčo detaliojo plano projekto sprendinių, be to, nenagrinėjo, ar ginčo detaliojo plano sprendiniai neperžengia 2002 m. spalio 12 d. sodų bendrijos „Amaliai“ visuotinio sodininkų susirinkime (protokolas Nr. 16) priimto sprendimo ribų. Šiuo požiūriu teisėjų kolegija iš dalies sutinka su Kauno miesto savivaldybės apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir nevertino argumentų, kad SB „Amaliai“ 2002 m. spalio 12 d. visuotinio sodininkų susirinkimo priimtas sprendimas negali būti laikomas sutikimu su parengto detaliojo plano sprendiniais, nes susirinkimo sprendime nėra išreikšta nuomonė dėl SB „Amaliai“ bendrojo naudojimo teritorijos dalių, kurias numatoma prijungti prie pareiškėjos žemės sklypų, pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo (iš žemės ūkio į kitą), taip pat dėl teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo.

Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija laiko būtinu atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartį Nr. 3K-3-256/2008, kurioje nurodyta, kad sprendžiant klausimą dėl privataus žemės sklypo savininko teisės nupirkti įsiterpusį valstybinės žemės plotą, ši jo teisė negali būti įgyvendinama pakeičiant kitų žemės sklypų savininkų teises taip, kad pastarųjų nuosavybės valdymas pasunkėtų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ginčo detaliajame plano projekte nėra numatyta kelio servitutų, dėl to nėra akivaizdu, kad kitų žemės sklypų savininkų teisės ginčo detaliuoju planu nebūtų pakeistos taip, kad pastarųjų nuosavybės valdymas pasunkėtų. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo aišku, kad jis laikėsi pozicijos, kad kitų žemės sklypų savininkų teisių gynyba užtikrinama detaliojo plano projekto derinimo ir viešo skelbimo procese.

Teisėjų kolegija sutinka su SB „Amaliai“ apeliacinio skundo argumentu, kad 2005-11-10 pakartotinai patvirtintas patikrinimo aktas Nr. TP-673, kaip nurodyta šiame akte galioja 1 metus nuo jo patvirtinimo, o pirmosios instancijos teismas, įpareigojęs atsakovą imtis tam tikrų veiksmų, visiškai neatsižvelgė į šią aplinkybę. Taip pat pažymėtina, jog teigiama patikrinimo akte pateikiama išvada yra tik siūlymas, viena iš teisinių sąlygų kompetentingai institucijai tvirtinti teritorijų planavimo dokumentą. Administracinėje byloje Nr. AS17–285/2007 teisėjų kolegija nurodė, jog detalusis planas, o ne teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas, ir yra tas dokumentas, kuris suteikia galimybę tam tikrai ūkinei – komercinei veiklai. Savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius tarybos pavedimu, priimdami sprendimą dėl detalaus plano patvirtinimo, savarankiškai nepriklausomai nuo teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akte esančios teigiamos išvados sprendžia, ar tvirtinti detalųjį planą, ar ne (2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS17–285/2007).

Teritorijų planavimo įstatymo 11 straipsnio 8 dalis, 18 straipsnio 2 dalis ir 26 straipsnio 3 dalis nustato, kad bendrojo, specialiojo ir detaliojo plano sprendiniai turi neprieštarauti įstatymais, Vyriausybės nutarimais nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams, taip pat aukštesnių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, kitiems teisės aktams. Taigi, kaip ir bet kuriems kitiems atitinkamas teisines pasekmes sukeliantiems administraciniams aktams, priimamiems teritorijų planavimo dokumentams yra keliamas teisėtumo reikalavimas. Vadovaudamasis minėtomis nuostatomis Vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad teritorijų planai negali būti tvirtinami, jeigu jie prieštarauja minėtiems teisės aktams, taip pat aukštesniems teritorijų planams (pvz. 2007 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17–535/2007), ar (ir) jų tvirtinimas pažeistų teisėtumo principą (2005 m. vasario 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8–321/2005).

Tai, kad patvirtinus teritorijos planavimo dokumentą, jis įgyja teisinę galią, o teritorija – tam tikrą teisinį statusą, rodo tokio proceso (teritorijų planavimo dokumentų tvirtinimo) svarbą, todėl plano tvirtinimas nėra tik formalus veiksmas. Administracinėje byloje Nr. A4–446/2007 teisėjų kolegija pabrėžė, kad jo metu privalu išsamiai ir objektyviai patikrinti bei įvertinti visą detaliojo planavimo procesą, t. y., ar detaliojo planavimo organizatorius įvykdė visus teisės aktų nustatytus reikalavimus, ar teikiamas tvirtinti detalusis planas nustatyta tvarka suderintas, viešai apsvarstytas ir panašiai (2007 m. gegužės 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4–446/2007). Būtent kompetentinga institucija tvirtindama teritorijų planavimo dokumentus privalo patikrinti, ar nėra kliūčių tai daryti (2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A18–756/2007; 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17–742/2007).

Remiantis aukščiau išdėstytu pirmosios instancijos teismas turėjo patikrinti, ar ginčo detalusis planas gali būti tvirtinamas ir ar jis neprieštarauja teisės aktams, taip pat aukštesniems teritorijų planams. Taip pat pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti detaliojo planavimo procesą, tai yra, ar detaliojo planavimo organizatorius įvykdė visus teisės aktų nustatytus reikalavimus, ar teikiamas tvirtinti detalusis planas nustatyta tvarka suderintas, viešai apsvarstytas ir panašiai, kartu turėjo įvertinti, ar kitų žemės sklypų (ir ne tik artimiausių) savininkų teisės nebus pakeičiamos taip, kad pastarųjų nuosavybės valdymas pasunkėtų. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai savo išvadas iš esmės grindė tik teigiamais patikrinimo aktais.

Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 22 d. sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, todėl atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinis skundas tenkintinas, skundžiamas teismo sprendimas panaikintinas, byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 140 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Nustačiusi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl pirmiau paminėtų priežasčių, teisėjų kolegija kitų apeliacinių skundų argumentų nevertina. Teisėjų kolegija pažymi, kad, nagrinėdamas bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismas turi aktyviai dalyvauti papildomų įrodymų rinkimo procese (ABTĮ 81 straipsnis) ir juos vertindamas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais bylai reikšmingų aplinkybių kontekste nustatyti, ar nurodytos aplinkybės yra reikšmingos nagrinėjamoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

atsakovo Kauno miesto savivaldybės ir trečiojo suinteresuoto asmens sodininkų bendrijos „Amaliai“ apeliacinius skundus tenkinti iš dalies, Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 22 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys GagysDainius RaižysSkirgailė Žalimienė