Marijampolės apylinkės teismo įsakymas

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Algis Vieraitis

pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. V. S., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kaltinamasis R. V. S. 2022 m. lapkričio 9 d. apie 21.55 val. šeimos namuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio žodinio konflikto metu, tyčia abejomis rankomis sugriebė savo šeimos nariui – seseriai L. V. už kaklo bei suspaudęs parvertė ją ant žemės, gulinčiai vieną kartą įspyrė į koją bei sugriebė už plaukų, tuo sukeldamas nukentėjusiajai L. V. fizinį skausmą.

Šiais veiksmais kaltinamasis R. V. S. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas ir jų vertinimas

2. Kaltinamasis R. V. S. kaltu prisipažino visiškai, pareiškė, kad nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio ir parodė, kad maždaug apie 1,5 mėnesio gyvena pas savo motiną adresu (duomenys neskelbtini), tikslu suremontuoti jai namus. Tuose pačiuose namuose gyvena ir jo sesuo L. V., kuri slaugo ir prižiūri mamą. Nusikaltimo įvykio vakarą jis buvo išgėręs didelį butelį alaus, susipyko su seserimi dėl pinigų ir remonto medžiagų pirkimo. Buvo neblaivus, ir neprisimena, kad sugriebė seseriai už gerklės ir ją parmetė, tačiau neneigia, kad taip galėjo atsitikti, gal ji jį sunervavo, neneigia, kad smurtavo prieš savo seserį. Grįžęs iš policijos pasikalbėjo su seserimi, jos atsiprašė, jie susitaikė. Kaltinamasis pritariantis, jog ikiteisminis tyrimas šioje byloje būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir jam būtų paskirta laisvės apribojimo bausmė, kurią sutinkantis atlikti (b. l. 28-29).

3. Nukentėjusioji L. V. parodė, kad šiuo metu gyvena adresu (duomenys neskelbtini), jos motinai nuosavybės teise priklausančiuose namuose. Paskutiniuoju metu šiuose namuose apsistojęs ir jos brolis R. V. S. (kaltinamasis). Kaltinamasis jau apie dvi savaites vartoja alkoholį, jį geria vienas namuose, išgėręs būna agresyvus, konfliktiškas. 2022 m. lapkričio 9 d. R. V. S. buvo neblaivus. Apie 21.55 val. jai einant pro duris į motinos kambarį, brolis pradėjo ją įžeidinėti bei staiga savo abejomis rankomis sugriebė jai už kaklo, kurį suspaudė ir suspaudęs pradėjo versti ją ant žemės, dėl ko ji pargriuvo bei jautė fizinį skausmą. Skausmas buvo labai stiprus, jį jaučia iki šiol, nuo pargriovimo ant žemės susimušė dešinę kūno pusę. Parvertęs ant žemės kaltinamasis vieną kartą spyrė jai į dešinės kojos kelio sritį bei sugriebė ją už plaukų, dėl ko ji vėl jautė fizinį skausmą. Po nusikaltimo įvykio ji telefonu išsikvietusi policiją, greitosios medicinos pagalbos atsisakiusi. Papildomos apklausos metu nukentėjusioji paaiškino, jog kaltinamasis po šio įvykio jos atsiprašė, ji su broliu susiteikė ir pretenzijų jam neturinti (b. l. 31-34, 96-97).

4. Liudytoja policijos pareigūnė G. R. parodė, kad prisimena, jog dirbdama operatyvinės grupės tyrėja buvo įvykyje Pilviškiuose, tyrė konfliktą tarp brolio ir sesers. Prisimena, kad tikrai ant moters kūno buvo sužalojimų, tačiau tiksliai neatsimena, kuriose vietose (b. l. 120-121 )

5. 2022 m. lapkričio 9 d. policijos pareigūno E. J. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad vietoje tikrinant telefonu bendrojo pagalbos centro (toliau ir – BPC) iš pranešėjos nukentėjusios L. V. gautą informaciją apie brolio R. V. S. smurtą prieš ją – ši pasitvirtino, nukentėjusioji L. V. buvo blaivi, labai susijaudinusi ir akivaizdžiai įsibaiminusi, patvirtino, jog kilusio konflikto metu neblaivus kaltinamasis R. V. S. tyčia abejomis rankomis sugriebė jai už kaklo bei suspaudęs parvertė ją ant žemės, ne mažiau kaip vieną kartą spyrė į dešinės kojos kelio sritį, sugriebė ją už plaukų, dėl ko ji jautė fizinį skausmą. Smurtu įtariamas asmuo R.V. S. sulaikytas (b. l. 63-66).

6. 2022 m. lapkričio 9 d. Asmens apžiūros protokolu užfiksuota, kad nukentėjusioji L. V. parodė kūno vietą, kurioje jautė fizinį skausmą, – kaklą, iš nugaros pusės ant jo matėsi paraudimas ir įdrėskimas. Taip pat nukentėjusioji nurodė, kad jautė dešinės kojos fizinį skausmą. Vizualiai daugiau pastebimų fizinio poveikio į kūną žymių neužfiksuota (b. l. 25-27).

7. 2022 m. lapkričio 10 d. įvykio vietos apžiūra užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esančiame gyvenamajame name. Į namų valdą patenkama iš gatvės pusės, pro vartelius. Į namą patenkama iš kiemo pusės per rudas medines duris, vedančias į priebutį, iš kurio patenkama į koridorių. Iš koridoriaus tiesiai pro baltas medines duris patenkama į miegamąjį kambarį, kuriame galimai buvo smurtaujama. Šiame kambaryje kairėje pusėje stovi medinė kėdė, sofa, gale sofos medinė spintelė, stovas su gėle, kambario viduryje stovi staliukas, dešinėje kambario pusėje stovi spinta. Aplinka tvarkinga (b. l. 44-46).

8. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato patikrų alkotesteriu registracijos žurnale užfiksuota, kad Alkotesteriu Alkotest 7510 Nr. ARKB-0286, kaltinamajam R. V. S. 2022 m. lapkričio 9 d., 22.26 val. nustatytas 1,25 prom. girtumas (b. l. 67-70).

9. 2022 m. lapkričio 23 d. surašyta pokalbio stenograma užfiksuota, kad 2022 m. lapkričio 9 d. pagalbos kvietėsi moteris, prisistačiusi L. V. iš (duomenys neskelbtini), kuri pranešė, kad ją ką tik suspardė brolis, jai „atėmė kojas bet gal paeis“. Moteris kvietė greičiau atvažiuoti, nes bijo (b. l. 111).

10. 2022 m. lapkričio 25 d. Daiktų apžiūros protokolu užfiksuota, kad apžiūrėtas policijos pareigūnų „BodyCam“ 2022 m. lapkričio 9 d. vaizdo įrašas (7 vaizdo įrašai), kuriame matoma, kaip į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams moteris (nukentėjusioji L. V.) pasakoja, kad ji kartu su mama į savo namus priėmė gyventi brolį, brolis jau dvi savaites geria, moteris aiškina, kaip brolis ją griebė, vertė ir jai spyrė, prašo, kad pareigūnai jį išvežtų. Kitame vaizdo įraše matosi, kaip pareigūnai nueina į kambarį, ten randa vyrą (kaltinamąjį R.V. S.), klausia jo apie konfliktą su seserimi, vyrą veda prie tarnybinio automobilio, patikrina jo blaivumą ir nustato 1,25 prom. girtumą. Patikrinamas moters blaivumas, nustatoma, kad ji blaivi, toliau tikslinamos įvykio aplinkybės. Moteris aiškina, kaip jai einant į mamos kambarį brolis jos neleido, kaip sugriebė ją už kaklo, parmetė ant žemės ir pradėjo spardyti, kai ji stojosi nuo grindų, griebė jai už plaukų (b. l. 113-115).

11. Visi aukščiau aprašyti šios bylos faktiniai duomenys, surinkti ikiteisminiu tyrimu, teismo yra pripažįstami kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo padarymo ir jo asmeniškai kaltės įrodymais, jie nėra prieštaringi, vieni kitus papildo, patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad kaltinamasis, kilus asmeninio buitinio pobūdžio konfliktui, neviešoje privačioje erdvėje, tyčia fiziškai smurtavo prieš kartu gyvenančią savo seserį nukentėjusiąją L. V. – abejomis rankomis sugriebęs už kaklo ir suspaudęs parvertė ją ant žemės, gulinčiai vieną kartą spyrė į koją bei sugriebė už plaukų, sukeldamas nukentėjusiai kurį laiką trukusį fizinį skausmą.

II. Kaltinamojo veikos kvalifikacijos pagrįstumas.

Motyvuojamoji dalis

12. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje nenuginčytai nustatyta, jog nukentėjusiąją smurtu užpuolė būtent kaltinamasis ir niekas kitas. Antra, kaltinamasis taip aktyviai veikė (sugriebdamas už kaklo, spausdamas ir pargriaudamas ant grindų, spirdamas į koją bei sugriebdamas už plaukų) tiesiogine staigiąja tyčia, nors pasekmių atžvilgiu jo tyčia ir buvo neapibrėžta, todėl jis turi atsakyti pagal faktiškai kilusias pasekmes nukentėjusiosios sveikatai, t. y. fizinio skausmo jai sukėlimą (pakenkimas nukentėjusios sveikatai didesniu mastu (kūno sužalojimai) teisės aktų nustatyta tvarka nėra konstatuoti. Trečia, tyčinis sugriebimas nukentėjusiajai už kaklo ir jį suspaudus parvertimas ant grindų, gulinčiai spyris koja bei sugriebimas už plaukų, sukėlęs jai kurį laiką trukusį fizinį skausmą, aiškinamos teisės normos prasme neabejotinai turi būti traktuojamas fiziniu nukentėjusios mušimu. Ketvirta, nukentėjusios byloje nuosekliai nurodytos kaltinamojo fizinio smurtavimo prieš ją pasekmės šio asmens sveikatai – fizinio skausmo sukėlimas, buvo akivaizdžios ir byloje yra pakankamai pagrįstos tiek pačios nukentėjusiosios pareiškimais, tiek policijos pareigūnų iškart po nusikaltimo įvykio užfiksuotais duomenimis (tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, nukentėjusios asmens kūno apžiūros protokolas, vaizdo ir garso registratoriais padaryti įrašai) jo vietoje, tiek ir paties kaltinamojo paaiškinimais. Penkta, kaltinamasis byloje įrodytus nusikalstamus veiksmus atliko neviešoje erdvėje, šeimos namų kambaryje, todėl yra pagrindas spręsti, kad šiuo atveju viešoji tvarka sutrikdyta nebuvo. Šešta, kaltinamojo ir nukentėjusiosios, kaip brolio ir sesers, bendras gyvenimas nustatytomis byloje aplinkybėmis atitinka šalies Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. X-1569 „Dėl valstybinės šeimos politikos koncepcijos patvirtinimo“ patvirtintos valstybinės šeimos politikos koncepcijos nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pateiktą konstitucinės šeimos sampratos išaiškinimą, pagal kurį sprendžiant apie šeimos santykių buvimą esminę reikšmę turi santykių turinys (tarpusavio atsakomybė, emocinis prieraišumas ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartis kasacinėje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110-699/2015). Bylos duomenimis kaltinamasis ir nukentėjusioji pastarųjų motinai priklausančiuose namuose kartu gyvena nuolat, veda bendrą ūkį, todėl aptariamo baudžiamojo įstatymo požiūriu jie yra vienos šeimos nariai (BK 248 straipsnio 2 dalis).

III. Bausmės individualizavimas ir kt. sprendimų argumentai.

13. Spręsdamas kokios rūšies ir kokio dydžio bausmę kaltinamajam paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jo veikos pobūdį, taip pat šios pavojingumo visuomenei laipsnį. Pastarąjį teismas kvalifikuoja mažesniu nei rūšinio lygmens (vidurkio) kaip jis apibrėžtas rūšinėje baudžiamojo įstatymo (BK 140 straipsnio 2 dalis) dispozicijoje, kadangi smurtaudamas kaltinamasis nenaudojo jokių papildomų įrankių, priemonių ar kt. sunkesnes pasekmes galinčių sukelti daiktų, smurtinių veiksmų skaičius nebuvo didelis (3 trauminiai poveikiai į skirtingas kūno vietas), smurtu sukeltos pasekmės savo pobūdžiu taip pat minimalios (sveikata nesutrikdyta, sužalojimų nekonstatuota), konflikto vada buvo grynai buitinio pobūdžio. Nors tai kaltinamojo nuo atsakomybės neatleidžia, tačiau mažina jo kaltės laipsnį (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

14. Kaltės forma ir rūšis šiuo atveju tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamojo veikos kvalifikaciją, todėl papildomai dar ir bausmės individualizavimo požiūriu (BK 54 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai ) tai nevertinama. Iš esmės dėl tos pačios priežasties atskirai nevertinama ir įrodytos kaltinamojo veikos stadija – nusikalstama veika buvo baigta nuo pat nusikalstamais pripažįstamais kaltinamojo veiksmais sukeltų pasekmių (fizinio skausmo pojūčio) atsiradimo nukentėjusiajai momento, kas iš esmės sutapo su pačių smurtinių veiksmų atlikimu (sugriebus už kaklo pargriovimu ant grindų, spyriu koja bei sugriebimu už plaukų) (BK 54 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Aptariamais kriterijais griežtinti ar švelninti kaltinamajam bausmę faktinio pagrindo nėra.

15. Toliau spręsdamas bausmės individualizavimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, kurią vertina dar iš esmės teigiama (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas): kaltinamasis, nors anksčiau ir buvo vieną kartą teismo nuteistas, tačiau teistumas išnykęs, todėl baudžiamojo įstatymo požiūriu (BK 97 straipsnio 6 dalis), kaltinamasis turi būti laikomas nusikaltusiu ir teisiamu pirmą kartą (b. l. 74-77), per paskutiniųjų 3 metų laikotarpį administracinėmis nuobaudomis nubaustas 1 kartą (už nešiurkštų nusižengimą) (b. l. 143-145), senatvės pensininkas, našlys, priklausomybių ligų ar psichiatro priežiūra ar gydymas jam nebuvo ir nėra taikoma. Kita vertus, kaltinamasis maždaug prieš metus jau buvo analogiškai nusikaltęs prieš tą pačią nukentėjusiąją, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pakankamų išvadų nepadarė ir vėl naujai analogiškai ir tyčia nusikalto.

16. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas kvalifikuoja jo visišką prisipažinimą kaltu, reiškiamą nuoširdų gailėjimąsi ir padėjimą savo parodymais atskleisti bylai reikšmingas aplinkybes (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe kvalifikuojama tai, kad nusikalstamą veiką jis įvykdė apsvaigęs nuo alkoholio iki lengvo girtumo, kuris tiesiogiai priežastingai ir nulėmė jo nusikalstamą elgesį (60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

17. Teismas sprendžia, kad šioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį ir įvertinus mažesniu nei rūšinės nusikaltimo sudėties lygmeniu, esant po vieną atsakomybę lengvinančiai ir sunkinančiai aplinkybėms, kurių tarpusavio svoris ir reikšmė bausmės individualizavimo aspektu vertinama apylygiai, konstatavus iš esmės dar teigiamą kaltinamojo asmenybę (punktas 15), kaltinamojo amžių, jo asmeninę ir turtinę padėtį, yra teisinga kaltinamajam paskirti prokuroro prašomos dar švelnesnės rūšies ir dydžio 9 mėn. laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų (BK 48 straipsnio 1 dalis, 5 dalies 4 punktas). Prokuroro siūloma priemonė – įpareigojimas dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje neskirtina, kadangi kaltinamasis jau yra senatvės pensininkas ((duomenys neskelbtini)). Bylos procesą užbaigiant supaprastintai – teismo baudžiamuoju įsakymu, ir kaltinamajam visiškai prisipažinus kaltu, jo atžvilgiu taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir skiriamos bausmės dydis jam sumažintinas 1/3 dalimi – t. y. iki 6 mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, vietoje jos nustatant draudimą vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 1-3 dalys, 61 straipsnio 3 dalis). Tokia bausmė, tiek savo rūšimi, tiek dydžiu (trukme), teismo vertinimu, atitiks jos paskirtį ir teisingumo principą, bus pakankama bausmės tikslams pasiekti, adekvati ir proporcinga tiek nagrinėjamos kaltinamojo veikos pobūdžiui, tiek ir jo paties pavojingumo visuomenei laipsniui. Kaltinamajam skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta baudžiamojo įstatymo, nėra faktinio pagrindo ir teisinių argumentų (BK 62 straipsnis, 54 straipsnio 3 dalis). Taip pat nėra pakankamo faktinio pagrindo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 36-40 straipsniai). Kaltinamajam R. V. S. taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant tai įvykdyti per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis). Į skiriamą bausmę kaltinamajam įskaitytina 1 para jo laikinajame sulaikyme išbūto laiko nuo 2022 m. lapkričio 9 d. iki 2022 m. lapkričio 10 d., – už 2 dienas skiriamos jam laisvės apribojimo bausmės (BK 66 straipsnio 2 dalis). Kaltinamajam R. V. S. byloje paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 85-88) paliktina galioti, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą, ji panaikintina.

18. Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – laikmena su vaizdo įrašu paliktina saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Civilinių ieškinių baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka byloje nėra pareikšta, priteistinų atlyginti proceso išlaidų taip pat nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,

nusprendžia:

R. V. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir nuteisti jį 9 (devyniems) mėnesiams laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, vietoje jos per visą bausmės vykdymo laiką paskiriant draudimą vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 1 dalis, 5 dalies 4 punktas).

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatas ir skiriamą bausmę R. V. S. sumažinti 1/3 dalimi, tai yra iki 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, vietoje jos per visą bausmės vykdymo laiką paskiriant draudimą vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Į skiriamą bausmę įskaityti 1 (vieną) parą nuteistojo R. V. S. laikiname sulaikyme išbūto laiko už 2 (dvi) dienas skiriamos jam laisvės apribojimo bausmės.

Skirti R. V. S. baudžiamojo poveikio priemonę – per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą, kardomąją priemonę panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – laikmeną su vaizdo įrašu palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo įteikimo dienos paduoti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.