- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-28
- Bylos Nr.
- 1S-420-327/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė, Viktoras Preikšas
- Nuteistasis
- V. V.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. V. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. balandžio 26 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus (toliau – Komisija) 2018 m. kovo 19 d. priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
V. V. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2006 m. kovo 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktus 13 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 13 metų laisvės atėmimo ir 100 MGL bauda.Bausmės pradžia – 2006 m. balandžio 27 d., pabaiga – 2019 m. balandžio 27 d.Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 1 metai 1 mėnuo 12 dienų (skaičiuojant nuo komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dienos).Komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 164 straipsnio 2 dalimi, nutarė taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą.Kauno apylinkės teisme buvo gautas Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro D. J. skundas, kuriame prašoma Komisijos nutarimo netvirtinti. Kauno apylinkės teismas 2018 m. balandžio 26 d. nutartimi prokuroro skundą tenkino ir atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą. Teismas sprendė, jog nuteistasis yra linkęs visiškai ignoruoti visuomenėje priimtas elgesio taisykles, nepasimoko iš ankstesnio patyrimo bei vykdomos laisvės atėmimo bausmės, kas leidžia pagrįstai abejoti dėl sėkmingos probacijos nuteistojo atžvilgiu šiuo metu taikymo.Skunde nuteistasis V. V. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, jog nuteistojo nusikaltimo padarymo aplinkybės neturėtų sąlygoti prokuroro pozicijos pasisakant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, nes šios aplinkybės jau buvo įvertintos skiriant bausmę. Skundžiamoje nutartyje pažymėta, kad nuteistasis ilgalaikiu laikotarpiu savo asmenybės nuostatų nekeičia, veikla, kurioje nuteistasis dalyvauja yra susijusi su jo nusikaltimais. Nuteistojo teigimu, jei elgesio pažanga, dalyvavimas programose, rekomendacijų vykdymas, vertinami kaip nusikalstama veika, tuomet reikia pripažinti, kad tiek teismas, tiek pataisos įstaiga, tiek Komisija yra nuteistojo nusikalstamos veikos bendrininkai. Skunde teigiama, jog skundžiama nutartis yra be konkrečių faktų, įrodymų ar rekomendacijų. Teismas nepateikia jokių pasiūlymų, kaip nuteistasis galėtų įvykdyti ir įrodyti išskirtines pastangas dėl savo ateities. Teismas nevertina už ką ir prieš kiek laiko yra gautos nuobaudos, teigiamos aplinkybės teismui nėra pagrindas spręsti, kad žmogus toliau gali būti taisomas neizoliuotas. Tokiomis nuostatomis teismas visiškai diskreditavo lygtinį paleidimą. Nuteistojo V. V. skundas atmetamas. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. V. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau, kaip jau minėta, lygtiniam paleidimui taikyti taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad V. V. priklauso vidutinei rizikos grupei – 49 balai. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistajam nustatyta rizika nuo paskutinio vertinimo yra nepakitusi, o nuo pirmojo vertinimo sumažėjusi 3 balais (buvo 52 balai). Toks rizikos vertinimo balais sumažėjimas siejamas su tuo, kad V. V. mąstymas ir elgesys kinta pozityviai.Apygardos teismas teigiamai vertina minėtus nuteistojo pozityvų elgesį rodančius duomenis, tačiau sprendžiant dėl įstatymo reikalaujamos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, būtina įvertinti ir bausmę atliekančio asmens dalyvavimo elgesio pataisos programose įtaką jo kriminogeniniams veiksniams. Šiuo atveju nuteistajam Socialinio tyrimo išvadoje nustatyti kriminogeniniai veiksniai yra susiję su jo mąstymu ir nuostatomis, lėšų tvarkymu ir pajamomis bei emocine gerove. Vertindamas V. V. pažangą šiuo aspektu teismas atsižvelgia į tai, kad pagal Socialinio tyrimo išvados duomenis nuteistasis neturi artimųjų pagalbos bei socialinės paramos, turi finansinių įsipareigojimų, kuriuos dengia mažomis sumomis, savo būsto neturi, išėjęs į laisvę apsistotų (duomenys neskelbtini) nakvynės namuose. Pažymėtina ir tai, kad nuteistajam būdingas impulsyvumas, pykčio protrūkiai. Gyvenime ir nusikaltimuose yra pasireiškę agresijos ar savitvardos praradimo pavyzdžiai. Šie duomenys yra labai svarbūs, atsižvelgiant į tai, kad V. V. yra būdingas tam tikras nusikalstamas modelis – šiuo metu jis bausmę atlieka už smurtinį nusikaltimą. Nors nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, bet sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Paleidus nuteistąjį V. V. lygtinai jau šiuo metu, būtų neįgyvendintas vienas iš bausmės tikslų – užtikrinti teisingumo principą.Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad nuteistasis vidaus tvarkos taisykles yra pažeidęs 9 kartus, dėl dviejų pažeidimų jam buvo skirta viena griežčiausių nuobaudų – uždarymas į baudos izoliatorių. Nuteistasis savo elgesį koreguoja tik nuo 2017 m. vasario 17 d., kuomet jam buvo skirtas paskatinimas, o drausmės pažeidimų jis nebedarė praėjus beveik 11 metų nuo bausmės pradžios. Pažymėtina, kad nuteistojo elgesio pokyčiai nuo bausmės atlikimo pradžios nebuvo nuoseklūs, nes tuo pat metu, kai buvo skatinamas, jis buvo ir baudžiamas drausmine tvarka. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis nepakankamai stengėsi koreguoti savo elgesį ir gyvenimo būdą, o tai leidžia spręsti apie neigiamas nuteistojo nuostatas ir požiūrį į taikomą priežiūrą bei nustatytus draudimus. Įvertinus šiuos nuteistojo mąstymo ir elgesio aspektus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vis dar išlieka rizika, jog nuteistasis, galimo lygtinio paleidimo metu savo tikslų sieks ne tik teisėtomis priemonėmis. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, net ir atitinkant formaliuosius BVK 157 straipsnyje numatytus pagrindus, nėra imperatyvus. Įvertinus aptartus nuteistąjį charakterizuojančius aspektus, kolegija sprendžia, jog nuteistojo atlikta bausmės dalis šiuo metu dar nebuvo pakankama jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti.Aukštesnysis teismas pripažįsta, kad pastaruoju metu yra gana nemažai teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių (nuteistasis pastaruoju metu nepažeidinėja vidaus tvarkos taisyklių ir yra skatinamas), tačiau atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog V. V. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė ir detalizavo visas aplinkybes, kuriomis remiantis priimti sprendimą taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą nebuvo pagrindo. Aukštesnysis teismas taip pat neturi pakankamo pagrindo patikėti nuteistuoju, kol byloje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių neabejotinai manyti, jog nuteistasis iš tiesų pasitaisė.Įvertinus visas aptartas aplinkybes konstatuotina, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Aukštesnės instancijos teismas nenustatė objektyvių ir reikšmingų aplinkybių, dėl kurių apylinkės teismo sprendimas atsisakyti tvirtinti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos negalėtų būti vertinamas kaip teisėtas ir pagrįstas, todėl nuteistojo skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. balandžio 26 d. nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo V. V. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. balandžio 26 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.