Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Marijampolės rajono apylinkės teismas, susidedantis iš pirmininkaujančio teisėjo Raimundo Krušinio, sekretoriaujant Myretai Deltuvienei, dalyvaujant prokurorui Giedriui Šalaševičiui, nukentėjusiajai I. V., kaltinamojo gynėjai advokatei A. R. Medišauskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. V., gim. (duomenys neskelbtini) , asmens kodas (duomenys neskelbtini) LR pilietis, nevedęs, nedirbantis, turintis pagrindinį išsilavinimą, gyv., (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas 2011-07-22 Great Grimsby Crown Court, Jungtinėje Karalystėje, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

L. V. šioje byloje buvo kaltinamas tuo, jog pagrobė automobilį, tai yra, jog 2015-09-29, apie 00.10 val., iš neužrakinto garažo, (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas užvedimo rakteliu, pagrobė D. V. priklausantį automobilį „VOLVO S60“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) 3500 eurų vertės. Kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 2d.

Kaltinamasis L. V. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2015-09-28, naktį, su draugu L. U. sugalvojo pasivažinėti savo tėvų, kurių tą naktį nebuvo namuose, automobiliu. Iš namų pasiėmė raktelius ir, nuėję į garažą, kartu išsistūmė iš jo automobilį „Volvo S60“. Automobilį vairavo jis, važiavo į (duomenys neskelbtini), tačiau nesuvaldė automobilio ant žvyruoto kelio ir, nuvažiavęs nuo kelio, atsitrenkė į medį. Po eismo įvykio automobilį paliko laukuose ir grįžo namo, nes buvo išsigandęs. Motina ryte pamačiusi, kad nėra automobilio, teiravosi jo, tačiau jis atsakė, kad nežino, kur yra automobilis, nurodė, gal pavogė. Motina parašė pareiškimą dėl automobilio vagystės. Apie tai, kad jis paėmė automobilį ir jį sudaužė, motinai prisipažino tik kitą dieną, kai buvo pradėtas tyrimas ir jau buvo rastas jo apgadintas automobilis. Pripažino, jog vairavo išgėręs, nes su L. U. išgėrė prieš vairavimą vieną litrą alaus, 4, 6 procentų stiprumo.

Nukentėjusioji I. V. paaiškino, kad 2015-09-29, ryte, grįžus į namus pastebėjo, kad iš nerakinto garažo dingęs vyro vardu registruotas automobilis „Volvo S60“, kurio vertė 3500 eurų. Namuose tą naktį buvo tik jos pilnametis sūnus L. V., kuris, kaip pats sakė, miegojo ir nieko negirdėjo. Automobilio raktelis ir pultelis buvo buvo likę namuose. Apie vagystę pranešė policijai. Tą pačią dieną automobilis buvo rastas po eismo įvykio (duomenys neskelbtini) nepataisomai apgadintas. Jame buvo rasti ir automobilio dokumentai. Kitą dieną sūnus L. V. pripažino, kad tai jis savavališkai pasiėmė pasivažinėti automobilį ir juo nuvažiavo nuo kelio bei sudaužė. Teigė, jei būtų žinojusi, kad automobilį paėmė ir sudaužė sūnus, į policiją pareiškimo nebūtų rašiusi.

Liudytojas L. U. paaiškino, kad 2015-09-28, naktį, buvo pas draugą L. V. namuose. Kartu išgėrė litrą alaus, 4, 6 procentų stiprumo ir sugalvojo nuvažiuoti (duomenys neskelbtini) tėvų automobiliu „Volvo“. dar nusipirkti degtinės. Tuo tikslu iš namų pasiėmė automobilio raktelius ir jie abu išvažiavo. Automobilį vairavo L. V.. Pastarasis nesuvaldęs automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį. Tada abu grįžo į namus, automobilį palikę laukuose.

I. V. su pareiškimu – protokolu dėl jos vyrui priklausančio automobilio „Vo9lvo S60“, v. nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi 2015 09 26 ( b.l. 1 ).

Apžiūros protokole ( b.l. 5-12 ) nurodyta įvykio vietos, t.y., nukentėjusiajai priklausančio garažo, iš kurio dingo automobilis, apžiūra.

Apžiūros protokole nurodyta 2015 09 29 (duomenys neskelbtini), rasto automobilio „Volvo S 60“, v.nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra. Nustatyta, jog automobilis yra lauke, apie 11 metrų atstume nuo kelio. Užfiksuoti automobilio apgadinimai priekinėje dalyje ir kairiame šone ( b.l. 15-25).

Nuosavybės teisė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Civiliniame, Baudžiamajame kodeksuose bei kituose įstatymuose ir teisės aktuose. Taigi, savininko ir nuosavybės objekto valdytojo teisės yra ginamos įvairiomis teisinėmis priemonėmis, tarp kurių baudžiamoji atsakomybė yra kraštutinė (ultima ratio) priemonė. LR BK 178 straipsnis numato, jog asmuo gali kreiptis teisinės gynybos tais atvejais, kai yra pagrobiamas jo turtas. LR BK 178 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į saugyklą ar saugomą teritoriją, ar viešoje vietoje pagrobė turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio ( kišenvagystė) arba automobilį.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 7 punkte ir teismų praktikoje yra išaiškinta, kad pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas, neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę naudotis, valdyti ir disponuoti jam priklausančiu turtu.

Pagrobimo sąvokos turinys (objektyvieji požymiai) visada turi būti atskleidžiami kartu su subjektyviaisiais veikos požymiais. Pagrobimo sąvokos turinys yra platesnis nei vien tik fizinis svetimo turto užvaldymas, nes pagrobimu nukentėjusiajam atimama ne tik galimybė valdyti bei naudotis, bet ir disponavimo turtu galimybė, arba ji apsunkinama. Tai reiškia, jog pagrobdamas svetimą turtą kaltininkas siekia įtvirtinti savo neteisėtą valdymą, paimdamas turtą iš nukentėjusiojo dispozicijos. Atsižvelgiant į tai, kad svetimo turto pagrobimas yra tyčinė veika, pripažintina, jog pagrobimo turinyje, siejant jį su subjektyviaisiais veikos požymiais, turi būti ir svetimo turto pasisavinimo elementas. Veikos kvalifikavimui pagal LR BK 178 straipsnį gali turėti įtakos kaltininko veiksmų su paimtu turtu turinys, kuriais remiantis atskleidžiamas ir subjektyviųjų požymių turinys, patvirtinantis ar turto paėmimas buvo, ar nebuvo susijęs su ketinimais jį pasisavinti. Tokiais atvejais svarbu nustatyti kaltininko tyčią, t. y., jo ketinimus svetimo turto atžvilgiu.

Įvertinus kaltinamojo, nukentėjusios, liudyto parodymus, teismas sprendžia, jog kaltinamasis L. V. neturėjo ketinimo ( tikslo ) pagrobti automobilio, o juo norėjo tik pasivažinėti su draugu bei likti nepastebėtas, jog naudojosi minėtu automobiliu. Be to, kaltinamasis ir nukentėjusioji yra sūnus ir motina, jie gyvena kartu, artimai bendrauja. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad kaltinamasis automobilį užvaldė, norėdamas jį pagrobti ar kažkokiu kitu būdu gauti turtinės naudos. Priešingai, bylos aplinkybės rodo, jog L. V. automobiliu ketino pasinaudoti laikinai, tačiau automobiliu grįžti į namus nepavyko dėl sukelto eismo įvykio, t. y., automobiliui nuvažiavus nuo kelio, jis atsitrenkė į medį, dėl ko automobilį teko palikti laukuose. Tik I. V. nežinojimas, jog automobilį buvo savavališkai paėmęs jos sūnus, o manymas, kad automobilį pagrobė svetimi asmenys, buvo esminė aplinkybė, dėl kurios I. V. kreipėsi su pareiškimu dėl automobilio pagrobimo.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir motyvus, teismas sprendžia, kad kaltinamais L. V., pagal LR BK 178 str. 2 d., išteisintinas, kadangi nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių ( LR BPK 3 str. 1 d. 1 p. ).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301-305 str., 307 str. teismas

NUSPRENDĖ:

L. V. iš kaltinimo pagal LR BK 178 str. 2 d. ( dėl automobilio vagystės ) išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių ( LR BPK 3 str. 1d. 1 p., 303str. 5d. 1 p. ).

Įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti L. V. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - voką su gipsine avalynės pėdsako išlieja, daktiloskopinę plokštę su rankos pėdsaku, saugomus Kalvarijos policijos komisariate, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti, o šluostę bei priekinio stiklo kairės pusės statramsčio vidinės dalies apdailos detalę su kraujo pėdsakais, kairės pusės šoninę oro pagalvę, vairuotojo pasostės užvalkalą, saugomus Kalvarijos policijos komisariate, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti savininkui ar jo įgaliotam atstovui.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą.