- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-14
- Bylos Nr.
- 1A-299-64-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Klavdija Kruminienė (pirm.), Vidmantas Mylė, Vaclovas Iždonas
- Kategorijos
Pranešėja Klavdija Kruminienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-299-64/2009 m.
Teisėjas Alfredas Vilbikas Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.8.1.1.; 1.1.8.3.; 1.2.14.1.2.2.; 2.4.6.; 2.4.7.; 2.4.9.
2009 m. spalio 14 d.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Klavdijos Kruminienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 23 d. nuosprendžio, kuriuo M. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 178 str. 2 d. areštu 45 paroms, bausmę atliekant areštinėje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. L. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis 2009-06-22, apie 01:00 val, tikslus laikas nenustatytas, įsibrovė į saugomą teritoriją - namo, esančio (duomenys neskelbtini), aptvertą, rakinamais varteliais kiemą, iš kur pagrobė svetimą turtą - nukentėjusiajam G. V. priklausančius 4 vnt. medinių kėdžių 296 Lt vertės bendrai (1 vnt. vertė 74 Lt) ir medinį suolą 240 Lt vertės, iš viso pagrobė svetimą 536 Lt vertės turtą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokuroras prašo pakeisti 2009 m. birželio 23 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl bausmės skyrimo ir M. L. paskirti 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir todėl neteisingai paskyrė bausmę. Nors nuosprendyje teismas pagrįstai nurodė, kad M. L. yra recidyvistas ir vadovaujantis LR BK 56 str. recidyvistui paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė, tačiau netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir neteisingai paskyrė bausmę, parinkdamas M. L. aiškiai per švelnią bausmės rūšį – areštą, ją motyvuodamas tuo, kad žala nepadaryta, yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino ir nuoširdžiai gailisi įvykdęs nusikalstamą veiką), nėra atsakomybę sunkinančios aplinkybės, pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamų duomenų negauta, turi galiojančių administracinių nuobaudų, nedirba. Tačiau įvertinus nuosprendyje nurodytas aplinkybes, LR BK 27 str. 1 d. ir 56 str. 1 d. nuostatas, o taip pat LR BK 41 str. 2 d. įtvirtintą bausmės paskirtį, apeliantas mano, kad M. L. turi būti skirtina griežčiausia straipsnio sankcijoje už šios nusikalstamos veikos padarymą numatyta bausmės rūšis - terminuotas laisvės atėmimas. Nustatant M. L. skiriamos bausmės dydį, turi būti atsižvelgta į kaltininko asmenybę iki nusikaltimo padarymo: kaltinamasis nusikaltimą padarė būdamas teistas 7 kartus, bausmę atlikęs tik 2007-09-11, teistumas neišnykęs, keletą kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, yra linkęs girtauti - po nusikalstamos veikos padarymo pardavęs pavogtus daiktus, nusipirko alkoholinių gėrimų ir juos vartojo; nesiekė susirasti darbą - nedirbo, nesiregistravo darbo biržoje; taipogi atsižvelgtina į kaltininko asmenybę nusikalstamos veikos darymo metu: M. L. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį - padaryta nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, M. L. pagrobė 536 Lt vertės svetimą turtą; jo kaltės formą ir rūšį - kaltinamasis nusikalstamą veiką įvykdė tiesiogine tyčia, t.y. jis suvokė savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė padarinius ir jų norėjo, veikė apibrėžta tyčia; jo tikslus ir motyvus - nusikaltimą M. L. įvykdė dėl savanaudiškų paskatų, siekdamas asmeninės naudos; nusikalstamos veikos stadiją - nusikalstamą veiką M. L. baigė; M. L. kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį - nusikalstamą veiką jis įvykdė vienas pats, buvo vykdytojas bei atsižvelgtina į kaltininko asmenybę po nusikaltimo padarymo: po nusikaltimo padarymo buvo sulaikytas, sulaikymo metu nesipriešino, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę - jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, padarant nusikaltimą nekilo sunkių pasekmių, turtinė žala nukentėjusiajam nepadaryta, M. L. nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tyčios atsiradimo momentą, ir taip padėjo išaiškinti nusikaltimą. Parenkant bausmės dydį taip pat atsižvelgtina į tai, kad M. L. nusikaltimą padarė būdamas 32 metų amžiaus, nuo 1995 metų (14 metų) sistemingai daro nusikalstamas veikas ir nuo to laiko jo teistumas nebuvo išnykęs, yra nuteistas už 8 tyčines nusikalstamas veikas nuosavybei, už tyčinę veiką - viešosios tvarkos pažeidimą, niekur nedirbo, nesiregistravo darbo biržoje ir taip nesiekė pakeisti savo gyvenimo būdą, todėl jo padarytas nusikaltimas nėra padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, jo nuostatos daryti nusikalstamas veikas susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginė kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio pasekmė, todėl įvertinus visas paminėtas aplinybes, teigia, kad LR BK 41 str. 2 d. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti M. L. paskiriant terminuotą laisvės atėmimo bausmę, žemesnę nei baudžiamosios normos sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmės vidurkis už šios nusikalstamos veikos padarymą, nes tik tokiu būdu bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas ir tik griežta laisvės atėmimo bausmė gali paveikti M. L., kad jis ateityje laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, kad jam būtų atimta galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas.
Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą patenkinti, nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Prokuroro apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas LR BPK 20 str. nuostatų, taip pat sprendžiant M. L. kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas esminių pažeidimų nepadarė ir teisingai kvalifikavo M. L. veiką. Prokuroras savo apeliaciniame skunde neginčija nusikalstamos veikos kvalifikacijos, todėl teisėjų kolegija, sutinkamai su LR BPK 320 str. 3 d. nuostatomis, patikrino bylą nuteistojo nuteisimo dalyje, neviršydama apeliacinio skundo ribų.
Dėl paskirtos bausmės
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam M. L. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, nepažeidė LR BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Teismas atsižvelgęs į BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes: į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas vienas apysunkis nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį, į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (nuteistasis veikė tiesiogine tyčia, siekė savanaudiškų tikslų), į nusikalstamos veikos stadiją (padaryta nusikalstama veika yra baigtinė, nenutrūko pasikėsinimo ar rengimosi stadijoje), į paties nuteistojo asmenybę (anksčiau teistas, baustas administracine tvarka, nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, yra recidyvistas, pagal gyvenamąją vietą nėra gauta charakterizuojamų duomenų, nedirba) bei į atsakomybę lengvinančias (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi), nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat atsižvelgta į tai, kad žala nukentėjusiajam atlyginta ir dėl nuteistojo nuoseklių parodymų, prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, pareigūnai greitai išsiaiškino nusikalstamos veikos aplinkybes, taigi, teismas konstatuoja, jog nuteistasis padėjo išaiškinti šią veiką. Įvertinęs visas šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė LR BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytą vieną iš griežtesnių bausmių rūšių – areštą, kuris pagal baudžiamosios teisės teoriją yra trumpalaikis laisvės atėmimas. Tai, kad nuteistasis M. L. yra recidyvistas ir, prokuroro nuomone, teismas, vadovaudamasis LR BK 56 str., turėjo paskirti laisvės atėmimo bausmę, nereiškia, kad tokia bausmės rūšis ir turėjo būti paskirta. LR BK 56 str. 1 d. numato, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę, tačiau įstatyme vartojama sąvoka „paprastai skiria laisvės atėmimo“ bausmę reiškia, kad įstatymų leidėjas tipine bausme recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą laiko laisvės atėmimo bausmę, tačiau tik išskirtiniais, netipiškais atvejais ir nustačius atsakomybę lengvinančias aplinkybes recidyvistui už tyčinį nusikaltimą tikslinga skirti ne laisvės atėmimo, o švelnesnę bausmę. Kaip iš bylos medžiagos ir skundžiamo nuosprendžio matyti, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas nustatytas aplinkybes: nors padarytas apysunkis tyčinis nusikaltimas, siekiant asmeninės naudos, tačiau nustatyta M. L. atsakomybę lengvinančios aplinkybės (prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailėjosi, nesipriešino sulaikomas, padėjo išaiškinti nusikalstamos veikos aplinkybes), nukentėjusiajam pavogti daiktai grąžinti, turtinė žala nukentėjusiajam nepadaryta, M. L. paskyrė švelnesnę nei laisvės atėmimas bausmę, siekdamas tų pačių LR BK 41 str. numatytų bausmės tikslų, kurių būtų galima pasiekti nuteistajam paskyrus ir laisvės atėmimo bausmę. Pastebėtina, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo metu nuteistasis M. L. jau buvo atlikęs jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę, todėl apeliacinio skundo patenkinimo atveju ir nuteistajam paskyrus griežtesnę bausmę, būtų laikoma nuteistojo teisinės padėties pasunkinimu.
Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad teisiamojo posėdžio metu, valstybinį kaltinimą palaikiusi prokurorė D.Sagadinienė teismo prašė M. L. paskirti bausmę – 90 parų arešto ir nukentėjusysis sutiko su prokurorės pasiūlyta bausme, o priėmus nuosprendį, nukentėjusysis jo neskundė, tuo išreikšdamas sutikimą su nuteistajam paskirtos bausmės rūšimi bei dydžiu. Teismui nekilo abejonių dėl pirmosios instancijos teismo posėdyje dalyvavusios valstybinį kaltinimą palaikiusios prokurorės teisinės kvalifikacijos ir įstatymo jai garantuotos kompetencijos, bylos duomenų tinkamo vertinimo. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo jo naikinti ar keisti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 23 d. nuosprendžio atmesti.