- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2023-05-17
- Bylos Nr.
- e1-1927-836/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-13910-2023-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Henryta Gerdvilė
- Kaltinamasis
- E. J.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Henryta Gerdvilė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros penktojo skyriaus prokuroro Nerijaus Gružausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išnagrinėjusi ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:
E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, bedarbis, registruotas užimtumo tarnyboje, deklaruota ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas 2022 m. spalio 3 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis E. J. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2023 m. balandžio 15 d., apie 18.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia du kartus medine lazda sudavė A. R. per galvą ir vieną kartą jį rankomis pastūmė, po ko šis nugriuvo ant grindų ir trenkė galvą į krosnį, tuo šiais veiksmais padarė nukentėjusiajam muštinę žaizdą galvoje ir odos nubrozdinimą dešinio riešo srityje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą.
Kaltinamasis E. J. kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2023 m. balandžio 15 d., apie 18.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia du kartus medine lazda sudavė A. R. per galvą ir vieną kartą jį rankomis pastūmė, po ko šis nugriuvo ant grindų ir trenkė galvą į krosnį. 2023 m. balandžio 15 d., apie 17.30 val., jis kartu su draugu M. M. parėjo į savo namus, jie su M. buvo išgėrę. Namuose buvo žmona E. J. ir jo namuose gyvenantys A. R. ir R. Č.. Jis kai grįžo, A. buvo virtuvėje, o E. su R. savo kambaryje. M. M. nuėjo pas jas į kambarį, o jis su A. liko virtuvėje. Tarp jo ir A. kilo žodinis konfliktas, nes jam E. pasiskundė, kad A. prie jos kabinėjosi, todėl jis supyko ir pasiūlė A. eiti miegoti, paėmė jį už rankos, nes norėjo nuvesti atsigulti, bet jis pradėjo rankomis mosikuotis jie susistumdė. Tada jis dėl girtumo nelabai prisimena, bet galėjo mediniu pagaliu du kartus suduoti A. per galvą, o tada jis pastūmė A. nuo savęs ir jis neišlaikęs pusiausvyros griuvo virtuvėje ant grindų ir trenkė galvą į krosnį, taip ją prasikirsdamas. E. pamačiusi, kad A. sėdi virtuvėje ant grindų kruvina galva, paskambino į policiją. Konflikto su A. metu jie virtuvėje buvo dviese.
Motyvuojamoji dalis
Be paties kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas gavus A. R. pareiškimą, apie tai, kad 2023-04-15 apie 17.40 val., adresu (duomenys neskelbtini), įvykus asmeniniam konfliktui, E. J. jam du kartus sudavė lazda į pakaušio sritį, dėl ko pajuto stiprų skausmą. Dėl patirto sužalojimo buvo nuvežtas į Kėdainių ligoninės priėmimo skyrių, kur jam buvo susiūta žaizda. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jo sužalojimo.
Iš byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Iš įvykio vietos niekas nepaimta, tyrimui reikšmingų pėdsakų nerasta. Pridėta fotolentelė.
Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnale užfiksuota, kad 2023-04-15 E. J. nustatytas 0,87 promilių neblaivumas.
Tarnybiniame pranešime dėl ROIK iškvietimo užfiksuota, kad 2023-04-15 d., 18.15 val. E. J. bendrajam pagalbos centrui pranešė, kad prieš 15 min. jos vyras žodžiu sukonfliktavo su jos buvusiu sugyventiniu ir jį pastūmė, dėl ko jis virto ir patyrė galvos traumą. Visi neblaivūs. Reikalinga policija ir GMP.
Nukentėjusysis A. R. parodė, kad 2023-04-15 apie 17.00 val. jis buvo namuose, (duomenys neskelbtini) ir sėdėjo savo kambaryje. Tuo metu buvo išgėręs stipraus alaus apie vieną litrą. Ar kambaryje dar kas buvo, jis pasakyti negali, nes nepamena. Jam sėdint kambaryje ant lovos, į kambarį įėjo E. J.. Jis rankose laikė pagalį. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas, jis stojosi nuo lovos ir E. iškarto jam trenkė pagaliu, kurį laikė rankoje į galvos sritį. Jis pajuto didelį skausmą ir nugriuvo į šalia kambario esančią virtuvę ant grindų. Jam nugriuvus ant žemės E. J. dar kartą trenkė pagaliu per galvą. Daugiau jis jam nieko nesakęs pabėgo į savo kambarį. Iš žaizdos galvoje jam pradėjo bėgti kraujas. Jis pats paskambino į policiją ir į greitąją pagalbą. Ką pasakė atvykusiems policijos pareigūnams apie įvykio aplinkybes, jis nepamena, dėl skausmo. Atvykę medikai išvežė jį į ligoninės priėmimo skyrių, kur jam buvo susiūta žaizda galvoje ir jis buvo paleistas į namus. Grįžus jam į namus E. J. prašė sakyti, kad susižalojo pats griūdamas ir atsitrenkęs į spintelę. Daugiau nieko pasakyti negali.
Iš byloje esančio savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis A. R. tyrimui pateikė medinę lazdą, kuri apžiūrėta, jos požymiai fiksuoti objektų apžiūros protokole ir pagal pakvitavimą grąžinta nukentėjusiajam.
Iš specialisto išvados Nr. pG819/2023 matyti, kad A. R. konstatuota muštinė žaizda galvoje, odos nubrozdinimas dešinio riešo srityje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
Liudytoja E. J. parodė, kad 2023-04-15 ji kartu su drauge R. Č., pravarde "B.", buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Apie 17.00 val. į namus sugrįžo A. R., nes jis gyvena tuose pačiuose namuose. A. buvo išgėręs, jis pradėjo prašinėti pinigų, ji nesutiko jam duoti pinigų. Tada panašiai po pusvalandžio į namus sugrįžo jos vyras E. J. kartu su M. M.. A. tuo metu buvo virtuvėje, o ji buvo savo kambaryje. Ji E. pasakė, kad A. prašinėja pinigų, todėl E. nuėjo į virtuvę ir ten jie susimušė, bet ką E. darė A. ji nematė, nes buvo kitame kambaryje. Ar A. susižalojo griūdamas ar nuo E. smūgių, ji negali pasakyti, nes nematė, tik po to, kai vyrai nustojo muštis ji atėjo į virtuvę ir pamatė, kad A. sėdi ant žemės su praskelta galva, buvo kraujuota galva. Kol E. su A. mušėsi, M. M. sėdėjo kartu su ja kambaryje, vyrų muštynių jis negalėjo matyti. Kambaryje su ja taip pat buvo ir R., kuri pro atviras duris matė, kaip E. pastūmė A., o šis virsdamas kažkur atsitrenkė su galva ir taip ją prakirto, bet ji pati to nematė, tvirtinti negali. Ji pamačiusi, kad A. sužalotas, paskambino į policiją ir greitajai pagalbai. E. įvykio metu irgi buvo išgėręs, ji buvo blaivi. Kai skambino pranešti apie įvykį, ji pasakė, kad vyras pastūmė A., nes taip jai sakė R..
Liudytoja R. Č. parodė, kad 2023-04-15 ji kartu su E. J. buvo dviese namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Apie 17.00 val., į namus sugrįžo A. R., kuris buvo išgėręs. Kai A. grįžo jis pradėjo kabinėtis prie E., prašinėti jos pinigų ir kitaip prie jos kibti. Praėjus gal pusvalandžiui nuo A. grįžimo į namus, taip pat sugrįžo ir E. J. su M. M.. Jie abu irgi buvo išgėrę. M. atėjo pas ją ir E. į kambarį, o R. su E. liko dviese virtuvėje, daugiau su jais nieko nebuvo. E. pasakė E., kad A. prie jos kabinėjasi, prašo pinigų, todėl tarp E. ir A. kilo žodinis konfliktas. Jie abu virtuvėje pradėjo koliotis, o paskui ji pro atvirtas duris matė, kaip E. vieną kartą rankomis pastūmė A., dėl ko šis susvirduliavo ir griuvo virtuvėje ant grindų, trenkė galvą kažkur į pečių jai atrodo, taip ją prasiskėlė. Jos su E. atėjo į virtuvę, pamatė, kad A. kruvina galva, todėl ji pasakė E., kad iškviestų greitąją. Nei E., nei M. nematė, kaip E. pastūmė A., nes jie sėdėjo kambaryje ant lovos, o ji buvo tarpduryje todėl ir matė. E. A. jokių smūgių pagaliu ar lazda nesudavė, jis tik vieną kartą pastūmė rankomis A., dėl ko šis griūdamas prasikirto galvą.
Teismas, išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamasis padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamasis naudojo smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu iš asmeninių motyvų, su nukentėjusiuoju jo nesieja šeimyniniai ir giminystės ryšiai. Kaltinamasis tyčia du kartus medine lazda suduodamas A. R. per galvą ir vieną kartą jį rankomis pastūmdamas, po ko šis nugriuvo ant grindų ir trenkė galvą į krosnį, suprato, jog jo veika padarys žalos kito žmogaus, t. y. nukentėjusiojo sveikatai, nes pakaltinamas asmuo negali nesuvokti tokios veikos pavojingo pobūdžio ir nenumatyti, kad tokie veiksmai sukels pavojingas pasekmes. Teismas daro išvadą, kad tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusių pasekmių – nukentėjusiajam padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo ir sukelto fizinio skausmo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą vertinami kaip nusikaltimas prieš asmenį, t. y. nusikaltimas žmogaus sveikatai. Kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą, sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, ką patvirtina nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, specialisto išvada bei rašytinė bylos medžiaga. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka BK 140 straipsnio 1 dalį.
Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai.
Esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog šis procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
Paskelbus kaltinamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, jis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme sutinka.
Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).
Teismas atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas).
Kaltinamasis E. J. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), teistas, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, nedirba, registruotas užimtumo tarnyboje, registruotas Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų priežiūros grupėje. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už nusikaltimą, numatytą 140 straipsnio 1 dalyje skirtina sankcijoje numatyta ir prokuroro siūloma bausmės rūšis - laisvės apribojimo bausmė didesnio nei vidutinio dydžio be intensyvios priežiūros. Teismas sprendžia, kad labiausiai bausmės paskirtį atitiks paskyrus įpareigojimą, numatytą BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte: dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei draudimą numatytą BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punkte - uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.
Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
E. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir nubausti jį 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, įpareigojant dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti sumažintą bausmę 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.
nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos kaltinamasis turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, kaltinamojo reikalavimu surengęs bylos nagrinėjimą teisme, išnagrinėjęs bylą ir prisipažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.